Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-07-24 · Administracinė byla Nr. I-2645-171/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-07-24Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-06-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-24
Bylos Nr.
I-2645-171/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01249-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
R. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2645-171/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01249-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. A. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas 2011–2018 m. Šiuo laikotarpiu jam nebuvo suteiktos higienos priemonės: dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai.

Dėl tokių sąlygų jis negalėjo laikytis higienos ir buvo psichologiškai gniuždomas, patyrė kančias, depresiją. Kadangi negalėjo valytis dantų, jie sugedo, todėl buvo priverstas kreiptis į odontologus.

Pažymi, kad kasdien kreipdavosi į būrio viršininką su prašymu išduoti higienos priemones, tačiau į jo prašymus neatsižvelgdavo. Lukiškių TI-K administracija žodžiu informuodavo, kad higienos priemonės jam nepriklauso, nes jo statusas nuteistojo, o ne suimtojo.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 8–12) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas jau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl kamerų perpildymo, kamerų įrengimo, antisanitarinių laikymo sąlygų, sanitarinio mazgo, apžiūros sąlygų, taip pat dėl higienos priemonių išdavimo laikotarpiu 2016 m. sausio 1 d.–2017 m. birželio 1 d. Administracinėje byloje Nr. I-4084-244/2017 priimtas sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, prašo šią administracinę bylą toje dalyje, kurioje laikotarpis sutampa su minėtoje byloje nurodytu laikotarpiu, palikti nenagrinėtą.

Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2011 m. lapkričio 17 d. ir su pertraukomis buvo iki 2017 m. gruodžio 7 d., 2017 m. gruodžio 8 d. buvo išvežtas į Kauno tardymo izoliatorių.

Pažymi, kad, vadovaujantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-79 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimu, Lukiškių TI-K skutimosi peiliukai (iki 4 vnt.), dantų pasta (50 ml.) ir dantų šepetukas buvo išduodami tik suimtiesiems asmenims kartą per mėnesį. Apie išduotus higienos reikmenis buvo pažymima armatūrinėje kortelėje asmeniniam naudojimui išduotiems daiktams. Kadangi šios kortelės po nuteistųjų ir suimtųjų išvykimo saugomos tik vienerius metus, todėl duomenų apie pareiškėjui išduotas higienos priemones 2011–2016 negali pateikti.

Pareiškėjas reikalingas higienos priemones (dantų pastų, dantų šepetukų, skutimosi peiliukus) galėjo nusipirkti Lukiškių TI K esančioje parduotuvėje, nes sąskaitoje pinigų turėjo.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. IR-132 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“. Vadovaujantis šiuo įsakymu patvirtintu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Pažymi, kad 2017 m. pareiškėjo prašymų išduoti jam higienos priemones nebuvo gauta.

Tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į laisvės atėmimo vietą.

Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Atsakovės atstovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas nurodo patyręs dėl higienos priemonių (dantų pastos, dantų šepetėlio, skutimosi peiliukų) neišdavimo Lukiškių TI-K, kuriame buvo laikomas 2011–2018 m., atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2018 m. balandžio 10 d. (žyma ant voko apie skundo išsiuntimą). Iš pareiškėjo įskaitos kortelės matyti, kad 2017 m. gruodžio 8 d. iš Lukiškių TI-K jis buvo išvežtas į Kauno tardymo izoliatorių ir nėra įrašų, kad į Lukiškių TI-K iki kreipimosi į teismą būtų parvežtas (b. l. 14–23).

Taigi, ginčo laikotarpiu laikytinas 2011 m.–2017 m. gruodžio 8 d.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams atlyginti žalą taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies prašymui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovės atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė.

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – LVAT) laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, šalys turi pateikti argumentus, įrodymus dėl ieškinio senaties terminui atnaujinti svarbių aplinkybių egzistavimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1671-858/2015).

Taigi, reikalavimas atlyginti žalą dėl galimai pažeistų jo teisių Lukiškių TI-K 2011 m.–2014 m. gruodžio 7 d. pareikštas, praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas neprašo šio termino atnaujinti.

