- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-21
- Bylos Nr.
- e2-1145-494/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03645-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- N. V., R. V., Vilniaus rajono
- Advokatai
- Daiva Vaškelienė
- Kategorijos
- 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Oksanai Pavliukevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) ieškinį atsakovei A. B., tretiesiams asmenims N. V., R. V., Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centrui (toliau – Centras), dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:
1.1. Neterminuotai apriboti atsakovei A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečio vaiko G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
1.2. Priteisti iš atsakovės A. B., išlaikymą dukrai G. B., po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
1.3. G. B., gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti N. V. ir R. V., šeimoje.
1.4. Priteisti iš atsakovės A. B. visas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
2. Nurodė, kad Tarnyba, atstovaudamas nepilnamečio vaiko interesus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 400 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalimi, 3.183 straipsniu, prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnametės dukters G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą.
3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose.
4. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas CK 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
5. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas) 13, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 1,2, 3 dalys, kt.).
6. Kaip nurodoma ieškinyje, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz. dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengia tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). A. B. yra G. B., gim. (duomenys neskelbtini), mama. Pagrindas apriboti motinos valdžią yra vengimas atlikti savo konstitucinę pareigą prižiūrėti ir rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, motinos valdžios neįgyvendinimas dėl neatsakingumo, nusišalinimo nuo vaiko auginimo ir priežiūros. A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), šeimai nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. inicijuotas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. Ieškovas (duomenys neskelbtini), gavo VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikos Akušerijos skyriaus pranešimą, kad pacientė A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pagimdė naujagimį. Naujagimė mergaitė gimė 40 nėštumo savaitę, 54 cm ūgio ir 3690 g. svorio. Tai pacientės antras nėštumas ir gimdymas. Pirmojo vaiko moteris neaugina, jai apribotos motinystės teisės. Vaiką augina pacientės mama D. B.. Pacientė nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, jokių pajamų neturi. Pacientė nuo spalio mėnesio gyvena (duomenys neskelbtini) krizių centre. Pacientė nėštumo metu rūkė, vartojo alkoholį.
7. Atliekant vaiko situacijos vertinimą (duomenys neskelbtini) bendrauta su VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikos socialine darbuotoja, kuri nurodė, kad A. B. nežino ar augins vaiką nes abejoja ar sugebės pasirūpinti juo tinkamai. Buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę – apgyvendinimą kartu su vaiku socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje, t. y. Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre, kur gyvena nuo (duomenys neskelbtini). Minėtas sprendimas buvo priimtas, nes A. B. neturėjo gyvenamosios vietos, pajamų, stokojo tėvystės įgūdžių.
8. Ieškovui Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro socialinė darbuotoja R. K. 2020 m. vasario 24 d. telefonu pranešė, jog A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje elgėsi neadekvačiai. Su savo dukra G. B., gimusia (duomenys neskelbtini)., išėjusi iš gydytojo kabineto, staiga metė vaiką į automobilinę kėdutę, stovinčią koridoriuje ant suolo. Pranešėja paaiškino, kad paėmė kūdikį ir su ja nuėjo pas gydymo įstaigos socialinę darbuotoją. Vėliau mergaitė buvo apžiūrėta gydytojo, kuris nustatė, jog G. B. jokie pažeidimai, sužeidimai ar sužalojimai nepadaryti. Visą laiką A. B. sėdėjo koridoriuje, o vėliau jai iškviesta greitoji medicininė pagalba, kuri moterį nuvežė į VšĮ Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę. Dėl minėto netinkamo A. B. elgesio buvo atliekamas vaiko situacijos vertinimas ir pildoma vaiko situacijos vertinimo anketa. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 30.4. papunkčiu Tarnybos vyriausieji specialistai nustatė rizikos veiksnį, kai „vaiko atstovų pagal įstatymą elgesys vaiko atžvilgiu yra agresyvus ir (ar) smurtinis, ir (ar) keliantis arba galintis sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba galintis sukelti (keliantis) reikšmingą žalą vaiko sveikatai“. Vaikas laikinai apgyvendintas pas budinčią globėją.
