- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-21
- Bylos Nr.
- I-2947-815/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01535-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už blogas ir žmogaus orumą žeminančias gyvenimo sąlygas ir diskomfortą, kurį patyrė Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), nuo 2015 m. iki 2018 m. (t. 1, b. l. 1–3).
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pasak pareiškėjo, jam Lukiškių TI-K buvo išduodami čiužiniai, neatitinkantys nustatytų standartų: jie būdavo per trumpi ir per siauri (tik 1,70 m ilgio ir 0,70 m pločio), taip pat buvo išduodamos tik 2 paklodės, viena tekdavo apvilkti pagalvę, o kita – užsikloti, dėl to pareiškėjas patyrė didelį diskomfortą ir didelius nepatogumus. Pareiškėjui turėdavo sulenkti kojas, kad jos nesiektų skardos, o tilptų lovoje, nes neužtekdavo čiužinio ilgio. Pareiškėjui dėl netinkamo čiužinio ryte skaudėdavo kojas, galvą, jis būdavo neišsimiegojęs. Be to, Lukiškių TI-K neužtikrino higienos normų reikalavimų, o tai prieštarauja Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijai dėl Europos kalėjimų taisyklių (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės).
2.2. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 14 straipsniu, Europos kalėjimų taisyklių 19.1–19.4 ir 19.6 punktais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, 6.272 straipsniu, nurodo, kad dėl blogų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ir institucijos neveikimo pareiškėjas patyrė depresiją, neigiamus išgyvenimus, didelius dvasinius skausmus, papildomą gyvenimo kokybės pablogėjimą, moralinį pažeminimą, negali ramiai miegoti, jaučia baimę aplinkiniams, nebepasitiki savimi, yra sukrėstas dvasiškai ir psichiškai, yra sužalota jo sveikata.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (t. 1, b. l. 8–16).
1. Dėl laikymo, vykdomų perkėlimų
Vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje bei siekdami aprūpinti kiekvienų asmenį, atvykusį į įstaigą miegamąja vieta, tuo pačiu mažindami suimtųjų (nuteistųjų) autoagresijos atvejus, tiek suimtuosius, tiek nuteistuosius į gyvenamąsias kameras paskirsto tik griežtai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio ir BVK 70 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas griežtai vadovaujantis paminėtų įstatymų reikalavimais. Lukiškių TI-K pareigūnai atlieka savo pavestas darbo funkcijas, nepažeisdami įstatymų, griežtai vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, tinkamai ir teisėtai veikdami, nepažeisdami teisėtumo. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79 patvirtintomis Departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklėmis, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakyme Nr. 1R-172 patvirtintomis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir TIVVT), stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015), galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., taip pat neįtvirtina tokių gyvenamojo ploto standartų. Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama mažinti neigiamų laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengia kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Sveikatos priežiūros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo asmens sveikatos istoriją (medicininės apskaitos forma Nr.025/a-p), į kurią įrašo sveikatos patikrinimų duomenis, kitą sveikatos informaciją, taip pat įklijuoja kitus medicininės apskaitos dokumentus.Dėl asmenų stebėjimo kamerose
Pagal Departamento 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.
Pagal Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TI taisyklės) 14.2 punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalines durys, duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kiliems daiktams perduoti, langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos; vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys, vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų, išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas; išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. TI taisyklėse nenustatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti nustatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus; užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
5. Dėl švaros palaikymo kamerose, vykdomų patikrinimų
Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už. kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys jose esantys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras, taip pat į kameras išduodama kalcinuota soda. skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui, bei universalus valiklis, tinkantis ir indams plauti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuleistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TLK buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (toliau – ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“), ji kasmet buvo pratęsiama, vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K ši įmonė toliau vykdo minėtus darbus.
6. Dėl kamerų įrengimo
6.1. Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TI taisyklės) III skirsnyje įtvirtintas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas, pagal 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai).
6.2. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²); taburetės matmenys – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²). Sanitarinis mazgas atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pažymime, kad visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Teisės aktai nenustato pataisos įstaigos administracijos pareigos aprūpinti nuteistuosius (suimtuosius) šaldytuvais).
