- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-29
- Bylos Nr.
- 2A-2041-259/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02051-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- G. J.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- A. N.
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. J. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1010-217/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. J., trečiajam asmeniui A. N. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1497,81 Lt žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-12-11 21:07 val. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo sugadinta A. N. priklausanti transporto priemonė VOLVO V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Avarija įvyko dėl transporto priemonės AUDI 100, v. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo G. J. kaltės. Remiantis Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK VPS KPP apeliaciniu skundu, administracinėje byloje buvo surinkti duomenys patvirtinantys, kad A. N. po eismo įvykio juto nuo G. J. sklindantį alkoholio kvapą, taip pat apie 22:00 val. G. J. buvo sulaikytas už KET pažeidimą dėl to, kad netinkamoje vietoje perėjo gatvę ir jam buvo nustatytas 2,27 promilių neblaivumas. Eismo įvykio dalyviai nepateikė užpildytos eismo įvykio deklaracijos, o atsakovas iš eismo įvykio vietos pasišalino nesulaukęs, kol į eismo įvykio vietą atvyks policijos pareigūnai. Transporto priemonės AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, kuris išmokėjo 1497,81 Lt draudimo išmoką A. N.. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 22 straipsnį, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis padarė žalos vairuodamas neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo ir/arba pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pagal minėto Įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė Įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas (nepranešė apie eismo įvykį policijai ir neužpildė eismo įvykio deklaracijos) ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas priteisė iš atsakovo 1497,81 Lt žalos atlyginimui, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-08-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 237,85 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei bei 42,18 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Teismas, civilinėje byloje esančiais rašytiniais dokumentais, paaiškinimais, prie bylos apžiūrai prijungtomis Jonavos rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-23-813/2013 bei G. J. administracinės teisės pažeidimo medžiagos kopija Nr. ROIK:07-12-7249036, nustatė, kad atsakovas G. J. 2012-12-11 21:07 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį AUDI 100, v. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, dėl kurio nukentėjo A. N. automobilis VOLVO, v. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šio įvykio įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-01-24 nutarimu pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir nubaustas 150 Lt bauda (b. l. 10-11; 43-49). Tuo pačiu nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teisena atsakovo atžvilgiu nutraukta (b. l. 43-49). Dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-01-24 nutarimo buvo pateiktas apeliacinis skundas, kurio Kauno apygardos teismas netenkino, paliktas galioti pirmosios instancijos teismo nutarimas (b. l. 12-16). Atsakovo vairuojamas automobilis įvykio metu buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b. l. 7-9). Atsakovui 2012-12-12 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2012-12-11 apie 22:00 val. (duomenys neskelbtini) būdamas girtas, kai nustatytas 2,27 promilės girtumas, perėjo per važiuojamąją dalį ten, kur eiti draudžiama ir dėl to nubaustas pagal ATPK 131 str. 1 d. 40 Lt bauda (b. l. 61-66, G. J. administracinės teisės pažeidimo medžiagos kopija Nr. ROIK:07-12-7249036). Trečiasis asmuo A. N. kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl draudimo išmokos išmokėjimo, 2012-01-21 Transporto priemonės techninės apžiūros aktu buvo nustatyti automobilio VOLVO sugadinimai, sudaryta žalos sąmata bei išmokėta 1497,81 Lt žalos atlyginimo (b. l. 17-24). Ieškovė 2013-02-22 pretenzija Nr. R0001341277 pareikalavo, kad atsakovas per 15 dienų sumokėtų 1497,81 Lt į ieškovės sąskaitą, nes jis, būdamas atsakingas už žalos padarymą, pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 6). Atsakovo G. J. paaiškinimu teismas nustatė, kad pretenzijoje nurodytos sumos jis ieškovei nesumokėjo.
Teismas nurodė, kad atsakovo G. J. teigimu, nei nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, nei nagrinėjant apeliacinį skundą, nebuvo nustatytos aplinkybės, kad jis automobilį vairavo neblaivus ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Iš Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK 2012-12-12 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 382730 teismas nustatė, kad 2012-12-11 21.07 val. G. J. vairavo AUDI 1000, v. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio ir apgadino kitą automobilį VOLVO , v. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino (ATP byla Nr. A2.6.-23-813/2013, b. l. 4). Taip pat teismas nurodė, kad ATP byloje Nr. A2.6.-23-813/2013 esančiuose 2012-12-12 tarnybiniais pranešimais konstatuota, kad G. J. iš eismo įvykio vietos pabėgo (b. l. 5, 6). Trečiasis asmuo A. N. apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad alkoholio kvapas sklido nuo atsakovo žmonos J., o G. J. nepasišalino iš įvykio vietos, tik nuėjo pasiimti pinigų. Tačiau pagarsinus jo paties paaiškinimus apie autoįvykio aplinkybes, duotus 2012-12-11 (ATP byla Nr. A2.6.-23-813/2013, b. l. 11), trečiasis asmuo pripažino, kad 2012-12-11 nurodytos aplinkybės yra teisingos. Trečiojo asmens paaiškinimais ATP byloje Nr. A2.6.-23-813/2013 teismas nustatė, kad 2012-12-11 21.07 val. jis ruošėsi išlipti iš savo automobilio, kai pajuto smūgį iš galo, į jo automobilį atsitrenkė AUDI 100, v. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš minėto automobilio išlipo stambus, aukštas vyras, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo. Tarp jo ir atsakovo bei jo žmonos kilo konfliktas, A. N. iškvietus policiją, atsakovas apsisuko ir nubėgo į tamsą (ATP byla Nr. A2.6.-23-813/2013, b. l. 11). Teismas nurodė, kad atsakovas neginčijo, kad trečiasis asmuo A. N. apie eismo įvykį pranešė policijai. Teismo vertinimu, tai, jog trečiasis asmuo A. N. iškvietė policiją, tik patvirtina, jog trečiasis asmuo vertino, kad eismo įvykio metu jam buvo padaryta turtinė žala, ir siekė nustatyti kaltą asmenį. Tačiau atsakovas, nesulaukęs policijos pareigūnų, nors ir žinodamas, kad jie yra iškviesti, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Iš byloje esančios Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK pateiktos G. J. administracinės teisės pažeidimo bylos kopijos teismas nustatė, kad jis policijos pareigūnų buvo pastebėtas darantis pažeidimą 2011-12-11 apie 22:00 val., 23:28 val. jam nustatytas 2,27 prom. girtumas, kai tuo tarpu eismo įvykis, kuriame jis pripažintas kaltu, įvyko tą pačią dieną, tačiau valanda anksčiau nei atsakovas padarė ATPK 131 str. 1 d. numatytą pažeidimą, t. y. 21:07 val. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra objektyvios galimybės nustatyti, kuriuo konkrečiu momentu atsakovas G. J. vartojo alkoholį, tačiau bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas G. J. alkoholį vartojo nuo 21:07 val. iki 22:00 val., kai jis policijos pareigūnų buvo pastebėtas darantis pažeidimą, numatytą LR ATPK 131 str. 1 d. Be to, teismas nurodė, kad nors atsakovas ir teigia, kad alkoholį vartojo tik po to, kai buvo nustatytos eismo įvykio aplinkybės, tačiau iš ATP byloje Nr. A2.6.-23-813/2013 esančių jo paaiškinimų, duotų 2012-12-12, matyti, kad jis nurodė, jog prieš tris valandas iki eismo įvykio buvo išgėręs du butelius alaus. Asmens blaivumo testu, atliktu administracinio teisės pažeidimo byloje A2.6.-23-813/2013, nustatyta, kad G. J. po eismo įvykio buvo neblaivus, 2012-12-11 jam buvo konstatuota 2,27 promilių girtumas (administracinio teisės pažeidimo byla A2.6.-23-813/2013, b. l 7), eismo įvykis įvyko 2012-12-11 21 val. 7 min. (administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 382730).
Surinktų įrodymų pagrindu, teismas konstatavo, jog G. J. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, nes buvo neblaivus (2,27 promilių girtumas), po eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos, jo įvykio vietoje atvykus policijai nebuvo, todėl draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 22 str. 1 d. 1 p. ir 4 p.). Taip pat sprendė, kad atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala ieškovės draustam turtui, todėl ieškovė turi teisę į žalos atlyginimą (LR CK 6.263 str., 6.270 str., 6.280 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visas atsakovo ir valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas nepagrįstas, neatitinka apelianto interesų, buvo pažeistas materialinės teisės normų taikymas bei netinkamas jų aiškinimas, taip pat buvo nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose byloje. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose įtvirtinta draudiko, sumokėjusio išmoką teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Tačiau, apelianto nuomone, ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, pateikdama teismui ieškinį ir prašydama iš apelianto priteisti žalą, to prašo nepagrįstai, kadangi, nei apelianto girtumas, nei pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, nagrinėjant administracinę bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo nustatytas. Be to, kaip matyti iš Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarimo aprašomosios (motyvuojamosios) dalies, apklausiant nukentėjusįjį A. N., pastarasis patvirtino aplinkybę, jog jis automobiliui padarytą žalą vertino kaip nedidelę, kad žala jam atlyginta ir, kad jis pretenzijų G. J. neturi ir ateityje neturės. Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 24 d. nutarime konstatavo, jog G. J., palikęs savo vairuojamą automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje, pėsčiomis nuėjo ieškoti pinigų žalai atlyginti, žinojo, jog nukentėjusysis A. N. dėl eismo įvykio jau yra iškvietęs policiją, manė, kad apie įvykį yra pranešta tinkamai. Todėl, apelianto nuomone, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas nebuvo pažeistas, kadangi apie eismo įvykį policijai buvo pranešta tinkamai, o eismo įvykio deklaracija iš esmės nebuvo pildoma dar ir todėl, kad nukentėjusysis (trečiasis asmuo) A. N. ir atsakovas dėl žalos dydžio susitarė vietoje ir nukentėjusiajam turtinė žala buvo atlyginta. Be to, ieškovė, remdamasi Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK apeliaciniu skundu, nurodo, kad administracinėje byloje buvo surinkti duomenys, patvirtinantys, kad A. N. po eismo įvykio juto nuo atsakovo sklindantį alkoholio kvapą, taip pat apie 22 val. atsakovas buvo sulaikytas dėl gatvės perėjimo neleistinoje vietoje ir jam nustatytas 2,27 promilių girtumas. Apeliantas pažymi, kad minėtas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismo 2013-03-05 nutartimi buvo atmestas visa apimtimi, o administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo nustatytas faktas, kad atsakovas transporto priemonę vairavo neblaivus ar apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat vengė neblaivumo patikrinimo ar vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, dėl tokio pažeidimo jam nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nebuvo pripažintas kaltu pagal ATPK 126 str. 4 d.
Taip pat apeliantas nurodo, kad iš byloje esančios Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK pateiktos G. J. administracinės teisės pažeidimo bylos kopijos matyti, kad jis policijos pareigūnų buvo pastebėtas darantis pažeidimą 2011-12-11, apie 22:00 val., girtumas nustatytas 23:28 val., kai tuo tarpu eismo įvykis, kuriame jis pripažintas kaltu, įvyko tą pačią dieną, tačiau 21:07 val., t. y. valanda anksčiau nei atsakovas padarė LR ATPK 131 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Iš Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-01-24 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-23-813/2013 matyti, kad eismo įvykio aplinkybės buvo nustatytos iš karto po eismo įvykio (2012-12-11 21:07 val.), atsakovas iš karto pripažino savo kaltę, su nukentėjusiuoju apžiūrėjo automobilių apgadinimus, sutarė su A. N. dėl žalos dydžio, jos atlyginimo bei išėjo ieškoti pinigų žalai atlyginti. Policijos pareigūnai įvykio planą surašė 2012-12-11, 21:27 val., o atsakovo automobilis priverstinai nuvežtas tą pačią dieną 21:40 val. (adm. byla Nr. A2.6.-23-813/2013, b. 1. 9, 12), t. y. policijos pareigūnų veiksmai atlikti dar iki policijos pareigūnams sulaikant neblaivų atsakovą kertant gatvę neleistinoje vietoje. Taigi, byloje nėra surinkta įrodymų, paneigiančių, kad atsakovas alkoholį vartojo po to, kai buvo nustatytos eismo įvykio aplinkybės, kai jis pripažino savo kaltę, sutarė dėl žalos atlyginimo ir išėjo ieškoti pinigų žalos atlyginimui, o eismo įvykio aplinkybių nustatymo siejimas tik su galimybe policijos pareigūnams apklausti atsakovą yra niekuo nepagrįstas. Apeliantas pažymi, kad ATPK numatyta atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimą, tačiau atsakovui nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis nebuvo pripažintas kaltu pagal LR ATPK 126 str. 4 d., t. y. už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatytas atsakovo neblaivumas vairuojant transporto priemonę, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, negalėjo būti tenkintas ir reikalavimas grąžinti išmokėtas sumas Įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. pagrindu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Skunde pažymi, jog administracinėje byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios civilinėje byloje. Civilinėje ir administracinėje byloje skiriasi įrodinėjimo taisyklės, įrodymų vertinimas. Draudikas turi teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtas sumas iš apdraustojo G. J., kadangi jis pasišalino iš avarijos vietos bei vartojo alkoholį iki policijai ištiriant avarijos aplinkybes. Labiausiai tikėtina, kad G. J. vartojo alkoholį prieš eismo įvykį bei vairavo būdamas neblaivus. Administracinėje byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina G. J. kaltę dėl dviejų pažeidimų - pasišalinimo iš avarijos vietos ir vairavimo esant neblaiviam. Policija nedelsiant po įvykio negalėjo ištirti visų aplinkybių, nes avarijos vietoje nebuvo avarijos kaltininko. G. N. teigia, kad policija baigė avarijos aplinkybių tyrimą iki 22 val. Jei tikėti G. J. gynybos versijomis, jis po avarijos aplinkybių ištyrimo iki 22 val., t.y. per maždaug 20 min išgėrė tiek daug alkoholio, kad jam buvo nustatytas 2,27 promilių girtumas. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiu, kad policija ištyrė avarijos aplinkybes iki 22.00 val. Nurodo, kad iki 22 val. policija negalėjo ištirti visų esminių avarijos aplinkybių, nes G. N. iki 22.00 val. policija nerado. Avarijos aplinkybės ištirtos tada, kai policija nustatė, ar vairuotojas buvo blaivus. G. J. versija, kad jis išėjo iš avarijos vietos, nes ėjo į bankomatą, nepagrįsta, nes jis per 53 minutes iki bankomato nenuėjo. Policija sulaikė G. J. praėjus 53 minutėms po eismo įvykio. Policija nesutrukdė G. J. nueiti iki bankomato pirmą valandą. Akivaizdu, kad G. J. negalėjo nueiti iki bankomato per antrą valandą po įvykio, bet ta aplinkybė bylai neturi jokios reikšmės. Net jeigu būtų galima patikėti teiginiais, kad G. J. ėjo į bankomatą, ėjimas iki bankomato negali būti pripažintas būtinuoju reikalingumu, tai yra vairuotojas turėjo likti įvykio vietoje net jeigu jis ir būtų norėjęs nueiti iki bankomato. G. J. elgesys vertintinas kaip neblaivumo patikrinimo vengimas. Policija gatvėje sulaikė G. J. ne dėl to, kad jis neleistinoje vietoje perėjo gatvę, o dėl to, kad jis buvo įtariamas dalyvavęs eismo įvykyje. Pažeidimas - ėjimas per gatvę neleistinoje vietoje, konstatuotas vėliau. Avarijos metu nukentėjęs asmuo liudijo, kad juto nuo G. J. sklindantį alkoholio kvapą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog 2012-12-11 21:07 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio dalyviai A. N., vairavęs a/m VOLVO V40 ir G. J., vairavęs a/m Audi100, eismo įvykio metu buvo sugadinta A. N. priklausanti transporto priemonė VOLVO V40, v. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl šio įvykio įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-01-24 nutarimu pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir nubaustas 150 Lt bauda. Tuo pačiu nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teisena atsakovo atžvilgiu nutraukta (1 t. b. l. 43-49). Atsakovo vairuojamas automobilis įvykio metu buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (1 t. b. l. 7-9). 2012-01-21 Transporto priemonės techninės apžiūros aktu buvo nustatyti automobilio VOLVO sugadinimai, sudaryta žalos sąmata bei išmokėta 1497,81 Lt suma žalai atlyginti. Iš teisme pateikto ieškovės ieškinio atsakovui matyti, kad ji savo reikalavimą atsakovui grindžia Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 22 str. 1 d. 1 p., 4 p. ir 22 str. 2 d. nurodytais pagrindais, kuriuose įtvirtinta, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo ir / arba pasišalino iš įvykio vietos.
Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino. Šį sprendimą teismas grindė tomis išvadomis, jog atsakovas G. J. iš eismo įvykio vietos pasišalino, pabėgo, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Šias išvadas teismas padarė įvertinęs administracinėje byloje Nr. A2.6.-23-813/2013 esančiais rašytiniais įrodymais-protokolu b. l. 4, tarnybiniais pranešimais b. l. 5, 6, asmens blaivumo testu, atliktu administracinio teisės pažeidimo byloje b. l. 7 (prijungta adm. byla A2.6.-23-813/2013).
Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, esminiai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tomis aplinkybėmis, jog G. J. girtumas, nei pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, nagrinėjant minimą administracinę bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo nustatytas, administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo nustatytas faktas, kad atsakovas transporto priemonę vairavo neblaivus ar apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kad G. J. vengė neblaivumo patikrinimo ar vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, dėl tokio pažeidimo G. J. nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis nebuvo pripažintas kaltu pagal ATPK 126 str. 4 d. Apeliantas nurodo, kad iš Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-01-24 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-23-813/2013 matyti, kad eismo įvykio aplinkybės buvo nustatytos iš karto po eismo įvykio (2012-12-11 21:07 val.), atsakovas iš karto pripažino savo kaltę, su nukentėjusiuoju apžiūrėjo automobilių apgadinimus, sutarė su A. N. dėl žalos dydžio, jos atlyginimo bei išėjo ieškoti pinigų žalai atlyginti. Policijos pareigūnai įvykio planą surašė 2012-12-11, 21:27 val., o atsakovo automobilis priverstinai nuvežtas tą pačią dieną 21:40 val. (adm. byla Nr. A2.6.-23-813/2013, b. 1. 9, 12), t. y. policijos pareigūnų veiksmai atlikti dar iki policijos pareigūnams sulaikant neblaivų atsakovą kertant gatvę neleistinoje vietoje. Apelianto manymu, byloje nėra surinkta įrodymų, paneigiančių, kad atsakovas alkoholį vartojo po to, kai buvo nustatytos eismo įvykio aplinkybės, kai jis pripažino savo kaltę, sutarė dėl žalos atlyginimo ir išėjo ieškoti pinigų žalos atlyginimui.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka sprendžia, jog Jonavos rajono apylinkės teismas nustatęs visas svarbias byloje aplinkybes, šias aplinkybes netinkamai įvertino, todėl bylą išsprendė iš esmės neteisingai, kadangi teismo sprendimo išvadų nepagrindžia faktinės įvykio aplinkybės. Todėl skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas naikintinas, byloje priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 2 p.).
Kauno apygardos teismas nustatė, jog įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 01 24 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-23-813/2013 atsakovas G. J. dėl eismo įvykio padarymo buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir nubaustas 150 Lt bauda, t. y. jam paskirta administracinė bauda už tai, kad padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą). Tuo pačiu teismo nutarimu atsakovo atžvilgiu bylos teisena dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. (pasišalinimo iš eismo įvykio vietos), nutraukta. Iš Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 01 24 nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2013 03 05 nutarties (administracinė byla Nr. A2.6.-23-813/2013, b. l. 66, 67, 84-86), matyti, kad G. J. nebuvo kaltinamas ir pripažintas nusižengęs dėl vairavimo transporto priemonės neblaiviam ar už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (ATPK 126 str. 4 d.). Įsiteisėjęs nutarimas minėtoje administracinėje byloje turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje (LR CPK 182 str.), todėl nepagrįstas Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo motyvas, kad administracinės teisenos byloje nustatyti faktai neturi prejudicinės galios sprendžiant dėl žalos atlyginimo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Jonavos rajono apylinkės teismas tas skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo išvadas, jog G. J. iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepagrįstai grindė 2012-12-12 administracinio teisės pažeidimo protokolu (ATP byla Nr. A2.6.-23-813/2013, b. l. 4), minėtoje byloje esančiais 2012-12-12 tarnybiniais pranešimais (b. l. 5, 6), kadangi šiuos administracinėje byloje surinktus dokumentus įvertinę Jonavos rajono apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas, įsiteisėjusiais teismų procesiniais dokumentais, nusprendė, kad G. J. iš įvykio vietos nepasišalino (administracinė byla Nr. A2.6.-23-813/2013, b. l. 66, 67, 84-86).
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka konstatuoja, kad paneigta Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo išvada, kad G. J. po eismo įvykio ir iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Kaip jau minėta anksčiau šiame teismo sprendime, G. J. administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis nebuvo kaltinamas už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo t. y. pagal ATPK 126 str. 4 d. Kauno apygardos teismas iš prijungtoje byloje Nr. A2.6.-23-813/2013 esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad autoįvykis įvyko 2012 12 11 d. 21.07 valandą (administracinė byla Nr. A2.6.-23-813/2013, b. l. 4). Policijos pareigūnai įvykio planą sudarė 2012-12-11 d. 21:27 val., planas pasirašytas policijos pareigūno ir paties atsakovo G. J.. Plane nėra nuorodos, kad G. J. planą pasirašė kitu, nei nurodyta įvykio plane, laiku. Taip pat nustatyta, kad atsakovo automobilis Audi 100 priverstinai pareigūnų nuvežtas 2012 12 11 d. 21:40 val. (adm. byla Nr. A2.6.-23-813/2013, b. l. 9). Šie rašytiniai įrodymai liudija, kad autoįvykio aplinkybės buvo nustatytos tą pačią dieną iki 21.40 min. Kauno apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad rašytiniai įrodymai, kol jie nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka ar nepaneigti kitais lygiaverčiais įrodymais, negali būti paneigti liudytojų ar trečiojo asmens A. N. duotais parodymais byloje (LR CPK 177, 178 str.), todėl teismas jais turi vadovautis, atsižvelgiant į šias įstatymo leidėjo įtvirtintas nuostatas (LR CPK 185 str.). Kauno apygardos teismas taip pat nustatė, kad neblaivumo būsena G. J. yra nustatyta 2012 12 11 d. 23.28 valandą (adm. byla Nr. A2.6.-23-813/2013, b. l. 7), t. y. po kelių valandų nuo autoįvykio ir po dviejų valandų nuo autoįvykio aplinkybių nustatymo. Neblaivumo būsena nustatyta kaltinant G. J. netinkamu gatvės perėjimu (adm. Byla Nr. A2.6.-23-813/2013, b. l. 62).
Esant šių nustatytų aplinkybių visumai, Kauno apygardos teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta įrodymų, paneigiančių tas aplinkybes, kad atsakovas G. J. alkoholį vartojo jau po to, kai buvo nustatytos eismo įvykio aplinkybės, kai jis pripažino savo kaltę, sutarė dėl žalos atlyginimo su trečiuoju asmeniu byloje ir nuėjo ieškoti pinigų žalos atlyginimui. Kauno apygardos teismas išdėstytų motyvų pagrindu sprendžia, kad ieškovė byloje neįrodė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 punkte ir 4 punkte nustatytų pagrindų, kuriais grindė savo ieškinį, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas (LR CPK 178 str., CK 6.1015 str.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį grindė ir tais motyvais, jog atsakovas netinkamai vykdė įstatymo nustatytą pareigą pranešti apie autoįvykį policijai, neužpildė įvykio deklaracijos, t.y. nevykdė TPVCAPDĮ 12 str. nustatytų pareigų ar padidino žalą dėl savo kaltės, todėl TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. pagrindu ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti draudiko patirtą žalą, išmokėjus draudimo išmoką. Kauno apygardos teismas iš bylos medžiagos bei apžiūrai prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos nustatė, kad apie nurodomą eismo įvykį buvo pranešta policijai, atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl autoįvykio, byla nagrinėjimui buvo persiųsta Jonavos rajono apylinkės teismui. Teismas sprendžia, jog kviečiant policiją į autoįvykio vietą, nėra būtina autoįvykio dalyviams pildyti eismo įvykio deklaraciją. Dėl to ieškovės nurodomi motyvai yra atmetami kaip nepagrįsti (LR CPK 178 str.). Kitų TPVCAPDĮ 12 straipsnio pažeidimų, kuriais vadovaujantis, ieškovė įgytų teisę į dalinį ar visišką išmokėtų išmokų grąžinimą, ieškovė nenurodo. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, ieškovės reikalavimas grąžinti išmokėtas sumas TPVCAPD įstatymo 22 str. 2 dalies pagrindu taip pat atmetamas (LR CPK 178 str., 6.1015 str.).
Atmetus ieškinį, nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo procesines palūkanas nuo priteistos sumos (CK 6.37, 6.210 str., CPK 185 str.).
Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 500 Lt už atsiliepimo surašymą (b. l. 52), ir 72 lt sumokėtam žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą grąžinti (2 t. b. l. 7), (CPK 93 str. 1 d.), o valstybės naudai – 42,18 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 str. 2 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti.
Byloje priimti naują sprendimą.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834), J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, atsakovui G. J. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 572 Lt (165,66 eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius) valstybei 42,18 Lt (12,21 eurų) pašto išlaidų (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.