Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-11-03 · Civilinė byla Nr. 2S-836-520/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-03
Bylos Nr.
2S-836-520/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis
Pareiškėjas
V. P., I. Z.
Suinteresuotas asmuo
E. Z., Vilniaus
Advokatai
Jodita Rapalavičienė, Aldona Birutė Jankevičienė
Kategorijos
  • 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-836-520/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 34.3; 34.6; 128.19; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis,sekretoriaujant Monikai Stankevičienei,dalyvaujant pareiškėjai V. P.,pareiškėjos atstovei advokatei Aldonai Birutei Jankevičienei,pareiškėjai I. Z.,suinteresuotam asmeniui E. Z. (E. Z.),suinteresuoto asmens atstovei advokatei Joditai Rapalavičienei,vertėjai Olgai Vostrenkovai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo pagal pareiškėjų V. P. ir I. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto 26 notarų biuro notarui R. T., E. Z. (E. Z.), A. S.,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos V. P. ir I. Z. 2009-06-30 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė pripažinti, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, prailginti įstatymo nustatytą terminą J. Z. (J. Z.), mirusio 1996-09-21, palikimui priimti. Nurodė, kad 1996-09-21 mirė pareiškėjos V. P. senelis ir pareiškėjos I. Z. tėvas J. Z.. Suinteresuotas asmuo E. Z. paveldėjo J. Z. (J. Z.) 1989-03-14, 1991-05-23 testamentuose nurodytą turtą. Tačiau 2009 m. gegužės mėn. paaiškėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau VAVA) 2008-02-22 sprendimu mirusiam J. Z. (J. Z.) yra atkurtos nuosavybės teisės į jam iki nacionalizacijos priklausiusį 5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad J. Z. (J. Z.) vardu yra atkurtos nuosavybės teisės į 0,1165 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o nuosavybės teisės į 4,8835 ha žemės sklypą bus atkurtos vėliau. Tačiau testamentinis įpėdinis 0,1165 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistravo savo vardu. Kadangi testamentu žemės sklypas nebuvo paliktas suinteresuotam asmeniui, testamente nėra nurodyta, kad įpėdiniui paliekamas ir tas turtas, kuris atsiras vėliau, todėl žemės sklypas turi būti paveldimas pagal įstatymą. Jos kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau notaras paveldėjimo teisės liudijimą atsisakė išduoti, kadangi yra praleistas terminas palikimui priimti. Pareiškėja I. Z. ir pareiškėjos V. P. motina V. S., tėvas J. S. (kurie šiuo metu yra mirę) buvo pretendentai atkurti nuosavybės teises į J. Z. (J. Z.) žemę, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau VAVA apie nuosavybės teisių atkūrimą į J. Z. (J. Z.) žemę informavo ir sprendimą išdavė tik suinteresuotam asmeniui. Kadangi pareiškėja V. P. po tėvo J. S. mirties paveldėjusi jo turtą pagal testamentą palikimą priėmė, o apie kitą turtą, nenurodytą testamentą, jai nebuvo žinoma dėl objektyvių priežasčių, todėl termino palikimui priimti ji nepraleido. Pareiškėja I. Z. yra neįgali dėl psichinės sveikatos sutrikimo, jai nustatytas II grupės neįgalumas, be pašalinių žmonių pagalbos ji negali suvokti teisinių veiksmų reikšmės, su kitų asmenų pagalba 2001-06-20 kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu dėl nuosavybės atkūrimo į mirusio tėvo J. Z. (J. Z.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą žemę. Pareiškėjos I. Z. neįgalumas sutrukdė jai laiku kreiptis į įgaliotą instituciją tam, kad laiku įgyvendintų įstatymo jai suteiktas teises, todėl vien neįgalumo faktas reiškia objektyvų veiklos galimybių sumažėjimą, tokio asmens teisių gynyba yra viešojo intereso sudėtinė dalis, o neįgalumo įvertinimas turėtų būti pagrindas ginti pažeistą teisę.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies, t. y. pareiškėjos I. Z. termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis ir pratęsė pareiškėjai I. Z. terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo J. Z. (J. Z.) mirties, priimti, pareiškėjos V. P. pareiškimą atmetė, priteisė iš pareiškėjų lygiomis dalimis po 17,37 Lt valstybei pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad J. Z., miręs 1996-09-21, kuris yra pareiškėjos I. Z. tėvas, pareiškėjos V. P. senelis, testamentu jam priklausiusį turtą paliko suinteresuotam asmeniui E. Z. (Z.). VAVA 2008-02-22 sprendimu J. Z. (J. Z.) atkurtos nuosavybės teisės į jam iki nacionalizacijos priklausiusį 0,1165 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad nuosavybės teisės į 4,8835 ha žemės sklypą bus atkurtos vėliau. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjai I. Z. yra nustatyta II invalidumo grupė dėl ligos, pareiškėja serga lėtine progresuojančia liga. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti pareiškėjos I. Z. įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastis svarbiomis dėl pareiškėjos ligos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja I. P. yra antros eilės paveldėtoja, kuri būtų šaukiama paveldėti tik tuomet, jei nebūtų pirmos eilės įpėdinių, vadovaudamasis 1964 m. CK 573, 588 str., padarė išvadą, kad pareiškėja V. P. neturi reikalavimo teisės byloje, todėl atmetė pareiškėjos I. P. prašymą kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Pažymėjo, kad pareiškėja I. P. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad po savo motinos mirties ji ar jos tėvas J. S. kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.

