Kauno apylinkės teismo nutarimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Editai Sabaitei, Inai Jankulskaitei, dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui G. J., jo atstovei advokatei Matildai Liatukaitei, nukentėjusiajam A. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) LR piliečio, lietuvio, bausto administracine tvarka, nedirbančio, vedusio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. 2012-12-11 d. 21.07 val., Jonavos mieste, prie (duomenys neskelbtini) 40 esančio pastato, vairuodamas automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė bei apgadino kitą automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais savo veiksmais G. J. pažeidė KET 9, 133 punktų reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

G. J., apklaustas teismo posėdyje, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad vairavo automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvažiavęs į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini) 40, Jonavoje, galine dalimi atsitrenkė į kitą automobilį „Volvo“. Savo vairuojamo automobilio nesuvaldė dėl slidžios kelio dangos. Su „Volvo“ automobilio savininku A. N. įvykio vietoje deklaracijos nepildė, nes sutarė, kad už „Volvo“ bamperio įskilimą G. J. sumokės 500 Lt. Neturėdamas šios pinigų sumos, G. J. ėjo iki banko „Swedbank“ bankomato, bet pakeliui buvo sulaikytas policijos pareigūnų už ėjimą per važiuojamąją kelio dalį ten, kur eiti draudžiama, dvigubos skiriamosios kelio J. Basanavičiaus g. 4, Jonavoje, juostos kirtimą. Už šį ATPK 131 str. 1 d. numatytą pažeidimą jam 2012-12-12 buvo surašytas ATP protokolas, skirta 20 Lt bauda, kurią G. J. sumokėjo. Dėl šios priežasties G. J. objektyviai negalėjo nusiimti pinigų ir grįžti į eismo įvykio vietą nukentėjusiam A. N. atlyginti žalą. Jo manymu, nukentėjusiam žala nebuvo didelė, ją jau atlygino. Policijos nekvietė, nes buvo vairuojamas tėvo automobilis, nenorėjo, kad tėvui pabrangtų civilinės atsakomybės draudimas.

Nukentėjęs A. N. teisme paaiškino, kad sėdėdamas savo automobilyje pajuto smūgį, išlipo. Į jo automobilį atsitrenkęs G. J. pradėjo keiktis, agresyviai elgtis, todėl nukentėjęs iš karto iškvietė policiją. G. J. siūlė nukentėjusiam 500 Lt žalai atlyginti. Pasiūlęs pinigų sumą, apsisuko ir nuėjo. Į įvykio vietą jau negrįžo, nes kai policijos pareigūnai įformino įvykį, visi išsiskirstė. Po to nukentėjęs šnekėjo su A. J.. Pats A. N. jo automobiliui padarytą žalą vertina kaip nedidelę, žala jam atlyginta, pretenzijų nereiškia, mano, kad įvyko nesusipratimas. Eismo įvykio deklaracijos nepildė, nes jau atvyko jo iškviesta policija, kuri viską įformino.

Liudytoja A. J. teisme parodė, kad yra traukiamo administracinėn atsakomybėn G. J. sutuoktinė. 2012-12-11 kartu su G. J. buvo pas savo motiną A. R., su ja gėrė brendį. Daugiabučio namo kieme buvo automobiliu užstatę įvažiavimą į kiemą, todėl G. J., norėdamas patraukti mašiną, atsitrenkė į „Volvo“ automobilį. Su jo savininku A. N. tarėsi dėl žalos atlyginimo, sutarė jos 500 Lt dydį. Po šio susitarimo G. J. išėjo ieškoti pinigų, bet jį sulaikė policija už perėjimą per gatvę neleistinoje vietoje, todėl G. J. į eismo įvykio vietą pinigų negalėjo atnešti ir negalėjo nedelsiant atsiskaityti su nukentėjusiu. Šiuo metu žala jam jau atlyginta. Įvykio vietoje negrįžtant G. J., pati liudytoja sėdo už vairo ir, atbuline eiga patraukdama automobilį nuo įvažiavimo į kiemą, atsitrenkė į tvorą.

Liudytoja A. R. teisme parodė, kad G. J. yra jos žentas. 2012-12-11 dukra A. J. su G. J. atvyko pas liudytoją, kartu su A. J. liudytoja gėrė brendį. J. sumanė patraukti automobilį nuo įvažiavimo į daugiabučio namo kiemą. Gal po 20 min. atėjo G. J. ir liudytojai pasakė, kad atsitrenkė į kitą automobilį, paprašė paskolinti 500 Lt nukentėjusiam žalai atlyginti. Liudytoja tokios pinigų sumos neturėjo ir pasiūlė G. J. nueiti iki bankomato iš išsigryninti reikiamą pinigų sumą. G. J. atsakė, kad turi savo banko kortelę ir kad eina iki bankomato. Po to G. J. į liudytojos namus negrįžo.

Iš A. N. byloje esančio rašytinio paaiškinimo (b.l. 9) matyti, kad jis, 2012-12-11 d. 21.07 val. vairavo savo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykęs į aikštelę prie namo (duomenys neskelbtini) 40, Jonavoje, sustojo ir ruošėsi išlipti. Pajuto smūgį į automobilio galą. Pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš jo išlipo G. J. (jį atpažino vėliau policijoje), nuo kurio sklido alkoholio kvapas. G. J. pasakė, jog užmuš A. N. ir bandė suduoti į veidą. Iš G. J. paskos išlipo moteris, kuri taip pat bandė pagauti A. N. ir jam suduoti į veidą. A. N. išvengė smūgių ir iškvietė policiją. Tuo momentu G. J. apsisuko ir nubėgo į tamsą. Tada moteris sėdo į automobilis „Audi 100“, važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į tvorą. Tuo momentu atvyko policija ir sulaikę šią moterį, kuri irgi buvo neblaivi.

