Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, dalyvaujant prokurorui M. Š., kaltinamajam K. G., jo gynėjui advokatui V. G., nukentėjusiajai A. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. kaltinamas tuo, kad 2014 m. gruodžio 23 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas: panaudojo psichinę prievartą prieš A. K., tai yra, tyčia nukreipęs D kategorijos nešaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro pusiau automatinį lygiavamzdį pneumatinį pistoletą „Umarex TDP45“ Nr. 14J24951 nukentėjusiajai A. K. į kaktos sritį, grasino, kad nušaus.

Kaltinamasis K. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 23 d. susipyko su gyvenamosios vietos kaimynais, adresu (duomenys neskelbtini), dėl užstatyto automobilio, įvyko žodinis konfliktas. Nuėjo, pasiėmė pneumatinį pistoletą, pagrasino nužudyti. Negalėjo iššauti, asmuo išsigando. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad atsinešė pistoletą su tuščia apkaba, norėdamas pagrasinti, iššovęs tikrai nebūtų, tiek drąsos dar neturi. Po grasinimo atvyko policijos pareigūnai, o kaimynė nuėjo namo. Ieškinį pripažįsta, neprieštarauja dėl priteisimo. Norėtų atsiprašyti, jaučia didelę kaltę, prašo atleidimo, nori keisti gyvenimą, nevartoja nei alkoholio, nei narkotikų.

Kadangi kaltinamasis K. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Kaltinamojo K. G. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos jo paties parodymais, nukentėjusiosios, liudytojų apklausų protokolais ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo surinktais, įrodymais.

Nukentėjusioji A. K. ikiteisminio tyrimo metu (21, 23, 28 b. l.) paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 23 d., apie 11.00 val., atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Kai atvyko, pamatė, kad kiemo vartai užstatyti svetimu automobiliu. Iš namo išėjo vaikinas - K. G. ir eidamas patraukti palikto automobilio, praeidamas pro ją, pradėjo grasinti, sakydamas: „kurva, bliade aš tave nudėsiu“. Ji nustebo, tuo metu neišsigando, jo paklausė vardo ir pavardės, bei pasakė, kad apie jo grasinimus praneš policijai. Vaikinas patraukė automobilį nuo vartų. Tuo metu vyras buvo jau užėjęs į namą, o ji laukė kieme prie namo savo vyro. Jai belaukiant prie jos priėjo K. G., pradėjo keiktis, ją vadino „kurva, bliade, nešdinkis iš čia“. Tuo metu iš namo išeidinėjo jos vyras, kuris išgirdęs jo keiksmus priėjo prie jų ir liepė jam jos atsiprašyti, sakydamas, kad ji tinka į mamas, ar gali būti jo močiute, pradėjo jį gėdinti. Tada jis nubėgo ir po kelių sekundžių grįžo rankoje nešinas juodos spalvos revolveriu, kurį prikišo labai arti jai prie kaktos, sakydamas: „Aš jus abudu nudėsiu“. Ji buvo šoko būsenoje, „suakmenėjo“, išsigando baisiausiai, negalėjo pajudėti. Tuomet jos vyras iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams Karolis buvo sulaikytas. Dėl kaltinamojo veiksmų, jai padaryta moralinė žala, nes labai išsigando, negalėjo po to kelias dienas užmigti, patyrė šoką, pablogėjo savijauta, realiai išsigando, kad bus nušauta. K. G. prieš grasindamas ją iškeikė, vadindamas „kurva, bliade“. Dėl tokių didelių pergyvenimų ir patirto šoko ji reiškia K. G. 5000 (penkių tūkstančių) eurų civilinį ieškinį dėl moralinės žalos padarymo.

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu (18 b. l.) paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 23 d., apie 11.00 val., su savo žmona A. K. atvyko automobiliu adresu (duomenys neskelbtini). Kai atvyko, pamatė, kad kiemo vartai užstatyti svetimu automobiliu. Jis užėjo į namą, žmona liko laukti kieme. Jis išgirdo kieme keiksmus (dabar jau žino, kad tai buvo K. G.), nukreiptus į jo žmoną. Jis vadino jo žmoną „kurva, bliade, nešdinkis iš čia“. Jis išėjęs liepė jam žmonos atsiprašyti, pradėjo jį gėdinti. Tada K. G. nubėgo ir po kelių sekundžių grįžo rankoje nešinas juodos spalvos revolveriu, kurį prikišo labai arti prie žmonos kaktos, sakydamas: „Nudėsiu“. Jis tik girdėjo žodžius „nudėsiu“ ir suprato kaip realų grasinimą A.. Labai išsigando dėl žmonos gyvybės, nes pagalvojo, kad jis tikrai ją nušaus ir iš karto paskambino policijai.

Liudytoja R. V. ikiteisminio tyrimo metu (35 b. l.) paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 23 d., apie 11.00 val., buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Kartu buvo jos dukra R. V. ir jos sugyventinis K. G.. Po to girdėjo, kad į R. mobiliojo ryšio telefoną paskambino, suprato, kad patrauktų R. ir K. automobilį. Matė, kad R. pririšo šunį, į kambarį ji negrįžo. Ji girdėjo kieme R., K. ir kaimynų balsus. Suprato, kad kieme vyksta konfliktas, girdėjo A. K. žodžius: „trenk man ir pamatysi kas tau bus“. Ji į kiemą nėjo, po kurio laiko į kambarį įpykęs įbėgo K., čiupo nuo stalo padėtą garsinį pistoletą (jis be šovinių) ir išbėgo. Po to vėl girdėjo kieme konfliktą, girdėjo ir R., ir K., ir kaimynų balsus. Po to grįžo K. su R. į namus. Po kurio laiko atvyko policininkai ir paėmė minėtą K. priklausantį pistoletą.

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (11 b. l.) nustatyta, kad K. G. pateikė orinį, šratinį šautuvą, juodos spalvos su užrašu T.D.P 45, ant rankenos matosi užrašas UMAREX, ant vamzdžio matosi skaičiai 14J24951 cal. 4,5 mm (.177), pistoleto rankenoje yra papildoma CO2 kapsulė, šratų apkabos nėra.

Specialisto išvada Nr. 20-IS1-299 (15 – 16 b. l.) nustatyta, kad tirti pateiktas pramoninės gamybos 4,5 mm (.177-to) kalibro pusiau automatinis lygiavamzdis pneumatinis pistoletas „Umarex TDP45“ Nr. 14J24951 be apkabos, skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro pneumatiniams ginklams skirtomis „BB“ „Raund“ tipo kulkomis, yra D kategorijos nešaunamasis ginklas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio (įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija) „Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas“ pirmąją dalį tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/66150:ver50). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatyta tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Teismų praktikoje pažymima, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.).

Kaltinamojo K. G. visiškas prisipažinimas bei baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad K. G., tarpusavio konflikto metu, grasindamas nužudysiąs nukentėjusiąją A. K., naudojo ne tik žodžius, tačiau pavojaus realumą sustiprino K. G. tuo momentu naudojamas įrankis – pneumatinis pistoletas, kas sudarė realų pavojų nukentėjusiosios A. K. gyvybei. Pats kaltinamasis K. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad grasino nukentėjusiajai A. K. su pistoletu. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad kaltinamasis iš pradžių grasino jai, sakydamas žodžius „kurva, bliade aš tave nudėsiu“, nuo tokių grasinimų ji iš pradžių labai neišsigando, tačiau kai kaltinamasis K. G. nubėgo ir atsinešė juodos spalvos pistoletą, kurį prikišo jai prie kaktos, sakydamas: „Aš jus abudu nudėsiu“. Tuomet nukentėjusiajai atsirado pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti. Nukentėjusioji nurodė, kad ji iš išgąsčio buvo šoko būsenoje ir galvojo, kad ją nušaus. Šiuos veiksmus, kad kaltinamasis grasino nukentėjusiajai iš pradžių žodžiais, paskui atsinešė pistoletą ir pridėjęs jį A. K. prie kaktos, taip grasindamas ją nužudysiąs bei sukeldamas realų pavojų gyvybei, patvirtino liudytojas A. K., kuris matė šiuos kaltinamojo veiksmus ir buvo išsigandęs dėl pavojaus sutuoktinės gyvybei, taip pat liudytoja R. V., kuri matė kaip K. G. pasiėmė ginklą iš namų.

Veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., kaip jau minėta anksčiau, įtakos turi tai, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Atsižvelgiant į nukentėjusiosios A. K. parodymus, jai nekilo abejonių, kad ginklas, su kuriuo K. G. grasino yra tikras, ji tik nežinojo, ar buvo jame šoviniai, ar ne, todėl nukentėjusiajai nebuvo jokių abejonių dėl grasinimų tikrumo. Byloje esanti specialisto išvada Nr. 20-IS1-299 (15 – 16 b. l.) patvirtina, kad pneumatinis pistoletas – nešaunamasis ginklas.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad K. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. Teismas pripažįsta, kad K. G. 2014 m. gruodžio 23 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas: panaudojo psichinę prievartą prieš A. K., tai yra, tyčia nukreipęs D kategorijos nešaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro pusiau automatinį lygiavamzdį pneumatinį pistoletą „Umarex TDP45“ Nr. 14J24951 nukentėjusiajai A. K. į kaktos sritį, grasino, kad nušaus, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir neigiamai vertina savo poelgį. Šioje byloje kaltinamasis K. G. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. prisipažino visiškai, gailėjosi, todėl, teismo nuomone, tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo K. G. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam K. G. teismas atsižvelgia, kad jo padaryta nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str.), padaryta tiesiogine tyčia, suvokiant jos pavojingumą, baigta. Kaltinamasis K. G. baustas administracine tvarka (43 – 47 b. l.), kas neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (40 b. l.), Kauno priklausomybės ligų centre neužregistruotas (42 b. l.).

Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam K. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. sankcijose numatytą bausmę – areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., kaltinamojo K. G. suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. iki 2015 m. spalio 1 d. (92, 95 b. l.) ir nuo 2015 m. gruodžio 7 d. (124 b. l.) iki nuosprendžio paskelbimo dienos, įskaitytinas į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.

Kardomoji priemonė – suėmimas (106 – 107, 114 – 116 b. l.) nuosprendį paskelbus, panaikintina.

Kadangi kaltinamasis K. G. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pareiškė nukentėjusioji A. K. (29 b. l.). Ji prašo priteisti 5000 (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos. Nukentėjusioji A. K. civiliniame ieškinyje (29 b. l.) nurodo, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, kad ji labai išsigando, negalėjo kelias dienas užmigti, patyrė šoką, pablogėjo savijauta, realiai išsigando, kad bus nušauta, taip pat ją vadino „kurva, bliade“.

Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiosios A. K. prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į nukentėjusiosios pateiktus motyvus civiliniame ieškinyje dėl patirtos neturtinės žalos, pripažįsta, kad ji patyrė šoką, išsigando, jautė realų pavojų savo gyvybei, buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais, dėl ko pablogėjo jos savijauta. Tačiau, byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad ji po šio įvykio lankėsi pas gydytojus psichiatrus ar psichologus dėl patirtų dvasinių emocinių sukrėtimų. Todėl teismas mano, kad byloje nėra pakankamai surinkta įrodymų, patvirtinančių prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teismas, dėl neturtinės žalos, atsižvelgdamas į tai, kad reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika. (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-517-175/2015), taip pat į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčia, baigtas, kaltinamasis nedirba, nebuvo nukentėjusiajai padaryta turtinė žala, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, neturtinės žalos dydį mažina iki 500 eurų.

Daiktas, turintis reikšmės bylos nagrinėjimui – paketas su pistoletu „Umarex TDP 45“ 17 b. l.), saugomas Kauno miesto Santakos policijos komisariato saugykloje, konfiskuotinas ir perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir skirti 84 (aštuoniasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., 2 d., pagrindu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę 56 (penkiasdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. a) papunkčio, pagrindu, į paskirtosios (trečdaliu sumažintos) arešto bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką (nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. iki 2015 m. spalio 1 d. ir nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki 2016 m. sausio 28 d. įskaitytinai, iš viso 56 dienas), ir K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikyti atlikusiu šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę.

Kardomąją priemonę, suėmimą, K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) panaikinti, paleidžiant jį į laisvę teismo posėdžio salėje.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Pistoletą „Umarex TDP 45“, Nr. 14J24951, konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.