Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-295-616/2013

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-08-28
Bylos Nr.: 1-295-616/2013
Teisminio proceso Nr.: 1-41-1-00126-2011-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Ernesta Montvidienė
Kaltinamasis: D. R.
Nukentėjusysis: P. A., D. G., V. G.
Advokatai: Sofija Kručienė

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-295-616/2013Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00126-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.4.; 1.1.8.10.5.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.5.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 1.2.23.2.; 2.3.6.4.5. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 28d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ernesta Montvidienė,sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei,dalyvaujant kaltinamajam D. R.,dalyvaujant gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,dalyvaujant nukentėjusiajam P. A.,nedalyvaujant nukentėjusiesiems D. G. ir V. G.,dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. T., J. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus:

1. 2011-06-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose bei tęsti mokslą;

2. 2012-11-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 189 str. 1 d. areštu 50 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-10 nuosprendžiu paskirta 1 m. laisvės apribojimo bausme, prieš tai šią laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, pakeitus į areštą 90 parų, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta D. R. areštas 90 parų;

3. 2013-01-11 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. ir 178 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 2 d. 5 d., 2 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, paskirta subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p. ši bausmė subendrinta su 2012-11-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 90 parų arešto bausme dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, prieš tai atlikus arešto bausmės keitimą į laisvės atėmimo bausmę santykių (1:1) ir galutinė bausmė paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011-01-27, apie 14.00 val., nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą perduoti, įgijo psichotropinės medžiagos amfetamino, kurio masė yra 1,674 g, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2011-01-27, apie 14.00 val., prie Šiaulių tardymo izoliatoriaus, esančio Trakų g. 10, Šiauliuose, V. E. perdavė minėtą psichotropinę medžiagą siuntinyje, skirtame A. V., ir paprašė siuntinį nunešti į Šiaulių tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų, banderolių priėmimo ir išdavimo biurą, tačiau netiksliai nurodė A. V. pavardę, todėl V. E. siuntinio neperdavė, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, 2011-01-28, apie 13.15 val., prie Šiaulių tardymo izoliatoriaus kartu su juo buvusiam R. K. padavė tą patį siuntinį su paslėpta psichotropine medžiaga - amfetaminu, kurio masė yra 1,674 g, o pastarajam perdavus V. E. psichotropinę medžiagą amfetaminą, kurio masė yra 1,674 g, tame pačiame siuntinyje, adresuotame A. V., ir, jos paprašius siuntinį nunešti į Šiaulių tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų, banderolių priėmimo ir išdavimo biurą, tokiu būdu platino psichotropinę medžiagą amfetaminą.

Be to D. R. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011-02-11, 14 val., nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą perduoti, įgijo psichotropinės medžiagos amfetamino, kurio masė yra 0,063 g, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2011-02-11, apie 14 val., (duomenys neskelbtini), perduodamas V. S. ir E. M. maišelį su drabužiais, kuriame, džinsinėse kelnėse, buvo įdėta psichotropinės medžiagos – 0,063 g amfetamino ir, prašydamas siuntinį nunešti į Šiaulių tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų, banderolių priėmimo ir išdavimo biurą bei perduoti Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalinčiam suimtajam R. F., tokiu būdu platino psichotropinę medžiagą – 0,063 g amfetamino.

Be to D. R. 2011-04-18, apie 12.30 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), atvirai iš D. G. rankų pagrobė svetimą, nukentėjusiajai V. G. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung GT-S5230“, 495,00 Lt vertės, tuo padarydamas jai turtinę žalą už 495,00 Lt.

Be to D. R. 2011-05-13, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, G. A. perdavus jam P. A. vardu išduotą AB „DnB Nord“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), kad šis ją perduotų kaimynui R. G. saugojimui, tačiau, jam kortelės neperdavus, neteisėtai laikė su savimi P. A. vardu išduotą AB „DnB Nord“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) iki nenustatyto laiko.

Be to, jis laikotarpyje nuo 2011-05-13, 12.18 val., iki 2011-05-13, 12.22 val., veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą tikslą, septyniais analogiškais veiksmais, dėdamas į AB „Nordea“ banko bankomatus, esančius: Vilniaus g. 114A, Šiauliuose, Vilniaus g. 124, Šiauliuose, P. A. vardu išduotą AB „DnB Nord“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo septynias finansines operacijas ir tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę: P. A. vardu išduotą AB „DnB Nord“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

Be to, jis laikotarpyje nuo 2011-05-13, 12.18 val., iki 2011-05-13, 12.22 val., veikdamas vieninga tyčia, septyniais analogiškais veiksmais: 2011-05-13, 12.18 val., dėdamas į AB „Nordea“ banko bankomatą, esantį Šiauliuose, Vilniaus g. 114A, AB „DnB Nord“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. A. vardu, bankų sistemoms bei bankams pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas bei suvesdamas kortelės PIN kodą, prašydamas išduoti 500 Lt, tačiau sąskaitoje nesant pakankamai piniginių lėšų, pinigų nepaimdamas, 2011-05-13, 12.18 val., dėdamas į AB „Nordea“ banko bankomatą, esantį Šiauliuose, Vilniaus g. 114A, AB „DnB Nord“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. A. vardu, bankų sistemoms bei bankams pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas bei suvesdamas kortelės PIN kodą ir paimdamas 100 Lt, 2011-05-13, 12.19 val., dėdamas į AB „Nordea“ banko bankomatą, esantį Šiauliuose, Vilniaus g. 114A, AB „DnB Nord“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. A. vardu, bankų sistemoms bei bankams pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas bei suvesdamas kortelės PIN kodą, prašydamas išduoti 200 Lt, tačiau sąskaitoje nesant pakankamai piniginių lėšų, pinigų nepaimdamas, 2011-05-13, 12.19 val., dėdamas į AB „Nordea“ banko bankomatą, esantį Šiauliuose, Vilniaus g. 114A, AB „DnB Nord“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. A. vardu, bankų sistemoms bei bankams pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas bei suvesdamas kortelės PIN kodą ir paimdamas 100 Lt, 2011-05-13, 12.22 val., dėdamas į AB „Nordea“ banko bankomatą, esantį Šiauliuose, Vilniaus g. 124, AB „DnB Nord“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. A. vardu, bankų sistemoms bei bankams pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas bei suvesdamas kortelės PIN kodą, prašydamas išduoti 60 Lt, tačiau sąskaitoje nesant pakankamai piniginių lėšų, pinigų nepaimdamas, 2011-05-13, 12.22 val., dėdamas į AB „Nordea“ banko bankomatą, esantį Šiauliuose, Vilniaus g. 124, AB „DnB Nord“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. A. vardu, bankų sistemoms bei bankams pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas bei suvesdamas kortelės PIN kodą, prašydamas išduoti 40 Lt, tačiau sąskaitoje nesant pakankamai piniginių lėšų, pinigų nepaimdamas, 2011-05-13, 12.22 val., dėdamas į AB „Nordea“ banko bankomatą, esantį Šiauliuose, Vilniaus g. 124, AB „DnB Nord“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. A. vardu, bankų sistemoms bei bankams pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas bei suvesdamas kortelės PIN kodą ir paimdamas 20 Lt, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam P. A. priklausantį turtą – 220 Lt.

Dėl 2011-01-28 neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d.)

Kaltinamasis D. R. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos šiame epizode padarymo kaltas neprisipažino, parodė, kad 2011-01-27 K. prašė jam palaikyti kompaniją vykstant į miestą ir susitinkant su V. E.. Jie, susitikę, V. E. perdavė siuntinį su rūbais, kurį ji nešė į tardymo izoliatorių, tačiau nepriėmė. K. ir V. E. susitarė susitikti kitą dieną. Kitą dieną K. vėl perdavė jai siuntinį, jį nunešė į tardymo izoliatorių, o jie išvyko namo. Šio įvykio nelabai prisimena, todėl prašo remtis pirminiais parodymais. Nežino, kodėl siuntinio į tardymo izoliatorių nenešė pats K., o pats jo nenešė, nes neturėjo paso. K. sakė, kad siuntinyje yra rūbai, o daugiau neklausinėjo. Girdėjo V. E. parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu, kad jis jai skambino ir prašė perduoti siuntinį, tačiau mano, kad ji nelabai prisimena aplinkybes. Abu su R. K. laukė V. E. prie tardymo izoliatoriaus, kai ji nunešė siuntinį. Jai išėjus klausė, kodėl nepavyko paduoti siuntinio, prašė nunešti rytoj. Nežino, ar V. E. gali jį apšnekėt, jie tik kelis kartus buvo susitikę. K. nesakė, kad siuntinyje yra draudžiamų daiktų, o jis to neįtarė.

Liudytoja L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo D. R. nepažįsta, įvykio aplinkybių neprisimena. Ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, taip ir buvo, tačiau dabar įvykio neprisimena. Pagarsinus liudytojos L. B. parodymus vadovaujantis LR BPK 276 str. 1d. 2p. nustatyta, jog 2011-01-28 dirbo Šiaulių tardymo izoliatoriuje siuntinių perdavimo biure. Apie 13.40 val. į siuntų skyrių atėjo jauna mergina, kaip vėliau paaiškėjo V. E., kuri atnešė A. V., kalinčiai Šiaulių tardymo izoliatoriuje, siuntinį – kailinius, apatinį trikotažą. Apžiūrint daiktus, kailinių pamušale aptiko pritvirtintą polietileninį maišelį su baltos spalvos biria medžiaga. Merginą sulaikė Šiaulių tardymo izoliatoriaus budėtojas, apie įvykį pranešė ir policijai.

