Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Alos Petrenko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje I. K. (I. K.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 8 kartus, paskutinį kartą teistas Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, už tai jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į šiuo nuosprendžiu skirtą bausmės laiką įskaitytas I. K. pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nuosprendį atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas. Į bausmės laiką imtinai įskaitytas I. K. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. lapkričio 28 d. iki 2013 m. sausio 28 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. 2024 m. gegužės 2 d., apie 15.51 val., (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prekybos salės santechnikos skyriuje paslėpė savo krepšyje 179 Eur vertės akumuliatorinį kampinį šlifuoklį „DCG405FN-XJ 18V“ (1 vnt.) ir praėjo pro kasas už minėtą prekę nesusimokėjęs, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo už kasų, t. y. pasikėsino pagrobti prekių už 179 Eur.

Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

I. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įtarimas jam yra pagarsintas, išverstas į jam suprantamą (duomenys neskelbtini) kalbą, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama. Su jam įteiktu įtarimu jis sutinka, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažįsta visiškai. Priklausomybių ligų centro įskaitoje jis nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų jis neturi ir nėra gydytas, galvos traumų neturėjo. Nors jis oficialiai niekur nedirba, tačiau atlieka (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nes jam reikia gyventi, išlaikyti (duomenys neskelbtini). Jis yra (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 2 d., apie 15.00 val., jis vienas atvažiavo autobusu į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), norėjo nusipirkti vamzdžio alkūnę, nes turėjo pagal (duomenys neskelbtini) atlikti (duomenys neskelbtini) pas vieną žmogų (asmens įvardinti negali). Jis užėjo į parduotuvę, nusipirko vieną plastikinį kibirą už 3 Eur ir vamzdžių alkūnes (3 vnt.) už 4 Eur. Už minėtas prekes jis sumokėjo. Jis viską įdėjo į savo tamsiai mėlynos spalvos kuprinę. Po to jis išėjo iš parduotuvės, parūkė ir nusprendė nusipirkti santechnikos skyriuje dar vieną vamzdžių alkūnę. Užėjo į parduotuvę, eidamas link santechnikos skyriaus pro įrankių skyrių nusprendė pavogti akumuliatorinį kampinį šlifuoklį „DCG405FN-XJ 18V“ (1 vnt.), kurio vertė 179 Eur. Kadangi jis bijojo, kad jį pamatys apsaugos darbuotojai, tai paprašė vieno jam nepažįstamo vyriškio, kurį pamatė minėtame skyriuje, jam padėti nunešti minėtą šlifuoklį į santechnikos skyrių. Ten jis paprašė minėto jam nepažįstamo vyriškio išpakuoti šlifuoklį. Šis nieko neklausė, kam tą reikia daryti, o jis jam nieko daugiau neaiškino. Vyriškis jam išpakavo minėtą šlifuoklį, padavė, o jis minėtą šlifuoklį įdėjo į savo kuprinę ir nuėjo link kasos. Kasoje jis sumokėjo už dar vieną vamzdžių alkūnę. Jis sumokėjo 1,19 Eur, o už šlifuoklį nesumokėjo ir praėjo pro kasas, t. y. pavogė. Jis nuėjo link išėjimo iš parduotuvės ir tuo metu priėjo parduotuvės apsaugos darbuotojas, jį sustabdė, nuvedė į tarnybinę patalpą ir paprašė parodyti, ką jis pavogė. Jis pats iš savo kuprinės ištraukė anksčiau minėtą akumuliatorinį kampinį šlifuoklį „DCG405FN-XJ 18V“ (1 vnt.), kurio vertė 179 Eur. Apsaugos darbuotojas iškvietė policiją ir jį sulaikė. Jis minėtą šlifuoklį pavogė, nes atlieka (duomenys neskelbtini) ir jam jis reikalingas, o pinigų jį nusipirkti neturėjo. Jis labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Liudytojas K. K. (K. K.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 2 d. jis dirbo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nuo 9.00 val. iki 21.00 val. Apsivogusį asmenį šiandien (2024 m. gegužės 2 d.) jis matė jau kelis kartus, šis vaikščiojo į parduotuvę daug kartų, kažką pirko. Maždaug apie 15.20 val. jis vėl užėjo į parduotuvę ir nuėjo prie įrankių skyriaus kartu su kažkokiu draugu. Jo draugas iš lentynos paėmė „DeWalt“ kampinį šlifuoklį, nuėjo į santechnikos skyrių ir jį išplėšė iš dėžės bei perdavė šiam apsivogusiam asmeniui, pastarasis šlifuoklį įsidėjo į tamsios spalvos krepšį. Draugas išėjo iš parduotuvės nieko nepaėmęs, o apsivogęs asmuo nuėjo prie kasos, dar nusipirko pilkos spalvos vamzdžio alkūnę ir išėjo pro kasas už prekę nesumokėjęs. Už kasų dar išsirašė sąskaitą faktūrą. Tada jis prie jo priėjo ir jį sulaikė.

