Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės (skundą padavusios institucijos) Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą pareiškėjui E. Š. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2019 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 21R-101(AG-38/07-2019) (toliau – Sprendimas) kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2018 m. gegužės 9 d. E. Š. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. gegužės 9 d. Tarnybai pateikė Bankroto administratoriaus nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo ataskaitą už 2017 m. bei pažymėjimus apie jo dalyvavimą mokymuose. Įvertinus pateiktus duomenis buvo nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo mokymuose (kursuose, seminaruose) Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos patvirtintos Bankroto administratorių ir jų padėjėjų atestavimo programos (toliau – ir Programa) temomis mažiau kaip 24 akademines valandas per 2017 metus. Pareiškėjas dalyvavo mokymuose temomis „Naujojo asmens duomenų apsaugos reguliavimo naujovės. Naujojo ePrivatumo reglamentavimo įsipareigojimai“ (6 akademinės valandos) ir „Statinių statybą, rekonstrukciją, remontą ir priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai ir jų pakeitimai“ (6 akademinės valandos), kurios neatitinka Programos temų. Už tai pareiškėjui 2018 m. gruodžio 12 d. tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V4-341 „Dėl nuobaudos skyrimo bankroto administratoriui E. Š.“ (toliau – ir Įsakymas) buvo skirta nuobauda – viešas įspėjimas pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11? straipsnio 1 dalies 2 punktą. 2019 m. vasario 6 d. LAGK Sprendimu 2018 m. gruodžio 12 d. Įsakymą panaikino.

Atsakovė nesutinka su Sprendimu, nes analogiškas pareiškėjo skundas dėl Tarnybos sprendimo vertinant pareiškėjo kvalifikacijos kėlimą 2016 m. jau buvo nagrinėtas LAGK ir LAGK pareiškėjo skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendime administracinėje byloje eI-4048-244/2018 (sprendimas nėra įsiteisėjęs) LAGK sprendimą paliko nepakeistą. Taigi skundžiamas Sprendimas prieštarauja ankstesnei LAGK praktikai ir Vilniaus apygardos administracinio teismo praktikai.

Tarnyba sutinka, kad pareiškėjo išklausytos temos yra savaime pakankamai reikšmingos, aktualios ir nesunkiai pritaikomos administratoriui teikiant bankroto administravimo paslaugas, tačiau nesutinka, kad Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos patvirtintos Programos būtų traktuojamos plečiamai. Programos temų sąrašas yra baigtinis ir jame nėra temų, susijusių su statinių statyba, rekonstrukcija, remontu, priežiūra ar asmens duomenų apsauga.

Būtent Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisija vertina Programos temų aktualumą ir pakankamumą, jei yra poreikis Programą atnaujina, papildo. Paskutinį kartą tai buvo padaryta 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu. Tarnyba yra tas subjektas, kuris įvertina bankroto administratorių pateiktų dokumentų apie išklausytus mokymus atitikimą Programai.

Tarnyba nesutinka su LAGK Sprendime nurodytu argumentu, kad kvalifikacijos kėlimas Programoje nurodytomis temomis iš esmės nereikšmingas, nes bankroto administratoriai pagal Programą yra išlaikę egzaminą ir jau turi reikalingas žinių. Vien tik teisės aktų pakeitimai ir vis atnaujinama teismų praktika turėtų skatinti bankroto administratorius pastoviai kelti kvalifikaciją ir atnaujinti turimas žinias Programoje nurodytomis temomis. Papilomai bankroto administratoriai taip pat gali mokytis, tačiau įskaityti bus tik mokymai Programoje nurodytomis temomis.

Pareiškėjas atsiliepime su tarnybos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo nuomone, vadovautis LAGK praktika ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu administracinėje byloje eI-4048-244/2018 nereikia, nes sprendimas nėra įsiteisėjęs. Taip pat nesutampa 2016 ir 2017 m. pareiškėjo išklausytų seminarų temos.

Pareiškėjas nurodo, kad nei stebėsenos išvadoje, nei Įsakyme nėra nurodyta, kad pareiškėjas sąmoningai atliko teisės aktų pažeidimus, kodėl skirta griežtesnė poveikio priemonė – viešas įspėjimas.