Liudytoja V. E. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino kaltinamąjį, tik nežino jo pavardės. Su kaltinamuoju D. buvo nepiktuoju, o dabar nebendrauja nuo to laiko, kai jis ją „pakišo“. Įvykio datos neprisimena, tik žino, kad vieną dieną D. skambino ir prašė nunešti į kalėjimą moteriai apatinį trikotažą, nes jam jį nešti gėda. Ji nunešė siuntinį į kalėjimą, tačiau jai D. buvo nurodęs ne tą pavardę, todėl siuntinio nepriėmė. Siuntinį ji grąžino D., sutarę nunešti kitą dieną . Liudytoja jo klausė, ar jis jos „nepakiš“, t.y. siuntinyje nebus įdėta neleistinų dalykų, bet jis atsakė, kad ne. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tada geriausiai prisiminė įvykio aplinkybes. Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1d. 2p. pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos parodymus ( I t., b. l. 152) liudytoja patvirtino, jog kitą dieną, po nepavykusio siuntinio perdavimo, jai paskambino iš matymo pažįstamas R., su juo sutarė susitikti prie Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Po pietų, atėjus prie tardymo izoliatoriaus, jos laukė D. ir R.. R. rankoje turėjo tą patį maišelį, kurį dieną anksčiau prašė perduoti D.. Buvo pasakyta tiksli merginos pavardė, kuriai reikia perduoti, liudytoja dar kartą pasiteiravo ar nėra įdėta draudžiamų dalykų, nurodžius, jog nėra, liudytoja nunešė į tardymo izoliatorių, kur buvo sulaikyta, nes kailinukuose rastos narkotinės medžiagos.

Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog D. R. pažįsta. Žino dėl ko pakviestas liudyti, visko gerai nepamena, tačiau prisimena, jog kad sausio 27d. ryte susitiko moterį, kuri paprašė perduoti rūbus į tardymo izoliatorių. Moterį sutiko prie Šiaulių tardymo izoliatoriaus Trakų gatvėje. Tuo metu liudytojas niekur nedirbo, o pinigų reikėjo, todėl sutiko. Tą dieną jis važiavo iš pietinio rajono į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Pačiam į izoliatorių buvo gėda eiti, nes reikėjo perduoti moteriškus rūbus, todėl paprašė pažįstamos Vaidos, kad ji nuneštų tuos drabužius. Prieš tai susiskambinę su D. R., jie susitiko miesto centre, o moters perduotą maišelį, nuėjo ir padėjo į parduotuvės „Norfa“ saugojimo spintelėje. Perduoti rūbų pats negalėjo , nes neturėjo paso . Parduotuvėje „Norfa“ padėjo maišelį ir susitiko su D. R. miesto centre. Neprisimena, kur iš parduotuvės „Norfa“ ėjo. Moteris padavusi maišelį davė ir 50 Lt, jai liudytojas pasakė, kad drabužius perduos, jį į telefoną įsivedė liudytojo telefono numerį. Su V. susitiko prie areštinės esančioje stotelėje, jai nurodė, kur atvažiuoti. Pamena, jog V. tų rūbų pirmą dieną neperdavė, kadangi buvo į telefoną įvesta pavardės bloga raidė, t. y. vietoj raidės “š” buvo įvesta raidė “s”. Kai neperdavė maišelyje buvusių daiktų, visi važiavo namo. Po to ji rūbus nešė kitą dieną. Susitiko kitą dieną, visi nuvyko į izoliatorių. Vaida nuėjo perduoti rūbų, o liudytojas su D. R. nuėjo kitur. Pirmą dieną izoliatoriuje visi pildė duomenis, su juo ir V. buvo ir D. R.. Siuntų perdavimo skyriuje pildant dokumentus reikia užrašyti savo duomenis, nežino, kuris iš jų juos pildė, tačiau liudytojas nurodo, jog jis padėjo pildyti, nes yra ten anksčiau buvęs. V. kvietė gal dėl to, kad neturėjo asmens dokumento. Su moterimi, kuri prašė perduoti siuntinį, susisiekęs nebuvo.

Liudytoja A. V. teismo posėdžio metu parodė, jog kaltinamojo nepažįsta, jis jai jokių siuntinių neperdavė. Žino, kad jos vardu buvo atneštas siuntinys, kuriame rastos narkotinės medžiagos, tačiau tai ne jai skirtas siuntinys. Liudytoja nurodė, jog tai ne jos daiktai.

2011-01-28 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2011-01-28, 13.40 val., Šiaulių tardymo izoliatoriuje tikrinant siuntinį, kurį suimtajai A. V. atnešė V. E., kailinukuose rastas paslėptas polietileninis maišelis su biria baltos spalvos, kaip įtariama narkotine medžiaga (I t., 21 b. l.).

2011-01-28 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu Trakų g. 10, Šiauliuose, sudaryta įvykio vietos schema, fotografuota, matyti, kad pilkos spalvos kailinukuose prisiūtas polietileninis maišelis su baltos spalvos biria medžiaga (I t., 23-25 b. l.).

2011-01-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog L. B. pateikė pilkos spalvos kailinius, marškinėlius, liemenėlę, apatines kelnaites (2 vnt.), asmens tapatybės kortelę, išduotą V. E. vardu, polietileninį maišelį su baltos spalvos biria medžiaga, prašymą (I t., 26-27 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(1416)-IS1-1414, nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio užlydyto maišelio, kurį 2011-01-28 V. E. bandė perduoti suimtajai A. V., sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė buvo 1,674 g (I t., 34-35 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. S 403/11 (01) nurodyta, kad atlikus DNR tyrimą, ant kailinukų gautas mišraus daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kurie nėra tinkami asmens identifikavimui (I t., 44-45 b. l.)

2011-01-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog V. E. pateikė mobilaus ryšio telefoną Nokia 2610. (I t., 47 b. l.).

2011-02-20 apžiūros protokole užfiksuota mobilaus ryšio telefono Nokia 2610 apžiūra (I t., 49-64 b. l.), matyti SIM kortelėje išsaugoti kontaktai su kaltinamuoju D. R., R. K. ir kt.

2011-04-08 informacijoje nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus 33 kameroje 2011-01-28 buvo kalinamos: A. V., G. G., I. S., bei duomenys apie jų gautus laiškus, siuntinius (I t., 76-87 b. l.).

Iš 2011-04-21 tarnybinio pranešimo matyti, jog R. K. su D. R. telefonu bendravo 2011-01-27, 2011-01-28 dienomis bei nuo 2011-01-13 iki 2011-02-11 eilę kartų, R. K. su V. E. telefonu bendravo nuo 2011-01-01 iki 2011-01-28 eilę kartų (I t., 91-92 b. l.).

Iš 2012-03-12 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta kompaktinė plokštelė, atlikta informacijos analizė, nustatyta, jog R. K. su D. R. telefonu bendravo nuo 2011-01-01 iki 2011-02-10, D. R. telefonu bendravo su V. E. nuo 2011-01-13 iki 2011-02-11 eilę kartų (I t., 95, 96-97 b. l.).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokole užfiksuota, kad, atpažinimo metu V. E. atpažino D. R. ir R. K., kurie jos prašė perduoti tą patį drabužių siuntinį į Šiaulių tardymo izoliatorių (I t., 123-127 b. l.).

Iš medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti akto Nr. 15 matyti, kad, nustatyta, jog 2011-01-28 13.40 val. V. E. nėra vartojusi psichoaktyviųjų medžiagų (I t., 129 b. l.).

Iš 2012-04-30 nutarimo matyti, jog nutrauktas ikiteisminis tyrimas R. K., V. E., A. V. atžvilgiu, vadovaujantis LR BPK 212 str. 2 p. (I t., 143-145 b. l.).