Šalies argumentai

Pareiškėja V. P. atskiruoju skundu prašo pakeisti nutarties dalį, kuria buvo atmestas jos pareiškimas ir jos pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad teismas jos pareiškimą atmetė nepagrįstai, neteisingai aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 576, 589 str. Nurodo, kad jos motina V. S., kuri yra J. Z. (J. Z.) dukra, mirė nespėjusi priimti palikimo, atsiradusio po J. Z. (J. Z.) mirties, todėl teisė paveldėti V. S. paveldėtiną turtą perėjo įstatyminei įpėdinei, t. y. jai (pareiškėjai V. P.). Kadangi apie šį naujai paaiškėjusį turtą – žemę – jai nebuvo žinoma, o kitą turtą senelis paliko pagal testamentą suinteresuotam asmeniui, ji praleido įstatymo nustatytą terminą senelio J. Z. (J. Z.) palikimui pagal įstatymą priimti. Dėl to pagal 1964 m. CK 589 str. ji turėjo būti šaukiama paveldėti kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, nes jai perėjo teisė priimti pirmos eilės įpėdinės V. S. turtą. Įstatymo nustatytą turtą palikimui priimti ji praleido dėl objektyvių priežasčių, jokių įrodymų apie tai, kad ji objektyviai galėjo sužinoti anksčiau apie atsiradusį turtą, byloje nėra, todėl teismas turėjo teisinį pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti. Papildomas turtas atsirado atkūrus nuosavybės teises į senelio turėtą žemę 2009 m., todėl ji yra teisėta senelio turtinių teisių ir naujai atsiradusio turto įstatyminė paveldėtoja. Jos objektyvus nežinojimas apie seneliui priklausiusio turto egzistavimą, jos motinos ir tėvo mirtys sutrukdė jai laiku įgyvendinti savo teises, todėl vadovaujantis 1964 m. CK 589 str., teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, jos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pratęsti įstatymo nustatytą terminą senelio papildomai atsiradusiam palikimui pagal įstatymą priimti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo E. Z. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti galioti. Nurodo, kad teismas pagrįstai, vadovaudamasis 1964 m. CK 573 str., nustatė, kad pareiškėja V. P. yra antros eilės įpėdinė. Nors apeliantė teigia, kad turėjo būti taikomas 1964 m. CK 589 str., tačiau iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad toks argumentas yra nepagrįstas, nes 1996-09-21 atsiradus palikimui kiti pirmos eilės paveldėtojai (I. Z., V. S.) palikimo nepriėmė, o pareiškėja V. P. nebuvo nei pirmos, nei antros eilės įstatyminė įpėdinė, todėl pretenduoti į senelio J. Z. (J. Z.) turtą negalėjo. Pagal 1964 m. CK 589 str. V. P. turėjo teisę kreiptis dėl senelio palikimo dalies, priklausiusios pareiškėjos motinai V. S., mirusiai 1996-12-07, priėmimo, tačiau šios teisės pareiškėja nerealizavo. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos tėvas J. S. po sutuoktinės V. S. mirties kreipėsi į notarų biurą V. S. palikimui priimti. Dėl to nesutiktina su apeliantės argumentu, kad pareiškėjai yra perėjusios pirmos eilės įstatyminių J. Z. (J. Z.) įpėdinių teisės. Nepagrįstas yra apeliantės argumentas, kad apie nuosavybės teisių į J. Z. (J. Z.) žemę atkūrimą apeliantė sužinojo tik 2009 m. gegužės mėn., nes pareiškėjos tėvas buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į J. Z. (J. Z.) nuosavybės teise iki nacionalizacijos turėtą 5 ha žemę. Tai įrodo, kad pareiškėjos elgesys buvo neatidus, nerūpestingas, nes ji nei po senelio, nei po motinos mirties nesidomėjo teisių į jų palikimą įgyvendinimu, 13 metų praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, nenurodė jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių laiku priimti palikimą ar pateisinančių