Iš 2024 m. gegužės 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad, apžiūrėjus vaizdo įrašus, nustatyta, jog 2024 m. gegužės 2 d., apie 15:19:49 val., į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), įėjo I. K., kuris buvo apsirengęs pilkos spalvos marškinėliais ir mėlynos spalvos džinsais. Minėtas asmuo užėjo su prekių vežimėliu, vežimėlyje matėsi tamsios spalvos daiktas, panašus į rankinę/krepšelį. Be kita ko, užfiksuota, kad į minėtą prekybos centrą per kitą įėjimą užėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vyriškis, kuris vilkėjo baltos spalvos marškinėlius su užrašu iš priekio ir iš kairės pusės, tamsios spalvos kelnes, ant veido buvo užsidėjęs akinius nuo saulės. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vyriškis taip pat buvo su prekių vežimėliu, kuriame matėsi tamsios spalvos daiktas, panašus į rankinę/krepšelį. Vaizdo medžiagoje toliau užfiksuota, kai I. K. priėjo prie lentynos su įrankiais. Taip pat priėjo ir anksčiau minėtas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vyriškis. Minėtas vyriškis į savo vežimėlį įdėjo dėžes su įrankiais. Po to užfiksuota, kad kitame skyriuje I. K. iš anksčiau minėto nenustatyto vyriškio vežimėlio kažką paėmė ir įdėjo sau į vežimėlį. Toliau I. K. priėjo prie kasos Nr. (duomenys neskelbtini), jau be vežimėlio, tačiau su kuprine, sumokėjo už vieną vamzdžių alkūnę ir praėjo pro kasas. Vaizdo medžiagoje toliau yra užfiksuota, kaip apsaugos darbuotojui I. K. tarnybinėse patalpose iš savo kuprinės ištraukė vieną geltonos spalvos akumuliatorinį kampinį šlifuoklį.

BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad turto vertė, kurį I. K. pasikėsino pagrobti viršija 3, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, darytina išvada, kad I. K. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo I. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. K. 2024 m. gegužės 2 d., apie 15.51 val., (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prekybos salės santechnikos skyriuje paslėpė savo krepšyje 179 Eur vertės akumuliatorinį kampinį šlifuoklį „DCG405FN-XJ 18V“ (1 vnt.) ir praėjo pro kasas už minėtą prekę nesusimokėjęs, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo už kasų, t. y. pasikėsino pagrobti prekių už 179 Eur. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo I. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. K. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Dėl I. K. skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę I. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – I. K. pasikėsino padaryti tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis) nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Veika padaryta iš savanaudiškų paskatų.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam I. K. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis I. K. iki BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau yra teistas 8 kartus, teistumas išnykęs. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad I. K. praeityje jau buvo ne kartą teistas už vagystes pagal BK 178 straipsnį, tai, teismo vertinimu, liudija apie pavojingą I. K. asmenybę ir jo polinkį nusikalsti. Paminėtina ir tai, kad administracine tvarka I. K. taip pat daug kartų baustas, iš esmės už važinėjimąsi viešuoju transportu be bilieto, didžioji dalis baudų nesumokėtos. Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir I. K. asmenybę – yra santykinai jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), oficialiai nedirbantis, paties teigimu, atliekantis (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – I. K. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). I. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrus 1 metų laisvės apribojimo bausmę neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per 2 mėnesius nuo bausmės pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

I. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis I. K. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. gegužės 2 d. 17.00 val. iki 2024 m. gegužės 3 d. 14.03 val. (vieną dieną). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, I. K. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

I. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. K. (I. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo bausmės pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. K. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo bausmės pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, I. K. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024 m. gegužės 2 d. 17.00 val. iki 2024 m. gegužės 3 d. 14.03 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.