9. Atliekant G. B. situacijos vertinimą taip pat nustatyta, kad jos motina patiria sunkumų, dėl kurių negali užtikrinti tinkamo vaiko poreikių tenkinimo, turi sveikatos problemų, motinai nepakanka žinių ar įgūdžių apie vaiko raidą, dėl ko ji nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių, užtikrinti jo amžių bei poreikius atitinkančią raidą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutartimi leista paimti vaiką G. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš jos motinos A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. A27(l)-594 „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“, laikinoji globa buvo nustatyta G. B. nuo 2020 m. vasario 24 d., globėju paskirta Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras, kodas 304103207, Mokyklos g. 64, Geisiškių k., Dūkštų sen., Vilniaus r. sav.
11. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A27(l)-1270 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. A27(l)-594 „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“ pakeitimo”, nuo 2020 m. birželio 2 d. G. B. globėjais paskirti N. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. V., gim. (duomenys neskelbtini). Tarnybos specialistams 2020 m. spalio 19 d. apsilankius globotinės G. B., globojamos N. V. ir R. V., gyvenamojoje vietoje buvo nustatyta, kad motina su vaiku nebendrauja, juo nesidomi. Per 5 mėnesius nebuvo susitikę. Vieną kartą buvo susitarta tarpininkaujant socialinei darbuotojai susitikti su mama, bet prieš dieną mama pranešė socialinei darbuotojai, kad neatvyks į susitikimą.
12. Ieškovas 2020 m. lapkričio 25 d. gavo Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro raštą, apie tai, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), šeimai taikoma atvejo vadyba bei teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Nuo 2019 m. spalio 2 d. A. B. buvo apgyvendinta Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centre. 2019 m. spalio 18 d. vyko atvejo vadybos posėdis, buvo sudarytas pagalbos planas. (duomenys neskelbtini) A. B. pagimdė dukrą G. B. (tėvystė nenustatyta). Dėl tėvystės nustatymo telefonu buvo bendrauta su vaiko tėvu. Vyras nuolat žadėdavo atvykti aplankyti vaiko, susitvarkyti reikiamus dokumentus, bei sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi šeimos namuose, tačiau nieko nepadarė. Iš ligoninės A. B. su naujagime grįžo gyventi į Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centrą. 2020 m. vasario 24 d. A. B. kartu su dukra bei centro specialistais lankėsi poliklinikoje pas gydytojus, tačiau iš ten pabėgo vaiką palikusi specialistų priežiūrai. A. B. buvo nutrauktas apgyvendinimas centre, vaikui skirta socialinė globa. A. B. apie mėnesį buvo gydoma psichiatrinėje ligoninėje, moteriai buvo nustatytas neįgalumas, paskirta neįgalumo išmoka. A. B. iš ligoninės grįžo gyventi pas tėvus, o po savaitės moteris iš tėvų namo pabėgo ir pranešė, kad gyvens pas draugą R. (adreso nenurodė). Su A. B. dingo ryšys, moteris neatsiliepdavo telefonu, nebendraudavo su socialine darbuotoja bei atvejo vadybininku. Per šį laikotarpį A. B. pas tėvus lankėsi tris kartus. Paskutinį kartą buvo 2020 m. rugsėjo 12 d., tačiau vakarė išėjo aplankyti draugų. Po apsilankymo pas draugus A. B. buvo rasta griovyje, kviesta greitoji pagalba, ligoninėje moteriai buvo atlikta kojos operacija. Pasak A. B. tėvų, galimai A. B. buvo neblaivi. Į šį įvykį buvo atvykęs A. B. draugas Ramūnas (vyras buvo neblaivus). Per laikotarpį, kurį A. B. gyvena su draugu, moteris tris kartus buvo stipriai sumušta. A. B. motinai pasakojo, kad prieš ją smurtauja draugas R. Tėvai buvo nuvykę aplankyti dukros adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo stipriai prirūkyta, tėvai pastebėjo slepiamus butelius nuo alkoholio. Tėvai bijo dukros draugo. Kadangi jis elgiasi agresyviai, neleidžia bendrauti su dukra, naudoja prieš ją fizinį smurtą, atima iš A. B. asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Draugas draudžia A. B. lankytis pas gydytojus, nors jai nustatytas neįgalumas ir ji privalo vartoti vaistus. A. B. tėvai pasakojo, kad moters vardu atsiunčiami laiškai iš antstolių dėl įsiskolinimų. A. B. pasakojo motinai, kad jos gyvenamojoje vietoje lankėsi greičiausiai socialiniai darbuotojai, tačiau šeimos nariai jų neįsileido ir neįsileis. Šiuo metu socialinių paslaugų teikimas negalimas, kadangi moteris gyvena su draugu (duomenys neskelbtini) rajone. Telefonu moteris nebendrauja. Paskutinį kartą su A. B. pavyko susisiekti 2020 m. lapkričio 23 d. tačiau ji iš karto padėjo ragelį ir nutraukė pokalbį. Nuo laikinosios globos nustatymo G. B., vaiko motina nebendrauja su specialistais, vengia kontakto, atsisako pateikti gyvenamosios vietos adresą, galimai vartoja alkoholinius gėrimus, nerodo jokios iniciatyvos siekiant savarankiškai rūpintis vaiku.