6.3. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina šią signalizaciją. Pagal Departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) 16.7 punktą, kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.
7. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo išteklius, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Taigi, visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.
8. Pagal HN 134:2015 17 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
9. Visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodami čiužiniai, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje, tai atitinka HN 134:2015 41 punktą. Gavus rašytinių ar žodinių prašymų suimtiesiems ir nuteistiesiems išduoti čiužiniai yra keičiami.
10. Dėl sanitarinio mazgo, šalto vandens tiekimo, privatumo užtikrinimo, pareigūnų elgesio
10.1. Lukiškių TI-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose įrengtas sanitarinis mazgas, jame įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta Sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose HN 134:2015 neįtvirtina. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko HN 76:2010 reikalavimus. HN 134:2015 sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenustato.
10.2. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vienų kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše, dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, tai, jog pareiškėjas dušu negali naudotis neribotai, nepablogina jo teisės palaikyti asmeninę higiena taip, kad būtų pažeistas EŽTK 3 straipsnis (byla Valašinas prieš Lietuvą).
Vadovaujantis HN 134:2015 44 punktu, TIVVT 107 punktų, Lukiškių TI K laikomiems asmenims sudaryta galimybė prausti visa kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartų per savaitę. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtos pertvaros, pertvaros bendras aukštis yra 1,6 m (iš jų 0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m.
Dėl neturtinės žalosCK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nebūtina, užtenka nustatyti 3 sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą 3 viešosios atsakomybės sąlygų.Tam tikras suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai negu laisvėje esantiems asmenims (bylos Hirst prieš Jungtinę Karalystę, Golder prieš Jungtinę Karalystę); be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi, atliekant laisvės atėmimo bausmę (byla K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę). o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (byla Dickson prieš Jungtinę Karalystę). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką, vertinant patiriamų apribojimu proporcingumą. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituoja tarptautinius ir Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Pareiškėjas nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų, pareiškimų arba skundų dėl laikymo sąlygų.Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinė byla Nr. A444-669/2011 ir kt.). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne karta pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galima konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Šioje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:
Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose (atsiliepimas (t. 1, b. l. 8–16)) (kameroje nurodomų asmenų skaičius yra su pareiškėju, jeigu nurodytas 1 asmuo, reiškia kameroje buvo tik pareiškėjas):
– 2015 m. sausio 1 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas kameroje Nr. 192 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 3 asmenys;
– 2015 m. sausio 2 d. kameroje Nr. 192 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. sausio 3 d. – 25 d. kameroje Nr. 192 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. sausio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 172 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. sausio 7 d. – 2015 m. sausio 11 d. kameroje Nr. 172 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. sausio 12 d. kameroje Nr. 172 buvo 1 asmuo;
