Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos pilietis, baltarusis, išsiskyręs, nuo 2023 m. vasario 23 d. vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta P(duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. V. 2023 m. kovo 10 d. apie 06.40 val. Kaune, Raudondvario pl. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini)vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0402, nustatytas 1,81 promilės neblaivumas, kol atsitrenkė į kitą automobilį.

Kaltinamasis P. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis anksčiau dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, dabar dirba (duomenys neskelbtini). Jis yra baltarusis, turi leidimą gyventi Lietuvoje iki 2023 m. gegužės 17 d., gyvena nuomojamame bute. Iš vakaro vartojo alkoholį, o ryte tame pačiame name gyvenantis iš matymo pažįstamas asmuo paprašė jį pavežti į autobusų stotį. Jis jautėsi gerai, todėl sutiko. Automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) nuomoja iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Juo važiavo į stotį. Priekyje važiavęs automobilis „Volvo“ staigiai stabdė, jis nespėjo sureaguoti ir atsitrenkė į jį. Atvykus policijos pareigūnams, jam buvo nustatytas neblaivumas. Gailisi nusikaltęs, blogai vertina savo poelgį. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo gerą pažįstamą O. S.. Lietuvoje jie kartu gyvena, pažįstami apie metus laiko. Jis alkoholio nevartoja.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Iš 2023 m. kovo 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyriausiojo patrulio E. M. tarnybinio pranešimo dėl gauto pranešimo matyti, kad 2023 m. kovo 10 d. apie 07.01 val. gautas pranešimas iš budėtojo, kad Raudondvario pl. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, susidūrė du automobiliai: „Volvo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir „Toyota“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Atvykus nurodytu adresu rastos abi pranešime nurodytos transporto priemonės. Automobilio „Toyota“ vairuotojas P. V. paaiškino, kad nesuspėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į automobilį „Volvo“. P. V. teigė, kad alkoholį vartojo prieš 8 valandas. P. V. patikrintas alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0402, patikros sertifikato Nr. 1753668, ir jam nustatytas 1,81 promilės neblaivumas, o antruoju pūtimu - 1,87 promilės neblaivumas (b. l. 53).

Iš 2023 m. kovo 10 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - Raudondvario pl. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaunas. Lengvasis automobilis „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) paimtas ir nuvežtas saugojimui į UAB „Augenas“ automobilių saugojimo aikštelę, Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 15–39).

Iš 2023 m. kovo 10 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė - lengvasis automobilis „Volvo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Draudikas AB „Lietuvos draudimas“, poliso Nr. (duomenys neskelbtini). Fiksuoti transporto priemonės išoriniai apgadinimai (b. l. 40–42).

Iš 2023 m. kovo 10 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė - lengvasis automobilis „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Draudikas ADB „Gjensidige“, poliso Nr. AYB4714740. Fiksuoti transporto priemonės išoriniai apgadinimai (b. l. 43–45).

2023 m. kovo 10 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad P. V. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0402, 2023 m. kovo 10 d., 07.17 val. nustatyta – 1,81 ‰ promilės, antrojo tikrinimo 2023 m. kovo 10 d., 07.33 val. – 1.87 ‰ promilės girtumas (b. l. 59–61). Patikros sertifikatas Nr. 1753668 (b. l. 59–62).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 63–64).

VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis, jog automobilio „Toyota Prius“, gamybos periodas 2004-2010, pasirinkti metai 2008, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 6220 Eur (b. l. 69).