Iš 2011-03-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarties matyti, jog leista atlikti kratą D. R. gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) (I t., 161, 163 b. l.) ir 2011-05-05 kratos protokole užfiksuota, jog, atlikus kratą D. R. gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), nieko nerasta (I t., 164-165 b. l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šioje dispozicijoje nustatyta keletas alternatyvių šio nusikaltimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., jei nustatomas bent vienas dispozicijoje išvardytų alternatyvių požymių ir tikslas jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Atlikus bent vieną iš nusikaltimo sudėtyje nurodytų objektyviųjų (veikos) požymių, kurie įstatyme nurodyti kaip alternatyvūs, laikoma, kad yra padarytas baigtas nusikaltimas. Šios veikos dažnai tarp savęs glaudžiai susijusios ir kai kurios veikos negalima padaryti, nepadarius kitų veikų. Todėl parduodamos ar kitaip platinamos narkotinės medžiagos yra prieš tai jas įgijus, gabenus ir laikius. Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas – tai įvairiausi veiksmai, kuriais asmuo realiai turi psichotropines ar narkotines medžiagas. Veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį svarbiausią reikšmę turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimo kitam asmeniui faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-294/2008).Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, remiantis teismų praktika, įrodinėjamas ne tik kaltinamojo parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant klausimą, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-113/2011, 2K-781/2007, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-166/2010, 2K-4/2009, 2K-281/2009, 2K-618/2010 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, jog D. R. skambino V. E. , prašydamas perduoti siuntinį Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančiai A. V.. Liudytoja V. E. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog būtent D. R. jos prašė perduoti siuntinį, būtent jis skambino, jos prašė ir nurodė priežastį dėl ko pats negali nunešti siuntinio, t.y. jam gėda nešti moterišką trikotažą. Neperdavus siuntinio, jinai grąžino D. R., o kitą dieną jai tą patį siuntinį perdavė R. K. , tačiau kartu su R. K. buvo ir D. R.. Teismas atmeta D. R. ir liudytojo R. K. versiją, jog būtent R. K. gavo iš nepažįstamo asmens siuntinį ir turėjo nunešti į tardymo izoliatorių, kadangi ši versija iš esmės prieštarauja pirminiams D. R. parodymas dėl pareikšto kaltinimo, kuriuose nesutampa D. R. ir R. K. nurodoma susitikimo vieta: D. R. nurodė, jog susitiko pas R. K. namuose, teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog R. K. vykdamas į miestą prašė kartu vykti, tuo tarpu R. K. nurodo, jog su D. R. susitiko mieste, kuomet jau nepažįstama moteris jam davė nunešti siuntinį į tardymo izoliatorių; nesutampa D. R. ir R. K. nurodytos susitikimo su V. E. ir jai siuntinio perdavimo aplinkybės ir laikas, todėl teismas vadovaujasi liudytojos V. E. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir aiškūs, nustatant siuntinio perdavimo aplinkybes. Pagal siuntinio perdavimo schemą, matyti, jog tai planuotas, kryptingas D. R. veikimas, t.y. turint tikslą, jog siuntinys būtų perduotas į tardymo izoliatorių. Atsižvelgiant į tai, kad D. R. kaltę patvirtina liudytojos V. E. parodymai, taip pat specialisto išvada dėl psichotropinės medžiagos radimo siuntinyje buvusiuose kalinukuose, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolu, kuriuo V. E. atpažino D. R., taip pat netiesioginiais įrodymais: bendravimo telefonu su V. E. veikos padarymo laiku, į D. R. tiesioginį elgesį perduodant siuntinį V. E., vėlesnį elgesį po V. E. sulaikymo, tikslingą ir kryptingą jo veiką, atsižvelgiant į tai, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni ir kiti yra įrodinėjimo elementai (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2k-597/2005), į įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, seką, nuoseklumą, teismo nuomone pakanka duomenų išvadai, jog D. R. įgijo narkotines medžiagas – amfetaminą, ir platino jas, žinodamas, kad tokias medžiagas įgyja ir jas perduoda su tikslu platinti, tai yra nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., padarė tiesiogine tyčia.

Dėl 2011-02-11 neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d.)

Kaltinamasis D. R. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltas neprisipažino, parodė, kad ėjo mieste ir netoli tardymo izoliatoriaus esančioje stotelėje sutiko jauną vaikinuką. Arba jis, arba tas vaikinukas paprašė cigaretės, o paskui jis pasiūlė užsidirbti. Jis sakė, jog reikės paduoti maišelį – žmogui ir už tai gaus 50 Lt. Paėmė tą maišelį, tačiau jis neturėjo paso, o pinigų reikėjo. Pagalvojo, kad paduos siuntinį tam, kas turi pasą. Jis susirašė su E. M., kuriam perdavė tą siuntinį. Truputį žiūrėjo, kas yra maišelyje, matė, kad sudėti rūbai. Atrodo, kad tą dieną po miestą vaikščiojo vienas. Kalbėjo su nepažįstamu vaikinuku, kam reikės perduoti tą siuntinį, atrodo, jo klausė, kodėl ne pats jį neša, tačiau jis skubėjo. D. R. tuo metu labai reikėjo pinigų, norėjo lengvai užsidirbti 50 Lt. Neprisimena, kam reikėjo perduoti siuntinį, tačiau to asmens duomenis atsiuntė sms žinute, arba padavė lapelį su duomenimis. Atrodo, kad tą sms su žmogaus duomenimis siuntė E. M. arba V. S.. Siuntinį, paimtą iš nepažįstamo vaikinuko, atrodo, buvo parsinešęs į namus. M. M. žino, gal ir buvo kalba apie jį, kažkas turėjo nešti patalynę. Su kalinčiais asmenimis sms žinutėmis nesusirašinėjo. E. M. nesakė, kad žinojo, jog siuntinyje yra narkotinių medžiagų – negalėjo to sakyti, nes to ir nežinojo. Nesitarė su tuo nepažįstamu vaikinuku, kaip grąžinti siuntinį, jei nepavyks perduot, nes jam labai reikėjo pinigų ir jis jam tiesiog pasakė, kad perduos tą siuntinį. D. R. paėmė iš vaikinuko siuntinį ir jis jam davė 50 Lt. Nesakė vaikinukui, kad jis neturi paso. Nežinojo, kad siuntinyje yra draudžiamų medžiagų. Siuntinį turėjo perduot tą pačią dieną. Ką darė vyras padavęs siuntinį – nežino, nes pats įlipo į autobusą. Paduodamas siuntinį jis pasakė, jog Šiauliai yra mažas miestas, dar ne kartą jie susitiks, todėl sakė būtinai perduoti siuntinį. Tą dieną D. R. siuntinio neperdavė, vyko su juo namo.

Liudytojas E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį D. R., su kuriuo nuo tada, kai padavė drabužius, yra piktuoju. Tą dieną, kai jis jam padavė drabužius, iš pradžių jis, V. S. ir G. K. gėrė alkoholį pas G. K.. V. S. pasakė, kad jis izoliatoriuje buvo sutikęs jo brolį M. M., kuris paprašė atnešti patalynę ir drabužių. Tai vyko prieš du metus, kai dar buvo šalta, gal pavasariop. Su D. R. telefonu jie susitarė susitikti prie geležinkelio. Iš D. R. paėmė rūbus ir patalynę. Neprisimena, ar susitikus D. R., kartu buvo ir V. S.. D. R. jam perdavė gal du maišelius, kurių turinio iš pradžių nežiūrėjo. Susitikti su D. R. buvo atvykę automobiliu, buvo trise, jis nubėgo prie geležinkelio paimti patalynės ir drabužių. Kiti asmenys jo laukė pasilikę toliau nuo tos vietos, kur jis susitiko su D. R.. Atrodo, padavė du maišelius: viename buvo patalynė, o kitame – drabužiai. Žinojo, kas turi būti maišeliuose, tačiau į vidų nežiūrėjo – nebuvo įdomu. Turėjo tuos maišelius perduoti broliui. Brolis sakė, kad turės atnešti patalynę ir drabužius. Be to, jis liepė vieną maišelį tardymo izoliatoriuje perduoti jo vardu, o kitą maišelį – kito asmens vardu, nes, kaip jis sakė, paėmus abu siuntinius – daugiau jų imti jam nebeleis. Gal V. S. gavo sms žinutę iš jo brolio su nurodyta pavarde, kuria turėjo perduot vieną maišelį. Maišelius į tardymo izoliatorių nešė kartu su V. S.. Atrodo, izoliatoriuje dokumentus pildė jis. Neprisimena kito asmens, kurio vardu pildė dokumentus siuntinio perdavimui, nei vardo, nei pavardės. Atrodo, tą pačią dieną, kai paėmė maišelius, juos nešė į izoliatorių. Jie labai skubėjo į izoliatorių ir iš jo, nes norėjo toliau „baliavoti“. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir juos išsivežė net nesupratus kodėl. V. A. pažįsta, tačiau maišelius gavo iš D. R.. Gali būti, kad V. A. perdavė patalynę. D. R. sakė, jog prisipažins dėl narkotikų – buvo apie tai kalba, gal sms žinutę rašė. E. M. jam rašė sms žinutes, kad prisipažintų, nes jis perdavė drabužius. Tą dieną buvo neblaivus ir jis, ir V. S.. Kai nunešė į izoliatorių drabužius ir patalynę, buvo likusios gal penkios minutės iki užsidarymo. Nunešę maišelius – pildė lapus. Vieną maišelį rašė, kad perduoda asmeniui viena pavarde, o kitą – kita pavarde, reikėjo parašyti pavardę, nurodytą sms žinutėje, kurią gavo V. S.. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, kadangi tuo metu daugiau prisiminė. Pagarsinus liudytojo parodymus, vadovaujantis LR BPK 276 str. 1d. 2p., liudytojas patvirtino, jog kai juos su V. S. paleido, D. R. patvirtino, kad jis prisiima kaltę, sakė, kad buvo „kažkokie narkotikai“, daugiau susitikę nebuvo. Siuntinį broliui į izoliatorių nešė tik vieną kartą. Berašant jam, V. S. parodė SMS žinutę, kuri buvo atsiųsta į jo telefoną, kurį buvo pasiėmęs iš G. K.. Jis V. S. neklausė, kodėl reikia siuntinį perduoti ir jo broliui, ir asmeniui F. pavarde, nes labai skubėjo, jau buvo prieš pat siuntinių skyriaus darbo pabaigą, dar galėjo būti nurodyti to asmens gimimo metai. D. R. jiems nesakė iš kur gavo rūbus, juos perdavė prie geležinkelio ir pasakė, kad jie skirti jo broliui M.. Belaukiant kol pareigūnai gražins pasą jam niekas neskambino, bet skambino V. S., jis atsiliepė, nekalbėjo, tik klausėsi. Po to skambučio V. S. pasakė, kad reikia pataisyti prašymus, ir jie abu pabeldė į langelį ir paprašė Tardymo izoliatoriaus darbuotojų leisti pataisyti, perrašyti prašymus. Patalynę paskirti jo broliui M., o drabužius – F.. Kai jį paleido iš areštinės, sutiko D. R. namo laiptinėje ir paklausė kas įvyko, D. pasakė, kad viską žinojo ir kaltę prisipažins, kai jį apklaus.

Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo D. R. nepažįsta, nėra jo matęs. Žino, kad kviečiamas yra dėl telefono, kuris vėliau ilgai gulėjo policijoje, kol galėjo atsiimti. Jį pirko iš lombardo, todėl jokių mokesčių nereikėjo už jį mokėti. Tą telefoną paskolino V. S., nes važiavo į tardymo izoliatorių nuvežti drabužius. Išvažiavęs dingo ir V. S., ir telefonas, ir atsirado po pusantros paros. Kas vyko 2011-02-10, 2011-02-11 neprisimena, neprisimena, ar šventė kažkieno grįžimą iš įkalinimo įstaigos. Su V. S. ir E. M. susitiko eidamas iš parduotuvės, o jie ėjo į tardymo izoliatorių. Jie parėjo pas jį, V. S. prašė paskolinti telefoną, nes norėjo paskambinti draugei ar draugui dėl drabužių paėmimo, kad nuneštų į izoliatorių. V. S. yra jo kaimynas. Kai jie tada pas G. K. atėjo – jis pavaišino alumi, bet jie neturėjo laiko, nes reikėjo eiti į tardymo izoliatorių, dar turėjo kažkur eiti dar paimti drabužių. Jie sakė, kad vakare grįš, tačiau negrįžo, o kai grįžo – pasakojo, kad telefoną atėmė, o juos buvo sulaikę.

Liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį D. R., su juo nėra piktuoju. Liudytojas parodė, jog jis kartu su V. S. kalėjo tardymo izoliatoriuje ir žinojo, kad jis išeis į laisvę už užstatą, todėl paprašė jo nuvykti pas jo brolį E. M. ir atnešti patalynę. Sakė, kad, išėjęs į laisvę, nuvyks pas jo draugę V. ar pas jo brolį. Tik vėliau sužinojo, kad su patalyne kažką dar atnešė, dėl to buvo sulaikę brolį. Su V. S. susitikdavo tardymo izoliatoriuje, lauke ar pasivaikščiojimo kiemelyje. V. S. dar žinojo iš anksčiau – iš laisvės – jie gyveno viename rajone. Neprašė atnešti drabužių, nes jam nepriklausė jų gauti, nes jų jau buvo atnešusi draugė ar draugas. Patalynę atnešti gali tik giminaičiai. Kalėdamas izoliatoriuje, laiškus rašė draugei V. A.. Ji buvo jo draugė ir yra D. R. sesuo. Ji kartą buvo parašiusi, kad susitiks su jo broliu Ervinu ir perduos jam patalynę nuo savęs. Su broliu dėl siuntinio nesusisiekė. Žinojo, kad turi atnešti patalynę, nes V. S. žadėjo nuvykti to paprašyti jo brolio. Neatsimena, ar sėdėjo vienoje kameroje su R. F.. Nesiuntė sms žinutės V. S., nes būnant įkalinimo įstaigoje nėra kaip siųsti sms žinučių. Jis tik prašė V. S. susitikti su jo broliu ir jo paprašyti, kad atneštų patalynę. Su broliu, būdamas izoliatoriuje, nebendravo, laiškų jam nerašė. Po įvykio su broliu susitikęs nebuvo. Nežino, kodėl E. M. ir V. S. nešė siuntinį kito asmens vardu. Po įvykio ryšį su V. A. palaikė, tačiau dabar apie pusantrų metų ar daugiau su ja nebendrauja. D. R. pažinojo kaip V. brolį.

Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. R. pažįsta, jis netoli nuo jo gyvena, su juo nėra piktuoju. Liudytojas parodė, jog prieš įvykį keturis mėnesius buvo sulaikytas ir iš įkalinimo įstaigos paleistas už užstatą. Todėl sugalvojo „pabaliavoti“, gėrė namie, o paskui pas G. K., kartu buvo ir E. M.. Būnant pas G. K. į jo telefoną „ėjo“ sms žinutės, kur klausė, ar nuveši. Tada rašė D. R. – tą pasakė jis pats, o tada nežinojo, kad rašo jis. Žinučių turinio nelabai prisimena. Atrodo, kad į tą telefoną buvo ir skambinta, jis atsiliepė, kažką sakė apie F.. Su M. M. kalbėjo, kai buvo suimtas. Liudytojas jam pasakė, kad eis į laisvę, todėl jis jo ir paprašė nuvykti pas jo brolį ir paprašyti patalynės. Tačiau, išėjęs į laisvę, jis „užbaliavojo“ ir apie tai pamiršo, o gal ir perdavė šį prašymą E. M. – to neprisimena. Apie sms žinutes atsiųstas į G. K. telefoną sužinojo, kai prasiblaivė. Jie vyko į tardymo izoliatorių nuvežti siuntinio, prieš tai nuvykus į policijos komisariatą periodinei registracijai. Ten vyko jis, E. M. ir G. K.. Nuvežė ir parvežė kaimynas, parvežęs paleido (duomenys neskelbtini) ir jie ėjo pėsčiomis į (duomenys neskelbtini). Išlipę iš automobilio nešėsi tik maistą ir alų, paskui, einant pas G. K., sutiko D. R., kuris padavė maišelį. Gal su D. R. daugiau kalbėjo E. M., tačiau viskas neilgai truko – jie tik pasisveikino ir jis perdavė maišelį. Gal buvo parėję namo su maišeliu, gal atsigėrė ir išėjo, bet to tiksliai neprisimena. Neprisimena, ar buvo D. R. nurodęs pavardę, kuria reikėjo perduoti siuntinį į izoliatorių – lyg buvo atsiųsta kažkokia sms žinutė. Nežino, kada sms žinutė buvo gauta: prieš pasiimant maišelį iš D. R. ar po pasiėmimo. Neprisimena, ar numeriai, kur buvo gautos sms žinutės, buvo įvardinti vardais. Į izoliatorių ėjo kartu su E. M., nes jis nežinojo, kur reikia nešti siuntinius. E. M. izoliatoriuje pildė lapą, jis lapų nepildė. Neprisimena, ar pavardę, kuria turėjo perduoti siuntinį, prisiminė, ar pažiūrėjo ją iš sms žinutės. Atrodo, kad siuntinys buvo sudėtas į parduotuvės maišelį. Izoliatoriuje į lapą perduodamus daiktus įrašė E. M., gal ant stalo juos buvo ištraukę. Nieko nežinojo apie narkotikus. Perduodant siuntinį kito asmens vardu, jo duomenys buvo sms žinutėje. Kai pildė dokumentus, atrodo, jog kažkas skambino į G. K. telefoną, tačiau neprisimena, kas skambino.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šio įvykio neprisimena. Teismui, pagarsinus jos parodymus, vadovaujantis LR BPK 276 str. 1d. 2p., liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nurodoma, jog 2011-02-11, apie 15.00 val., dirbant savo darbo vietoje, Šiaulių tardymo izoliatoriaus siuntinių perdavimų skyriuje, du vyriškiai atnešė siuntinį ir užpildė prašymą suimtajam R. F. perduoti drabužius. Prašymą užpildė E. M., tačiau su juo buvęs asmuo diktavo ir nurodinėjo kaip ir kur pildyti. Apžiūrėjo perduodamus rūbus, džinsinių kelnių juosmeninėje dalyje praardžius buvo rasti baltos spalvos milteliai. Įtarus, kad tai gali būti narkotinė medžiaga, siuntinį atnešę vaikinai buvo sulaikyti ir perduoti policijos pareigūnams.

Liudytoja V. A. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus.

2011-02-11 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos Trakų g. 10, Šiauliuose, apžiūra, sudaryta įvykio vietos schema, fotografuota, pateiktas džinsinėse kelnėse rastų baltų birių miltelių vaizdas (II t., 30-33 b. l.).

2011-02-11 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2011-02-11, 15.00 val., Šiaulių tardymo izoliatoriuje tikrinant siuntinį, kurį suimtajam R. F. atnešė E. M., džinsuose, praardžius siūlę rastas paslėptas polietileninis maišelis su biria baltos spalvos, kaip įtariama narkotine medžiaga (II t., 34 b. l.).

Iš prašymo leisti perduoti suimtajam drabužių, avalynės, spaudos matyti, jog šį prašymą 2011-02-11d. užpildė E. M. ( II t., 35 b.l.).