Pareiškėjas mano, kad Sprendime programa nėra aiškinama plečiamai, o jo lankytų seminarų temos atitinka Programą. Seminaras tema „Naujojo asmens duomenų apsaugos reguliavimo naujovės. Naujojo ePrivatumo reglamentavimo įsipareigojimai“ atitinka programos potemę „Administratoriaus ir administratoriaus padėjėjo teisės ir pareigos, atsakomybė“, o seminaras tema „Statinių statybą, rekonstrukciją, remontą ir priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai ir jų pakeitimai“ atitinka Programos potemę „Atskiros sutarčių rūšys“ Programoje yra pateiktas nebaigtinis civilinių sutarčių sąrašas (Programos tekstas „<...> atskiros sutarčių rūšys. Pirkimas-pardavimas, mainai, nuoma, žemės nuoma, lizingas (finansinė nuoma), atlygintinų paslaugų teikimas, pasauga, paskola, turto patikėjimas, taikos sutartis, draudimas ir kt.“). Pasirinkdamas seminarus pareiškėjas atsižvelgė į žinių, nurodytoje srityje, svarbą bankroto administratoriaus veikloje. Pareiškėjas mano, kad nustatant, ar išklausyti mokymai atitinka Programos temas, turi būti vertinamas jų turinys, t. y. ar žinios šiomis temomis gali būti naudingos administratoriams vykdant tiesiogines savo funkcijas – administravimo paslaugų teikimą. Tarnyba nepagrįstai ginčo mokymus vertina pagal lingvistinę Programos išraišką (pagal raidę) ir siaurinamai. Toks aiškinimas neatitinka teisinio reglamentavimo esmės ir gali lemti situacijas, jog pats kvalifikacijos kėlimas gali būti labiau imitacinis nei realus. Be to, ir tarnyba pripažįsta, kad pareiškėjo išklausyti mokymai yra aktualūs ir nesunkiai pritaikomi. Pareiškėjas mano, kad Programa turi būti aiškinama atsižvelgiant į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 „Dėl bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso patvirtinimo“ (toliau – ir Elgesio kodeksas) 6.1 punktą, kuris nustato, kad bankroto administratoriaus kvalifikacijos kėlimas yra susijęs su profesinių žinių, kurių reikia administravimo paslaugoms teikti, gilinimu.

Taip pat pareiškėjas nurodo, kad drausminė atsakomybė gali būti taikoma tik esant pareiškėjo kaltei – nagrinėjamu atveju jos nėra. Pareiškėjas ne sąmoningai ignoravo teisės aktų reikalavimus, pareigą kelti kvalifikaciją, o sąžiningai klydo, jei būtų konstatuotas pažeidimas, dėl Programos turinio (skirtingai jį aiškinant).

Taip pat pareiškėjas pabrėžia, kad poveikio priemonės subjektams turi būti taikomos tik tada, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu, ultima ratio (kraštutinė priemonė), tačiau poveikio priemonės turi būti proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai. Griežtesnės nuobaudos skyrimas nesant kaltės, nemotyvuojant griežtumo yra neproporcinga priemonė, kuri neatitinka teisingumo, protingumo principų ir Tarnybos prioritetinio tikslo – padėti administratoriams tinkamai vykdyti savo pareigas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visą. Papildomai paaiškino, kad 2016 m. ir 2017 m. mokymų vertinimas vyko vienu metu, todėl neturėjo galimybės pakeisti savo elgesį. Literatūros sąraše CK nurodytas ir Statybos rangos sutartis yra iš Programos „kt.“ Sąrašas yra nebaigtinis, o tik rekomendacinis. Turi būti žiūrima į turinį. Į Tarnybą nesikreipė klausdami, nebuvo kilę problemų.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visą. Papildomai paaiškino, kad nėra motyvų, kodėl skirtas viešas papeikimas.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas iš esmės kilęs dėl LAGK 2019 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 21R-101(AG-38/07-2019), kuriuo panaikintas 2018 m. gruodžio 11 d. Tarnybos direktoriaus įsakymas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. vasario 28 d. buvo įrašytas į įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašą.