Liudytojas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios jis yra direktorius, vykdo automobilių nuomą. 2023 m. vasario 28 d. automobilis „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pagal nuomos sutartį Nr. QF57 (kopija prideda prie apklausos protokolo) perduota P. V.. Prieš pasirašant sutartį visuomet įsitikina, kad asmuo, kuris iš įmonės išsinuomoja automobilį, turėtų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. P. V. pateikė Baltarusijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Su šiuo asmeniu nuomos sutartis buvo sudaryta pirmą kartą. Po sutarties sudarymo šį vyrą matė dar vieną kartą, buvo susitikę mieste. Laisvu nuo darbo metu jis kartais pats dirba pavežėju. 2023 m. kovo 10 d. ryte apie 08.38-08.40 val. vairavo automobilį ir iš (duomenys neskelbtini)gatvės įvažiavo į Raudondvario plento gatvę. Nedaug pavažiavęs pamatė prie kelio važiuojamosios dalies stovintį baltos spalvos lengvąjį automobilį „Toyota Prius“. Jis buvo panašus į tą, kurį išnuomojo P.. Priekinio valstybinio numerio nebuvo, automobilis buvo apgadintas, todėl nebuvo iš pat pradžių tikras, kad tai jo įmonės automobilis. Prie šio automobilio stovėjo policijos tarnybinis automobilis. Pamatė šaligatviu einantį jam jau matytą žmogų - P. V.. Sustojo prie jo ir pasakė, kad įsėstų į automobilį. Pasiteiravo kas nutiko. P. pasakė, kad įvyko avarija. Jam iš karto kilo įtarimų, kad P. yra neblaivus. Paklausė P., ar jis yra neblaivus. Vyras atsakė, kad jis yra blaivas. Matė pas P. rankoje nedidelį lapelį. Paėmė jį. Matė, kad ten yra šaukimas. Paėmęs šį dokumentą nuėjo prie policijos pareigūnų. Tada ir sužinojo, kad P. vairuojamas automobilis atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir, kad P. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Policijos pareigūnai sakė, kad alkotesteris parodė apie dvi promiles. Sugrįžo į automobilį, kur sėdėjo P.. Pasakė, kad jam viskas žinoma apie įvykį. Pasiteiravo, kaip jis žada atlyginti nuostolius, nes matė, kad įmonės automobilis apgadintas. P. nurodė, kad per du mėnesius padengs nuostolius. Jis P. parvežė jo nurodytu adresu namo - (duomenys neskelbtini)). Prašo grąžinti įmonei priklausančią transporto priemonę - automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kad įmonė patirtų kuo mažesnius nuostolius už saugojimą. Dėl žalos atlyginimo ketina aiškintis asmeniškai su P. V., vykstant kartu pas advokatą (b. l. 74–75)

Liudytoja S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. kovo 10 d. apie 06.40 val. vairavo nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo V70“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Automobilyje buvo viena, važiavo į darbą Raudondvario plentu, kryptimi link miesto centro. Matė, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kur laukia moteris pereiti gatvę. Pradėjo stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę ir visiškai sustojo, kad praleisti pėsčiąją, einančią perėja iš kairės pusės pagal liudytojos vairuojamo automobilio važiavimo kryptį. Kai automobilis visiškai sustojo, po akimirkos pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Išlipo iš savo automobilio. Matė, kad į liudytojos automobilį atsitrenkė paskui važiavęs automobilis „Toyota“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Už vairo sėdėjo vyras, o šalia jo kitas - keleivio vietoje. Abu vyrai išlipo iš automobilio. Vairuotojas vaikštinėjo aplink savo automobilį, o keleivis šaukė, kad nespės lyg į lėktuvą. Automobilio „Prius“ vairuotojas kėlė įtarimų: eidamas kojas keistai dėliojo, siūbavo. Užkalbino jį. Vyras kalbėjo rusiškai, buvo apatiškas. Suprato, kad jis yra neblaivus ir pasakė, kad kvies policiją. Vyras sutiko. Iš savo asmeninio mobilaus ryšio telefono paskambino 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Eismo įvykio metu nenukentėjo, kitame automobilyje taip pat sužalotų asmenų nebuvo. Atvykus policijos pareigūnams automobilio „Toyota“ vairuotojas patikrintas alkoholio kiekio matuokliu. Pasitvirtino įtarimas, kad vairuotojas yra neblaivus. Jai išaiškinta, kad dėl žalos atlyginimo ji turi kreiptis į draudimo bendrovę „Gjensidige“, kur eismo įvykio momentu buvo draustas automobilis „Toyota“ (b. l. 79–80).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad P. V. 2023 m. kovo 10 d. apie 06.40 val. Kaune, Raudondvario pl. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini)vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0402, nustatytas 1,81 promilės neblaivumas, kol atsitrenkė į kitą automobilį.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, o ryte paprašytas pažįstamą asmenį vežė į stotį ir sukėlė eismo įvykį, po ko atvykę policijos pareigūnai nustatė jam neblaivumą. Liudytoja S. M. patvirtino, kad automobiliui „Toyota“ atsitrenkus į jos vairuojamą automobilį „Volvo“, kai ji sustojo praleisti per perėją einančios pėsčiosios, iš automobilio „Toyota“ išlipęs vairuotojas dėl savo elgesio jai sukėlė įtarimą, kad yra neblaivus, todėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Po įvykio pro šalį važiavęs liudytojas A. Ž. parodė, kad pamatęs apgadintą „Toyota Prius“ automobilį, pamanė, kad jis panašus į tą, kurį iš jo įmonės išsinuomojo P. V.. Pamatęs pro šalį einantį P. V., pakalbėjo su juo ir jam kilo įtarimų, kad jis yra neblaivus. Po to sužinojo apie sukeltą įvykį ir padarytą žalą.

