Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Š. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria netenkintas R. Š. prašymas dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-4117-563/2016 R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaustas 289 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams. R. Š. buvo nubaustas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. 7.30 val. kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo maršrutinį autobusą – transporto priemonę „BOVA FH 12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) (0,74 prom.) laipsnis.2017 m. kovo 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas R. Š. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Prašyme nurodyta, kad jis įvykdė privalomąsias ATPK 329 straipsnyje nurodytas sąlygas, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, kad galėtų dirbti darbą, kurį geriausiai išmano, gautų nuolatines bei didesnes pajamas, galėtų tinkamai rūpintis paveldėtu turtu, be to, jis nerimauja dėl savo sveikatos ir galimybių dirbti ateityje. Skundžiama 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas R. Š. prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkino. Teismas šį savo sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjas formaliai įvykdė ATPK 329 straipsnyje numatytas privalomąsias sąlygas, tačiau jo prašyme nurodytos aplinkybės dėl galimybės įsidarbinti ir dirbti darbą, kurį gerai išmano, bei aplinkybės dėl finansinių įsipareigojimų ar kasdienių ir buitinių reikalų tvarkymo negali būti pagrindu jo prašymo tenkinimui, nes jokių kitų išskirtinių aplinkybių, kurios sąlygotų specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą, jis nenurodė. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors R. Š. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis anksčiau jau buvo baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus. Nors ši administracinė nuobauda nebegalioja, tačiau neigiamai apibūdina R. Š. asmenybę, rodo, jog asmuo po ankstesnės nuobaudos už tokį patį pažeidimą paskyrimo atitinkamų išvadų nepadarė.Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Š. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – sutrumpinti jam Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarimu paskirtą 1 (vienerių) metų specialiosios teisės atėmimo terminą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai, neįvertino bylos įrodymų visumos, įstatyme nurodytas sąlygas taikė formaliai.Apeliantas nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi, nes ji nepagrįsta ir neobjektyvi. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje pateiktus įrodymus, dėl to priėmė nepagrįstą nutartį netenkinti jo prašymo dėl likusios specialiosios teisės atėmimo termino. Mano, kad ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos tik formaliai, būtina atsižvelgti į pažeidėjo asmenybę, požiūrį į nuobaudą, elgesį nuobaudos vykdymo metu, įvertinti, koks pažeidimo metu pažeidėjui buvo nustatytas girtumo laipsnis bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Anot apelianto, teismas nepagrįstai konstatavo, jog teisės vairuoti neturėjimas netrukdo ir neriboja jo galimybių tinkamai rūpintis kasdieniais ir buitiniais reikalais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), dėl to vykti į darbą Klaipėdoje ar pas gydytojus yra ypač sudėtinga, nes tenka derintis prie autobusų grafiko, kurie važinėja retai, taip pat prie perkėlos grafiko, dėl to yra priverstas visur vėluoti. Vairuotojo pažymėjimo neturėjimas taip pat riboja jo galimybes nuvykti ir rūpintis paveldėtu turtu, žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini) rajone. Pirmosios instancijos teismo nuomone, jo profesija negali jam suteikti privilegijų prieš kitų profesijų asmenis. Tačiau jis nemažai metų dirbo UAB (duomenys neskelbtini), vairuotoju ir šias pareigas buvęs darbdavys jam vėl siūlo užimti. Įmonės direktorius apie jį atsiliepia teigiamai, nenurodo, kad būtų turėjęs problemų dėl alkoholio. Be to, išrašas apie registruotus pažeidimus nepatvirtina, kad praeityje jis būtų padaręs didelį kiekį ir ypač šiurkščių administracinių pažeidimų (darbas buvo tiesiogiai susijęs su vairavimu) ar kad pažeidimai būtų sukėlę neigiamas pasekmes.Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas atsainiai pažiūrėjo ir į jo sveikatos problemas, nes, diagnozavus plaučių negalavimus, per didelis fizinis krūvis nėra galimas, rekomenduojama vengti dulkių, cheminių dirgiklių, o tai darbe statybos sektoriuje neišvengiama. Šiuo metu jis dirba darbą, kurį pavyko gauti, tačiau dėl jo sveikatos būklės darbo statybos (renovacijos) sektoriuje gali netekti bet kurią dieną bei apskritai netekti galimybės užimti su didesniu fiziniu krūviu susijusių kitų pareigų, todėl vairuotojo darbas labiau atitiktų jo sveikatą. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad jis nerimauja dėl savo sveikatos ir galimybių toliau dirbti statybose, bei išgyvena, kad neliktų be pajamų. Mano, kad šios aplinkybės gali būti pripažįstamos ypatingomis, galinčiomis būti pagrindu švelninti paskirtą nuobaudą.Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,74 promilės), dėl padaryto pažeidimo skaudžių pasekmių neatsirado, į tai, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi ir savo elgesį vertina kritiškai, yra charakterizuojamas teigiamai, turi tikslą dirbti, gauti nuolatines pajamas ir tinkamai vykdyti įsipareigojimus kreditoriui, neatsižvelgė į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) bei labai sudėtingą susisiekimą, į tai, kad tiek darbo vieta, tiek gydytojai yra Klaipėdoje, čia tenka vykti tenkinti ir kitus būtiniausius kasdienius poreikius, bei į tai, kad dideles problemas ir neigiamas pasekmes dėl prarasto vairuotojo pažymėjimo patiria jau pakankamai ilgą laiką, jokių kitų galiojančių nuobaudų neturi, teismo skirtą baudą yra sumokėjęs. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jo administracinių teisės pažeidimų istorija nėra gausi, o ankstesni nebegaliojantys pažeidimai negali, praėjus beveik penkeriems metams, kelti neigiamas pasekmes ir daryti įtakos teismo išvadai, jog paskirtos administracinės nuobaudos tikslai negalėjo būti pasiekti.Apeliantas nurodo, kad supranta, jog padarė tyčinį, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, taip sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, kad prieš sėsdamas prie transporto priemonės vairo turėjo numatyti galinčias kilti pasekmes. Jam taip pat suprantama, kad jis turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes, kurias išgyvena jau gerokai ilgiau nei pusę metų. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą jam skirtos nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti, padarė nutartyje nenurodęs konkrečių bylos duomenų, todėl tokia teismo išvada neatitinka teisingumo principo. R. Š. manymu, būtent teismo neįvertintos aplinkybės (susisiekimas iš gyvenamosios vietos, sveikatos problemos bei būtinybė dirbti pagal profesiją vairuotojo darbą) gali būti pripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, kurios gali būti pagrindu švelninti paskirtą nuobaudą. Mano, kad yra pagrindas tikėti, kad jam paskirtos nuobaudos tikslai jau yra pasiekti ir specialiosios teisės atėmimo terminas gali būti sutrumpintas, tai atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsiliepimu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato viršininkas nurodo, kad nesutinka su R. Š. skundo reikalavimais ir prašo palikti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį nepakeistą, o administracinėn atsakomybėn patraukto R. Š. skundo netenkinti. Nurodo, kad R. Š. per savo vairavimo laikotarpį 6 kartus baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat vieną kartą jau buvo baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, todėl anksčiau paskirtomis nuobaudomis nebuvo pasiekti nuobaudų tikslai. Mano, kad R. Š. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo sutrumpinti jam paskirtos nuobaudos terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai, surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad R. Š. protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena, kartu ir klausimas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ATPK 329 straipsnio normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Pažymėtina, kad ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti ir tai, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Pažymėtina ir tai, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Pagal teismų praktiką visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės turi būti įvertintos, kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį.Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, mano, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau kaip pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų R. Š. nepadarė, jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą), tačiau vien to nepakanka, kad jam būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Kaip minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją iki galo atlikti (įvykdyti).Apeliacinės instancijos teismas mano, kad byloje nėra aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypač švelninančios R. Š. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Taigi įvertinęs visas aplinkybes prašymą nagrinėjęs teismas padarė pagrįstą išvadą, kad patenkinus prašymą nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija negalima nesutikti: R. Š. buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, jo padarytas pažeidimas laikytinas vienu iš pavojingiausių, itin šiurkštus, nes transporto priemonę R. Š. vairavo būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,74 promilės). Pažymėtina, kad R. Š. pažeidimo metu vairavo maršrutinį autobusą, o tai vertinama kaip ypač pavojinga jo veika, nes vairuodamas autobusą neblaivus R. Š. kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, maršrutinio autobuso keleiviams, ir tik atsitiktinumo dėka išvengė labai rimtų tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių kitų sveikatai, taip pat ir gyvybei. Apygardos teismo vertinimu, už itin šiurkštų KET pažeidimą R. Š. buvo paskirta pakankamai švelni nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, nėra pagrindo. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, savo sprendimą motyvavo tuo, kad pažeidėjo prašyme nurodytos aplinkybės nesuteikia jokio išskirtinio prioriteto ir yra teisiškai nereikšmingos, kadangi ATPK 329 straipsnyje nėra numatytos kaip aplinkybės, į kurias atsižvelgiama sprendžiant teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą. Apygardos teismas pritaria tokiai Klaipėdos miesto apylinkės teismo pozicijai ir konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, kad net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika, paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 straipsnyje numatytų sąlygų, nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apie tai, ar bus pasiekti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą, vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui.Susipažinus su teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad R. Š. anksčiau už analogišką administracinį teisės pažeidimą buvo taikyta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas: 2012 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu R. Š. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirta 1100 Lt (319 Eur) bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams. Be to, 2013 m. balandžio 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu R. Š. jau buvo sutrumpintas 2012 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu paskirtas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas. Po šio pažeidimo R. Š. dar tris kartus buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už administracinių teisės pažeidimų, kuriuos padarė vairuodamas transporto priemones, padarymą. Šie duomenys apie R. Š. anksčiau padarytą analogišką ATPK pažeidimą ir vėlesnius jo padarytus ATPK pažeidimus rodo, kad anksčiau R. Š. paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, ir, kaip matyti, neįvertinęs situacijos rimtumo, sėdo prie vairo būdamas neblaivus. Todėl apygardos teismas mano, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. R. Š. padarytas administracinis teisės pažeidimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, R.Š. anksčiau jau buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones, bet kritiškai savo elgesio nevertino ir iš to nepasimokė, toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims keliančią ATPK uždraustą veiką.Nors minimas pažeidimas padarytas anksčiau ir R. Š. pateiktame skunde akcentuoja, kad jis už šį pažeidimą jau buvo nubaustas, nuobaudą yra atlikęs ir šis pažeidimas negali turėti įtakos jo elgesiui po nuobaudos paskyrimo, mano, kad specialiosios teisės sutrumpinimo klausimas turi būti sprendžiamas vertinant tik aplinkybes po pažeidimo padarymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia R. Š. pozicija. R. Š. anksčiau jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau jis iš to nepasimokė ir toliau daro analogiškus administracinius teisės pažeidimus, todėl, skundą nagrinėjančio teismo manymu, 2016 m. rugpjūčio 25 d. R. Š. padarytas administracinis teisės pažeidimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio – jis jau buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones, bet kritiškai savo elgesio nevertino ir iš to nepasimokė, toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims keliančią ATPK uždraustą veiką. Šias aplinkybes apylinkės teismas vertino ne kaip pagrindą netaikyti ATPK 329 straipsnio, tačiau tik kaip R. Š. ir jo asmenybę charakterizuojančią medžiagą. Nors minėtas pažeidimas padarytas anksčiau ir R. Š. už jį paskirtą nuobaudą jau yra atlikęs, tačiau vertinant šią aplinkybę ATPK 329 straipsnio kontekste manytina, kad tai, jog R. Š. jau buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones ir iš ankstesnių baustumų nepasimokė, kritiškai savo elgesio nevertino ir vėl padarė analogišką administracinį teisės pažeidimą, sukėlusį pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims, sudaro teismui pagrindą vertinti R. Š. asmenybę ir atsižvelgus į šias aplinkybes netaikyti ATPK 329 straipsnio nuostatų.Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis sumokėjo jam paskirtą baudą, kad po nuobaudos paskyrimo administracinių teisės pažeidimų nepadarė, kad teisės vairuoti atėmimas sukelia didelius nepatogumus, savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. R. Š. nurodytos aplinkybės vertinamos kaip jo siekis pasitaisyti, bet ne kaip pakankamas pagrindas paskirtos nuobaudos termino sutrumpinimui. Tai, kad R. Š., turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, galėtų lengviau susirasti darbą pagal savo profesiją (vairuotojas), lengviau galėtų pasirūpinti paveldėtu turtu ar būtų užtikrintas dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo, taip pat nėra išskirtinė aplinkybė, nes tai nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Pažymėtina, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. pažeidimą R. Š. padarė būtent eidamas vairuotojo pareigas, tačiau jo užimamos pareigos nesustabdė jo ir jis vis tiek, žinodamas, kad gali prarasti teisę vairuoti transporto priemones, rizikavo ir vairavo maršrutinį autobusą išgėręs. Be to, apeliantas, prieš sėsdamas neblaivus prie vairo, turėjo pagalvoti apie galimas pasekmes, juolab, kad jo nurodytos aplinkybės apie užimamas vairuotojo pareigas, paveldėto turto priežiūrą ar apie finansinius įsipareigojimus egzistavo iki pažeidimo padarymo ir tai jam nesukliudė padaryti pažeidimą. Nors apeliantas skunde nurodo, kad jo padarytas pažeidimas ir jam paskirta nuobauda buvo didžiulė pamoka visam gyvenimui, jis puikiai suprato ir įsisąmonino savo neteisėto, prieštaraujančio įstatymams elgesio pasekmes, ir yra tvirtai pasiryžęs daugiau analogiškų teisės pažeidimų nebekartoti, tačiau nepateikiama jokių šiuos deklaratyvius teiginius pagrindžiančių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tolimesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas nebeturi prasmės, o administracinė nuobauda savo tikslus jau pasiekė. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens deklaratyvūs teiginiai apie pasimokymą iš savo klaidų bei gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo, ir R. Š. siekis sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą nerodo, kad patenkinus asmens prašymą būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Kaip jau minėta anksčiau, R. Š. anksčiau jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones už analogišką pažeidimą, taip pat anksčiau jau buvo sutrumpintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, tačiau jis iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė ir išvadų nepadarė, vėl vairavo transporto priemonę išgėręs, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad šiuo metu jau yra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Vertinant apelianto skundo argumentus apie jo patiriamus nepatogumus dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra skiriama būtent administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatirti nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad R. Š., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. Š. iš anksčiau jam paskirtų nuobaudų išvadų nepadarė, todėl, įvertinęs bylos duomenis, pažeidėjo asmenybę, kitus pažeidėją apibūdinančius duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog byloje esančių duomenų pakanka išvadai, kad administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, siekti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų, – dar nėra pasiekti. Kitų aplinkybių, be patiriamų nepatogumų dėl prarastos teisės vairuoti transporto priemones, R. Š. nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tinkamai, ištyrė visus į bylą pateiktus duomenis bei padarė išvadas, atitinkančias įstatymo numatytus reikalavimus ir teismų praktiką, todėl skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir ją naikinti R. Š. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį nepakeistą ir R. Š. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.