– 2015 m. sausio 13 d. kameroje Nr. 172 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. sausio 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 162 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2015 m. sausio 15 d. – 2015 m. vasario 4 d. kameroje Nr. 162 buvo 3asmenys;
– 2015 m. vasario 5 d. išvyko į Marijampolės apskrities areštinę (toliau – ir Areštinė)
– 2015 m. vasario 19 d. atvyko iš Areštinės ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 123 (plotas – 7,42 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. vasario 20 d. kameroje Nr. 123 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. vasario 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 191 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2015 m. vasario 22 d. – 2015 m. vasario 28 d. kameroje Nr. 191 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. kovo 1 d. kameroje Nr. 191 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. kovo 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 137 (plotas – 7,75 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. kovo 3 d. – 2015 m. kovo 5 d. kameroje Nr. 137 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. kovo 6 d. – 2015 m. kovo 9 d. kameroje Nr. 137 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. kovo 10 d. – 2015 m. kovo 16 d. kameroje Nr. 137 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. kovo 17 d. išvyko į Areštinę;
– 2015 m. kovo 26 d. atvyko iš Areštinės ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 107 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. kovo 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 302 (plotas – 8,05 m²), kameroje buvo 2 asmenys; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 107 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2015 m. kovo 28 d. – 2015 m. kovo 29 d. kameroje Nr. 107 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. kovo 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 131 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2015 m. kovo 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 328 (plotas – 7,57 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2015 m. balandžio 1 d. – 2015 m. balandžio 8 d. kameroje Nr. 328 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. balandžio 9 d. išvyko į Areštinę;
– 2015 m. balandžio 16 d. atvyko iš Areštinės ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 110 (plotas – 7,48 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. balandžio 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 325 (plotas – 7,64 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2015 m. balandžio 18 d. – 2015 m. balandžio 22 d. kameroje Nr. 325 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. balandžio 23 d. – 2015 m. gegužės 6 d. kameroje Nr. 325 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. gegužės 4 d. (taip nurodyta atsiliepime) išvyko į Areštinę;
– 2015 m. gegužės 21 d. atvyko iš Areštinės ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 112 (plotas – 7,28 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. Nr. 315 (plotas – 7,30 m²), kameroje buvo 2 asmenys
– 2015 m. gegužės 22 d. – 2015 m. gegužės 25 d. kameroje Nr. 315 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. gegužės 26 d. – 2015 m. gegužės 27 d. kameroje Nr. 315 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. gegužės 28 d. išvyko į Kybartų pataisos namus (toliau – ir Kybartų PN);
– 2015 m. liepos 2 d. atvyko iš Areštinės ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 107 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 272 (plotas – 7,75 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2015 m. liepos 3 d. – 2015 m. liepos 6 d. kameroje Nr. 272 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. liepos 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 274 (plotas – 7,84 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. liepos 8 d. – 2015 m. liepos 17 d. kameroje Nr. 274 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. liepos 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 315 (plotas – 7,30 m²), kameroje buvo 3 asmenys;
– 2015 m. liepos 19 d. – 2015 m. liepos 22 d. kameroje Nr. 315 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. liepos 23 d. kameroje Nr. 315 buvo 1 asmuo;
