Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. R., išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajono savivaldybėje atstovui Andriui Baranauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui E. R. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad po 2012-11-07 santuokos nutraukimo, praėjus daugiau nei penkerių su puse metų laikotarpiui, iš esmės pasikeitė situacija dėl nepilnamečiui vaikui skiriamo išlaikymo dydžio. Teismo sprendimu patvirtintas išlaikymas 430,00 Lt (124,54 Eur) per mėnesį šiuo metu neatitinka realybės. Minimali mėnesinė alga 2012 m. buvo 850 Lt (246,18 Eur), dabar - 400 Eur ir vis planuojama didinti. Augant infliacijai, kilo maisto produktų, higienos, ugdymo ir lavinimo bei kitų būtiniausių prekių kainos, sumažėjo galimybė tenkinti vaiko būtiniausius poreikius iš periodinių išmokų. Sūnui jau sulaukus 12 metų, keitėsi ir jo poreikiai lyginant su 2012 metais, jis papildomai lanko sporto mokyklą (futbolo grupę), dalyvauja įvairiose varžybose, turnyruose tiek savo, tiek vyresnio amžiaus grupėse, yra atrinktas į Aukštaitijos regiono U-14 (talentingiausių jaunuolių) komandą. Sūnus susitinka su kitais vaikais, dalyvauja įvairiose šventėse, vyksta į išvykas, mokyklos renginius. Taip pat yra pasikeitusi tėvo turtinė padėtis. Atsakovas, kai buvo priteisti alimentai dirbo Lietuvoje, jo darbo užmokestis buvo nedaug didesnis nei minimali mėnesinė alga, tačiau jau penki metai jis dirba UK (stato plastikinius langus), gauna nuolatines pajamas, kurios yra kelis kartus didesnės nei minimali mėnesinė alga Lietuvoje, gyvena name, turi kelis naujos laidos automobilius, gyvena vienas. Mano, kad atsakovas pajėgus mokėti didesnį išlaikymą vaikui. Teismo posėdžio metu reikalavimo sumą sumažino iki 240 Eur per mėnesį, nurodydama, kad bendravo su užsienyje gyvenančiu atsakovu, aptarė situaciją ir susitarė dėl mažesnės sumos, kad bus mokamas išlaikymas po 240 Eur, kurios skyrimui atsakovas neprieštarauja.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas. Atsakovas gyvena užsienio valstybėje, informuotas apie teismo procesą viešo paskelbimo būdu ir išsiunčiant šaukimą į užsienio valstybę, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovo Lietuvoje nepaskyrė. Tokiu atveju byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikino tarnybos prie SADM Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajone atstovas Andrius Baranauskas pateikė išvadą dėl ginčo ir palaiko ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo, kuris nebeatitinka vaiko poreikių bei pasikeitusios ekonominės situacijos, padidinimo. Skyriaus manymu prašomas išlaikymo dydis yra protingas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas daugiau išlaikytinių neturi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad D. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra E. R. ir L. R. (b.l.8). Šalių santuoka buvo nutraukta Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-11-07 sprendimu, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu civilinėje byloje Nr. 2-2799-598/2012. Teismo patvirtintos šalių sutarties 3 punktu E. R. įsipareigojo vaiko D. R. materialinio išlaikymo užtikrinimui mokėti kasmėnesines periodines 430,00 Lt dydžio pinigines išmokas nuo 2012-10-15 iki vaiko pilnametystės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 str. numato, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų, susijusių su vaikų gyvenamosios vietos, auklėjimo tvarkos, išlaikymo pakeitimo.