Specialisto išvadoje Nr.140-(1431)-IS1-3522 užfiksuota, kad baltos spalvos miltelių iš džinsinio audinio skiautės, 2011-02-11 rastos prisiūtos prie džinsinių kelnių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurios masė yra 0,063 g. (II t., 40-41 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. S 25/11(01) užfiksuota, kad atlikus DNR tyrimą, ant džinsinių kelnių nustatytas ne mažiau nei trijų asmenų DNR profilis, kuris tolimesniam asmens identifikavimui netinka (II t., 54-55 b. l.).

Iš 2011-02-19 informacijos matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus 10 kameroje 2011-02-11 buvo kalinami R. F., R. K., M. M., V. P., V. K.. 2012-02-09 V. S. buvo paleistas į laisvę iš kameros Nr. 16. (II t., 57 b. l.).

Iš 2011-02-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartie matyti, jog buvo leista atlikti kratą Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose Nr. 10 ir Nr. 82 (II t., 58, 60 b. l.).

2011-03-02 kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą kamerose Nr. 10 ir Nr. 82 nieko nerasta (II t., 62-63 b. l.).

2011-02-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog V. S. pateikė mobilaus ryšio telefoną Nokia 1650 su Tele2 Pildyk SIM kortele (II t., 64 b. l.).

2011-02-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog E. M. pateikė mobilaus ryšio telefonus: „Sony Ericsson“ IMEI (duomenys neskelbtini), „Sony Ericsson W910i“ IMEI (duomenys neskelbtini), „Nokia 3310“ IMEI (duomenys neskelbtini), SIM korteles - „Bitės Labas“-Nr. (duomenys neskelbtini);Tele2Nr.(duomenys neskelbtini);„Bitės“ 3(duomenys neskelbtini), „ Tele2 Pildyk“ kortelę, (numerio nesimato) (II t., 65 b. l.).

2011-03-02 apžiūros protokole užfiksuota 2012-02-12 daiktų pateikimo metu V. S. ir E. M. pateiktų telefonų ir SIM kortelių apžiūra (II t., 66-72 b. l.).

Iš 2011-04-08 informacijos matyti apie R. F., R. K., M. M., V. P., V. K. gautus laiškus, siuntinius (II t., 99-109 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Iš pranešimo dėl informacijos pateikimo matyti, kad 2011-03-12 Šiaulių TI kamerose Nr. 9 ir Nr.10 rasti judriojo ryšio aparatai Nokia 5030c-2 ir Samsung X660 (II t., 123 b. l.).

Iš pranešimo dėl informacijos pateikimo matyti pateikti 2011-03-12 Šiaulių TI paimti judriojo ryšio telefonai, bei nurodyti asmenys kalėję šioje kamerose (II t., 125-140 b. l.).

2011-12-07 apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti Šiaulių TI kamerose Nr. 9 ir Nr.10 rasti judriojo ryšio aparatai Nokia 5030c-2 ir Samsung X660 (II t., 148-150 b. l.).

Iš pranešimo matyti, kad Alytaus pataisos namuose rasti judriojo ryšio telefonų aparatai, kurių kontrolė buvo atliekama atliekant ikiteisminį tyrimą (II t., 151-153 b. l.).

Iš 2011-09-05 nutarimo matyti, jog nutrauktas ikiteisminis tyrimas E. M. ir R. F. atžvilgiu, vadovaujantis LR BPK 212 str. 2 p. (II t., 190-191 b. l.).

Iš 2012-11-29 pakvitavimo matyti, jog E. M. grąžinti trys mobilaus ryšio telefonai ir keturios SIM kortelės (II t., 197 b. l.).

Iš 2012-08-01 nutarimo matyti, jog nutrauktas ikiteisminis tyrimas M. M. ir V. S. atžvilgiu, vadovaujantis LR BPK 212 str. 2 p. (III t., 37-38 b. l.).

2012-09-11 pakvitavime užfiksuota, jog V. S. grąžintas paimtas mobilaus ryšio telefonas Nokia 1650 su SIM kortele (III t., 39 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

2011-03-03 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole užfiksuota, jog paimti D. R. lyginamieji pavyzdžiai DNR tyrimui (III t., 54 b. l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais, todėl bent vieno iš jų atlikimas sudaro baigtinę nusikaltimo sudėtį. Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas – tai įvairiausi veiksmai, kuriais asmuo realiai turi psichotropines ar narkotines medžiagas. Laikymas – bet koks faktinis turėjimas psichotropinių ar narkotinių medžiagų nepriklausomai nuo laiko, kiekio ar jų buvimo vietos. Laikymas yra įgijimo ar gaminimo pasekmė. Gabenimas – tai procesas, kurio metu psichotropinės ar narkotinės medžiagos perkeliamos iš vienos vietos į kitą. Platinimu laikomas ir psichotropinių ar narkotinių medžiagų ir pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

Abejonių nėra, kad D. R. tiksliu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011-02-11, 14 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą perduoti, įgijo psichotropinės medžiagos amfetamino, kurio masė yra 0,063 g, ir kuris buvo siuntinyje, skirtame suimtajam R. F., esančiuose džinsuose paslėptame polietileniniame maišelyje su biria baltos spalvos. Tai patvirtino specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad baltos spalvos miltelių iš džinsinio audinio skiautės, 2011-02-11 rastos prisiūtos prie džinsinių kelnių, kurias Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtajam R. F. mėgino perduoti V. S. ir E. M., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurios masė yra 0,063 g. Nors D. R. teigia, kad nesuprato, jam nebuvo žinoma, net nenumanė, koks yra tikrasis jo perduoto siuntinio turinys, tačiau teismas netiki tokia kaltinamojo versija, laiko tai gynybine versija, kadangi sklandus psichotropinės medžiagos perdavimas įmanomas tik esant išankstiniam planavimui ir kaltinamojo veiksmų žinojimui, atsižvelgiant į turinį bei galimą riziką. Atsitiktinio narkotinių medžiagų perdavimo kaltinamajam galimybė atmestina ir dėl rizikos būti pačiam išaiškintam, jeigu D. R. sulaikytas sąžiningai duotų parodymus apie siuntinį perdavusį asmenį. Pastebėtina ir ta aplinkybė, kad kaltinamasis nenurodo jokių duomenų apie asmenį, perdavusį jam siuntinį su paslėptomis narkotinėmis medžiagomis, nenurodo jokio susižinojimo būdo, jei iškiltų nenumatytų aplinkybių. D. R. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus, ir pats patvirtino, jog jam tuo metu labai reikėjo pinigų, norėjo lengvai užsidirbti 50 Lt, todėl paėmė siuntinį, už kurio perdavimą, turėjo gauti 50 Lt. Siuntinį perdavė E. M., kad šis jį nuneštų į Šiaulių tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų, banderolių priėmimo ir išdavimo biurą bei perduotų sms žinutėje nurodytam asmeniui, tai yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalinčiam suimtajam R. F., nes pats neturėjo paso. Nustatyta, jog po E. M. sulaikymo ir paleidimo iš laikino sulaikymo, liudytojui bendraujant su D. R., pastarasis patvirtino liudytojui, jog žinojo , kad siuntinyje buvo kažkokie narkotikai ir nurodė, jog „ prisiims kaltę“. Siuntinių maišelius liudytojui E. M. perdavė pats D. R., nurodydamas kaip juos perduoti tardymo izoliatoriuje. Tai patvirtina ir liudytojai V. S. bei G. K.. Liudytojui E. M. apkalbėti kaltinamąjį nėra jokio pagrindo, liudytojas nuosekliai laikėsi duotų paaiškinimų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu. Kaip jau minėta ir pirmame epizode, D. R. kaltę patvirtina liudytojų parodymai , įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada dėl rastų psichotropinių medžiagų, bei netiesioginiai įrodymai: V. S. ir E. M. telefonų apžiūra, paties D. R. veiksmų seka ir atlikimas. Kaip jau minėta, atsižvelgiant į tai, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni ir kiti yra įrodinėjimo elementai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2k-597/2005), atsižvelgiant į įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, seką, nuoseklumą, teismo nuomone pakanka duomenų išvadai, jog D. R. įgijo narkotines medžiagas – amfetaminą, ir platino jas, žinodamas, kad tokias medžiagas įgyja ir jas perduoda su tikslu platinti, tai yra nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., padarė tiesiogine tyčia.

Dėl atvirosios mobilaus ryšio telefono vagystės iš D. G. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.)