– 2015 m. liepos 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 262 (plotas – 7,86 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2015 m. liepos 25 d. – 2015 m. rugpjūčio 5 d. kameroje Nr. 262 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. rugpjūčio 6 d. išvyko į Kybartų PN;
– 2015 m. gruodžio 10 d. atvyko iš Areštinės ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 125 (plotas – 6,48 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 387 (plotas – 29,44 m²), kameroje buvo 2 asmenys;
– 2015 m. gruodžio 11 d. – 2015 m. gruodžio 12 d. kameroje Nr. 387 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. gruodžio 13 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. kameroje Nr. 387 buvo 4 asmenys;
– 2015 m. gruodžio 17 d. – 2015 m. gruodžio 20 d. kameroje Nr. 387 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. gruodžio 21 d. – 2015 m. gruodžio 24 d. kameroje Nr. 387 buvo 2 asmenys;
– 2015 m. gruodžio 25 d. – 2015 m. gruodžio 29 d. kameroje Nr. 387 buvo 3 asmenys;
– 2015 m. gruodžio 30 d. kameroje Nr. 387 buvo 4 asmenys;
– 2015 m. gruodžio 31d. kameroje Nr. 387 buvo 3 asmenys;
– 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. sausio 3 d. kameroje Nr. 387 buvo 4 asmenys;
– 2016 m. sausio 4 d. kameroje Nr. 387 buvo 2 asmenys;
– 2016 m. sausio 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 256 (plotas – 23,32 m²), kameroje buvo 6 asmenys;
– 2016 m. sausio 6 d. – 2016 m. sausio 12 d. kameroje Nr. 256 buvo 7 asmenys;
– 2016 m. sausio 13 d. – 2016 m. sausio 14 d. kameroje Nr. 256 buvo 6 asmenys;
– 2016 m. sausio 15 d. – 2016 m. sausio 17 d. kameroje Nr. 256 buvo 7 asmenys;
– 2016 m. sausio 18 d. kameroje Nr. 256 buvo 6 asmenys;
– 2016 m. sausio 19 d. – 2016 m. sausio 27 d. kameroje Nr. 256 buvo 7 asmenys;
– 2016 m. sausio 28 d. kameroje Nr. 256 buvo 6 asmenys;
– 2016 m. sausio 29 d. – 2016 m. sausio 31 d. kameroje Nr. 256 buvo 7 asmenys;
– 2016 m. vasario 1 d. kameroje Nr. 256 buvo 6 asmenys;
– 2016 m. vasario 2 d. – 2016 m. vasario 3 d. kameroje Nr. 256 buvo 7 asmenys;
– 2016 m. vasario 4 d. kameroje Nr. 256 buvo 6 asmenys;
– 2016 m. vasario 5 d. – 2016 m. vasario 22 d. kameroje Nr. 256 buvo 7 asmenys;
– 2016 m. vasario 23 d. kameroje Nr. 256 buvo 6 asmenys;
– 2016 m. vasario 24 d. kameroje Nr. 256 buvo 7 asmenys;
– 2016 m. vasario 25 d. kameroje Nr. 256 buvo 6 asmenys;
– 2016 m. vasario 26 d. – 2016 m. kovo 4 d. d. kameroje Nr. 256 buvo 7 asmenys;
– 2016 m. kovo 5 d. – 2016 m. kovo 6 d. kameroje Nr. 256 buvo 8 asmenys;
– 2016 m. kovo 7 d. – 2016 m. kovo 9 d. kameroje Nr. 256 buvo 7 asmenys;
– 2016 m. kovo 10 d. kameroje Nr. 256 buvo 5 asmenys;
– 2016 m. kovo 11 d. – 2016 m. kovo 14 d. kameroje Nr. 256 buvo 6 asmenys;
– 2016 m. kovo 15 d. – 2016 m. kovo 16 d. kameroje Nr. 256 buvo 7 asmenys;
– 2016 m. kovo 17 d. kameroje Nr. 256 buvo 6 asmenys;
– 2016 m. kovo 18 d. kameroje Nr. 256 buvo 7 asmenys;
– 2016 m. kovo 19 d. – 2016 m. kovo 20 d. kameroje Nr. 256 buvo 6 asmenys;
– 2016 m. kovo 21 d. kameroje Nr. 256 buvo 5 asmenys;
– 2016 m. kovo 22 d. kameroje Nr. 256 buvo 6 asmenys;
– 2016 m. kovo 23 d. – 2016 m. kovo 25 d. kameroje Nr. 256 buvo 7 asmenys;
– 2016 m. kovo 26 d. – 2016 m. kovo 30 d. kameroje Nr. 256 buvo 6 asmenys;
– 2016 m. kovo 31 d. kameroje Nr. 256 buvo 3 asmenys;
– 2016 m. balandžio 1 d. kameroje Nr. 256 buvo 4 asmenys;
– 2016 m. balandžio 2 d. – 2016 m. balandžio 14 d. kameroje Nr. 256 buvo 8 asmenys;
– 2016 m. balandžio 15 d. – 2016 m. balandžio 18 d. kameroje Nr. 256 buvo 7 asmenys;
– 2016 m. balandžio 19 d. – 2016 m. balandžio 26 d. kameroje Nr. 256 buvo 6 asmenys;
– 2016 m. balandžio 27 d. – 2016 m. gegužės 2 d. kameroje Nr. 256 buvo 5 asmenys;
– 2016 m. gegužės 3 d. kameroje Nr. 256 buvo 6 asmenys;
– 2016 m. gegužės 4 d. – 2016 m. gegužės 5 d. kameroje Nr. 256 buvo 5 asmenys;
– 2016 m. gegužės 6 d. kameroje Nr. 256 buvo 6 asmenys;
– 2016 m. gegužės 7 d. – 2016 m. gegužės 10 d. kameroje Nr. 256 buvo 5 asmenys;
– 2016 m. gegužės 11 d. išvyko į Kybartų PN;