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą ir neprašo šio termino atnaujinti, taip pat nepateikė įrodymų, įrodančių svarbias priežastis dėl kurių terminas galėtų būti atnaujintas, esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškėjo skundo dalis dėl higienos priemonių neišdavimo 2011 m.–2014 m. gruodžio 7 d. atmestina.

Toliau nagrinėjama pareiškėjo skundo dalis dėl 2014 m. gruodžio 8 d.–2017 m. gruodžio 8 d. galimai pažeistų pareiškėjo teisių Lukiškių TI-K, neišduodant higienos priemonių.

Lukiškių TI-K atsiliepime prašo bylos dalį, kurioje sutampa laikotarpis dėl galimai pažeistų teisių būnant Lukiškių TI-K, palikti nenagrinėtą, nes teismo žinioje yra administracinė byla tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų „Liteko“ duomenų matyti, kad atsakovės atstovo nurodytoje administracinėje byloje Nr. I-4084-244/2017 (proceso Nr. 3-61-3-02001-2017-6) pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą grindė kitais argumentais, todėl teismas šiuo atveju nenustatė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų pagrindų pareiškėjo skundo dalį palikti nenagrinėtą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Iš Lukiškių TI-K atsiliepime nurodytų duomenų, ką patvirtina ir pareiškėjo įskaitos kortelė (b. l. 18–21), matyti, kad į Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo atvežtas 2014 m. gruodžio 29 d. ir su pertraukomis buvo iki 2017 m. gruodžio 8 d. Pareiškėjas šiuo laikotarpiu daug kartų buvo vežamas į kitas įstaigas, o Lukiškių TI-K buvo šiomis dienomis: 2014 m. gruodžio 29 d.–2015 m. vasario 4 d., 2015 m. vasario 19 d.–2015 m. kovo 16 d., 2015 m. kovo 26 d.–2015 m. balandžio 8 d., 2015 m. balandžio 16 d.–2015 m. gegužės 6 d., 2015 m. gegužės 21–27 d., 2015 m. liepos 2 d.–2015 m. rugpjūčio 5 d., 2015 m. gruodžio 10 d.–2016 m. gegužės 10 d., 2016 m. gruodžio 13, 15 d. 2017 m. sausio 27–29 d., 2017 m. vasario 1–2 d., 2017 m. vasario 21 d., 23 d., 2017 m. kovo 22–23 d., 2017 m. balandžio 14–17 d., 2017 m. gegužės 12–14 d, 2017 m. gegužės 29 d., 2017 m. birželio 2–4 d., 2017 m. spalio 2 d., 6–8 d., 2017 m. lapkričio 10–12 d., 2017 m. gruodžio 7 d., iš viso 324 dienas.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėjas nuteistas 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 14 d. ir pareiškėjas įgijo nuteistojo statusą.

Ginčo laikotarpiu aktualios dvi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 redakcijos (galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d. ir nuo 2017 m. sausio 1 d.).

Šiuo įsakymu patvirtintos vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (toliau – Higienos priemonių normos), kuriose nustatyta, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.)

To paties įsakymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 4 punkte nustatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Pagal 5 punktą drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Šiuo laikotarpiu galiojančio įsakymo patvirtintose normose nurodyta, kad dantų šepetėlis (1 vnt.) vyrui išduodamas 1 mėnesiui, dantų pasta (75 ml) – 2 mėnesiams, skutimosi peiliukai (4 vnt.) – 1 mėnesiui.

Taigi, ginčo laikotarpiu pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K pirmą kartą, galiojo minėto įsakymo redakcija, kurioje nustatyta pareiga Lukiškių TI-K suimtuosius aprūpinti tokiomis higienos priemonėmis kaip dantų šepetėlis, dantų pasta ar skutimosi peiliukai, tačiau tokia pareiga nekyla aprūpinant nuteistuosius.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje įsakymo redakcijoje nustatyta pareiga Lukiškių TI-K aprūpinti tiek nuteistuosius tiek suimtuosius dantų pasta ir dantų šepetėliu pirmą kartą atvykusius į įstaigą, jeigu jie šių priemonių neturi, o vėliau jos išduodamos tik nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui.

Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad dantų pasta, dantų šepetėlis ir skutimosi peiliukai iki 2017 m. sausio 1 d. buvo išduodamai tik suimtiesiems kartą per mėnesį, Lukiškių TI-K administracija pareiškėjo prašymų išduoti higienos priemones 2017 m. negavo. Taip pat pažymėjo, kad šias priemones pareiškėjas galėjo įsigyti Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje (b. l. 8–12).

Kaip matyti iš ginčo laikotarpiu galiojusių teisės normų ir nustatytų faktinių aplinkybių, Lukiškių TI-K, išduodamas higienos priemones suimtiesiems ir nuteistiesiems, įskaitant ir pareiškėją, vadovavosi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintomis taisyklėmis.

Šiuo atveju aktualus LVAT 2017 m. balandžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017, kuriame, esant panašioms aplinkybėms (pareiškėjui (nuteistajam) nebuvo išduotos higienos priemonės) teismas, remdamasis EŽTT praktika, konstatavo, kad pareiškėjui nagrinėjamoje situacijoje turinčiam nuteistojo statusą, nacionaliniais teisės aktais buvo nustatytos mažesnės garantijos nei suimtojo asmens statusą turinčiam asmeniui, nors šie asmenys laikytini esantys panašioje padėtyje. LVAT nurodė, kad „EŽTT padaryta išvada, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui, atsižvelgus į Konvencijos 14 straipsnį, aktuali ir sprendžiant dėl valstybės pareigos aptartomis higienos priemonėmis aprūpinti nuteistąjį“. LVAT sprendė, kad Higienos priemonių normos neatitinka Konvencijos nuostatų. LVAT atkreipė dėmesį, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas numato tas pačias garantijas tiek suimtiesiems tiek nuteistiesiems – be kitų higienos priemonių išduodama ir dantų pasta, dantų šepetėlis bei skutimosi peiliukai.

LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 yra nurodęs, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

Taigi, šioje byloje yra pagrindas konstatuoti neteisėtą valstybės neveikimą CK 6.271 straipsnio prasme laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K ir jam, kaip nuteistajam, nebuvo išduodamos higienos priemonės (dantų šepetėlis, dantų pasta, skutimosi peiliukai), t. y. 2015 m. balandžio 14 d.–2016 m. gruodžio 31 d., iš viso 218 dienų, nors per visą ginčo laikotarpį pareiškėjas buvo daug kartų išvykęs į Marijampolės areštinę bei Kybartų ir Alytaus pataisos namus.

Pareiškėjas teigia, kad visą ginčo laikotarpį jam nebuvo išduodamos higienos priemonės. Kaip jau nustatyta, nuteistojo statusą jis įgijo nuo 2015 m. balandžio 14 d., įsiteisėjus nuosprendžiui.

2014 m. gruodžio 29 d.–2015 m. balandžio 13 d. jis laikytinas suimtuoju ir Lukiškių TI-K turėjo teisės aktais nustatytą pareigą jį aprūpinti higienos priemonėmis (dantų šepetėliu, dantų pasta, skutimosi peiliukais). Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad tuo laikotarpiu suimtiesiems bei nuteistiesiems išduotos higienos priemonės buvo žymimos armatūrinėje kortelėje, tačiau jos į bylą negali pateikti, nes tokios kortelės saugomos tik vienerius metus.

Teismas pažymi, kad pareiga paneigti pareiškėjo argumentus ir įrodyti, kad higienos priemones pareiškėjui, kaip suimtajam, išdavė, tenka atsakovui. Kadangi Lukiškių TI-K nepateikė tokius argumentus patvirtinančių įrodymų, laikytina, kad pareiškėjo teisė gauti minėtas higienos priemones jam būnant Lukiškių TI-K suimtuoju 2014 m. gruodžio 29–31 d., 2015 m. sausio 1 d.–2015 m. vasario 4 d., 2015 m. vasario 19 d.–2015 m. kovo 16 d., 2015 m. kovo 26 d.–2015 m. balandžio 8 d., iš viso 78 dienas (daugiau kaip 2 mėnesius) buvo pažeista.