Kaltinamojo neblaivumas nustatytas alkotesteriu. 2023 m. kovo 10 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad P. V. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0402, 2023 m. kovo 10 d., 07.17 val. nustatyta – 1,81 ‰ promilės, antrojo tikrinimo 2023 m. kovo 10 d., 07.33 val.– 1.87 ‰ promilės girtumas (b. l. 59–61). Patikros sertifikatas Nr. 1753668 (b. l. 59–62).

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamasis P. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 92), baustas administracine tvarka (b. l. 89–90), pakaltinamas (b. l. 83, 85), dirba.

Teismo posėdžio metu apklaustas O. S. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį paskiriant laiduotoju. Nurodė, kad jis 2022 m. rugsėjį atvyko iš (duomenys neskelbtini), dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Firma nuomoja namą, kuriame jis gyvena kartu su kaltinamuoju. Prieš tai kartu dirbo (duomenys neskelbtini). Jie pažįstami daugiau nei pusmetį. Po įvykio kaltinamasis pasakojo, kas atsitiko, pergyveno dėl įvykio. Mano, kad gali jam daryti teigiamą įtaką. Jis yra vedęs, turi 7 vaikus, alkoholio nevartoja, nes yra musulmonas. Jis tolimųjų reisų vairuotoju dirbs iki gruodžio mėnesio, o paskui grįš į (duomenys neskelbtini).

Nors galimas laiduotojas O. S. mano, kad gali daryti įtaką kaltinamajam, tačiau byloje nustatytos aplinkybės tai paneigia. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis ir galimas laiduotojas pažįstami mažiau nei metus laiko, dirba kartu, tačiau pagal darbo pobūdį, kai anksčiau dirbo tolimųjų reisų vairuotojais, matėsi ir gyvai bendravo mažai. Galimam laiduotojui dirbant užsienyje, o kaltinamajam – Lietuvoje, galimybė daryti teigiamą įtaką kitam žmogui yra nedidelė. Be to, galimas laiduotojas metų pabaigoje ketina grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini), kas rodo, kad įtakoti kaltinamojo elgesį galimybių nebebus.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Šiame kontekste pažymėtina, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Be to, byla po bylos formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra visų įstatymo reikalaujamų sąlygų, leidžiančių kaltinamojo atžvilgiu taikyti laidavimo institutą. Visuma aukščiau aptartų aplinkybių lemia teismo sprendimą netaikyti P. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi nėra pagrindo manyti, jog draugas O. S. gali daryti teigiamą įtaką jo elgesiui. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymo pagrįstumo, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytos visos BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, todėl prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atmetamas, kaip nepagrįstas.

Kadangi teismas nenustatė visų sąlygų, numatytų BK 40 straipsnyje, leidžiančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, P. V. skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė.

Dėl bausmės

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo P. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad P. V. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaip jau minėta, anksčiau Lietuvos Respublikoje P. V. neteistas, baustas administracine tvarka, pakaltinamas, dirba. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamajam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta baudos bausmė, nustatant artimą minimaliam jos dydį.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad P. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad P. V. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirba.

Įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2023 m. kovo 14 d. (b. l. 107–110).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad P. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) tai yra automobilis priklauso trečiajam asmeniui ir nenustatyta, kad perleisdamas turtą kaltininkui, turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).

Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-119-976/2018).

Kaltinamasis teisiamas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Toyota Prius“, gamybos periodas 2004-2010, pasirinkti metai 2008, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 6220 Eur (b. l. 69). Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, P. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 6220 Eur išieškojimas bus proporcinga ir atitiks turto konfiskavimo tikslus.

Kaltinamajam P. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas Baltarusijos Respublikos ambasadai Lietuvos Respublikoje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, jog dėl kaltinamajam P. V. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybei priteistina 106,67 eurų suma.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso kalba, kaltinamasis nemoka lietuvių kalbos, kas tik patvirtina, jog efektyviai kaltinamojo teisinei gynybai užtikrinti buvo būtinas gynėjo dalyvavimas, duomenų apie kaltinamojo turimą turtą ar pajamas byloje nėra. Jis dirbo, tačiau dėl taikomo specialios teisės sustabdymo dirbti vairuotoju nebegalėjo. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamajam skiriama bauda ir konfiskuotino turto vertės išieškojimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo P. V. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

P. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, tai yra 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 34 (trisdešimt keturių) MGL, tai yra 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti P. V. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, P. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti P. V. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 14 d.;

- konfiskuoti automobilio „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą– 6220 Eur (šešis tūkstančius du šimtus dvidešimt eurų).

Išaiškinti kaltinamajam, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą nuosprendžiui įsiteisėjus privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui (kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. V. vardu, perduoti Baltarusijos Respublikos ambasadai Lietuvos Respublikoje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš P. V. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.