13. Kaip nurodoma ieškinyje Tarnybos specialistai 2020 m. lapkričio 26 d. atliko G. B. globos peržiūrą, kurios metu nuspręsta kreiptis į teismą dėl motinos valdžios ribojimo. Nustatyta, kad vaiko motinai A. B. šeimai taikytos atvejo vadybos bei teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos buvo neveiksmingos, pagalbos šeimai planas nebuvo vykdomas, moteris nebendradarbiauja su specialistais ir jų vengia, nerodo jokios iniciatyvos siekiant savarankiškai rūpintis vaiku. Centro globos koordinatorės pateikta informacija, kad vaiko motina nuo 2020 m. birželio 2 d. su globos koordinatore, dėl susitikimo su vaiku ir (ar) informacijos pateikimo bendravo 1 kartą telefono skambučiu ir 3 kartus SMS žinute bei su vaiku susitikusi laikinosios globos laikotarpiu nebuvo, tarp vaiko ir motinos ryšio nėra.
14. Laikinosios globos nustatymo laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. vasario 24 d. iki šio laiko atsakovė nei karto nesikreipė pas vaiko teisių apsaugos specialistus ar globos centro specialistus ir nesidomėjo dėl vaiko grąžinimo į šeimą.
15. Atsakovei A. B., 2020 m. birželio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-431-1115/2020 yra terminuotai apribota motinos valdžia vaiko M. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi bei ugdymui aplinkybėmis, tai reiškia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tėvams neveikiant, nesiekiant suprasti vaikų poreikių, nesikreipiant pagalbos ir neieškant galimybių tenkinti vaikų poreikius, atsakingos institucijos turi nedelsiant kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-949- 538/2018).
Motyvuojamoji dalis
16. CK 3.180 straipsnis numato sąlygas, kad esant tėvų kaltei, teismas gali apriboti tėvų valdžią. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas sąlygų, kada tėvų valdžia ribojama, t. y. kai motina piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja teisminę praktiką ir laiko, kad tėvų valdžios apribojimui pakanka bent vieno fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku. Be to, vadovaudamasis Europos žmogaus teisių teismo praktika, kasacinis teismas pabrėžė, kad kiekvienu atveju teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios padarytų žalos vaiko sveikatai ir jo raidai (Johansen v. Nonvay judgement of 7 Augusi 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-111, p. 1008-09).
17. Pažymėjo, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Ieškovo vertinimu, atsakovė vengia atlikti ir neatlieka savo, kaip motinos pareigų, tinkamai ir atsakingai rūpintis savo dukra ir stengtis, kad ji augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje ir užaugtų doru žmogumi. Atsakovė tėvų valdžios dukros atžvilgiu visiškai neįgyvendina: negyvena kartu su ja, nesirūpina kasdieniais jos poreikiais, sveikata, ugdymu, jos neauklėja, materialiai neišlaiko, nesiima konkrečių, aktyvių veiksmų susigrąžinant savo priežiūrai, todėl vadovaujantis CK 3.180 straipsniu, atsakovei taikytinas motinos valdžios apribojimas dukros G. B. atžvilgiu. Ieškovas neturi duomenų, kad atsakovės požiūris ir elgesys dukros atžvilgiu artimiausiu metu galėtų pasikeisti, todėl vertinant tai, jog atsakovė nevykdo įsipareigojimų, nesiima aktyvių, konkrečių veiksmų keičiant susiklosčiusią situaciją, atsakovei motinos valdžią dukros atžvilgiu apribotina neterminuotai. Šiuo atveju, vaiko interesai nebus pažeisti, kaip tik, interesai, savimi nesugebančio pasirūpinti vaiko interesai, bus apginti.
18. Kaip nurodoma ieškinyje, vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamose sąlygose ir juo būtų rūpinamasi. Be to, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas, vaiko atskyrimas nuo tėvų gali būti peržiūrėtas. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. A27(l)-594 „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“, laikinoji globa buvo nustatyta G. B. nuo 2020 m. vasario 24 d., globėju paskirta Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras, kodas 304103207, Mokyklos g. 64, Geisiškių k., Dūkštų sen., Vilniaus r. sav. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A27(l)-1270 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. A27(l)-594 „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“ pakeitimo”, nuo 2020 m. birželio 2 d. G. B. globėjais paskirti N. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. V., gim. (duomenys neskelbtini). Globėjų šeimoje vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti šeimoje, geros buities gyvenimo sąlygos, G. B. tinkamai prižiūrėta, tinkamai rūpinamasi jos sveikata ir ugdymu, tenkinami būtiniausi poreikiai. Yra visos palankios sąlygos visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Atsižvelgiant į tai, iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo, G. B. gyvenamoji vieta paliktina N. V. ir R. V., šeimoje.
19. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę į tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. CK 3.195 straipsnyje nurodyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. CK 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtinta nuostata, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Todėl išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, ir sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teisino 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nurodė, kad CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 294/2010). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-495/2008). Tam, kad būtų patenkinti būtiniausi G. B. poreikiai, kad būtų sudaromos optimalios, tinkamos sąlygos užtikrinančios vaiko augimą, vystymąsi, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą, jai yra reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, todėl būtina iš atsakovės priteisti išlaikymą.
20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). Atsakovė A. B. Sodros duomenimis gauna apie 231 Eur Šalpos neįgalumo pensiją ir apie 73 Eur Darbo paieškos išmoką, nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, todėl ieškovo manymu, jos galimybės dirbti (ir uždirbti) yra ribotos, todėl iš jos priteistinas išlaikymas sūnui galėtų būti sumažintas. Atsižvelgiant į mažametės poreikius, į atsakovės sveikatos būklę, darbingumą (sumažėjęs), pajamas (nedirba), priteistinas išlaikymas iš atsakovės dukrai po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis).
21. 2021 m. sausio 13 d. teisme gautas Centro atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. A27(l)-594 mažametei G. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. vasario 24 d. nustatyta laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėju (rūpintoju) paskirtas Centrui, prižiūrėti vaiką buvo paskirta tuo metu įstaigos budinti globotoja D. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).
22. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. A27(l)-1270 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. A27(l)-594 „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“ pakeitimo“, nuo 2020 m. birželio 2 d. G. B. globėjais (rūpintojais) paskirti N. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. V., gim. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad vadovaujantis Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. Al-28 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. Al-285 redakcija) (toliau – Aprašas) 6.13. papunkčiu, Centras organizuoja koordinuotos pagalbos ir paslaugų teikimą globėjams (rūpintojams) N. ir R. V., o taip pat ir jų globojamai mažametei G. B.. Vadovaujantis Aprašo 6.21. papunkčiu, Centras pagal poreikį bendradarbiauja su vaiko biologiniais tėvais, paruošia vaiką susitikimams su jais, sudaro tinkamas sąlygas vaiko biologinei šeimai ir vaikui susitikti Centre ar kitoje sutartoje vietoje.
