Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį ir paskirtos jam bausmės:

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnę bausmę apimant švelnesnes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas G. L. (G. L.), tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. U. nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos miško masyve įrengtose trijose slėptuvėse, o būtent:

jis, ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 15 d., vykdydamas susitarimą dėl neteisėto disponavimo 4 640,59 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis – 72,005 g psichotropinės medžiagos – AB-CHMINACA, kurią neteisėtai laikė miško masyve, esančiame netoli (duomenys neskelbtini)), įrengtose trijose slėptuvėse: pirmoje – 1 260,06 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje 23,936 g psichotropinės medžiagos AB-CHMINACA, laikė iki 2017 m. gegužės 15 d., apie 15.50 val., kai šią psichotropinę medžiagą iš slėptuvės paėmė G. L., antroje – 964,42 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje 17,72 g psichotropinės medžiagos AB-CHMINACA, ir trečioje – 2 416,11 g augalinės medžiagos, kurios sudėtyje 30,349 g psichotropinės medžiagos AB-CHMINACA, laikė iki 2017 m. gegužės 15 d., apie 17.50 val., kai įvykio vietos apžiūros metu šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais A. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

2. Taip pat A. U. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė svetimą fizinio asmens dokumentą – pasą, o būtent:

jis, neturėdamas teisėto pagrindo iki 2017 m. lapkričio 14 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė svetimą fizinio asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. S., kurį 2017 m. lapkričio 14 d., apie 9.05 val., atliekamos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais A. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, A. U. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotinę medžiagą be tikslo parduoti ar platinti, o būtent:

jis, ne vėliau kaip 2017 m. birželio 7 d., (duomenys neskelbtini), iš tyrimo nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nusipirkdamas po 40 Eur už 1 g įgijo ne mažiau kaip 8,931 g miltelių, kurių sudėtyje 1,245 g narkotinės medžiagos – kokaino, kuriuos atsinešė su savimi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame neteisėtai laikė iki 2017 m. birželio 7 d., kai apie 8.15 val., atliekamos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos – kokaino.

Šiais savo veiksmais A. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikacijos yra teisingos, padarytos įvertinus visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Nuteistasis šioje dalyje nuosprendžio neginčija, savo kaltę pripažįsta dėl visų nusikalstamų veikų, tik nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžio už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę nė sankcijoje numatytas minimumas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.

8. Teismas skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją privalo laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę ne tik pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, bet ir už kitas nusikalstamas veikas, vadovavosi BK 41 straipsnio nuostatomis bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendrųjų bausmių skyrimo pagrindais, vertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, A. U. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Apygardos teismas pripažino, jog A. U. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo, įvertinus aukščiau įvardintas aplinkybes, bet ir dėl to, kad A. U. anksčiau teistas 6 kartus, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu nuteistas ir subendrinus bausmes paskirta laisvės atėmimo bausmė 12 (dvylikai) metų.

10. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014,Nr. 2K-334-699/2017).

11. Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-334-699/2017).

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis A. U. padarė labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, nes neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – AB-CHMINACA, kurią paslėpė net trijose slėptuvės miško masyve. Pats nuteistasis pripažino, kad norėdamas užsidirbti sutiko perkelti narkotines medžiagas, t. y. nusikalstamą veiką padarė tyčia. Anksčiau teistas 6 kartus. Šiuo metu nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme dar viena baudžiamoji byla, kurioje Vilniaus apygardos teisme 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu A. U. nuteistas ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o apeliaciniame skunde įvardintos aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant bausmę. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Apygardos teismas paskyrė minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, t. y. laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų. Teisėjų kolegija nustatė, kad šioje byloje jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nėra.

13. Įvertinus visas šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. U. skyrė tinkamą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra minimali straipsnio sankcijoje numatytai bausmei, nes tik tokiu būdu bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.