Ieškovė prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-11-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2799-598/2012 nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki 240 Eur, kadangi priteistas išlaikymas nebeatitinka išaugusio vaiko poreikių. Ieškovės paskaičiavimu vaikui mėnesio poreikių tenkinimui reikia 569 Eur, kas metams sudaro 6824 Eur, t.y. 99 Eur maistui mokykloje ir kelionei į mokyklą (metams 1 184,40 Eur), 70 Eur mokyklinėms pratyboms (metams), 74,60 Eur (metams) mokyklinei uniformai, 500 Eur (metams) sportinei aprangai/ avalynei/ reikmenims, 190 Eur avalynei (metams), 420 Eur rūbams (metams), 1 825 Eur maistui namuose (metams), 20 Eur higienos priemonėms (mėnesiui), 10 Eur vaiko buities reikmenims (mėnesiui), 400 Eur atostogoms, pramogoms (metams), 120 Eur ekskursijoms (metams), 60 Eur komunaliniams patarnavimams ir telefonui apmokėti (mėnesiui), 40 Eur mėnesiui papildomoms išlaidoms. Vaiko teisių apsaugos skyrius reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo palaikė. Iš atsakovo prieštaravimų išlaikymo padidinimui negauta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 str. 1 d. numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3. 3 str.), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, o sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-11-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2799-598/2012 buvo patvirtinta L. R. ir E. R. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3 punktu E. R. įsipareigojo iki sūnaus D. R., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės kas mėnesį jo išlaikymui mokėti po 430,00 Lt, kas šiuo metu atitinka 124,54 Eur. Akivaizdu, jog per penkerius metus nuo 2012 metų iki šios civilinės bylos inicijavimo padidėjo vaiko poreikiai maistui, aprangai, mokymuisi, pasikeitė vaiko laisvalaikio praleidimo būdas, atsirado papildomų užsiėmimų. Ieškovė priteistą išlaikymą prašė padidinti iki nuo 124,54 Eur iki 300 Eur, teismo posėdžio metu prašomo priteisti išlaikymo dydį sumažino iki 240 Eur/mėn. Ieškovės teigimu, atsakovas sumažintai sumai neprieštarauja ir teismas neturi pagrindo jos parodymais netikėti. Teismas 2012-11-07 sprendimu patvirtindamas šalių taikos sutartį, nepasisakė dėl šalių sutarto vaiko D. R. išlaikymo dydžio 430, 00 Lt dydžio pagrįstumo. Sprendimo priėmimo metu šalių sūnus buvo 7 metų amžiaus, kai šiuo metu jam yra jau 12 metų, lanko mokyklą, būrelius pagal susiformavusius pomėgius, todėl jo poreikiai natūraliai padidėjo dėl amžiaus. Be to pasikeitus valiutai iš lito į eurą, priteistas išlaikymas po 430 Lt kas mėnesį dabar atitinka tik 124,54 Eur, atitinkamai sumažėjo ir perkamoji galia, toks periodiškai mokamas išlaikymo dydis jau yra nebepakankamas patenkinti paaugusio vaiko poreikių, todėl jam būtina didesnė išlaikymui skiriama suma. Ieškovės teigimu vaiko išlaikymui per mėnesį ji išleidžia apie 569 Eur.

Ieškovė nurodė, kad išlaikymo priteisimo metu atsakovo darbo užmokestis buvo nežymiai didesnis nei minimali mėnesinė alga, tačiau jau penkeri metai jis dirba UK, gauna nuolatines pajamas, kurios yra kelis kartus didesnės nei minimali mėnesinė alga Lietuvoje, gyvena name, turi kelis naujos laidos automobilius, gyvena vienas. Ieškovė pateikė pažymą, kad nuo 2018-05-07 registruota darbo biržoje (b.l.7). Ir nors nei viena iš šalių duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad 2012 metais atsakovo atlyginimas buvo apie 2 200 Lt, šiuo metu atsakovas turi nuolatinį darbą Anglijoje, jo darbo užmokestis yra apie 120 svarų už valandą. Jos atlyginimas 2012 metais Achemoje buvo 1 600 Lt, šiuo metu – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje yra 1 500 Eur. Turi butą Jonavos m., kurio išlaikymui skiria 170-200 Eur per mėnesį, priklausomai nuo sezono.

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-288-378/2017). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Ieškovė teismo posėdyje konkretizavo savo ir atsakovo turtinę padėtį, kaip ji pasikeitė nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, faktinės turtinės padėties, tačiau iš ieškovės nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad abiejų šalių turtinė padėtis pagerėjo.

Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 22, p. 13–22), kuri nuo 2019-01-01 yra 555 Eur.

Išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Ieškovei teismo posėdžio metu sumažinus reikalavimo sumą, o atsakovui nepareiškus prieštaravimų, teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovės sumažinta reikalavimo suma neviršija teismų praktikoje formuojamo orientacinio kriterijaus bei atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, priteistas išlaikymas padidintinas iki 240 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis 2 dalis, 96 straipsnis 1 dalis).

Ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį (b.l.6). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleisti Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ieškovei grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl patenkinto ieškinio reikalavimo šioje byloje mokėtinas 42 Eur žyminis mokestis (240-214,54x12=1385,52-3proc.), nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista 83 straipsnio dalies 2 punkto pagrindu, todėl ši suma valstybei priteistina iš atsakovo.

Valstybė šioje byloje patyrė 10,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus iš dalies (80 proc.), valstybei priteistina: iš atsakovo 8,60 Eur, iš ieškovės – 2,15 Eur (CPK 96 straipsnis 5 dalis). Atlikus pašto išlaidų užskaitymą iš ieškovei grąžintino žyminio mokesčio, ieškovei grąžintina 35,85 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259 - 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-11-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2799-598/2012 nustatytą 430,00 Lt (124,54 Eur) išlaikymo dydį nepilnamečio vaiko D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki 240 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt eurų), kurį atsakovas E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi mokėti periodiškai kiekvieną mėnesį iki nepilnamečio sūnaus pilnametystės nuo sprendimo priėmimo dienos, pervedant į ieškovės sąskaitą Nr. LT46 7044 0005 7061 3025 SEB banke; išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti L. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 42,00 Eur žyminio mokesčio ir 8,60 Eur pašto išlaidų, viso – 50,60 Eur (penkiasdešimt eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas už žyminį mokestį ir pašto išlaidas – 5660).

Grąžinti ieškovei L. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 35,85 Eur (trisdešimt penkis eurus 85 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2018-07-19 per Perlo terminalą. Nutarties vykdymą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.