Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, laikomas neteistu, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 150 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 27 dienos iki gegužės mėnesio pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiosios M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. būkle, dėl ko ji negalėjo visiškai suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės bei tiems veiksmams pasipriešinti, tyčia ne mažiau trijų kartų apnuoginęs mažametės nukentėjusiosios bei savo lytinius organus, paguldęs ją ant lovos ir pats gulėdamas šalia, lietė savo lytiniu organu ir ranka mergaitės lytinius organus bei jų sritį, išangę, taip pat paėmęs jos ranką lietė savo lytinius organus, masturbavosi, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete M. K. prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. seksualiai prievartavo mažametę M. K..

R. P. kaltu nusikaltimo padarymu neprisipažino ir parodė, kad nuogas bute nevaikščiojo, būdavo su šortais. Buvo atvejis, kad ji atbėgo į tualetą paskui jį, jis tuo metu darė savo reikalus, lytinis organas buvo apnuogintas. Nustūmė M. ir sakė, kad tai negražu, taip negalima. Vieną kartą žiūrėjo televizorių, ji nusimovė kelnes. Sakė taip negalima, nes bus gėda ir jai, ir jam. Ji čiupinėdavo jam pilvą, šokinėdavo jam ant pilvo, nugaros. Sakydavo jai, kad skauda, kad jos bijo. Ji jo neleisdavo net į tualetą. Nebuvo, kad ją guldytų. Gegužės 27 d. ar 28 d. su M., atrodo, nebuvo likęs vienas. Nebuvo, kad savo lytiniais organais liestų jos lytinius organus, pilvą, išangę. Prie mergaitės nesimasturbavo. Kodėl ji taip sako ir rodo savo ranka, negali paaiškinti. Savo lytinių organų jos ranka nėra lietęs. Iš reiso grįžo vasario 27 ar 28 d., gyveno (duomenys neskelbtini) su R. P.. M. pas juos atvesdavo vakarais apie 17 val., ji pora kartų miegojo pas juos. Būdavo, kad į savaitę atvesdavo 2-3 kartus, G. ją paimdavo apie 19-20 val. Su M. yra buvęs vienas kokias 15 min., kai R. nuėjo į parduotuvę. Mano, kad niekada nėra pasilikęs su mergaite, kai R. P. buvo statoma lašelinė. Alkoholį vartojo, vartojo ir su kaimynais, vaikas tą matydavo. Būdavo prirūkyta. Nebuvo taip, kad dviese su R. P. išgerdavo. Daugiausiai gerdavo savaitgalį, jam daugiadienių nebūna. M. nemušė, su jos mama nei draugavo, nei pykosi. Kai M. atveždavo močiutei, ji sakydavo, kad bijo dėdės, tai yra jo. Žino, kad R. P. du kartus lašinosi lašelines, tada buvo šalia jos. Girdėjo, kaip R. P. sakė, kad ji buvo 2-3 val. ligoninėje, o jis vienas tuo metu buvo su M., bet to nebuvo. Dėl civilinio ieškinio nieko negali pasakyti, neturi pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Nors R. P. neprisipažino padaręs nusikaltimą, jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Mažametės nukentėjusiosios M. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b. l. 76-79) ir perklausytais bei perskaitytais teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad pastaroji parodė, jog yra M. K., jai 5 metai. Kokiame mieste gyvena, nežino. Šiandien kalbės apie dėdę R., kuris gyvena su mamos mama, jos močiute R. Sutinka papasakoti visą tiesą apie dėdę R. Dėdė R. jai rodė ,,pimpalą“ ir lietė po jos triusikėliais. Jis liečia jos mažą ,,pimpaliuk“. Kai jis jai liečia su tuo daiktu, būna šlykštu. Tas daiktas yra didelis ,,pimpalas“. Jis su dideliu ,,pimpalu“ liečia jos mažą ,,pimpaliuką“. Ji jautėsi blogai. Kai jis miega po vandeniu, tik tada gerai jaučiasi jos ,,pimpaliukas“. R. taip darė tris kartus, vakare, tada ji buvo ligoninėje, kur ją apžiūrėjo teta, dėdė ir daktarai, ją pagydė. Jie apžiūrėjo pilvą (mergaitė rodo į lytinius organus ir užpakalį). Kai buvo pas močiutę, R. labai norėjo ir numovęs jai triusikus su savo dideliu ,,pimpalu“ lietė jos mažą ,,pimpaliuką“. R. jai liepė gulėti. R. ją, kai lietė, buvo su šortais ir su maikute, kitą kartą jis buvo plikas. Ji būdavo pas močiutę, kai R. ją liesdavo. Pas močiutę R. yra du kambariai, R. darydavo taip tiesiai kambaryje. Jis atsiguldavo ant lovos ir ją liesdavo, jis tada ją paguldydavo ant lovos, jie abu būdavo ant lovos. Kai ją paguldė ant lovos, ji buvo su kelnėmis. R. buvo plikas. Jis miegojo plikas. R. atsigula ant lovos ir ją liečia. Jai R. sakė, kad nieko nesakytų mamai, niekam nepasakotų, bet ji nori visiems sakyti. R. yra paėmęs jos ranką ir tada ji lietė jo ,,pimpalą“. Taip yra lietusi du kartus. R. čiupinėja savo ,,pimpalą“ (mergaitė rodo, kad jis smauko lytinį organą judesiais pirmyn, atgal). Ji pasakė mamai ir tėčiui, kad jis blogai daro, dar pasakė ligoninėje, buvo atvykusi policija. Ji yra mačiusi R. pliką, daugiau plikų žmonių nėra mačiusi, tik R. Kai R. taip darydavo, močiutė R. buvo ligoninėje, nes tuo metu sirgo. ,,Pimpalas“ yra ilgas (mergaitė rodo su pirštu į klyną). ,,Pimpalą“ turi R., visi dėdės ir tėčiai tokius turi. Moterys irgi turi trumpus ,,pimpalus“. Kai R. ją lietė, jos ,,pimpaliukas“ jautėsi blogai, jie ėjo plaukioti. Iš R. ,,pimpalo“ skystis neišbėgo. Būna, kad iš ,,pimpalo“ kažkas išbėga, gali išbėgti tai, ką tu valgęs. Kaip R. sysioja, ji nėra mačiusi. Kai R. lietė ,,pimpalu“, jai skaudėdavo, jai skaudėjo kojytę, ,,pimpaliuką“ ir pilvuką. Ji negalėdavo su viena koja paeiti. Tą kojytę jai skaudėjo, nes R. ją lietė. Jai R. liepė apie tai niekam nesakyti. Močiutė rėkdavo ant R. labai stipriai, nes jis yra blogas, neklauso močiutės. Jis nieko jai nesakė, kas bus, jeigu pasakys kam nors, R. jai žadėjo dovanoti dėlionę. R. ją liesdavo ir su pirštu, tada R. išsigando, nes matė, kad R. dreba. R. su pirštu lietė jos ,,pimpaliukui“, jis taip lietė, kad jaustų, tuo metu ji blogai jautėsi (mergaitė pirštu rodo trynimo judesį).

Gimimo liudijimo kopija (t. 1, b. l. 29) nustatyta, kad M. K. gimė (duomenys neskelbtini), jos mama - G. K., tėvas - M. K..

Valstybinės teismo psichiatrinės tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2019-08-29/2019-10-14 ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-153/2019 (t. 1, b. l. 137-146) nustatyta, kad: 1. Objektyvių duomenų, kad M. K. nusikaltimo padarymo metu būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. Asmens suvokimą apie su juo atliekamų veiksmų esmę lemia ne nustatytas psichikos sutrikimas, bet asmeniui būdingi amžiaus ir individualūs psichologiniai ypatumai bei turimos žinios. 2. M. K., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos turimas žinias (neturi žinių apie lytinių santykių pobūdį ir seksualinės prievartos reikšmę), negalėjo suvokti įtariamojo su ja atliekamų veiksmų esmės, todėl negalėjo adekvačiai priešintis tiems veiksmams. M. K. mąstymas yra konkretus, dėl ko jai būdingas pažodinis supratimas. Šiuo atveju yra reikšminga, kad dėl itin mažo amžiaus M. K. neturėjo ir neturi žinių apie lytinius santykius ir jų reikšmę. 3. M. K. nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų duoti parodymų apie įvykį. M. K. nerekomenduojama dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdžiuose dėl mažo jos amžiaus bei išreikštos reakcijos (pasišlykštėjimas, gėda bei temos vengiantis elgesys) į klausimus apie byloje reikšmingas aplinkybes. 4. M. K. nenustatytas nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas įtaigumas ar patologinių fantazijų. Tokių duomenų, kuriais remiantis nebūtų galima tikėti M. K. parodymais toliau atliekant (iki)teisminio tyrimo metu, negauta. 5. M. K. reagavimas, kūno kalba, reiškiamos emocijos, kalbant apie byloje tiriamą įvykį, atitinka jos pasakojimo apie įtariamojo veiksmus jos atžvilgiu turinį. Šiuo metu duomenų apie seksualizuotą M. K. elgesį negauta. Apibendrinus turimą informaciją, galima pagrįstai manyti, kad M. K. parodymai (pasakojimai) yra paremti jos asmenine patirtimi. 6. Šiuo metu duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį M. K. parodymams (būtent jų turiniui) negauta. Įtariamojo daromas poveikis galėjo turėti įtakos įvykio atskleidimo laikui. 7. M. K. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusių dėl byloje nagrinėjamo įvykio, nekonstatuota.

Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies (ekspertizės akto 14-15 lapai) matyti, kad buvo atliktas M. K. psichikos būsenos ir psichologinis įvertinimas, kurio metu fiksuoti tokie duomenys: ,,Tiriamajai pristačius, kad į ekspertizės įstaigą atvyksta vaikai, kurie yra skriaudžiami, tiriamoji, reaguodama į šiuos žodžius, sako: „O kitas vienas blogas man kažką padarė. Dėdė. Norėjo paliesti (ir parodo į tarpkojį, tačiau paprašius lytinio organo niekaip nepavadina, sako „nežinau“, pradeda muistytis, nusisuka prie žaislų)“. Vyrauja pasišlykštėjimo, gėdos, vengimo reakcijos, kalbant apie bylai reikšmingas aplinkybes, ypač apie įtariamąjį R. P.. Liesti lytinio organo „žinau, kad negalima“; apie tai jai „mama pasakė“. Toliau klausiant apie įtariamojo veiksmus, rodydama į nuogos mergaitės lytinį organą (dvisluoksnė dėlionė, apsirengusi mergaitė-nuoga mergaitė) sako: „Žiūrėk, man čia lindo. Blogas dėdė lindo čia. (Po to) aš jaučiau kažką blogo.“ Jo vardo „neprisimenu“. Į klausimą, ar tas dėdė yra jos pažįstamas, išreikštai piktai atsako: „Ne, jis ne mano“; teigia, kad jį pažįsta „močiutė, bet aš jo nenoriu“, kad jis gyvena „su močiute, dabar nebegyvena. Susipyko jie kaip ir tėtis su mama“. Į patikslinamuosius klausimus tiriamoji atsakinėja itin nenoriai, muistosi, suirzta, vis stengiasi nukreipti pokalbį, nusisukdama į žaidimą/žaislus. Pasitelkus dėlionę, tiriamoji nurodo intymias kūno sritis - krūtinę („papai“), lytinių organų nepavadina („O čia tikrai nežinau“). Berniukai nuo mergaičių skiriasi - jie turi „ilgą. Mačiau kažkada - to dėdžio. Jis man rodė, man negražu buvo. Ilgas. Lietė sau (kaip lietė, neparodo).“ Tas „ilgas“ buvo panašus į „pimpalą“. „Man stipriai ranką ėmė ir paliečiau aš. Patiko jam, nes jis toks blogas. Man tai nepatiko, nes man šlykštu. Paskui daktaras apžiūrėjo mane“. Daktaras, ką jai sakė, nežinanti, tačiau teigia: „Daugiau pas jį neisiu. Močiutė gyvena jau kitur“. Tiriamoji, įvardinusi, kad įtariamasis „lietė su ,,pimpalu“ savo“, toliau atkakliai demonstruoja vengimą („Nu nežinau, nebenoriu kalbėti“). Nurodo vietą: „Pas močiutę. Ten arčiau darželis buvo“. Toliau spontaniškai išsako, kad „man šlykštu buvo“, kad „policija atvažiavo, ir daktarai“, kad policiją kvietė mama, „nes kad paimtų tą dėdę šlykštų ir neišleistų“, nurodo, kad jai skaudėjo lytinio organo srityje ir kad viso to niekas nematęs. Paklausus, kas jos lytinį organą yra matęs, kalba apie įtariamąjį: „Jis galvojo, kad man bus didelis. Norėjo mano pamatyt. „Noriu atimt“ - sakė“. Tyrimo eigoje tiriamoji į jai užduodamus klausimus vis dažniau atsako: „nežinau“, „aš nieko nežinau“, „nebenoriu apie tai kalbėti“, „nebekalbėsiu apie tą, nes man jis šlykštus“, „Vilniuje kalbėjau kažką negražaus“, „ir nebežinau ką sakyt, nežinojau ką sakyt“, o jos balse girdimas vis labiau kylantis susierzinimas. Todėl reziumuojant tiriamoji buvo paprašyta įvardinti, koks buvęs fizinis sąlytis: teigia, kad ji įtariamojo lytinį organą lietė „su ranka, su savo lytiniu organu, nurodo, kad jo lytinis organas „buvo labai ilgas ilgas“, „neminkštas“, „aukštyn- žemyn darė“, „man paskui buvo blogai“. Siekiant sužinoti, kiek kartų įtariamojo veiksmai pasikartojo, kuriame kambaryje tai vyko ir kt., tiriamoji galiausiai visiškai atsisako kalbėti. Net pakeitus pokalbio temą į neutralią, tiriamoji atsisako bendradarbiauti, tik įsitraukia į žaidybinę veiklą. Tiriamoji žaidžia smagiai, noriai, greitai perpranta taisykles, tačiau jų nesilaiko, kai pradeda pralaimėti, pyksta, erzinasi. Žaidimo nutraukti nenori. Jautrus reagavimas į bylos temą, seksualinių temų atkaklus vengimas indikuoja netinkamą patirtį seksualinėje sferoje. M. K. pasakoja mačiusi įtariamojo lytinį organą, imituoja, kad įtariamasis savo lytinį organą masturbavo, nurodo, kad ji yra jį lietusi su savo ranka ir savo lytiniu organu (tuo metu patyrusi skausmą). Nustatyta, kad tiriamoji galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamas aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai ir jų veiksmai, nenurodant kiekybinių vertinimų kaip laikas, epizodų pasikartojimas ir pan.), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus.

Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo nuorašu (t. 2, b. l. 11-13) ir pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu (t. 2, b. l. 21) nustatyta, kad sulaikymo metu 2019-06-02 22.27 val. R. P. nustatytas 2,38 promilių girtumas, 2019-06-03 1.44 val. nustatytas 2,07 promilių girtumas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Teismas R. P. parodymų, kad jis nepadarė jam kaltinime inkriminuoto nusikaltimo, neprievartavo seksualiai mažametės M. K., nevertina kaip įrodymų, atitinkančių objektyvią tikrovę, ir vertina juos kaip parodymus, duodamus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jo parodymai paneigti byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. R. P. parodymai paneigti mažametės nukentėjusiosios M. K. parodymais, liudytojų G. P., M. K., R. V., R. P., D. P. parodymais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais, todėl tikėti R. P. parodymais teismas neturi pagrindo. Mažametės nukentėjusiosios M. K. parodymais nustatyta, kad R. P. savo gyvenamojoje vietoje ne mažiau kaip tris kartus lietė savo lytiniu organu ir pirštu jos lytinius organus bei jų sritį, išangę, taip pat paėmęs jos ranką lietė savo lytinius organus, masturbavosi, savo parodymus iliustruodama rankomis rodomais masturbacijos judesiais. Liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tokius pačius kaltinamojo veiksmus mažametė nukentėjusioji nurodė ne tik ją apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją, bet ir mamai G. P., savo tėvo gyvenimo draugei R. V., globos namų „Užuovėja“ psichologei bei ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės metu. Atlikus kompleksinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę ekspertės akte nurodė, jog M. K., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos turimas žinias (neturi žinių apie lytinių santykių pobūdį ir seksualinės prievartos reikšmę), negalėjo suvokti įtariamojo su ja atliekamų veiksmų esmės, todėl negalėjo adekvačiai priešintis tiems veiksmams, t. y. buvo bejėgiškos būklės. Dėl itin mažo amžiaus M. K. neturėjo ir neturi žinių apie lytinius santykius ir jų reikšmę. M. K. reagavimas, kūno kalba, reiškiamos emocijos, kalbant apie byloje tiriamą įvykį, atitinka jos pasakojimo apie įtariamojo veiksmus jos atžvilgiu turinį, galima pagrįstai manyti, kad M. K. parodymai (pasakojimai) yra paremti jos asmenine patirtimi. M. K. nenustatytas nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas įtaigumas ar patologinių fantazijų, duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį M. K. parodymams (būtent jų turiniui) negauta. Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ nepilnamečio, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada taip pat patvirtina, kad konsultacijų metu kilo pagrįstas įtarimas, kad M. K. patyrė seksualinę prievartą iš močiutės sugyventinio R., aptariant galimai patirtos prievartos situaciją, stebimos pasakojamą turinį atitinkančios intensyvios pasišlykštėjimo, gėdos bei nerimo reakcijos. Tiek ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės metu, tiek nepilnamečio, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo metu negauta jokio objektyvaus pagrindo abejoti mažametės nukentėjusiosios M. K. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Be to, tiek nepilnamečio, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje, tiek ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad tiriamoji globos namų ,,Užuovėja“ psichologei bei ekspertėms ne tik nurodė R. P. veiksmus, bet ir juos apibūdino – aiškindama, kaip su pirštu R. P. lietė jos lytinius organus, rodė pirštu trynimo pirmyn atgal judesius, aiškindama, kaip pastarasis čiupinėja savo lytinį organą, ranka, sugniaužta į kumštį, rodė, kad jis smauko savo lytinį organą judesiais pirmyn, atgal, analogiškus judesius ji rodė ir apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Be to, tiek atliekant psichologinį nukentėjusios vertinimą, tiek kompleksinę psichiatrijos – psichologijos ekspertizę, buvo fiksuotos M. K. pasakojamą turinį atitinkančios intensyvios pasišlykštėjimo, gėdos bei nerimo reakcijos, temos vengiantis elgesys. Šios rašytiniuose įrodymuose nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad mažametė nukentėjusioji, kuriai tuo metu buvo penkeri metai ir kuri dėl savo amžiaus neturi žinių lytiškumo tema, apie kaltinamojo veiksmas kalba remdamasi savo asmenine patirtimi. Teismas, atsižvelgdamas į mažametės nukentėjusiosios amžių, į jos protinio išsivystymo lygį, žodyną, nepilnamečio, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadą bei ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės metu nustatytus duomenis, sprendžia, kad M. K. parodymai atitinka objektyvią tikrovę, nes juos patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai. Liudytojų G. P., R. V., M. K. parodymai apie R. P. atliktus veiksmus M. K. atžvilgiu sudaro vieną logišką seką, tarpusavyje neprieštarauja, patvirtina nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą, byloje duomenų, kad mažametė nukentėjusioji ar liudytojai apkalbėtų R. P. ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nenustatyta, todėl netikėti liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. Visi šie liudytojai nurodė tas pačias aplinkybes, kurias sužinojo iš mažametės nukentėjusiosios M. K., t. y. kai tėtis M. K. norėjo nuvežti M. K. pas močiutę R. P., kuri gyvena su R. P., M. pradėjo isteriškai verkti, kad pas močiutę neis, nes ten yra blogas dėdė, kuris jai rodė savo lytinį organą, savo lytiniu organu ir ranka lietė jos lytinius organus bei savo lytinį organą lietė jos ranka. Šių liudytojų parodymuose nurodytos aplinkybes akivaizdžiai sutampa su aplinkybėmis, nurodytomis nukentėjusiosios pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausos metu. Nors liudytojas D. P. nurodė nežinantis nusikalstamos veikos aplinkybių, tačiau jis patvirtino, kad jo mama R. P. gyveno su R. P., jis pats kartais paimdavo M. iš darželio ir nuvesdavo pas savo mamą, kol mergaitės mama būdavo darbe, tiek mama, tiek R. P. piktnaudžiavo alkoholiu. Liudytoja R. P., nors ir nurodė, kad netikinti nei pateiktu kaltinimu, nei savo anūke, patvirtino, kad ji gyvena kartu su R. P., anūkę M. K. kartais paimdavo iš darželio ir parsivesdavo namo, kol jos mama būdavo darbe, taip pat anūkė yra porą kartų pas juos nakvojusi, yra buvę, kad M. liko su R. P. viena, nors kaltinamasis šią aplinkybę ir neigia. Ši liudytoja taip pat patvirtino, kad R. P. vartodavo alkoholį, kad yra lytiškai pajėgus, kaip jaunas vyras, o kai ji negalėdavo su juo santykiauti, jis pasitenkindavo masturbuodamasis ranka, tačiau tuo metu jų namuose anūkės nebūdavo. Tiek kaltinamasis R. P., tiek visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad nė vienoje šeimoje lytinis gyvenimas mažametei nukentėjusiajai matomas nebuvo, pornografinės produkcijos namuose niekas nežiūrėjo, nuogi nevaikščiojo. Tai patvirtina tą aplinkybę, jog mažametė nukentėjusioji seksualinės patirties pasisemti iš to, ką galėjo matyti ar girdėti, neturėjo galimybės. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jų nenurodė ir pats R. P., kad mažametė nukentėjusioji ar liudytojai apkalbėtų kaltinamąjį ar būtų su juo priešiškuose santykiuose, todėl nėra pagrindo abejoti nukentėjusios ir liudytojų parodymų patikimumu ir objektyvumu. Todėl teismas apkaltinamajame nuosprendyje nesivadovauja R. P. nenuosekliais parodymais, kuriuos paneigia kiti byloje ištirti įrodymai, o vadovaujasi mažametės nukentėjusiosios M. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjai, liudytojų G. P., M. K., R. V., D. P., R. P. parodymais bei byloje ištirtais rašytiniais įrodymais: įvykio vietos apžiūros protokolu, mažametės nukentėjusiosios gimimo liudijimo nuorašu, valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, nepilnamečio, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada, VTMT Vilniaus ir Kauno skyrių specialistų išvadomis. Visi šie aukščiau aptarti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad R. P., žinodamas, kad M. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą ir pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiškumu dėl mažametystės, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 27 dienos iki gegužės mėnesio pabaigos, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau trijų kartų apnuoginęs mažametės nukentėjusiosios bei savo lytinius organus, paguldęs ją ant lovos ir pats gulėdamas šalia, lietė savo lytiniu organu ir ranka mergaitės lytinius organus bei jų sritį, išangę, taip pat paėmęs jos ranką lietė savo lytinius organus, masturbavosi, tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja mažamete M. K. prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. seksualiai prievartavo mažametę M. K., todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 150 straipsnio 4 dalį.

R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę.

R. P. padarė vieną labai sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, atliktą prieš bejėgiškos būklės asmenį - mažametę, tenkinant savo lytinę aistrą, jis yra praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs (t. 2, b. l. 57-58), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 60-61), pas psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė ir nesigydė (2 t., b. l. 55-56), dirba (t. 2, b. l. 63), charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 66), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė mažintina sankcijos ribose, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių. Teismas mano, kad tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas laikotarpis, R. P. išbūtas laikinai sulaikius nuo 2019-06-02 22.10 val. iki 2019-06-04 12.25 val. Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. P. nekeistina.

Nukentėjusios M. K. atstovė G. K. 2019-10-29 pareiškė civilinį ieškinį 20 eurų turtinei žalai ir 8000 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 174).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad buvo patirta 20 eurų turtinė žala dėl kelionių pas tyrėją ir advokatą, tačiau nėra pateikta jokių šią sumą pagrindžiančių dokumentų, todėl teismas laiko, kad turtinė žala nėra įrodyta ir civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šią žalą įvertina teismas, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Teismas sutinka, kad dėl R. P. padaryto tyčinio labai sunkaus baigto nusikaltimo buvo padaryta neturtinė žala: M. K. patyrė fizinį skausmą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus, todėl G. P. pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, jos reikalavimai atitinka realias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, tačiau teismas sprendžia, kad nurodytas neturtinės žalos dydis yra aiškiai ir neproporcingai per didelis. Šioje byloje M. K. atžvilgiu padaryto nusikaltimo pasekmės yra dvasinio pobūdžio, t. y. liekamuosius vaikystėje patirtos seksualinės prievartos padarinius nukentėjusioji gali jausti ir ateityje. Tokio pobūdžio vaikystėje patirta psichologinė trauma neigiamai įtakoja asmens psichologinį, socialinį vystymąsi, trukdo normaliam asmenybės formavimuisi. G. P., liudytojų M. K., R. V. parodymais nustatyta, kad po šio jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo M. K. elgesys pasikeitė: ji jautėsi nesaugi, neleidžia niekam savęs prausti, neleidžia žiūrėti, kaip ji persirengia, yra apsišlapinusi, ko anksčiau nebūdavo, o globos namų ,,Užuovėja“ nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, psichologinio įvertinimo išvada nustatyta, kad M. K. pateiktos šios ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijos: psichologo/psichoterapeuto konsultacijos, žaidimų terapija, amžių atitinkančios psichoedukacijos lytinio švietimo tema. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais R. P. veiksmais, į tai, kad kaltinamasis yra pensinio amžiaus, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji patyrė itin didelius psichologinius, psichinius išgyvenimus, kurie turėtų įtakos tolimesniam mažametės vystymuisi, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendžia, kad pareikštas ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas iki 5000 eurų, ši suma bus pakankama nukentėjusiosios patirtai skriaudai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš byloje esančių dokumentų – pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti (t. 2, b. l. 169), kad nukentėjusiajai mažametei M. K. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurią teikė advokatė Daiva Jurevičienė, šios išlaidos sudaro 190,72 eurus. Advokatė Daiva Jurevičienė atstovavo nukentėjusiąją teisminio bylos nagrinėjimo metu, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, todėl, atsižvelgiant į advokatės suteiktų paslaugų apimtį, prašoma priteisti suma išieškotina iš kaltinamojo R. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. P. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką R. P. įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinai sulaikius nuo 2019-06-02 22.10 val. iki 2019-06-04 12.25 val.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. P. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš R. P. 5000 (penkis tūkstančius) eurų M. K. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant nukentėjusiosios atstovę pagal įstatymą G. P.. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti iš R. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 190,72 (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 72 centus) eurus antrinės teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiajai M. K., išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.