Kaltinamasis D. R. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo suprato kaltu prisipažino iš dalies, kaltu prisipažino dėl to, kad paėmė mobilaus ryšio telefoną iš D. G., tačiau nurodė, kad jo nevogė, o tik pajuokavo. D. R. parodė, kad D. G. pradėjo girtis, kad apgavo jauną žmogų, kad jam išsimokėtinai paėmė telefoną ir nežada mokėti. D. R. prašė E. R. jį pavežti iki D. G., kuriam, paskambinęs, pasakė, kad išeitų į lauką, o gal jau buvo išėjęs. Jam paprašius, D. G. padavė telefoną, jis ištraukė iš jo SIM kortelę ir, pasiėmęs tą telefoną, išvažiavo. Praėjus kuriam laikui, jam paskambino D. G. mama ir pasakė, kad, jei už 20 min. negrąžins telefono, tai rašys pareiškimą į policiją. Praėjo gal 10-15 min. ir jis tą telefoną grąžino, bet pareiškimas vis tiek buvo parašytas. Telefoną iš D. G. paėmė pajuokaudamas, nes jis yra jo draugas. Žinojo, kad jis yra nepilnametis. Telefoną jis tik norėjo palaikyti ir būtų jį atgal grąžinęs D. G.. Su D. G. dėl telefono palaikymo nesitarė, jis nežinojo, kad telefoną jis tik palaikys ir grąžins – D. G. turbūt galvojo, kad telefoną pavogė, bet tokių planų jis neturėjo, o žadėjo tik jį paerzinti. Prašė E. R. pavežti iki D. G. namų, bet neprašė reikalauti iš D. G. telefono. Jis pasakė D. G., kad duotų jam telefoną. SIM kortelę išėmė, nes jam jos nereikėjo, o D. G. kišenėje turėjo kitą telefoną, kur buvo suvesti jo visi telefonų numeriai. Paėmęs telefoną nuvyko nuo D. G. apie 1 km ir, kai buvo maždaug prie parduotuvės „Aibė“, kai paskambino D. G. mama ir liepė grąžinti telefoną per 20 min., nes kitu atveju kreipsis į policiją. Jis grįžo prie D. G. namų, kur sutiko jo draugą Silvestrą ir paprašė perduoti D. G. telefoną. Paskui paskambino D. G. ir paklausė, ar Silvestras padavė jam telefoną. D. G. pasakė, jog telefoną jau turi. Nors telefonas ir buvo atiduotas, tačiau pareiškimą dėl jo vagystės jo mama vis tiek parašė. Jis skambino D. G. mamai paaiškinti, dėl ko paėmė telefoną, tačiau ji nesiklausė, šaukė „grąžink telefoną“ ir padėjo ragelį. Telefoną padavė Silvestrui turbūt dėl to, kad gal skubėjo. Telefonas buvo naujas, įsigytas prieš dieną ar dvi dienas, nes apie tai pasakojo D. G. autobuse. Tada jis jam ir rodė tą telefoną. Nežino, kiek laiko praėjo nuo to laiko, kai apie telefoną D. G. jam papasakojo iki tol, kol jis jį pasiėmė. Nesutinka su E. R. parodymais. Atrodo, kad D. G. pats iš telefono ištraukė SIM kortelę, nors gal tai padarė jis pats. Paėmęs telefoną išvažiavo. D. G. jam būtų paskolinęs telefoną, jei būtų prašęs, bet jis jo neprašė, o pasiėmė. Neprašė telefono, nes jį paimdamas juokavo, norėjo pažiūrėti, ką D. G. darys.

Liudytojas E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai dienos ir laiko nepamena, tačiau prisimena, kai iš D. R. draugo atėmė telefoną. D. R. liudytojo paprašė pavežti iki vaikų, kurie atėmė iš jo draugo telefonus. Su D. R. liudytojas yra pažįstami nuo vaikystės. Jis pasakė, kad iš jo draugo atėmė telefoną, prašė pavežti iki bendrabučio, esančio Margių A. D. R. jo klausė, ar gali liudytojas padėti atsiimti telefoną. Jis sutiko padėti. D. R. pavežė iki bendrabučio ir vaiko, kuris atėmė telefoną, paprašė jį grąžinti. Tą asmenį, kuris atėmė telefoną, nurodė D. R., jis taip pat nurodė, kur važiuoti. Prie bendrabučio buvo vienas arba du žmonės. D. R. lyg minėjo atėmusio vaiko vardą – gal D.. Atvykę prie bendrabučio, abu su D. R. išlipo iš automobilio. Atrodo, kad telefoną iš karto atidavė, jį padavė lygtai D. R.. Kai atidavė telefoną – liudytojas išvažiavo. Aplinkybių, kaip telefoną atėmė, nesiaiškino. D. R. sakė, kad vienas pats negali atsiimti telefono ir klausė, ar liudytojas galės jam padėti tai padaryti. Atrodo, kad D. telefoną atidavė iš karto, nes buvo „prisidirbęs“ – taip sakė D. R.. Atgavus telefoną D. R. parvežė prie parduotuvės, kur laukė jo draugas, kuris buvo netekęs to telefono. Prie parduotuvės buvo vienas arba du asmenys. D. tėvai parašė pareiškimą dėl D. R., nes pagalvojo, kad jis atėmė telefoną iš jų vaiko, nors tie vaikai patys yra „prisidirbę“, o tėvai neišsiaiškino. Ikiteisminio tyrimo metu nurodo, jog geriau atsiminė įvykio aplinkybes, dabar jau praėjo nemažai laiko.

Nukentėjusiosios V. G. ir liudytojo D. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, perskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo procesinio kodekso 276 str., kadangi, nukentėjusioji ir liudytojas nedalyvavo teismo posėdyje, teismas išnaudojo visas galimybės kviečiant šiuos asmenis atvykti į teismo posėdį, tačiau nustatyti jų gyvenamosios vietos nepavyko ir bylą išnagrinėjo jiems nedalyvaujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo procesinio kodekso 251 str.

Nukentėjusioji V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-04-18, apie 10 val., jos sūnus D. G. grįžo iš miesto. Jis buvo Tele2 salone, kur jis įsigijo mobilaus ryšio telefoną „Samsung GT-S5230“. Telefoną įsigijo su sutartimi, jos pažįstamo Andriaus vardu. Apie 13.30 val. sūnus išėjo į kiemą ir netrukus grįžo į namus. Jis pasakė, kad jo pažįstamas D. R. paėmė pasižiūrėti jo naują telefoną ir, negrąžinęs, sėdo į kažkokį automobilį, kurį vairavo asmuo apie 26 metų amžiaus, pravarde „Z.“, ir nuvažiavo. Telefono vertė 495 litai. D. R. yra gyvenęs (duomenys neskelbtini) bute, tačiau šiuo metu nebegyvena. Kur gyvena „Z.“ ji nežino. 2011-04-27 papildomai apklausta liudytoja parodė, kad D. R. pavogtąjį iš jos sūnaus mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-S5230“ su beverte Tele2 SIM kortele grąžino. Kai sūnus pasakė, kad D. R. pavogė iš jo telefoną, ji D. skambino ir šis pasakė, kad telefoną grąžins vakare. Ji juo nepatikėjo ir todėl kreipėsi į policiją, nes telefoną paimti iš jos sūnaus neturėjo teisės, be to, nebuvo garantijos, kad telefoną jis tikrai grąžins. Kadangi telefonas su SIM kortele grąžintas, civilinio ieškinio nereiškia. Telefonas nuosavybės teise priklauso jai, nes sūnus nepilnametis, savo piniginių lėšų neturi, telefonu naudojosi (III t., 97, 99 b. l.).

Nukentėjęs Liudytojas D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-04-18, apie 11 val., jis Šiauliuose, „Saulės mieste“, esančiame „Tele2“ salone, nusipirko mobilaus ryšio telefoną „Samsung GT-S5230“. Grįždamas į namus įsėdo į 1-ojo maršruto miesto autobusą ir jame sutiko savo pažįstamą D. R., kuris, pamatęs jo rankoje telefono dėžutę, paklausė iš kur gavo telefoną. Jis atsakė, kad nusipirko iš salono. Atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) išlipo ir nuėjo namo. D. R. ėjo kartu su juo iki (duomenys neskelbtini) bendrabučio, kadangi ten gyvena, o po to, jam kažkas paskambino į telefoną ir jis nuėjo. Tą pačią dieną apie 12.30 val. D. jam paskambino ir pakvietė išeiti į kiemą. Jis išėjo į kiemą, rankoje laikė savo naują telefoną. D. R. kieme paprašė jo parodyti telefoną. O kai padavė, D. telefoną pasiėmė ir nuėjo į kažkokį automobilį (gali būti, kad „Opel Vectra“, žalios spalvos), įsėdo į priekinę keleivio vietą ir nuvažiavo. Automobilį vairavo jam iš matymo pažįstamas pravarde „Dz.“. Daugiau automobilyje nieko nebuvo. Apie pavogtą telefoną pasakė mamai, o ši pranešė į policiją. Jo atžvilgiu smurtas ar prievarta naudota nebuvo. Papildomai apklaustas D. G. parodė, kad vaikinas pravarde „Dz.“ buvo priėjęs prie jo kartu su D. R., tačiau su juo nekalbėjo, telefono atiduoti nereikalavo, į jo pokalbį su D. nesikišo. D. paprašė parodyti telefoną. Kai jis D. padavė telefoną, šis nieko nesakęs su telefonu apsisuko ir su tuo „Dz.“ įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. „Dz.“ nieko jam nedarė ir nieko nereikalavo, telefono į rankas paėmęs nebuvo. Telefoną paėmė D. (III t., 101-102, 104 b. l.).

Iš 2011-04-18 pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal V. G. pareiškimą dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (III t. 83 b. l.).

2011-04-18 V. G. protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2011-04-18, apie 13.30 val., D. R. paėmė mobilaus ryšio telefoną iš jos nepilnamečio sūnaus D. G. ir pasišalino (III t., 85 b. l.).

2011-04-18 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), sudaryta įvykio vietos schema (III t., 87-89 b. l.).

2011-04-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog V. G. pateikė mobilaus ryšio telefoną Samsung GT S5230 (III t., 90 b. l.), kuris apžiūrėtas 2011-04-27 apžiūros protokole (III t., 91-94 b. l.) ir 2011-04-27 nutarimu grąžintas V. G. (III t., 95-96 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo D. R. parodymus, liudytojo E. R. parodymus, ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus: nukentėjusiųjų V. G. ir D. G. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, V. G. pareiškimą protokolą, daro išvadą, kad kaltinamojo D. R. kaltė visiškai įrodyta. Nors D. R. nurodo, jog jis paėmė iš D. G. telefoną, norėdamas pajuokauti, šį jo paaiškinimą paneigia pačios veikos faktinės įvykdymo aplinkybės, nukentėjusiųjų parodymai, bei liudytojo E. R. parodymai. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. R. tvirtino, jog D. R. prašė „padėti atimti“ telefoną iš neva „prisidirbusio“ asmens, dėl ko liudytojas sutiko važiuoti kartu su D. R.. Nukentėjęs D. G. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai visose apklausose nurodė, jog D. R. iš jo paėmė telefoną ir jokios kalbos apie telefono grąžinimą - nebuvo. Duomenų, jog tarp nepilnamečio D. G. ir D. R. būtų draugiški santykiai, jog būtų galimybė daryti prielaidą, jog D. R. pajuokavo paimdamas telefoną – nėra. Priešingai: D. R. paėmus telefoną, D. G. iš karto pasakė mamai apie paimtą iš jo telefoną, nukentėjusioji V. G. tuoj pat pranešė policijos pareigūnams, be to, buvo skambinta, kaip nurodo D. R. ir V. G., pačiam D. R. ir pareikalauta grąžinti nedelsiant, tačiau D. R. grąžino telefoną po to, kai jau buvo V. G. parašytas pareiškimas-protokolas dėl padarytos nusikalstamos veikos. Šie duomenys patvirtina išankstinę konkretizuotą D. R. tyčią paimti iš nukentėjusiojo D. G. telefoną, todėl teismas atmeta D. R. versiją, jog pajuokavo paimdamas telefoną iš D. G., laikydamas, jog tai kaltinamojo gynybos versija. D. R. tiesiogine tyčia neteisėtai užvaldė (pagrobė) svetimą – V. G. priklausantį, turtą. Veika baigta, nes kaltinamasis pagrobtu turtu galėjo naudotis ir juo disponuoti. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jie byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, įvertinus kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, nustatytą užvaldyto turto vertę, D. R. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., kaip baigta atvira svetimo turto vagystė.

Dėl neteisėto disponavimo P. A. elektronine mokėjimo priemone (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str.3 d.)

Kaltinamasis D. R. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo P. A. atžvilgiu kaltas prisipažino visiškai, parodė, kad įvykio dieną sutiko G. A., kuri nešė senelio banko kortelę pas kaimyną R.. Jis jai pasakė, kad duotų jam tą kortelę ir jis ją nuneš. Paėmęs kortelę nuėjo į bankomatą ir pasiėmė pinigų, tačiau neprisimena, kokią sumą. Senelis niekada jam neduodavo savo banko kortelės. Kortelės PIN kodą žinojo, nes kažkada namuose rado lapelį su užrašytu PIN kodu, kurį įsiminė. Vieną kartą pasiėmė iš senelio sąskaitos gal 50 Lt, kitą kartą neprisimena kiek. Kai paėmė iš bankomato pinigus, banko kortelę išmetė. Banko kortelę išmetė, nes gal bijojo nunešti atgal padėti. Tada pas senelį negyveno. Sesei buvo 14-15 m. Kai sutiko sesę, jos klausė, kur eina ir ką neša. Ji pasakė, kad neša pas kaimyną senelio banko kortelę. Tą kaimyną jis žinojo. Senelis su kaimynu gerai sutarė, eidavo pas kaimyną pasiskambinti, pasidėti pinigų. Paėmęs iš bankomato pinigus, alaus nepirko. Gėda yra iš senelio vogti, bet tada neturėjo kitos išeities, nes jam reikėjo pinigų. Tuo metu jis mokėsi, gyveno su tėvu, pinigų jo neprašė. Pinigų jam reikėjo pramogoms, nes maisto turėjo. Paėmęs pinigus gal ėjo į kazino, gal į šokius, bet juos išleido ne maistui. Po įvykio praėjus nedaug laiko, pinigus seneliui grąžino, nes tada jau dirbo Švedijoje, iš ten grįždavo ir į Lietuvą. Senelio atsiprašė, jis jam atleido, pažada daugiau nusikaltimų nedaryti.

Nukentėjusysis P. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vieną dieną buvo parduotuvėje, o grįžęs iš ten, padavė savo banko kortelę savo žmonai I. A., o ji kortelę padavė anūkei G. A., kad ji ją nuneštų padėti pas kaimyną. Su anūke kartu ėjo D. R., kuris pasiėmė banko kortelę, o iš jos pasiėmė ir pinigus, kuriuos vėliau grąžino. Jis jam grąžino 240 Lt – tiek, kiek paėmė. D. R. kaltinimų neturi. Anūkė G. A. jo banko kortelės PIN kodą žinojo, o D. R. nežinojo – jam nebuvo pasakęs. Iki įvykio banko kortelę buvo davęs G. A., o D. R. – ne, nes jis su jais negyveno, kadangi jis gyveno su savo tėvu. P. A. savo banko kortelę ir pinigus pasideda pas kaimyną, kadangi ten yra saugiau. Kai D. R. paėmė pinigus iš banko kortelės – jis supyko, todėl iš karto nuėjo į policiją. D. R. taip padarė pirmą kartą. Jo dukra ir anūkė G. A. gyvena tame pačiame name kaip ir jis. Vėliau banko kortelė tuščia atsirado ant šaldytuvo, tačiau kitos banko kortelės jis nebeišsiėmė, o pinigų dabar eina pasiimti į banką. Gali būti, kad viskas įvyko 2011 m. Jis pats nuėjo į policijos komisariatą dėl šio įvykio, pasakė, kad jam dingo banko kortelė, ten viską ir surašė. Pareiškimą rašė ne jis, o pareigūnai – jis tik parašė savo vardą pavardę ir parašą. Jis buvo nuėjęs pas tą kaimyną, pas kurį turėjo būti nunešta banko kortelė, ir jis pasakė, kad jos neatnešė. G. A. jam pasakė, kad kortelę padavė D. R.. Jis pasitikrino banko sąskaitą ir banke jam pasakė, kad jo sąskaita yra tuščia.

Liudytoja I. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kartą anūkei G. A. padavė savo vyro P. A. banko kortelę ir liepė nunešti pas kaimyną, kur laiko banko kortelę ir pinigus. Pas kaimyną išėjo G. A. ir jos brolis D. R.. Vėliau G. A. pasakė, kad banko kortelę paėmė brolis. Vyro banko kortelės PIN kodo nežino. Nežino, kas nutiko su ta banko kortele, joje buvo vyro pinigai. D. R. tą dieną atėjo pas močiutę į svečius. Vyras dėl banko kortelės ėjo į banką, grįžęs sakė, kad dingo pinigai. Vyras jai nesakė, kad eina į policiją – vienas nuėjo, o ji tik vėliau sužinojo.

Liudytoja G. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis D. R. yra jos netikras brolis. Su juo dabar kartu negyvena, bet kažkada gyveno. Dabar ji gyvena (duomenys neskelbtini), o D. R. gyvena (duomenys neskelbtini). Jų tėvas yra skirtingas. D. R. gyvena pas tėvą, o ji pas mamą. Liudytoja G. A. teismui parodė, kad kartą grįžo senelis P. A. iš miesto ir padavė močiutei I. A. banko kortelę. Močiutė ją padavė jai, kad nuneštų pas kaimyną. Išėjusi kieme sutiko brolį D. R. ir jam pasakė, kad nuneštų senelio banko kortelę pas kaimyną. Banko kortelės PIN kodo nežinojo, kortelės niekada nenešdavo pas kaimyną, nes senelis nunešdavo pats. Nežino, iš kur D. R. žinojo senelio banko kortelės PIN kodą, paduodama kortelę ji broliu pasitikėjo, tačiau nežino, kodėl jo prašė ją nunešti. Kaimynas gyvena netoli senelio. Nurodė, kad žino, kad dingo senelio pinigai. Nematė, kad D. R. nuneštų banko kortelę pas kaimyną. Po įvykio broliui neskambino. Apie įvykį sužinojo, kai senelis norėjo pasiimti savo banko kortelę, o jos nebuvo. Senelio banko kortelės PIN kodo nežinojo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Liudytoja G. A. nurodė, kad neprisimena, ar senelio banko kortelės PIN kodas buvo užrašytas prie senelio lovos. Prisimena, kad senelio banko kortelę padavė D. R.. Neprisimena, ar taip buvo, kaip nurodyta apklausoje, kad po pusvalandžio būtų skambinę D. R., bet jis neatsilieptų. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau.

Liudytojas E. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis D. R. yra jo sūnėnas, kartu su juo negyvena. E. A. parodė, kad įvykio dieną jo nebuvo, jis tik bendravo su A., kurie papasakojo, kad dingo P. A. banko kortelė. Ją kažkas paėmė, bet nežino, kaip ji dingo. I. A. sakė, kad banko kortelę ji kažkam padavė. Nežinojo, kad P. A. būtų banko kortelę padavęs D. R., nes nėra jam niekada davęs. Nėra P. A. sakęs D. R. savo banko kortelės PIN kodo. Nežino, ar tą dieną P. A. ėjo apsipirkti. Tą dieną, kai sužinojo apie P. A. dingusią banko kortelę, su D. R. nebendravo. Jis tik žinojo, kad dingo banko kortelė, jam sakė, kad buvo užėjęs pas A. D. R., bet nesakė, kad dėl banko kortelės dingimo buvo kreiptąsi į policiją.

2011-05-13 P. A. protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2011-05-13, apie 14 val., jis sužinojo, kad iš jo banko mokėjimo kortelės nuimta 210 litų, nurodo, jog kortele galėjo pasinaudoti anūkas D. R. (III t., 120 b. l.).

Iš P. A. išduotos banke DNB NORD mokėjimo kortelės 2011-05-13 panaudojimo ataskaitos matyti, jog 2013-05-13 iš kortelės nuimta 220 Lt (III t., 124 b. l.).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama D. R. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti. D. R. parodymai, nukentėjusiojo P. A. parodymai, liudytojų I. A., E. A., G. A. parodymai, mokėjimo kortelės panaudojimo ataskaitoje užfiksuoti duomenys liudija, kad D. R., žinodamas, kad P. A. perdavė savo mokėjimo kortelę G. A., kad pastaroji ją perduotų kaimynui R. G., melagingai nurodydamas, kad jis pats perduos šią, P. A. priklausančią, mokėjimo kortelę R. G., pasinaudodamas G. A. pasitikėjimu ir taip išviliodamas, neteisėtai įgijo ir neteisėtai laikė, svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Kaltinamojo D. R. kaltė dėl neteisėto įgijimo, laikymo ir realizavimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį kaip apysunkis nusikaltimas. D. R. veikdamas tiesiogine tyčia septyniais analogiškais veiksmais, dėdamas į AB „Nordea“ banko bankomatus P. A. vardu išduotą AB „DnB Nord“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ neteisėtai inicijavo septynias finansines operacijas ir tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Įvertinus byloje surinktus įrodymus kaltinamojo D. R. tęstinė nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. kaip apysunkis nusikaltimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo naudai, įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, t.y. D. R., dėdamas į AB „Nordea“ banko bankomatą AB „DnB Nord“ mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. 4314020209824045, išduotą P. A. vardu, bankų sistemoms bei bankams pateikdamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas bei suvesdamas kortelės PIN kodą, prašydamas išduoti atitinkamas pinigų sumas, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam P. A. priklausantį turtą – 220 Lt, D. R. padaryta veika šioje dalyje atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, veika kvalifikuota tinkamai.

Bausmės ir jų skyrimas

Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad D. R. prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmes D. R. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du sunkius, tris apysunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad D. R. yra teistas tris kartus (III t., 47-57 b. l.), inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu dar nebuvo teistas, tačiau jau buvo padaręs tos pačios rūšies nusikalstamas veikas (2011-06-10, 2012-11-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo ir 2013-01-11 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiai), bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pasislėpęs nuo teismo (IV t., 39, 61-70 b. l.), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (III t., 61-62 b. l.), nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje (III t., 63-64 b. l.), Centro policijos nuovados specialistų charakterizuojamas patenkinamai (III t., 60 b. l.). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei į visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, už padarytus nusikaltimus D. R. skirtina bausmė – laisvės atėmimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 str. 55 str.), už baudžiamojo nusižengimo padarymą D. R. skirtina bausmė areštas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 str.), nustatant terminus, mažesnius nei sankcijose numatyti bausmės vidurkiai, kadangi, teismo nuomone, taip bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p.2p., 6 d., paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu.

Paskirta bausmė bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-11 nuosprendžiu.

Į bausmės laiką įskaitytina: laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013-01-12d., kadangi 2013-01- 11d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu laikinasis sulaikymas ir dalis kardomojo kalinimo nuo 2012-08-12 iki 213-01-11 buvo įskaityta į 2013-01-11d Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Kaltinamajam D. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog po nusikalstamų veikų padarymo D. R. buvimo vieta tapo nežinoma, D. R. pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės –

įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygas, pasislėpė nuo ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų, 2011-10-19 teismo nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (III t. 187-188, IV t., 71-72, 79-80, 143-145 b. l.), 2011-11-18 buvo išduotas D. R. Europos arešto orderis (IV t., 2-18 b. l.). 2012-08-12 sulaikius D. R. Švedijoje, Lietuvos pareigūnai vyko jo parsigabenti ir patyrė 3472 Lt išlaidų (IV t., 31-37 b. l.). Kadangi ekstradicijos išlaidas sąlygojo pats D. R. ir šios išlaidos buvo būtinos ištirti, išnagrinėti bylą ir priimti joje sprendimą, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 1 d. 6 p.) ir priteistinos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- po tyrimo likusios narkotinės ir psichotropinės medžiagos: amfetaminas - 4,758 g (1,653 g grynos medžiagos) ir 0,591g (0,057g grynos medžiagos), saugomos Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 2 p.);

- trys kompaktinės plokštelės su skambučių išklotinėmis, viena kompaktinė plokštelė su informacija, viena kompaktinė plokštelė su banko pateiktu vaizdo įrašu, esančios prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.);

- mobiliojo ryšio telefonas Samsung GT-S5230, IMEI (duomenys neskelbtini), su įpakavimo dėžute, grąžintas savininkei V. G., paliktinas V. G. neribotai nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 5 p.);

- mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), su TELE2 SIM kortele, grąžintas savininkei V. E., paliktinas V. E. neribotai nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 5 p.);

- mobiliojo ryšio telefonai: „Nokia 3310“, IMEI (duomenys neskelbtini), „Sony Ericsson T100“, IMEI (duomenys neskelbtini), „Sony Ericsson W910i“, IMEI (duomenys neskelbtini), SIM kortelės:LABAS, PILDYK, Tele 2, grąžinti savininkui E. M., paliktini E. M. neribotai nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 5 p.);

- daiktai, esantys paketas Nr. 1 : džinsinės kelnės, mobilaus ryšio telefonai: “Samsung SGH-X660“ su „Pildyk“ SIM kortele, „Nokia 5030c-2“ su Bitės Labas SIM kortele, kailiniai, maišelis, kuriame yra marškinėliai ir 3 vnt. apatinio trikotažo, DNR lyginamieji pavyzdžiai: D. R., V. E., A. V., R. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini ( LR BPK 94 str. 1d. 4p.).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. 1 d., 6-7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas,

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. (dėl 2011-01-28 veikos), ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 2 ( dvejiems) metams.

D. R. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. (dėl 2011-02-11 veikos), ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 2( dvejiems) metams 3 ( trims) mėnesiams.

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

D. R. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d., ir paskirti jam bausmę areštą 20 (dvidešimt ) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p.2 p., 6 d., paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, paskirtą arešto bausmę, vadovaujantis LR BK 65 str. 1d. 1p. a)p.p. keičiant į laisvės atėmimą ( 1:1) ir galutinę subendrintą bausmę D. R. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2013-01-11 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę iš dalies atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-11 nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, D. R. į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2013-01-12d. iki 2013-08-28d.

Laisvės atėmimo bausmę D. R. skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. R. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai 3472 Lt (tris tūkstančius septyniasdešimt du litus) ekstradicijos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- po tyrimo likusias narkotines ir psichotropines medžiagas: amfetamino - 4,758 g (1,653 g grynos medžiagos) ir 0,591g (0,057g grynos medžiagos), saugomas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- tris kompaktines plokšteles su skambučių išklotinėmis, vieną kompaktinę plokštelę su informacija, vieną kompaktinę plokštelę su banko pateiktu vaizdo įrašu, esančias prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos;

- mobiliojo ryšio telefoną Samsung GT-S5230, IMEI (duomenys neskelbtini), su įpakavimo dėžute, grąžintą savininkei V. G., palikti V. G. neribotai nuosavybei;

- mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini), su TELE2 SIM kortele, grąžintą savininkei V. E., palikti V. E. neribotai nuosavybei;

- mobiliojo ryšio telefonus: „Nokia 3310“, IMEI (duomenys neskelbtini), „Sony Ericsson T100“, IMEI (duomenys neskelbtini), „Sony Ericsson W910i“, IMEI (duomenys neskelbtini), SIM korteles:LABAS, PILDYK, Tele 2, grąžintus savininkui E. M., palikti E. M. neribotai nuosavybei;

- paketą Nr. 1, kuriame yra: džinsinės kelnės, mobilaus ryšio telefonai: “Samsung SGH-X660“ su „Pildyk“ SIM kortele, „Nokia 5030c-2“ su Bitės Labas SIM kortele, kailiniai, maišelis, kuriame yra marškinėliai ir 3 vnt. apatinio trikotažo, DNR lyginamieji pavyzdžiai: D. R., V. E., A. V., R. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ernesta Montvidienė