2018 m. gegužės 4 d. pareiškėjas Tarnybai pateikė bankroto administratoriaus nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo ataskaitą už 2017 m. Grafoje „Išklausytų mokymų (kursų, seminarų pavadinimas“ pareiškėjas nurodė keturis kursus: 1) „Naujojo asmens duomenų apsaugos reguliavimo naujovės. Naujojo ePrivatumo reglamentavimo įsipareigojimai“; 2) „Naujasis darbo kodeksas: darbo apmokėjimas, darbo tarybos ir būtini dokumentai“; 3) „Statinių statybą, rekonstrukciją, remontą ir priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai ir jų pakeitimai“; 4) „Praktinis naujojo darbo kodekso taikymas“.

Tarnyba 2018 m. lapkričio 29 d. el. paštu pareiškėjui išsiuntė stebėsenos išvados „Dėl bankroto administratorių nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo“ projektą, kuriame siūloma už stebėsenos metu nustatytą Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalies 3 punkto, Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016-07-13 įsakymu Nr. 1K-286 (toliau – ir Elgesio kodekso) 6.1 papunkčio, Bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašo) 3 punkto pažeidimus skirti nuobaudą – viešą įspėjimą.

2018 m. gruodžio 4 d. E. Š. pateikė paaiškinimus Tarnybai „Dėl 2018 m. lapkričio 28 d. stebėsenos išvados dėl bankroto administratoriaus E. Š. nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo projekto“.

2018 m. gruodžio 7 d. Tarnybos Licencijavimo skyriaus vyriausioji specialistė R. G. priėmė stebėsenos išvadą „Dėl bankroto administratorių nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo“ Nr. D4-1688 (toliau – ir Stebėsenos išvada), kurioje siūloma už stebėsenos metu nustatytą Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalies 3 punkto, Elgesio kodekso 6.1 papunkčio, Aprašo 3 punkto pažeidimus skirti nuobaudą – viešą įspėjimą.

2018 m. gruodžio 19 d. Tarnyba priėmė skundžiamą Įsakymą. Tarnyba, atsižvelgusi į minėtą išvadą, vadovaudamasi Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punktu, skyrė pareiškėjai nuobaudą – įspėjimą už Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalies 3 punkto, Elgesio kodekso, Aprašo nuostatų pažeidimą, kadangi 2017 metais tobulino kvalifikaciją tik 18 akademinių valandų.

Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 19 d. Įsakymą apskundė LAGK, kuri 2019 m. vasario 6 d. priėmė šioje byloje atsakovės skundžiamą sprendimą Nr. 21R-101(AG-38/07-2019), kuriuo LAGK panaikino 2018 m. gruodžio 19 d. Įsakymą. LAGK nurodė, kad pareiškėjo išklausytų mokymų temos patenka į Programos temas. Siaurai ir formaliai aiškinant Programą, anot LAGK, gali susiklostyti situacija, kai bankroto administratorius būtų priverstas kasmet lankyti privalomąsias paskaitas tomis pačiomis temomis taip imituojant profesinės kvalifikacijos kėlimą. LAGK nurodė, kad Programoje nurodytas ne baigtinis, o pavyzdinis sutarčių sąrašas, taip pat pridėtas literatūros sąrašas, kuriame minimi teisės aktai dėl asmens duomenų tvarkymo. 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.

ĮBĮ 11 straipsnio 13 dalies 3 punkte nustatyta, kad administratorius privalo nuolat tobulinti kvalifikaciją, o 2 punkte numatyta ir bankroto administratoriaus pareiga laikytis ĮBĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų. Elgesio kodekso 6.1 papunktyje numatyta, kad laikydamasis profesinės kompetencijos principo administratorius turi turėti pakankamai žinių ir nuolat tobulinti kvalifikaciją, gilinti profesines žinias, gerai išmanyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurių reikia administravimo paslaugoms teikti. Įmonių bankroto įstatyme ir Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytu nuolatiniu kvalifikacijos tobulinimu laikomas administratoriaus dalyvavimas mokymuose (kursuose, seminaruose) Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos patvirtintos administratorių atestavimo programos temomis ne mažiau kaip 24 akademines valandas per kalendorinius metus. Aprašo 3 punkte nustatyta, jog bankroto administratoriai turi dalyvauti mokymuose (kursuose, seminaruose) Atestavimo komisijos patvirtintos Bankroto administratorių ir jų padėjėjų atestavimo programos temomis ne mažiau kaip 24 akademines valandas per kalendorinius metus. Ne kiekvienas dalyvavimas seminaruose ir mokymuose laikytinas tinkamu kvalifikacijos kėlimu bankroto administratoriui, kadangi Aprašo 15 punkte nurodyti atvejai, kuomet bankroto administratoriaus turėti kvalifikacijos kėlimas ar mokymai nėra užskaitomi kaip tinkamas kvalifikacijos kėlimas. Tad sutiktina su atsakovės argumentais, kad būtent Tarnyba yra tas subjektas, kuris pirmiausia įvertina bankroto administratorių pateiktų duomenų tinkamumą ir pakankamumą administratoriams nustatytų minimalių reikalavimų kelti kvalifikaciją kontekste.