23. Pažymėjo, kad nuo laikinosios globos nustatymo, vaiko motina A. B., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą kreipėsi į Centrą su prašymu suorganizuoti motinos ir vaiko susitikimą. Suderinus dieną ir laiką su laikinaisiais globėjais (rūpintojais), buvo bandoma susisiekti su A. B., tačiau pastaroji nekėlė telefono ragelio. Rugsėjo mėnesį A. B. per „Messenger“ pokalbių programėlę teiravosi Centro kaip jai susigrąžinti dukrą. Pastarajai buvo suteikti Tarnybos kontaktai. Spalio mėnesį A. B. vėl susisiekė su Centru per „Messenger“, prašydama suteikti globėjų kontaktus. Pastaroji buvo informuota, kad globėjai nesutinka tiesiogiai bendrauti su vaiko motina ir bendravimas galimas Centrui tarpininkaujant, vaiko motinai buvo išsiųsta visa informacija apie susitikimų organizavimo tvarką ir kita aktuali informacija. Keletos savaičių bėgyje vaiko motina vėl susisiekė per „Messenger“ teiraudamasi, koks G. B. svoris, ūgis, ar mergaitė vaikšto. Vaiko motinai buvo atsakyta į visus jai rūpimus klausimus. Nuo to laiko, t. y. nuo spalio mėnesio, A. B. su Centru susisiekusi nebuvo.
24. Atsiliepime atkreiptas dėmesys kad nuo laikinosios globos (rūpybos) pradžios A. B. taip ir nebuvo susitikusi su savo dukra, domėjimasis vaiku yra epizodiškas, apsiribojant tik žinutėmis per „Messenger“ programėlę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vaiko motina neteikia savo dukrai išlaikymo, nors vadovaujantis CK 3.195 straipsniu, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų. Akivaizdu, kad ryšys tarp vaiko ir motinos yra nutrūkęs ir A. B. nėra suinteresuotąjį atkurti. Susidaro įspūdis, kad vaiko motinai yra patogu, kai jos vaiku yra pasirūpinta. Nurodė, kad vaiko motinai nuo vaiko laikinosios globos nustatymo buvo sudarytos galimybės spręsti buities ir socialines problemas, įsidarbinti, išlaikyti vaiką, tačiau susidarė įspūdis, kad motina nėra stipriai orientuota į savo vaiko priežiūrą ir išlaikymą. Įvertinus tai, kad A. B. nesirūpina savo vaiku, stokoja iniciatyvos susigrąžinti vaiką, pastarajai trūksta motyvacijos keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą, mano, kad vaiko motina yra visiškai abejinga savo vaikui ir nenori dalyvauti jo gyvenime. Centras pilnai sutinka su Tarnybos 2020 m. gruodžio 21 d. pareikštu ieškiniu Nr. 3SD-6706, kuriuo prašoma teismo neterminuotai apriboti motinos valdžią A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Taip pat Centras pilnai sutinka iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti G. B. gyvenamąją vietą N. V. ir R. V. gyvenamojoje vietoje, o taip pat priteisti iš A. B. išlaikymą dukrai G. B., po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Bylą prašo nagrinėti ir sprendimą priimti Centro atstovui nedalyvaujant.
25. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė pilnai. Nurodė, kad visa informacija, kuri pateikta ieškinyje atspindi, jog atsakovė nesidomi vaiku, juo nesirūpina. Vaikas daugiau nei metai laiko nematė mamos ir jos nepažįsta. Atsakovė nutraukė visus ryšius su vaiku.
26. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė yra praradusi ryšį su dukra. Turi sveikatos, psichikos problemų. Į ją, kaip į savo atstovę, pagalbos atsakovė nesikreipė. Aplamai nepriima jokios pagalbos, todėl prašė ieškinį tenkinti.
27. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo N. V. nurodė, kad sutinka su ieškiniu. Mergaitė trečiųjų asmenų namuose gyvena nuo 2020 m. birželio 2 d. Mergaitei viskas gerai, jau apsiprato. Šiuo metu ji (N. V.) yra vaiko priežiūros atostogose dvejiems metams, tam, kad galėtų rūpintis mergaite.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
28. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.