Taigi, per visą ginčo laikotarpį (2014 m. gruodžio 8 d.–2017 m. gruodžio 8 d.) pareiškėjas iš viso 296 dienas buvo atvežtas ir laikomas Lukiškių TI-K.

Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą ir nustatęs atsakovo neveikimą, konstatuoja esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį.

Kadangi pareiškėjas 2017 m. į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė su prašymais išduoti higienos priemones, todėl likusiomis ginčo laikotarpio dienomis (2017 m. sausio 1 d. –2017 m. gruodžio 8 d.) teismas pareiškėjo teisių dėl higienos priemonių išdavimo pažeidimo nenustatė.

Dėl žalos dydžio

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui kaip suimtajam 78 dienas ir kaip nuteistajam 218 dienų nebuvo išduotos higienos priemonės (dantų šepetėlis, dantų pasta, skutimosi peiliukai). Taigi, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.

Neturtinę žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė psichologinėmis kančiomis, depresija, sveikatos sutrikimu – sugedo dantys, tačiau byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ar, kad jam kokiu nors būdu būtų bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovas siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti psichologines kančias.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu dėl higienos priemonių išdavimo raštu nesikreipė. Nors pareiškėjas nurodo, kad į pareigūnus kreipdavosi žodžiu, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, o minėta aplinkybė sudaro pagrindą abejoti pareiškėjo skundo argumentais apie didelio masto psichologines kančias, kurias galimai sukėlė atsakovės atstovo neteisėti veiksmai.

Teismo pavedimu Alytaus pataisos namai pateikė pareiškėjo sveikatos istorijos, susijusios su jo kreipimusi į odontologus, kopiją, iš kurios matyti, kad pareiškėjas 2015–2016 m. kelis kartus buvo nuvykęs pas odontologą, tačiau medicininiuose įrašuose pažymėti nusiskundimai ar atliktos procedūros dantims nepatvirtina pareiškėjo teiginio, kad dantys sugedo dėl negautų higienos priemonių.

Kita vertus, teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo (neišduotų higienos priemonių - dantų šepetėlio, dantų pastos, skutimosi peiliukų) pareiškėjui galėjo kilti tam tikrų nepatogumų ar išgyvenimų, kurių jis nebūtų patyręs, jei atsakovės atstovas jį būtų aprūpinęs šiomis priemonėmis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjui laikomam Lukiškių TI-K kaip suimtuoju 2014 m. gruodžio 29–31 d., 2015 m. sausio 1 d.–2015 m. vasario 4 d., 2015 m. vasario 19 d.–2015 m. kovo 16 d., 2015 m. kovo 26 d.–2015 m. balandžio 8 d., iš viso 78 dienas ir kaip nuteistuoju 2015 m. balandžio 14 d.–2016 m. gruodžio 31 d., iš viso 218 dienų, ir neišduodant higienos priemonių (dantų šepetėlio, dantų pastos, skutimosi peiliukų) buvo pažeista teisė gauti šias higienos priemones ir dėl tokių laikymo sąlygų jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimų, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. Likusiomis dienomis, galiojant naujai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 redakcijai (įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.) teismas nenustatė šios pareiškėjo teisės pažeidimo, nes dėl higienos priemonių išdavimo į Lukiškių TI-K administraciją pareiškėjas raštu nesikreipė.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo trukmę, t. y. į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas su pertraukomis neišduodant higienos priemonių Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 296 dienas iš 1096 dienų (t. y. per minėtą ginčo laikotarpį). Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad toks jo teisės gauti higienos priemones pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 7 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.

Teismas, atsižvelgęs į naujausią LVAT praktiką panašioje faktinėmis aplinkybėmis byloje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017), įvertinęs pažeidimo trukmę, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygomis, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 100 Eur sumos priteisimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. A. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100 (vieną šimtą) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant prašymą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė