Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-05-20 · Civilinė byla Nr. 2S-1119-431/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-20
Bylos Nr.
2S-1119-431/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01362-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Pareiškėjas
A. C.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1119-431/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01362-2016-0 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.9.; 3.4.4.11.; 3.5.1.7.; 3.5.1.19.2.; 3.3.2.4.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas prašė teismo panaikinti antstolio patvarkymą atsisakyti tenkinti skolininko 2015 m. gruodžio 23 d. prašymą 2015 m. gruodžio 28 d. vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 kaip neteisėtą ir netinkamą; panaikinti antstolio 2016 m. sausio 6 d. patvarkymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo; panaikinti antstolio 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymą dėl turto realizavimo iš antrųjų pakartoninių varžytynių; atšaukti antrąsias varžytines butui ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai, paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių varžytinės negalėjo toliau būti vykdomos. Nurodė, jog antstolis savo patvarkyme netinkamai ir nepagrįstai nustatė faktines bylos aplinkybes, nes pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Todėl antstolis negalėjo vadovautis hipotekos teismo nutartimis, kurios buvo priimtos neatsižvelgiant į visas reikšmingas šios bylos aplinkybes ir įrodymus, nes skolos atsiradimo pagrindas, jos dydis, priskaičiuoti delspinigiai nebuvo įrodinėjimo dalykas hipotekos byloje ir tos aplinkybės hipotekos teismo nebuvo pripažintomis įrodytomis, nes nebuvo įvertintos ir nagrinėjamos toje byloje. Taip pat antstolis neatsižvelgė į tai, kad CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Antstolis neįvertino pareiškėjo prašyme pateiktų bylos faktinių esminių aplinkybių ir pareiškėjo motyvuotų teisinių argumentų.

Antstolis nesutiko su skundu, prašė skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, jog didžioji dalis argumentų, pateiktų nagrinėjamuose skunduose, nėra susijusi su skolininko skundžiamais antstolio patvarkymais ir jų neteisėtumo niekaip nepagrindžia. Šiais argumentais skolininkas jau ne kartą skundė ankstesnius antstolio veiksmus ir dėl šių argumentų yra pasisakęs tiek antstolis savo patvarkymais atsisakyti tenkinti skolininko skundus, tiek teismas įsiteisėjusiose nutartyse skolininko skundus atmesti. Antstolio kontoroje 2015 m. gruodžio 23 d. buvo gautas skolininko 2015 m. gruodžio 23 d. prašymas atidėti arba sustabdyti antstolio 2015 m. lapkričio 24 d. paskelbtas varžytynes, kadangi skolininko teigimu jis yra pateikęs teismui ieškinį išieškotojui Danske Bank A/S Lietuvos filialas. Skolininkas nepagrindė vykdymo veiksmų sustabdymo būtinumo ar privalomumo. Nebuvo jokio teisinio pagrindo stabdyti turto realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje. Visiškai nesuprantami skolininko veiksmai, kuomet jis 2015 m. gruodžio 23 d. teikė prašymą antstoliui stabdyti antstolio veiksmus - skolininkui priklausančio turto pardavimą, o antstoliui 2016 m. sausio 6 d. patvarkymu sustabdžius vykdymo veiksmus, kadangi gauta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - vykdymo veiksmų sustabdymo, skolininkas skundžią šį antstolio patvarkymą. Tai akivaizdus skolininko piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis įrodymas, kadangi šiuo atveju skolininkas siekia ne apginti savo neva pažeistą teisę, bet nepagrįstai vilkinti vykdymo procesą. Pažymėtina, kad skunduose skolininkas tais pačiais, nepagrįstais ir su antstolio atliekamais vykdymo veiksmais nesusijusiais argumentais iš esmės skundžia vykdymo veiksmų atlikimą patį savaime, tačiau vykdymo veiksmų neteisėtumo nepagrindžia: nenurodo, kurie konkrečiai įstatymai buvo pažeisti antstolio veiksmais, kodėl antstolio procesiniai veiksmai yra skundžiami.

Suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, nesutiko su skundu. Nurodė, jog skundas yra nepagrįstas, nes antstolis įteikė pareiškėjui 2015 m. rugsėjo 1 d. patvarkymą atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą, nors pareiškėjas teigia, kad antstolis nenagrinėjo jo skundo. Suinteresuotas asmuo sutiko su antstolio argumentais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. C. skundo dėl antstolio V. M. veiksmų ir skyrė pareiškėjui A. C. 100 € baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, jog asmenys, kuriems paskirtos baudos, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra pagrindo nesutikti su antstolio 2016 m. sausio 12 d. patvarkyme išdėstytais motyvais, kad 2016 m. sausio 5 d. ir 2016 m. sausio 12 d. skunduose dėstomi tie patys argumentai, susiję su areštuoto turto verte, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir varžytynių vykdymu. Dėl šių aplinkybių yra pasisakę teismai, nagrinėdami ankstesnius skolininko skundus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo nurodytas jų galiojimo terminas – iki bus išnagrinėtas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų. Išnagrinėjus ir patenkinus pareiškėjo skundą baigėsi nutartimi nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo terminas, todėl antstolis 2015 m. rugpjūčio 7 d. paskelbė pirmąsias pakartotines areštuoto turto varžytynes. Tiek Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 28 d. nutartimi, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė, todėl antstolio tęsiami vykdymo veiksmai yra teisėti. Kaip nurodo pats pareiškėjas, jis pateikė teismui ieškinį išieškotojui Danske Bank A/S Lietuvos filialas. Ieškinio padavimas nėra pagrindas konstatuoti, kad prievolės, dėl kurių vykdymo yra pradėta vykdomoji byla, yra nepagrįstos, taigi, reikalavimo pagrįstumas bus nustatyta tik išnagrinėjus pateiktą ieškinį iš esmės.

Pareiškėjas, ginčydamas vykdomą įsiteisėjusį teismo sprendimą, nenurodė ir nepagrindė, kokie antstolio veiksmai, susiję su įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymu, yra neteisėti. Pareiškėjas nurodo, kad antstolis nepagrįstai nustatė neįprastai mažą turto pardavimo varžytinėse kainą ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo interesus. Abejonių dėl turto įvertinimo teisingumo galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai, teikiant prieštaravimą dėl nustatytos turto objektų rinkos vertės, tačiau pareiškėjas tokių argumentų nenurodė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kitokią turto vertę.

Teismas sutiko su antstolio nurodyta aplinkybe, jog teisme vykstantys ginčai dėl skolininko ir išieškotojo sutartinių santykių yra nesusiję su antstolio atliekamais vykdymo veiksmais ir nereikšmingi, vertinant antstolio veiksmų teisėtumą, nes Lietuvos Respublikos teisės aktai nesuteikia teisės antstoliui vertinti išduotų vykdomųjų dokumentų pagrįstumo. Šiuo metu antstolio vykdomas vykdomasis dokumentas nepanaikintas, galiojantis, todėl antstolis neturi pagrindo atsisakyti jį vykdyti. Kitos pareiškėjo skunde nurodytos faktinės aplinkybės nesusiję su skundžiamais antstolio veiksmais, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas skundą pareiškė nepagrįstai (nenurodė svarių argumentų, kurie leistų svarstyti antstolio veiksmų neteisėtumą bei skundė patvarkymą, kuriuo tenkintas pareiškėjo skundas), skundą įvertino kaip pareikštą nesąžiningai. Todėl teismas konstatavo pagrindą skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Atsižvelgiant į išieškojimo sumą, taip pat į pareiškėjo (skolininko) vengimą bendradarbiauti vykdymo procese ir šio proceso vilkinimą (nesąžiningai reiškiant akivaizdžiai nepagrįstus skundus dėl antstolės veiksmų), pareiškėjui skirtina 100 € dydžio bauda (CPK 95 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodo, jog teismas savo nutartyje netinkamai ir nepagrįstai įvertino faktines šios bylos aplinkybes, todėl be jokio teisinio ir faktinio pagrindo nepagrįstai sutiko tik su 2016 m. sausio 12 d. antstolio patvarkyme išdėstytais motyvais dėl pareiškėjo argumentų, dėl kurių dar nebuvo pasisakę teismai, nagrinėdami ankstesnius pareiškėjo skundus. Teismas padarė netinkamą ir nepagrįstą išvadą, kad teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės baigėsi galioti išnagrinėjus ir patenkinus pareiškėjo skundą. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 28 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nekonstatavo nei kada šios laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti, nei kad tolesni antstolio vykdymo veiksmai buvo teisėti. Teismas skundžiamoje nutartyje padarė netinkamą išvadą, kad pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė, kokie antstolio veiksmai buvo neteisėti. Pareiškėjas labai išsamiai ir tiksliai nurodė, tinkamai ir pakankamai pagrindė, kokie antstolio veiksmai buvo neteisėti (antstolis visiškai ignoravo pareiškėjo skundą dėl turto arešto akto, jo tinkamai ir laiku neišnagrinėjo, antstolis atgal išsiuntė pareiškėjui ne tą jo skundą, todėl jo laiku ir tinkamai neišnagrinėjo, antstolis pavėluotai įvykdė teismo sprendimą sustabdyti pirmąsias varžytines, antstolis laiku neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, antstolis visiškai ignoravo teismo nutartį sustabdyti vykdymą, antstolis neteisėtai priėmė 2015 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymą nepaisydamas to, kad žinojo apie teismo pritaikytas apsaugos priemones šioje byloje). Antstolis nepagrįstai priėmė netinkamus ir neteisėtus patvarkymus ir siekė kaip galima greičiau parduoti sutarties turtą (butą) nesąžiningai ir nepagrįstai sumažinta kaina (beveik du kartus sumažinta), bei tokiu būdu siekė padaryti pareiškėjui didelę turtinę žalą. Teismas savo nutartyje nepagrįstai ir netinkamai sutiko su antstolio nurodyta aplinkybe, kad teisme vykstantys ginčai dėl pareiškėjo ir banko sutartinių santykių nebuvo susiję su antstolio vykdymo veiksmais ir buvo nereikšmingi, todėl antstolis neturėjo pagrindo atsisakyti jį vykdyti. Teismas netinkamai ir nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas skundą pareiškė nepagrįstai (nenurodė svarių argumentų, kurie leistų svarstyti antstolio veiksmų neteisėtumą, bei skundė patvarkymą, kuriuo tenkintas pareiškėjo skundas). Todėl teismas pareiškėjo skundus netinkamai ir nepagrįstai įvertino kaip pareikštus nesąžiningai, neteisėtai konstatavo pagrindą skirti pareiškėjui 100 € baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsiliepimas

Suinteresuotasis asmuo Danske Bank A/S atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti. Nurodo, jog pareiškėjas atskirajame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir savo 2016 m. sausio 5 d. ir 2016 m. sausio 12 d. skunduose bei nepateikė aiškių bei naujų argumentų, pagrindžiančių teismo nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą. Atsakovas atskirajame skunde pakartotinai kelia areštuoto turto vertės, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir varžytynių vykdymo klausimus, dėl kurių jau nyra pasisakę teismai, nagrinėdami ankstesnius pareiškėjo skundus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su varžytynių bei teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-17182-558/2013 dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, tai yra 195.008,38 € skolos, 142,00 Lt žyminio mokesčio ir 11 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S naudai, išieškojimą nukreipiant į įkeistą butą ir 2484/317866 dalis automobilių stovėjimo aikštelės. Antstolis 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymu paskelbė antrąsias turto varžytynes, kurias laimėjo didžiausią kainą – 148.596 € – pasiūlęs pirkėjas. Antstolis 2015 m. gruodžio 28 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2015 m. gruodžio 23 d. prašymą atidėti arba sustabdyti antstolio 2015 m. lapkričio 24 d. paskelbtas varžytynes. Antstolis, gavęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-37639-807/2015, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė turto realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje, 2016 m. sausio 6 d. patvarkymu sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje (įskaitant turto perdavimą varžytynių laimėtojui) iki išnyks aplinkybės, buvusios pagrindu vykdymo veiksmų sustabdymui. Pareiškėjas skundžia teismui visus šiuos tris antstolio patvarkymus ir prašo juos panaikinti.

Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį teismo sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4015-535/2016 išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir nustatė, kad antstolis pagrįstai 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymu paskelbė apie turto realizavimą iš antrųjų pakartotinių varžytynių. Minėta nutartis buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-821-450/2016. Todėl pripažintina, kad pareiškėjas nepagrįstai pakartotinai reikalauja panaikinti antstolio 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymą dėl turto realizavimo iš varžytynių ir atšaukti antrąsias varžytynes bei panaikinti antstolio 2015 m. gruodžio 28 d. patvarkymą, kuriuo buvo atsisakyta atidėti ar sustabdyti paskelbtas varžytynes.

Antstolio 2016 m. sausio 6 d. patvarkymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo buvo priimtas, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį, kuria teismas sustabdė turto realizavimo veiksmus. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 152 straipsnio 1 ir 3 dalis teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai, atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Šiuo metu atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties dar nėra išnagrinėtas, todėl minėta nutartis yra galiojanti ir vykdytina. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, kodėl pirmos instancijos teismo nutartis turėtų būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta, nenurodė jokių naujų teisinių argumentų, paneigiačių skundžiamos nutarties išvadas.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pareiškėjui teismo paskirtos 100 € baudos parįstumo, kadangi teismas nutartyje buvo nurodęs, jog pareiškėjas per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismo, paskyrusio baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Taigi, nesutikdamas su baudos paskyrimu, pareiškėjas turėjo teikti prašymą ją panaikinti ar sumažinti pirmos instancijos teismui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė