Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. R.:

pripažintas kaltu, įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje (dėl 2011-01-28 veikos), ir paskirta jam bausmė laisvės atėmimas 2 ( dvejiems) metams;

pripažintas kaltu, įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl 2011-02-11 veikos), ir paskirta jam bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta jam bausmė laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta jam bausmė laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams;

pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta jam bausmė laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams;

pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, ir paskirta jam bausmė areštas 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, paskirta arešto bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu pakeista į laisvės atėmimą (1:1), galutinė subendrinta bausmė D. R. paskirta – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2013 m. sausio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė iš dalies atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, D. R. į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. sausio 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 28 d.

Laisvės atėmimo bausmę D. R. skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteista iš D. R. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai 3472 Lt (trys tūkstančiai septyniasdešimt du litai) ekstradicijos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. sausio 27 d., apie 14.00 val., nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą perduoti, įgijo psichotropinės medžiagos amfetamino, kurio masė yra 1,674 g, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2011 m. sausio 27 d., apie 14.00 val., prie (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus, esančio (duomenys neskelbtini), V. E. perdavė minėtą psichotropinę medžiagą siuntinyje, skirtame A. V., ir paprašė siuntinį nunešti į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų, banderolių priėmimo ir išdavimo biurą, tačiau netiksliai nurodė A. V. pavardę, todėl V. E. siuntinio neperdavė, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, 2011 m. sausio 28 d., apie 13.15 val., prie (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus kartu su juo buvusiam R. K. padavė tą patį siuntinį su paslėpta psichotropine medžiaga - amfetaminu, kurio masė yra 1,674 g, o pastarajam perdavus V. E. psichotropinę medžiagą amfetaminą, kurio masė yra 1,674 g, tame pačiame siuntinyje, adresuotame A. V., ir, jos paprašius siuntinį nunešti į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų, banderolių priėmimo ir išdavimo biurą, tokiu būdu platino psichotropinę medžiagą amfetaminą.

D. R. nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. vasario 11 d., 14 val., nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą perduoti, įgijo psichotropinės medžiagos amfetamino, kurio masė yra 0,063 g, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2011 m. vasario 11 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, perduodamas V. S. ir E. M. maišelį su drabužiais, kuriame, džinsinėse kelnėse, buvo įdėta psichotropinės medžiagos – 0,063 g amfetamino ir, prašydamas siuntinį nunešti į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų, banderolių priėmimo ir išdavimo biurą bei perduoti (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje kalinčiam suimtajam R. F., tokiu būdu platino psichotropinę medžiagą – 0,063 g amfetamino.

D. R. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 18 d., apie 12.30 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atvirai iš D. G. rankų pagrobė svetimą, nukentėjusiajai V. G. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung GT-S5230“, 495,00 Lt vertės, tuo padarydamas jai turtinę žalą už 495,00 Lt.

D. R. nuteistas už tai, kad 2011 m. gegužės 13 d., tikslus laikas ir vieta nenustatyti, G. A. perdavus jam P. A. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), kad šis ją perduotų kaimynui R. G. saugojimui, tačiau, jam kortelės neperdavus, neteisėtai laikė su savimi P. A. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) iki nenustatyto laiko.

D. R. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2011 m. gegužės 13 d., 12.18 val., iki 2011 m. gegužės 13 d., 12.22 val., veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą tikslą, septyniais analogiškais veiksmais, dėdamas į AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomatus, esančius: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), P. A. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo septynias finansines operacijas ir tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę: P. A. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

D. R. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2011 m. gegužės 13 d., 12.18 val., iki 2011 m. gegužės 13 d., 12.22 val., veikdamas vieninga tyčia, septyniais analogiškais veiksmais: 2011 m. gegužės 13 d., 12.18 val., dėdamas į AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. A. vardu, bankų sistemoms bei bankams pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas bei suvesdamas kortelės PIN kodą, prašydamas išduoti 500 Lt, tačiau sąskaitoje nesant pakankamai piniginių lėšų, pinigų nepaimdamas, 2011 m. gegužės 13 d., 12.18 val., dėdamas į AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. A. vardu, bankų sistemoms bei bankams pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas bei suvesdamas kortelės PIN kodą ir paimdamas 100 Lt, 2011 m. gegužės 13 d., 12.19 val., dėdamas į AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. A. vardu, bankų sistemoms bei bankams pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas bei suvesdamas kortelės PIN kodą, prašydamas išduoti 200 Lt, tačiau sąskaitoje nesant pakankamai piniginių lėšų, pinigų nepaimdamas, 2011 m. gegužės 13 d., 12.19 val., dėdamas į AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. A. vardu, bankų sistemoms bei bankams pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas bei suvesdamas kortelės PIN kodą ir paimdamas 100 Lt, 2011 m. gegužės 13 d., 12.22 val., dėdamas į AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. A. vardu, bankų sistemoms bei bankams pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas bei suvesdamas kortelės PIN kodą, prašydamas išduoti 60 Lt, tačiau sąskaitoje nesant pakankamai piniginių lėšų, pinigų nepaimdamas, 2011 m. gegužės 13 d., 12.22 val., dėdamas į AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. A. vardu, bankų sistemoms bei bankams pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas bei suvesdamas kortelės PIN kodą, prašydamas išduoti 40 Lt, tačiau sąskaitoje nesant pakankamai piniginių lėšų, pinigų nepaimdamas, 2011 m. gegužės 13 d., 12.22 val., dėdamas į AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. A. vardu, bankų sistemoms bei bankams pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas bei suvesdamas kortelės PIN kodą ir paimdamas 20 Lt, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam P. A. priklausantį turtą – 220 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė šio straipsnio nuostatų. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Įrodinėjimo procesas byloje negali būti begalinis, byloje turi būti surenkama tiek įrodymų, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms daryti. Vien proceso dalyvių manymas, kad byloje buvo šališkai ar netinkamai ištirti byloje surinkti įrodymai, nesant proceso ar nuosprendžio surašymo taisyklių pažeidimų, nesudaro pagrindo daryti išvados apie tokių pažeidimų buvimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už kaltai padarytą veiką nustatymo procesas reglamentuojamas konkrečiomis BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamo asmens teisių užtikrinimą. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija (BPK 6 straipsnis). Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normose.

BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Kiekvienas apeliaciniame skunde nurodomas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas turi būti paremtas teisiniais argumentais, pagrindžiančiais teiginius dėl netinkamo įstatymo taikymo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis ir nepagrįstais liudytojų parodymais, tačiau apeliaciniame skunde nuteistasis šių aplinkybių nekonkretizuoja ir nepagrindžia teisiniais argumentais.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos, vertinusios įrodymus, vidinio įsitikinimo, pagrįsto išsamiu, nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo D. R. dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos nuosekliai ir išsamiai išdėstė įrodymus kuriais remiasi, nurodė dėl kokių priežasčių atmeta nuteistojo D. R. pateiktas įvykių versijas, liudytojų duotus įvertino kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, t. y. įvertinus kiekvieną iš jų atskirai ir visą įrodymų visumą. Pažymėtina, kad įrodymai byloje negali būti vertinami selektyviai ar atsietai nuo visos bylos medžiagos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, patikrinusi juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad nuteistojo D. R. kaltė padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Šiaulių apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso normas. Šioje baudžiamojoje byloje esminių BPK pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikacijos nenustatyta.

Nors iš esmės pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra pagrįstas byloje ištirtais įrodymais, tačiau D. R. kaltinimuose dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų nurodyta, kad jis kaltinamas, jog įgijo turėdamas tikslą platinti ir perdavė, tokiu būdu platino, psichotropines medžiagas, nors tokių duomenų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę (tokia praktika dėl kiekvieno alternatyvaus nusikalstamos veikos sudėties požymio atskiro įrodinėjimo nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-218/2009, šios praktikos laikomasi iki šiol (kasacinės nutartys Nr. 2K-268/2009, 2K-488/2009, 2K-493/2009, 2K-311/2012). Kaltės negalima pagrįsti vien loginiu manymu, kad, jei psichotropines medžiagas perdavė, tai jas turėjo iš kažko įsigyti ir laikyti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta, kur, kada, kokiomis aplinkybėmis D. R. įgijo psichotropinės medžiagos amfetamino, kurio masė yra 1,674 g, ir psichotropinės medžiagos amfetamino, kurio masė yra 0,063 g, dėl šių priežasčių šios aplinkybės iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje suformuluotų kaltinimų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį šalintinos konstatuojant, kad D. R. 2011 m. sausio 27 d., apie 14.00 val., prie (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus, esančio (duomenys neskelbtini), V. E. perdavė psichotropinės medžiagos amfetamino, kurio masė yra 1,674 g, siuntinyje, skirtame A. V., ir paprašė siuntinį nunešti į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų, banderolių priėmimo ir išdavimo biurą, tačiau netiksliai nurodė A. V. pavardę, todėl V. E. siuntinio neperdavė, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, 2011 m. sausio 28 d., apie 13.15 val., prie (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus kartu su juo buvusiam R. K. padavė tą patį siuntinį su paslėpta psichotropine medžiaga - amfetaminu, kurio masė yra 1,674 g, o pastarajam perdavus V. E. psichotropinę medžiagą amfetaminą, kurio masė yra 1,674 g, tame pačiame siuntinyje, adresuotame A. V., ir, jos paprašius siuntinį nunešti į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų, banderolių priėmimo ir išdavimo biurą, tokiu būdu platino psichotropinę medžiagą amfetaminą. Taip pat konstatuojant, kad D. R. 2011 m. vasario 11 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, perduodamas V. S. ir E. M. maišelį su drabužiais, kuriame, džinsinėse kelnėse, buvo įdėta psichotropinės medžiagos – 0,063 g amfetamino ir, prašydamas siuntinį nunešti į (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų, banderolių priėmimo ir išdavimo biurą bei perduoti (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje kalinčiam suimtajam R. F., tokiu būdu platino psichotropinę medžiagą – 0,063 g amfetamino.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad byloje nustatyta, jog D. R. perdavė V. E., amfetamino, kurio masė yra 1,674 g, esančio siuntinyje, skirtame A. V., bei perdavė V. S. ir E. M. psichotropinės medžiagos amfetamino, kurio masė yra 0,063 g, esančios maišelyje su drabužiais, ir tokiu būdu platino psichotropines medžiagas, daro išvadą, kad pašalinus vieną nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės požymį D. R. veikose išlieka nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visuma.

Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, tačiau kaltinimuose pagal BK 260 straipsnio 1 dalį padarė bylos aplinkybių neatitinkančių išvadų, todėl šioje dalyje nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu, pagrįstu ir yra keistinas. Ta aplinkybė, kad bylos įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės bei nepatvirtina teismo šališkumo. Teismas įrodymus įvertino laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus. Kolegija konstatuoja, kad apkaltinamąjį nuosprendį, išskyrus dalį dėl kaltinimų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, teismas pagrindė ne prielaidomis, o būtent konkrečiais įrodymais, betarpiškai išnagrinėtais teisiamajame posėdyje ir BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti.

Dėl nuteistajam D. R. skirtos bausmės

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistajam už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą skirtos 2 metų ir 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios yra minimali ir nežymiai didesnė už minimalią, šio straipsnio sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę, daro išvadą, kad švelninti nuteistajam paskirtos bausmės, remiantis tuo, kad iš kaltinimo pašalintos minėtos aplinkybės, nėra pagrindo, nes nuteistajam paskirtos bausmės nėra per griežtos ir jų dar labiau švelninti nėra galimybių. Teisėjų kolegijos nuomone kitos nuteistajam skirtos bausmės taip pat nėra per griežtos ir subendrintos nepažeidžiant BK 63 straipsnyje nustatytų bausmių subendrinimo taisyklių.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo įvertinti tai, kad apylinkės teismas per mažai įskaitė laiko jo išbūto suėmime.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas į D. R. paskirtos bausmės laiką įskaitė jo nuo 2013 m. sausio 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 28 d. suėmime išbūtą laiką, kadangi jo nuo 2012 m. rugpjūčio 12 d. iki 2013 m. sausio 11 d. suėmime išbūtas laikas buvo įskaitytas į bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, laiką. Taip pat matyti, kad į D. R. paskirtą bausmės laiką įskaityta dalis jo pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendį atliktos bausmės laiko.

Iš bylos duomenų matyti, kad D. R. 2012 m. rugpjūčio 12 d. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) pagal Europos arešto orderį. Šaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nustatytas 3 mėnesių suėmimo terminas. Nuteistasis D. R. suėmime buvo laikomas iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2013 m. rugpjūčio 28 d.

Iš Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendžio matyti, kad į D. R. į šiuo nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, remiantis BK 66 straipsniu įskaitytas D. R. išbūtas laikas suėmime nuo 2012 m. rugpjūčio 12 d. iki 2013 m. sausio 11 d.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įskaitydamas nuteistojo D. R. suėmime išbūtą laiką į jam skirtos laisvės atėmimo bausmę, nepažeidė BK 66 straipsnyje numatytų kardomojo kalinimo įskaitymo į bausmę taisyklių, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl suėmime išbūto laiko į bausmės laiką yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas priimdamas 2013 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį, išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai D. R. pripažino kaltu padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas bei paskyrė teisingą bausmę, tačiau padarė bylos duomenimis nepagrįstą išvadą, kad D. R. įgijo psichotropines medžiagas, todėl šios aplinkybės iš kaltinimo šalintinos, o priimtas nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų aplinkybių neatitikimo bylos aplinkybėms.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti jo dalis, kuriose D. R. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos) už tai, kad D. R. nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis ir būdu iš nenustatytų asmenų įgijo psichotropines medžiagas amfetaminą, kurio masė 1,674 g ir 0,063 g.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.