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (b.l. 3, 4) matyti, kad pareigūnai 2012-12-11 d. 21.27 gavę nurodymą atvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) 40, Jonavoje, ir pastebėjo galine dalimi atsitrenkusį į metalinę tvorą automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie jo stovėjo akivaizdžiai girta moteris, kuri pareigūnus koneveikė necenzūriniais žodžiais. Prie pareigūnų priėjęs A. N. paaiškino, jog į jo automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį atsitrenkė automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas ant A. N. ėmė šaukti, stengėsi suduoti smūgius, grasino, o po to iš įvykio vietos pabėgo. Taip pat A. N. policijos pareigūnams paaiškino, kad neblaivi moteris sėdo į automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga trenkėsi į tvoros stulpą.

Iš asmens blaivumo testų matyti, kad G. J. 2012-12-11 d. 23.28 val. buvo nustatytas 2,27 promilių girtumas, o 2012-12-12 d. 04.31 val. buvo nustatytas 1,54 promilių girtumas (b.l. 5).

2012-12-12 G. J. pranešta, kad jis nušalinamas nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 6).

2012-12-11 Transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. 253 nustatyti, kad automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai priekiniame ir galiniame bamperiuose, kairės pusės galiniame žibinte (b.l. 7).

Eismo įvykio plane grafiškai pavaizduotas automobilių „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsidėstymas bei susidūrimo vietos (b.l. 10).

Iš 2012-12-12 ATP protokolo Nr. 61AN-2192421-12 matyti, kad G. J. 2012-12-11 apie 22.00 val. Jonavos m., J.Basanavičiaus gatvėje, būdamas girtas (2,27 prom.) perėjo per važiuojamąją kelio dalį ten, kur eiti draudžiama, kirto dvigubą skiriamąją kelio juostą ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 131 str. 1 d.. Už tai paskirtą 20 Lt baudą sumokėjo 2012-12-20 įmokos mokėjimo kvitu (b.l. 61, 62).

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimo faktą ir G. J. kaltę įrodo: jo paties parodymai, teisme apklaustų liudytojų ir nukentėjusio parodymai, administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 1), įvykio vietos planas (b.l. 12), fotonuotraukos (b.l. 26-33), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b.l. 5-6), rašytiniai paaiškinimai dėl eismo įvykio (b.l. 10-11). G. J. padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas G. J. buvo surašytas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., t. y. dėl to, kad jis po eismo įvykio padarymo iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Nustatyti G. J. veiksmai – nepranešė policijos pareigūnams ir palikęs savo automobilį suėjo iš įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau šio nusižengimo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Remiantis teismų praktika, eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-06-19 nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012, Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-802-579/2012).

Nagrinėjamoje byloje nesurinkta duomenų, patvirtinančių, kad G. J., supratęs, jog sukėlė eismo įvykį, sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, žinodamas, kad elgiasi neteisėtai ar tikėdamasis apsunkinti eismo įvykio aplinkybių atskleidimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog eismo įvykio metu padaryti automobilių apgadinimai yra nežymūs. Pažeidėjas parodė, kad po įvykio kartu su nukentėjusiu A. N. apžiūrėję automobilius, sutarė, kad G. J. atlygins nukentėjusiam 500 Lt turtinę žalą ir iš karto nuėjo ieškoti šios pinigų sumos. Beeidamas iki bankomato neleistinai perėjo gatvę, buvo nuvežtas į policijos komisariatą, jam surašytas ATP protokolas dėl ATPK 131 str. 1 d. pažeidimo padarymo, ir dėl šios objektyvios priežasties negrįžo į įvykio vietą ir tą dieną nukentėjusiam A. N. dėl svarbios ir pateisintos priežasties negalėjo atlyginti sutartos žalos. Šiuo metu žala atlyginta, nukentėjusysis pažeidėjui jokių pretenzijų neturi. Iš byloje aukščiau aptartų įrodymų darytina išvada, kad G. J. nevengė atsakomybės ar pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, neneigė vairavęs transporto priemonę, pripažino, kad iš tiesų nurodytoje vietoje dėl jo kaltės įvyko kontaktas tarp dviejų automobilių, suprato, jog buvo apgadintas A. N. automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvada, kad G. J., palikęs savo vairuojamą automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje ir pėsčiomis nuėjęs ieškoti pinigų žalai atlyginti, žinojęs, jog nukentėjęs A. N. dėl eismo įvykio jau yra iškvietęs policiją, manė, kad apie įvykį pranešta tinkamai, t. y. nesuvokė, jog jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės. Duomenų paneigiančių tokį G. J. aiškinimą byloje nėra surinkta. Remiantis surinktų įrodymų visuma, konstatuojama, kad G. J. veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta ATPK 250 str. 1 p. pagrindu.

G. J. administracinę atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas laiko jo prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl padarytos veikos bei savanorišką žalos atlyginimą nukentėjusiam A. N. (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 2 d.), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį G. J. jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į G. J. padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, jis baustinas artima vidurkiui už ATPK 127 str. 2 d. nustatyto teisės pažeidimo sankcijoje numatyta švelniausia nuobaudos rūšimi – bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir jį už tai nubausti 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) bauda.

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į VMI prie LR Finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 6030, sąskaitos numeris LT 247300010112394300, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK (Klaipėdos g. 4, Jonava). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimo vykdymą pavesti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.