29. Nustatyta, kad nepilnametės G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra A. B., tėvas – nenustatytas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2020 m. birželio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-431-1115/2020 iš A. B. neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečio sūnaus M. B. atžvilgiu. 2020 m. kovo 10 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(1)-594 nepilnametės G. B. laikina globa (rūpyba), nuo 2020 m. vasario 24 d., nustatyta budinčios globotojos D. R. šeimoje. 2020 m. birželio 2 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(1)-1270 nepilnametės G. B. globėjais, nuo 2020 m. birželio 2 d., pakirti N. V. ir R. V.. Mergaitė N. V. ir R. V. namuose gyvena iki šiol. Byloje ieškovas pateikė ir pačios atsakovės 2021 m. vasario 2 d. elektroniniame laiške pateiktą pozicija, kad ji atsisako savo dukros G. B.. Sutinka, kad mergaitę įsivaikintų kitą šeima, nori, kad ieškovas pradėtų įvaikinimo procedūrą, sutinka šiuo klausimu bendradarbiauti. Visa tai rodo, kad atsakovė nededa pastangų atkurti ryšį su dukra, nepilnametės dukters neišlaiko bei toliau vengia atlikti savo pareigas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
30. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą atsakovės (motinos) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti motinos valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3. straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo geriausius interesus.
31. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovė ilgą laiką nevykdo savo, kaip motinos pareigos nepilnamečiui vaikui G. B. – jos neauklėja ir neprižiūri, nesirūpina sveikata, neteikia išlaikymo, nesudaro saugios gyvenamosios aplinkos, sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, nededa pastangų, kad sukurtų pastovų emocinį motinos ir vaiko ryšį, byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovė ketina keisti savo elgesį vaiko atžvilgiu. Teismas tokį atsakovės elgesį pripažįsta kaip kaltą vengiant atlikti savo pareigas auklėti vaiką (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), todėl yra pagrindas taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą.
32. Atsakovei išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Taip pat išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
33. CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir teikti materialinį išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė šiuo metu nedirba, gaunamos pajamos – apie 231 Eur Šalpos neįgalumo pensiją ir apie 73 Eur Darbo paieškos išmoką. Nors atsakovė yra darbingo amžiaus, tačiau nėra pilnai darbinga. Pajamų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, atsakovė negauna. Duomenų apie atsakovės turtą ar gaunamas kitas pajamas teismas neturi. Atsakovė savo iniciatyva tokių duomenų, o taip pat ir apie savo sveikatą, nustatytą nedarbingumo lygį, teismui neteikė (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovės turtinė padėtis yra sunki, tačiau tai negali būti laikoma pakankama ir pateisinama priežastimi neprisidėti prie dukros išlaikymo. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti materialinio išlaikymo suma yra minimali, paskaičiuota, įvertinus atsakovės nepilną darbingumą, turtinę padėtį. Pagrindo išvadai, kad atsakovė deda maksimalias pastangas, siekdama pagerinti savo turtinę padėtį, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus prioritetinius vaiko interesus, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 23 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.192 straipsnis).
34. Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei CPK 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo. 2020 m. birželio 2 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(1)-1270 G. B. gyvenamoji vieta nustatyta trečiųjų asmenų, N. V. ir R. V., šeimoje, ten mergaitė turi tinkamas sąlygas augti, vystytis, mokytis, rūpinamasi jos sveikata, N. V. šiuo metu yra dvejų metų vaiko priežiūros atostogose. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas aplinkos, kurioje gyvena nepilnametė mergaitė, stabilumas, taip pat užtikrinti saugias vaiko gyvenimo bei vystymosi sąlygas, tikslinga G. B. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo palikti nustatytą pagal 2020 m. birželio 2 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(1)-1270.
35. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir tėvų valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnis).
36. Kaip matyti iš byloje esančios 2021 m. sausio 4 d. Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. (8.1 Mr)TP-20-T-2897-10, atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi. Ieškovo reikalavimas, dėl su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų priteisimu iš atsakovės, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti atsakovei A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečio vaiko G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai G. B., (duomenys neskelbtini) po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 23 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
G. B., (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) šeimoje.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo, tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.