– 2016 m. gruodžio 13 d. atvyko iš Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 207 (plotas – 6,80 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2016 m gruodžio 14 d. išvyko į Areštinę;
– 2016 m. gruodžio 15 d. atvyko iš Areštinės ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 114 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2016 m. gruodžio 16 d. išvyko į Alytaus PN;
– 2017 m. sausio 27 d. atvyko iš Alytaus PN ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 123 (plotas – 7,42 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
–
– 2017 m. sausio 27 d. – 2017 m. sausio 29 kameroje Nr. 123 buvo 2 asmenys;
– 2017 m. sausio 30 d. išvyko į Areštinę;
– 2017 m. vasario 1 d. atvyko iš Areštinės ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 123 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 125 (plotas – 6,48 m²), kameroje buvo 1 asmuo
– 2017 m. vasario 2 d. perkeltas į kamerą Nr. (plotas – 7,28 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2017 m. vasario 3 d. išvyko į Alytaus PN;
– 217 m. vasario 21 d. atvyko iš Alytaus PN ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 116 (plotas – 7,49 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2017 m. vasario 22 d. išvyko į Areštinę;
– 2017 m. vasario 23 d. atvyko iš Areštinės ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 114 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2017 m. vasario 24 d. išvyko į Alytaus PN;
– 2017 m. kovo 22 d. atvyko iš Areštinės ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 108 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2017 m. kovo 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 364 (plotas – 7,87 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2017 m. kovo 24 d. išvyko į Alytaus PN;
– 2017 m. balandžio 14 d. atvyko iš Areštinės ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 332 (plotas – 7,43 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2017 m. balandžio 15 d. – 2017 m. balandžio 17 d. kameroje Nr. 332 buvo 2 asmenys;
– 2017 m. balandžio 18 d. išvyko į Alytaus PN;
– 2017 m. gegužės 12 d. atvyko iš Alytaus PN ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 111 (plotas – 7,45 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2017 m. gegužės 13 d. – 2017 m. gegužės 14 d. kameroje Nr. 111 buvo 1 asmuo;
– 2017 m. gegužės 15 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – ir Kauno TI);
– 2017 m. gegužės 29 d. atvyko iš Alytaus PN ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 110 (plotas – 7,48 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2017 m. gegužės 30 d. išvyko į Kauno TI;
– 2017 m. birželio 2 d. atvyko iš Kauno TI ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 124 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2017 m. birželio 3 d. – 2017 m. birželio 4 d. kameroje Nr. 124 buvo 2 asmenys;
– 2017 m. birželio 5 d. išvyko į Alytaus PN;
– 2017 m. spalio 2 d. atvyko iš Alytaus PN ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 105 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2017 m. spalio 3 d. išvyko į Kauno TI;
– 2017 m. spalio 6 d. atvyko iš Kauno TI ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 116 (plotas – 7,49 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2017 m. spalio 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 334 (plotas – 7,53 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2017 m. spalio 8 d. kameroje Nr. 334 buvo 2 asmenys;
– 2017 m. spalio 9 d. išvyko į Alytaus PN;
– 2017 m. lapkričio 10 d. atvyko iš Kauno TI ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 115 (plotas – 7,45 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2017 m. lapkričio 11 d. – 2017 m. lapkričio 12 d. kameroje Nr.115 buvo 1 asmuo;
– 2017 m. lapkričio 13 d. išvyko į Alytaus PN;
– 2017 m. gruodžio 7 d. atvyko iš Alytaus PN ir buvo apgyvendintas kameroje Nr. 118 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;
– 2017 m. gruodžio 8 d. išvyko į Kauno TI.
Vilniaus visuomenės sveikatos centras ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Vilniaus departamento pareigūnai, atlikę tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, patikrinimo aktuose pateikė tokius patikrinimo rezultatus.