Vadovaudamasi ĮBĮ 11 straipsnio 13 dalies 3 punktu, Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 „Dėl Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 27.3 papunkčiu ir Restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūros taisyklių 27.3 papunkčiu, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1K-344 14.3 papunkčiu, Tarnyba vykdo bankroto administratorių veiklos, įskaitant ir kvalifikacijos kėlimą, priežiūrą.

Vykdydama šias funkcijas Tarnyba nustatė, kad pareiškėjo išklausyti mokymai temomis „Naujojo asmens duomenų apsaugos reguliavimo naujovės. Naujojo ePrivatumo reglamentavimo įsipareigojimai“ ir „Statinių statybą, rekonstrukciją, remontą ir priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai ir jų pakeitimai“ neatitinka Programos temų. Teismas su šia atsakovės pozicija sutinka. Pirma, Aprašo 3 ir 15.1 punkto sisteminis aiškinimas reiškia, kad tinkami kvalifikacijai kelti mokymai yra tik Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos patvirtintomis Bankroto administratorių ir jų padėjėjų atestavimo programos temomis. Teisės aktai nedraudžia mokytis ir kelti kvalifikaciją kitomis temomis pagal individualius poreikius. Teisės aktai nedraudžia mokytis daugiau nei 24 akademines valandas. Teisės aktai neneigia aktualių administratoriaus darbui mokymų svarbos: atvirkščiai – administratorius turi savo pareigas atlikti nepriekaištingai ir atsižvelgiant į konkretų pareigas atliekantį asmenį, administruojamos įmonės ypatumus ir kt. svarbias aplinkybes administratoriai turi ir privalo teikti kvalifikuotas paslaugas. Tačiau teisės aktai nustato visiems privalomą Programą su patvirtintomis temomis, pagal kurias kasmet kiekvienas bankroto administratorius privalo išklausyti ne mažiau kaip 24 akademines valandas. Taigi Programos temų svarba yra įtvirtinta teisės aktuose ir ji negali būti paneigta, kol galioja minėtos teisės aktų nuostatos, kvalifikacijos kėlimą siejančios su Programa, o ne su mokymų reikšme administratoriaus darbui ar kitais kriterijais. Tokia buvo teisės aktą priėmusios institucijos valia. Antra, ginčo mokymų temos „Naujojo asmens duomenų apsaugos reguliavimo naujovės. Naujojo ePrivatumo reglamentavimo įsipareigojimai“ ir „Statinių statybą, rekonstrukciją, remontą ir priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai ir jų pakeitimai“ pažodžiui nesutampa su jokia Programoje įtvirtinta tema. Taigi formalaus atitikimo nėra. Trečia, teismas sprendžia, kad ginčo mokymų temos pagal turinį taip pat neatitinka Programos temų: plečiamas Programos temų aiškinimas negalimas, nes jis iškreiptų Programos prasmę. Pavyzdžiui, plečiamai aiškinant temą „Bankroto teisės šaltiniai“ į ją įeitų visi Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai ir t. t. Taip pat plečiamas Programos aiškinimas keltų didelių neaiškumų (ne/įeina konkreti tema, susijusi ji ar nesusijusi, ar ne per daug nutolusi), įneštų teisinio netikrumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta LAGK nurodytą motyvą, kad siaurai aiškinant Programą administratorių kvalifikacijos kėlimas gali būti imitacinis (mokantis vis tą patį), nes teisės aktai ir teismų praktika nuolat pildoma, keičiasi, transformuojasi. Be to, pati Programa taip pat yra keičiama, koreguojama. Teismas atmeta pareiškėjo ir LAGK teiginius, kad atitikimą Programos temoms lemia mokymų aktualumas administratoriaus darbui, atmeta pareiškėjo teiginius, kad mokymai „Naujojo asmens duomenų apsaugos reguliavimo naujovės. Naujojo ePrivatumo reglamentavimo įsipareigojimai“ patenka į Programos temą „Administratoriaus ir administratoriaus teisės ir pareigos, atsakomybė“, o mokymai „Statinių statybą, rekonstrukciją, remontą ir priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai ir jų pakeitimai“ patenka į Programos temą „Kitos sutarčių rūšys“. Pažymėtina, kad statybos rangos sutartis tikrai yra sutarčių rūšis ir galėtų patekti į Programoje nurodytas temas. Tačiau pareiškėjo lankytų mokymų tema yra ne statybos rangos sutartis, o „Statinių statybą, rekonstrukciją, remontą ir priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai ir jų pakeitimai“. Mokymų pavadinimas automatiškai nesuponuoja, kad pareiškėjas mokėsi apie statybos rangos sutartį. Teismas atmeta pareiškėjo ir LAGK argumentus, kad literatūros sąrašo turinys ir nebaigtinis sąrašas lemia mokymų temos atitikimą Programai. Kaip nuosekliai yra pasisakoma Vilniaus apygardos administracinio teismo praktikoje, literatūros sąrašas yra nebaigtinis ir rekomendacinis, o Programa – privaloma, išsami ir tiksli. Teisės aktai taip pat nurodo mokymų temų atitikimą Programai, o ne literatūros sąrašui.

