- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-13
- Bylos Nr.
- I-1796-244/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00068-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Audito
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydama panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) 2018 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. V4-338 (toliau – Įsakymas), kuriuo pareiškėjai paskirta nuobauda – viešas įspėjimas.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Įspėjimas jai buvo paskirtas dėl to, kad 2017 metais, administruodama įmonių ir (ar) fizinių asmenų bankroto procedūras, dalyvavo mokymuose (kursuose, seminaruose) bankroto administratorių atestavimo programos temomis tik 6 akademines valandas. Pareiškėja skunde nurodo, kad teisės aktai nenustato, kokiais konkrečiais atvejais yra skiriamas įspėjimas, o kuriais atvejais yra skiriamas viešas įspėjimas. Tais atvejais, kuomet nėra bankroto administratoriaus atsakomybę sunkinančių aplinkybių, turėtų būti skiriamas įspėjimas, bet ne viešas įspėjimas. Skunde teigiama, kad pareiškėja yra tik fizinio asmens bankroto administratorė ir negali teikti įmonės bankroto administravimo paslaugų. Nuo kvalifikacinio pažymėjimo išdavimo iki šiol pareiškėja vykdo tik vieną fizinio asmens bankroto procedūrą, anksčiau pažeidimų nustatyta nebuvo. Pareiškėja pripažįsta, kad 2017 m. dalyvavo mokymuose mažiau nei 24 valandas bei nurodo, kad pagrindinis pareiškėjos darbas yra antstolio funkcijų vykdymas.
Pareiškėja teigia, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. dalyvavo seminare „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos vykdymo procese apžvalga“. Bankroto administratorių atestavimo programoje yra tema „Civilinis procesas“, o prie jos potemė „Vykdymo proceso samprata“, todėl šis seminaras turėtų būti įskaitytas, nes iš esmės vykdymo procesas tam tikroje stadijoje yra itin susijęs su fizinio asmens bankroto byla. 2017 m. sausio 20 d. pareiškėja dalyvavo mokymuose „Nekilnojamojo turto rinkos analizės svarba vertinimui. Kilnojamojo turto vertinimo principai ir ypatumai“. Ši tema lemia tinkamą kainos parduodant turtą iš varžytynių nustatymą. Bankroto procese gali būti atliekami turto vertinimai, kai kyla ginčai dėl nustatytos kainos, todėl neturėtų būti formaliai vertinama, kad tokios konkrečios temos nėra Bankroto administratorių atestavimo programoje (toliau – ir Programa).
Pareiškėja teigia, kad viena iš lengvinančių aplinkybių yra tai, kad administratorius ištaiso pažeidimą. 2018 metais pareiškėja dalyvavo mokymuose Bankroto administratorių atestavimo programos temomis ne mažiau nei 24 valandas (2018 m. gruodžio 4 d. Žiemos konferencija, 8 akademinės valandos; 2018 m. gruodžio 10 d. „Efektyvus dalyvavimas bankroto procese. Tyčinis bankrotas“, 5 akademinės valandos; 2018 m. gruodžio 3 d. „Civilinio proceso reglamentavimo naujovės ir svarbiausi pakeitimai“, 7 akademinės valandos; 2018 m. lapkričio 23 d. „Fizinių asmenų bankrotas: naujausi pakeitimai ir teismų praktika“, 2 kvalifikacijos kėlimo balai, arba 4 valandos).
Atsakovė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Tarnyba atsiliepime nurodo, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 13 dalies 3 punkte, Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016-07-13 įsakymu Nr. 1K-286 (toliau – Elgesio kodeksas), 6.1 papunktyje, Bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 3 punkte nustatytus reikalavimus, nes 2017 metais pareiškėja, administruodama įmonių ir (ar) fizinių asmenų bankroto procedūras, dalyvavo mokymuose (kursuose, seminaruose) bankroto administratorių atestavimo programos temomis tik 6 akademines valandas, todėl pareiškėjai skirta Įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta nuobauda – viešas įspėjimas.
Tarnyba nesutinka, kad paskirta nuobauda yra per griežta, kadangi konkrečios nuobaudos paskyrimas priskirtinas Tarnybos diskrecijai. Tarnybos direktorius, įvertinęs Stebėsenos išvadą, kurioje konstatuota, kad pareiškėja 2017 metais dalyvavo mokymuose (kursuose, seminaruose) Programos temomis tik 6 akademines valandas, t. y. mažiau kaip pusę kvalifikacijos kėlimui reikalaujamų akademinių valandų, įgyvendindamas savo diskrecijos teisę skiriant nuobaudą, skyrė proporcingą nuobaudą. Netinkamas pareiškėjai keliamos pareigos vykdymas negali būti laikomas mažareikšmiu.