2.1. 2015 m. kovo 12 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-503, be kita ko, nurodė (t. 1, b. l. 90–108): kameroje Nr. 137 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, vėdinimas, dirbtinė dieninė apšvieta ir naktinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 137 lubų ir grindų paviršiai buvo lygūs, tinkami lengvam valymui, tai atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 137 prie lango buvo pilkų dėmių, vizualiai nustatyti pelėsio požymiai, tai neatitiko HN 76:2010 56 punkto; kameroje Nr. 137 buitinių parazitų buvimo nenustatyta, Lukiškių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) yra sudaręs sutartį su įmone, turinčia visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla
2.2. 2016 m. vasario 9 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-124, be kita ko, nurodė (t. 1, b. l. 170–172): kameroje Nr. 256 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta, vėdinimo sąlygos atitiko nustatytus reikalavimus.
2.3. 2016 m. vasario 10 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-127, be kita ko, nurodė (t. 1, b. l. 173–175): kameroje Nr. 256 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta, vėdinimo sąlygos atitiko nustatytus reikalavimus.
3. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2018 m. gegužės mėn. pranešime „Dėl R. A. skundo“, be kita ko, nurodė (t. 1, b. l. 84–85):
3.1. Lukiškių TI-K gyvenamosios kameros Nr. 242 įrengimas atitinka TI taisyklių ir PĮĮET reikalavimus. Nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sąlygos Lukiškių TI-K gyvenamojoje kameroje Nr. 242 atitinka HN 134:2015 reikalavimus.
3.2. Lukiškių TI-K gyvenamąsias kameras (išskyrus Nr. 104–Nr. 125, kurias tvarko nuteistieji, Lukiškių TI-K atliekantys ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas) turi tvarkyti jose gyvenantys asmenys, tai nurodoma Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, BVK 110 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose, HN 134:2015 37 punkte. Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. gegužės 10 d. įsakyme Nr. 1-148 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 1-278 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nurodoma, kad Lukiškių TI-K apgyvendinti suimtieji ir nuteistieji privalo administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkyti kameras, kuriose gyvena: valyti kamerų sienų, grindų, langų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius drėgnuoju būdu ir dezinfekuoti sanitarinius įrenginius. Į visas gyvenamąsias kameras (išskyrus Nr. 104–125) išduotos dezinfekuotos, švarios ir tvarkingos valymo priemonės: šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1-157 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime aprūpinimo indų plovimo ir sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimo priemonėmis“ , per mėnesį išduodama 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcinuotos sodos sanitarinių techninių įrengimų dezinfekavimui. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-278 „Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašas“, į kameras išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius.
3.3. Visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodami čiužiniai, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje, tai atitinka HN 134:2015 41 punktą. Gavus rašytinį ar žodinį prašymą, suimtiesiems ir nuteistiesiems išduoti čiužiniai yra keičiami. Vadovaujantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, suimtiesiems ir nuteistiesiems galėjo būti išduodamas arba užvalkalas antklodei, arba 2 paklodės. Lukiškių TI-K buvo išduodamos 2 paklodės. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakyme Nr. 1R-132 patvirtintam Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašui, Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodamas patalynės komplektas (2 vnt.), kurį sudaro paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei.
3.4. Lukiškių TI-K yra 13 dušinių patalpų, kurių įrengimas atitinka HN 134:2015 reikalavimus. Dušų patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai yra lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Patalpose yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė, jos kiekvieną dieną valomos, naudojant dezinfekcijos priemones. Į dušus nuolatos tiekiamas karštas vanduo. Asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvaros.
Suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, tai atitinka HN 134:2015 44 punkto reikalavimus. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, suimtieji ir nuteistieji dušu gali naudotis iki 15 minučių.
II
1. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas R. A. skundžiasi iš esmės tuo, kad, pasak pareiškėjo, jam būnant Lukiškių TI-K nuo 2015 m. iki 2018 m. buvo išduodami čiužiniai, neatitinkantys nustatytų standartų: jie būdavo per trumpi ir per siauri (tik 1,70 m ilgio ir 0,70 m pločio), taip pat buvo išduodamos tik 2 paklodės, viena tekdavo apvilkti pagalvę, o kita – užsikloti, dėl to pareiškėjas patyrė didelį diskomfortą ir didelius nepatogumus. Pareiškėjui turėdavo sulenkti kojas, kad jos nesiektų skardos, o tilptų lovoje, nes neužtekdavo čiužinio ilgio. Pareiškėjui dėl netinkamo čiužinio ryte skaudėdavo kojas, galvą, jis būdavo neišsimiegojęs. Be to, Lukiškių TI-K neužtikrino higienos normų reikalavimų, susijusių su čiužiniais. Taigi, teismas šioje administracinėje byloje pasisakys tik dėl pareiškėjo keliamų reikalavimų, t. y. dėl čiužinių ir miego baltinių (paklodžių).
2. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas jau daug kartų yra kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Antai, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-8950-331/2016 (įsiteisėjęs teismo sprendimas) priteisė pareiškėjui 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą už netinkamą laikymą Lukiškių TI-K nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. gegužės 11 d., Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6141-561/2016 (įsiteisėjęs teismo sprendimas) priteisė pareiškėjui 1410 Eur neturtinės žalos atlyginimą už netinkamą laikymą Lukiškių TI-K nuo 2011 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. kovo 1 d., Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4084-244/2017 (įsiteisėjęs teismo sprendimas) priteisė pareiškėjui 790 Eur neturtinės žalos atlyginimą už netinkamą laikymą Lukiškių TI-K nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. Šiuose teismo sprendimuose buvo vertinta, kad pareiškėjui nepakanka gyvenamojo ploto, taip pat vertintos kitos kalinimo sąlygos, tačiau dėl čiužinių ir miego baltinių nebuvo pasisakyta.
Pabrėžtina, kad pareiškėjas pastaruoju metu skundžiasi dėl pavienių kalinimo aspektų, pvz., dėl dušo sąlygų (Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1768-1063/2018 atmetė skundą kaip nepagrįstą – sprendimas neįsiteisėjęs), dėl skutimosi peiliukų ir higienos reikmenų neišdavimo (Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2645-171/2018 (neįsiteisėjęs teismo sprendimas) priteisė pareiškėjui 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą).
3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:
„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.
Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“
4. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą dėl, esą, netinkamų čiužinių ir miego baltinių (paklodžių) Lukiškių TI-K, tačiau pareiškėjas skundą teismui išsiuntė tik 2018 m. gegužės 2 d. (žr. voką, 1 t., b. l. 4), o pats iš Lukiškių TI-K yra išvykęs nuo 2017 m. gruodžio 8 d. (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą). Kitaip tariant, pareiškėjas dėl šitų pažeidimų į teismą kreipėsi tik po pusės metų. Teismo vertinimu, tai įrodo pareiškėjo norą pasipelnyti, juolab, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K iki 2017 m. birželio 1 d. pareiškėjui įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimais (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 2 punkto pirmą pastraipą) yra priteista neturtinė žala dėl kompleksinių pažeidimų (nors minėtuose Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimuose ir nebuvo vertintos kalinimo sąlygos dėl čiužinių ir miego baltinių (paklodžių)). Be to, pabrėžtina, kad po 2017 m. birželio 1 d. iki pat 2017 m. gruodžio 8 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo tik 11 parų (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą).
5. Dar daugiau, teismas pabrėžia, kad jis negali remtis pareiškėjo pateiktomis prielaidomis, kad, esą, Lukiškių TI-K čiužiniai ir miego baltiniai (paklodės) yra nehigieniški, nepatogūs ir pan. Visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodami čiužiniai, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje, tai atitinka HN 134:2015 41 punktą. Gavus rašytinį ar žodinį prašymą, suimtiesiems ir nuteistiesiems išduoti čiužiniai yra keičiami. Vadovaujantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, suimtiesiems ir nuteistiesiems galėjo būti išduodamas arba užvalkalas antklodei, arba 2 paklodės. Lukiškių TI-K buvo išduodamos 2 paklodės. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakyme Nr. 1R-132 patvirtintam Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašui, Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodamas patalynės komplektas (2 vnt.), kurį sudaro paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3.3 punktą). Vadinasi, pareiškėjo pretenzijos negali būti laikomos pagrįstomis objektyviais duomenimis, todėl jo skundo nėra jokio pagrindo tenkinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.