Pažymėtina, kad sprendime dėstomos pozicijos Vilniaus apygardos administracinis teismas laikosi iš esmės panašiose bylose (2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4048-244/2019; 2019 m. kovo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1796-244/2019; 2019 m. kovo 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1993-815/2019).

Pareiškėjas teigia, kad dėl padaryto nusižengimo nėra jo kaltės – būtinosios atsakomybės sąlygos. Teismas su tokiu argumentu nesutinka. Pirma, pareiškėjas pats sąmoningai pasirinko lankyti mokymus temomis „Naujojo asmens duomenų apsaugos reguliavimo naujovės. Naujojo ePrivatumo reglamentavimo įsipareigojimai“ ir „Statinių statybą, rekonstrukciją, remontą ir priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai ir jų pakeitimai“. Jokių kitokių pareiškėjo valia iškreipiančių, paneigiančių ar kt. veiksnių teismas nenustatė, jų nenurodo ir pareiškėjas. Tai, kad pareiškėjas klydo dėl mokymų temos atitikimo Programai, rodo jo kaltės formą, o ne kaltės nebuvimą.

Pareiškėjas skunde nesutinka su tuo, kad jam buvo paskirta per griežta nuobauda – viešas įspėjimas – ir ji nebuvo motyvuota. Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Kaip matyti, pareiškėjui buvo paskirta griežtesnė nuobauda – viešas įspėjimas.

ĮBĮ redakcijoje, galiojančioje nuo 2018 m. gruodžio 1 d., 11⁷ straipsnio 1¹ dalis įtvirtina administratoriaus atsakomybę lengvinančias aplinkybes: 1) administratoriaus, administratoriaus juridinio asmens vadovo, darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens bankroto administravimą, veikloje anksčiau pažeidimų nustatyta nebuvo; 2) administratorius, administratoriaus juridinio asmens vadovas, darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą, pripažįsta pažeidimus ir dėl jų gailisi; 3) administratorius, administratoriaus juridinio asmens vadovas, darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą, ištaiso pažeidimą ir (ar) savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms; 4) administratorius, administratoriaus juridinio asmens vadovas, darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą, patikrinimo metu bendradarbiauja su Vyriausybės įgaliota institucija. 11⁷ straipsnio 1² dalis įtvirtina administratoriaus atsakomybę sunkinančias aplinkybes: 1) administratorius, administratoriaus juridinio asmens vadovas, darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą, turi galiojančią nuobaudą; 2) administratoriaus, administratoriaus juridinio asmens vadovo, darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens bankroto administravimą, veikloje tokie patys ar panašūs pažeidimai jau buvo nustatyti ankstesnių patikrinimų metu; 3) administratorius, administratoriaus juridinio asmens vadovas, darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą, patikrinimo metu nebendradarbiauja su Vyriausybės įgaliota institucija; 4) pažeidimas sukėlė (galėjo sukelti) neigiamų pasekmių asmenų turtiniams interesams.