Tarnyba sutinka, kad kai kurie kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai nebuvo įskaityti. Pažymėjimas, jog pareiškėja išklausė seminarą „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos vykdymo procese apžvalga“ negalėjo būti įskaitytas dėl to, kad pateiktame pažymėjime vadovaujantis Aprašo 15.2 papunkčiu, nenurodyta tiksli išklausytų mokymų trukmė, o išklausytas seminaras „Nekilnojamojo turto rinkos analizės svarba vertinimui. Kilnojamojo turto vertinimo principai ir ypatumai“ negalėjo būti įskaitytas dėl to, kad seminaro tema neatitinka Programos temų. Anksčiau nurodyto seminaro tema nėra specifiškai taikoma bankroto administratoriaus veikloje, o aplinkybė, jog pareiškėjos išklausyto seminaro tema nebuvo aiškinama plečiamai, nėra pagrindas pripažinti, jog Tarnyba netinkamai taikė ir aiškino bankroto administratoriaus kvalifikacijos kėlimo pareigą nustatančio Įstatymo 11 straipsnio 13 dalies 3 punktą ir šios pareigos turinį atskleidžiančio Elgesio kodekso 6.1 punktą.
Be to, Tarnyba nurodo, kad nėra jokio pagrindo atsižvelgti į pareiškėjos išklausytus seminarus 2018 m., nes tokie duomenys bus reikšmingi vertinant tik tuos ataskaitinius metus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2018 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. V4-338, kuriuo pareiškėjai paskirta nuobauda – viešas įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja nuo 2015 m. sausio 21 d. buvo įrašyta į įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašą.
2018 m. balandžio 23 d. pareiškėja pateikė Tarnybai bankroto administratoriaus nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo ataskaitą už 2017 metus bei pažymėjimus ir (ar) kitus dokumentus apie jos dalyvavimą pateiktoje Ataskaitoje nurodytuose mokymuose (kursuose, seminaruose) (b. l. 29–32). Iš ataskaitos nustatyta, kad pareiškėja deklaravo dalyvavusi mokymuose (kursuose, seminaruose) „Nekilnojamojo turto rinkos analizės svarba vertinimui. Kilnojamojo turto vertinimo principai ir ypatumai“ 6,5 val. bei „Bankroto ir restruktūrizavimo proceso reguliavimas ir naujausia praktika“ 6 val.
Nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 28 d. buvo parengtas stebėsenos išvados „Dėl bankroto administratorių nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo“ projektas, kuriame buvo konstatuota, kad 2017 kalendoriniais metais pareiškėja dalyvavo mokymuose (kursuose, seminaruose) Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos patvirtintos bankroto administratorių atestavimo programos temomis tik 6 akademines valandas, nors ataskaitiniu laikotarpiu administravo fizinio asmens bankroto procedūrą.
Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja 2018 m. lapkričio 29 d. buvo supažindinta su Stebėsenos išvados projektu (b. l. 33).
Pareiškėja 2018 m. lapkričio 29 d. papildomai pateikė Tarnybai keturis kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus (b. l. 31–32; 39–41) .
2018 m. gruodžio 6 d. buvo parengta stebėsenos išvada Nr. D4-1675 „Dėl bankroto administratorės V. Š. nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo“, kurioje konstatuota, jog pareiškėja 2017 kalendoriniais metais dalyvavo mokymuose (kursuose, seminaruose) programos temomis 6 akademines valandas (b. l. 27–28).
Stebėsenos išvadoje nustatyta, kad įskaitomas tik pareiškėjos dalyvavimas seminare „Bankroto ir restruktūrizavimo proceso reguliavimas ir naujausia praktika“ 6 val. Tuo tarpu nebuvo įskaityti seminarai: „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos vykdymo procese apžvalga“, „Bendravimas su žiniasklaida“, „Civilinio proceso kodekso naujovės ir teisėkūros politinės gairės“.
Byloje esančiame bankroto administratorių, kurie netobulino ar nepakankamai tobulino kvalifikaciją, sąraše nurodyta, kad pareiškėjos dalyvavimas seminare „Nekilnojamojo turto rinkos analizės svarba vertinimui. Kilnojamojo turto vertinimo principai ir ypatumai“ negali būti įvertintas, kadangi neatitinka Programos temų (b. l. 36).
2018 m. gruodžio 7 d. priimtas įsakymas Nr. V4-338 „Dėl bankroto administratorės V. Š. veiklos stebėsenos“, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta nuobauda - viešas įspėjimas (b. l. 26).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja įmonių bankroto įstatymas, Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 ir Bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2017 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V4-66.
Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalies 3 punkte įtvirtinta pareiga bankroto administratoriui nuolat tobulinti kvalifikaciją, o Elgesio kodekso 6.1 papunktyje nurodyta, kad laikydamasis profesinės kompetencijos principo administratorius turi turėti pakankamai žinių ir nuolat tobulinti kvalifikaciją, gilinti profesines žinias, gerai išmanyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurių reikia administravimo paslaugoms teikti. Įmonių bankroto įstatyme ir Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytu nuolatiniu kvalifikacijos tobulinimu laikomas administratoriaus dalyvavimas mokymuose (kursuose, seminaruose) Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos patvirtintos administratorių atestavimo programos temomis ne mažiau kaip 24 akademines valandas per kalendorinius metus. Tvarkos aprašo 3 punkte taip pat įtvirtinta, kad bankroto administratoriai turi dalyvauti mokymuose (kursuose, seminaruose) Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos patvirtintos Bankroto administratorių ir jų padėjėjų atestavimo programos temomis.
Pareiškėja skunde nesutinka su tuo, kad jai nebuvo įskaityti seminarai temomis „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos vykdymo procese apžvalga“ ir „Nekilnojamojo turto rinkos analizės svarba vertinimui. Kilnojamojo turto vertinimo principai ir ypatumai“.
Pareiškėjos teigimu, Bankroto administratorių atestavimo programoje yra tema „Civilinis procesas“, o prie jo potemė „Vykdymo proceso samprata“, todėl seminaras „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos vykdymo procese apžvalga“ turėtų būti įskaitytas, nes vykdymo procesas yra itin susijęs su fizinio asmens bankroto byla. Tuo tarpu Tarnyba Stebėsenos išvadoje atsisakė 2017 m. rugsėjo 29 d. seminarą „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos vykdymo procese apžvalga“ įskaityti tuo pagrindu, kad pažymėjime nenurodyta tiksli išklausytų mokymų trukmė. Pareiškėja skunde šios aplinkybės neginčija. Kaip matyti, Tvarkos aprašo 15.2 punkte nurodyta, kad į nuolatinį administratoriaus kvalifikacijos tobulinimą neįskaitomas pranešimas, paskaita, išklausytas (skaitytas) mokymuose (kursuose, seminaruose), jeigu administratorius nepateikė dokumentų (arba jų kopijų), iš kurių būtų galima nustatyti tikslią mokymuose (kursuose, seminaruose) išklausyto (skaityto) pranešimo, paskaitos trukmę. Įvertinus Lietuvos antstolių rūmų 2017 m. rugsėjo 29 d. pažymėjimą Nr. 007642 dėl seminaro „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos vykdymo procese apžvalga“ matyti, kad jame nėra nurodyta, kiek laiko truko minėti mokymai, taigi tokių duomenų neįmanoma nustatyti, kaip to reikalauja Tvarkos aprašo 15.2 punktas. Dėl šios priežasties, Tarnyba, neįskaitydama šio seminaro, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą.
Skunde nurodoma, kad 2017 m. sausio 20 d. pareiškėja dalyvavo mokymuose „Nekilnojamojo turto rinkos analizės svarba vertinimui. Kilnojamojo turto vertinimo principai ir ypatumai“. Ši tema lemia tinkamą kainos parduodant turtą iš varžytynių nustatymą, o bankroto procese ir yra atliekami turto vertinimai, todėl tokie mokymai turėtų būti įskaityti. Tarnyba bankroto administratorių, kurie netobulino ar nepakankamai tobulino kvalifikaciją, sąraše nurodė, kad šis seminaras negali būti įvertintas, kadangi neatitinka Programos temų.
Įvertinus Bankroto administratorių atestavimo programą, matyti, kad programa yra suskirstyta atskiromis dalimis – I. Bankroto teisė; II. Civilinė teisė; III. Civilinis procesas; IV. Baudžiamoji teisė; V. Darbo teisė; VI. Mokesčių teisė; VII. Apskaita, finansai. Pirmoji programos dalis yra išskirstyta potemėmis – Europos Sąjungos bankroto teisė, Lietuvos Respublikos bankroto teisė ir Bankroto teisės subjektai, taigi čia nurodytos tik su bankroto teise susijusios temos. Įvertinus šios dalies potemių turinį matyti, kad net ir plečiamai aiškinant mokymų „Nekilnojamojo turto rinkos analizės svarba vertinimui. Kilnojamojo turto vertinimo principai ir ypatumai“ temą, ji negalėtų būti priskirta nei vienai su bankroto teisės dalimi susijusių potemių, šie mokymai galėtų būti aktualūs vertinant turto vertintojų, o ne bankroto administratorių kvalifikacijos kėlimą, taigi dalyvavimas šiuose mokymuose negali būti laikomas tinkamu Programos įgyvendinimu. Nors ir neginčytini pareiškėjos teiginiai, kad bankroto administratoriaus veikloje gali būti aktualus tinkamas kainos parduodant iš varžytynių nustatymas, tačiau darytina išvada, kad mokymų tema „Nekilnojamojo turto rinkos analizės svarba vertinimui. Kilnojamojo turto vertinimo principai ir ypatumai“ yra pakankamai bendro pobūdžio tema, kuri gali būti pritaikoma daugumoje teisės šakų reglamentavimo sričių bei nėra grynai specifiškai taikomos bankroto administratoriaus veikloje.
