Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarimo G. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – ir Institucija) Patrulių būrio vyresnysis patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. J. už tai, kad šis 2012-12-11 21.07 val. Jonavos mieste, prie (duomenys neskelbtini) g. 40 esančio pastato, vairuodamas automobilį „Audi 100“, valst. Nr. NKH242, nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė bei apgadino kitą automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais G. J. pažeidė KET 9, 133, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti, o padarytu dėl neatsargumo – jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba numatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 10, 11 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra tyčinis administracinis teisės pažeidimas. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė, kad iš įvykio vietos pasišalina neteisėtai, suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas pasišalino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nesurinkta duomenų, patvirtinančių, kad G. J., supratęs, jog sukėlė eismo įvykį, sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, žinodamas, kad elgiasi neteisėtai ar tikėdamasis apsunkinti eismo įvykio aplinkybių atskleidimą. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos G. J. veiksmuose nebuvimo padarė išsamiai išanalizavęs byloje esančius įrodymus. Teismas įvertino teisme duotus G. J., liudytojų A. J., A. R., nukentėjusiojo A. N. parodymus ir jų pagrindu pagrįstai konstatavo, kad po to, kai 2012-12-11 21.07 val. Jonavos mieste, prie . (duomenys neskelbtini) g. 40 esančio pastato, įvyko eismo įvykis, kurio metu G. J. vairuojamu automobiliu buvo apgadintas A. N. vairuojamas automobilis, G. J. pradžioje keikėsi ir elgėsi agresyviai, dėl ko nukentėjusysis iškart iškvietė policiją, tačiau po to ėmė tartis su nukentėjusiuoju ir siūlė jam 500 Lt. Kad buvo pasiūlyti 500 Lt, patvirtino ne tik pats G. J., bet ir nukentėjusysis A. N. ir liudytojos A. J. ir A. R.. Byloje nėra įrodymų paneigiančių G. J., A. J. ir A. R. aiškinimą, kad G. J. ėjo iki bankomato ir būtų grįžęs į įvykio vietą bei atsiskaitęs su nukentėjusiuoju. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad G. J. tą patį vakarą buvo nubaustas už tai, kad neleistinoje vietoje perėjo kelią, kas atitinka jo aiškinimą, jog einant iki bankomato, esančio Basanavičiaus g., jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir dėl to nebeturėjo galimybės grįžti į eismo įvykio vietą. Pažymėtina, ir tai, kad G. J. įvykio vietoje paliko savo automobilį, ten taip pat liko ir jo žmona A. J.. Nukentėjusysis matė eismo įvykį sukėlusį asmenį. Todėl G. J. pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti atsakomybės, būtų nelogiškas. Be to, G. J. atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, pastarasis jam pretenzijų neturi.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje G. J. kaltė, t. y. tai, kad jis tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET, nenustatyta, todėl Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.