Teismas išanalizavęs 2018 m. gruodžio 19 d. Įsakymą ir 2018 m. gruodžio 7 d. Stebėsenos išvadą nustatė, kad nėra nurodyti konkretūs motyvai, kodėl pareiškėjui skirta griežtesnė nuobauda. Pirma, nėra nurodyta, ar nustatytos atsakomybę sunkinančios (lengvinančios) aplinkybės. Antra, nėra konkrečiai nurodoma, kodėl skiriama griežtesnė nuobauda. Tai galima daryti tik spėjimo būdu analizuojant Stebėsenos išvados turinį. 2018 m. gruodžio 7 d. Stebėsenos išvadoje nurodomas 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4048-244/2018, kas galėtų reikšti užuominą apie pareiškėjo turimų galiojančių drausminių nuobaudų buvimą. Taip pat Stebėsenos išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas mokėsi tik 12 akademinių valandų iš 24, kas galėtų reikšti užuominą į pažeidimo sunkumą. Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi nagrinėjamoje byloje analizuojamam Įsakymui ir Stebėsenos išvadai. Pagal VAĮ straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomo poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte taip pat turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šias nuostatas, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014-10-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

Nagrinėjamoje byloje nei Įsakyme, nei Stebėsenos išvadoje aiškūs motyvai (pakartotinumas, pažeidimo sunkumas, pažeidimo pasekmės ir t.t.), kodėl pareiškėjui skiriama griežtesnė nuobauda nenurodyti. Tai teismas laiko esminiu pareiškėjo teisių pažeidimu, trukdančiu pareiškėjui tinkamai gintis skundžiant minėtą Įsakymą. Pažymėtina, kad tiek skunde teismui, tiek LAGK pareiškėjas motyvuoja neproporcingumu bendrąja prasme negalėdamas detalizuoti (nes neaiškūs motyvai). Taip pat teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, kad pareiškėjas pažeidimus padarė ne tyčia, o klydęs dėl mokymų temų priskirtinumo Programai (išklausė mokymus, tik klydo dėl temų atitikimo Programai), pareiškėjo padarytas pažeidimas iš esmės tapatus ankstesnių metų pažeidimui, tačiau pareiškėjas negalėjo keisti savo elgesio, nes 2016 m. ir 2017 m. kvalifikacijos tobulinimo rezultatai gauti 2018 m. Atsižvelgdamas į motyvų nebuvimą skiriant griežtesnę nuobaudą ir į pareiškėjo kaltės formą teismas vadovaudamasis proporcingumo ir nuobaudos adekvatumo padarytam pažeidimui principais, sušvelnina pareiškėjui skirtą Tarnybos 2018 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. V4-341 paskirtą nuobaudą, pareiškėjui paskiriant ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą nuobaudą – įspėjimą.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atsakovės skundą dėl LAGK 2019 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 21R-101(AG-38/07-2019) panaikinimo tenkinti. Pažymėtina, kad atsakovė prašo tik panaikinti Sprendimą, tačiau teismas, nustatęs, kad yra pagrindas skirti nuobaudą, bet griežtesnės nuobaudos skyrimas buvo neteisėtas, pakeičia Tarnybos 2018 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. V4-341, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda viešas įspėjimas, ir paskiria švelnesnę nuobaudą – įspėjimą. Teismas tai daro vadovaudamasis ABTĮ 80 straipsniu, nustatęs, kad neperžengus skundo reikalavimų ribų būtų pažeistos pareiškėjo teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas panaikina skundžiamą LAGK 2019 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 21R-101(AG-38/07-2019), pakeičia Tarnybos 2018 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. V4-341 skirdamas pareiškėjui įspėjimą, todėl laikytina, kad tarnybos skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovės (skundą padavusios institucijos) Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 21R-101(AG-38/07-2019).

Pakeisti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. V4-341 ir pareiškėjui skirti nuobaudą – įspėjimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.