Be to, net ir konstatavus, kad šie mokymai galėtų atitikti Programos temas, tačiau iš pateikto Lietuvos antstolių rūmų 2017 m. sausio 20 d. pažymėjimo Nr. 007423 (b. l. 32) taip pat neįmanoma nustatyti, kiek laiko truko minėti mokymai, kaip to reikalauja Tvarkos aprašo 15.2 punktas. Dėl to atsakovė padarė pagrįstą išvadą neįskaičiusi šių mokymų.
Pareiškėja skunde nesutinka su tuo, kad jai buvo paskirta per griežta nuobauda – viešas įspėjimas, kai tuo tarpu dėl padaryto pareigos nevykdymo jai galėjo būti skirtas įspėjimas. Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Kaip matyti, pareiškėjai buvo paskirta griežtesnė nuobauda – viešas įspėjimas. Kaip įtvirtinta teisės aktuose bei nurodyta anksčiau, bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, turintis nuolat bei periodiškai gilinti savo turimas žinias profesinėje srityje, kad pastoviai išlaikytų aukštą profesinės kompetencijos lygį. Šios teisės aktuose bankroto administratoriui įtvirtintos pareigos negali eliminuoti pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog pareiškėja yra fizinio asmens bankroto administratorė bei vykdo tik vieną fizinio asmens bankroto procedūrą, kadangi pareiškėja vis tiek turi bankroto administratoriaus statusą ir privalo tobulinti kvalifikaciją. 2017 m. padaryto pažeidimo – visų privalomų kvalifikacijos tobulinimo valandų neišklausymo – nepašalina ir pareiškėjos pateikti įrodymai dėl dalyvavimo mokymuose 2018 m. (b. l. 15–18), kadangi, kaip teisingai nurodė atsakovė, vertinami duomenys už praėjusius kalendorinius metus, t. y. 2017 m., tuo tarpu 2018 m. kvalifikacijos kėlimas bus aktualus vertinant pareiškėjos veiklą einamaisiais kalendoriniais metais.
Vis tik, teismas pažymi, kad Įstatymo redakcijoje, galiojančioje nuo 2018 m. gruodžio 1 d., 11⁷ straipsnio 1¹ dalis įtvirtina administratoriaus atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tame tarpe, jog administratoriaus veikloje anksčiau pažeidimų nustatyta nebuvo (1 punktas) bei administratorius pripažįsta pažeidimus ir dėl jų gailisi (2 punktas). Teismas daro išvadą, kad Tarnyba, priimdama sprendimą, neatsižvelgė į naujoje Įstatymo redakcijoje šias pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Kaip matyti iš skundo, pareiškėja neneigia aplinkybės, jog kvalifikaciją 2017 m. tobulino nepakankamai, pripažįsta pažeidimą ir jau pateikė 2018 m. dalyvautų mokymų pažymėjimus, be to, byloje nėra įrodymų, jog anksčiau pareiškėjos bankroto administratoriaus veikla būtų vertinta nepatenkinamai arba būtų buvę nustatyta kokių nors pažeidimų, dėl to konstatuotina, kad toks pažeidimas yra pareiškėjos padarytas pirmasis. Šiuo atveju Tarnyba Stebėsenos išvadoje, grįsdama griežtesnės nuobaudos – viešo įspėjimo – taikymą, detaliau tokio sprendimo nepagrindė, o tik nurodė, kad pareiškėja 2017 m. tobulino kvalifikaciją Programos temomis, tačiau jos išklausytų kvalifikacijos kėlimo valandų skaičius per ataskaitinius metus sudaro 6 akademines valandas. Atsižvelgiant į tai bei remiantis tuo, kad nuobauda turi būti paskirta proporcinga ir adekvati, teismas konstatuoja, kad Tarnyba neatsižvelgė į minėtas aplinkybes ir pareiškėjai dėl pažeidimo paskyrė neproporcingą ir per griežtą nuobaudą – viešą įspėjimą. Dėl šių priežasčių yra pagrindas sušvelninti pareiškėjai Tarnybos 2018 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V4-338 paskirtą nuobaudą, pareiškėjai paskiriant Įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą nuobaudą – įspėjimą.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Tarnybos 2018 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. V4-338, kuriuo pareiškėjai skirta nuobauda viešas įspėjimas, ir paskirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą.
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos V. Š. skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. V4-338 ir pareiškėjai paskirti nuobaudą – įspėjimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.