tokį ilgą termino praleidimą. Tik paaiškėjus, kad buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, pareiškėja apsisprendė norinti įgyti teisę į dalį šio turto, tačiau jai nepasinaudojus šia teise, 2009-03-17 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu jis įgijo teisę į atkurtą J. Z. (J. Z.) nekilnojamąjį turtą, 2009-05-22 dovanojimo sutarties pagrindu 0,1165 ha žemės sklypą perleido dukrai, todėl vadovaujantis CK 4.96 str. 3 d. sklypas iš dukters negali būti išreikalautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos V. P. prašymo prailginti įstatymo nustatytą terminą J. Z. (J. Z.), mirusio 1996-09-21, palikimui priimti. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria tenkintas pareiškėjos I. Z. reikalavimas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui po J. Z. (J. Z.) mirties priimti, nėra apskųsta atskiruoju skundu, absoliutūs sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindai, numatyti CPK 329 str., nenustatyti. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenagrinėja, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pratęsė pareiškėjai I. Z. terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo J. Z. (J. Z.) mirties, priimti, šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palieka nepakeistą ir nagrinėja, ar sprendimo dalis, kuria netenkintas pareiškėjos V. P. reikalavimas atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui po J. Z. (J. Z.) mirties priimti, yra teisėta ir pagrįsta.

Byloje nustatyta, kad 1996-09-21 mirė J. Z., kuris buvo pareiškėjos V. P. senelis, pareiškėjos I. Z. ir suinteresuoto asmens E. Z. (Z.) tėvas (b. l. 7, 61). Mirusio J. Z. (J. Z.) 1991-05-23, 1989-03-14 testamentuose nurodytą turtą (piniginį indėlį su palūkanomis ir kompensaciją, 3/8 dalis gyvenamojo namo, kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini)) paveldėjo suinteresuotas asmuo E. Z., jam 1997-04-08 buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentus teisės liudijimas (b. l. 8). Pareiškėjos V. P. motina V. S., J. Z. (J. Z.) dukra, mirė 1996-12-09 (b. l. 15-17). Pareiškėjos V. P. tėvas J. S. mirė 2006-11-24 (b. l. 18). Pareiškėjai V. P. 2007-04-02 buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, kuriame nurodyta, kad J. S. testamente nurodytą turtą (J. S. nuosavybės teise priklausančią dalį žemės ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)) paveldėjo jo dukra V. P., paveldimą turtą sudaro – 5/8 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 20, 80, 82). Pagal bylos duomenis V. S. bylinėjosi su J. Z. (J. Z.) dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuosavybės teisės ir jai 1990-05-29 teismo sprendimu buvo priteista nuosavybėn 5/8 namo dalys (b. l. 168, 169). VAVA 2008-02-22 sprendimu „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui J. Z.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1165 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,1165 ha naują žemės sklypą individualiai statybai, esantį (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad nuosavybės teisės į 4,8835 ha žemės bus atkurtos vėliau (b. l. 14). Suinteresuotam asmeniui E. Z. (Z.) 2009-03-17 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriame nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro 0,1165 ha bendro ploto žemės sklypas, kuris mirusiajam J. Z. (J. Z.) priklausė asmeninės nuosavybės teise pagal 2009-03-09 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymą ir VAVA 2008-02-22 sprendimą (b. l. 70).

Pareiškėja V. P. 2009-05-26 kreipėsi į Vilniaus miesto 26-ąjį notarų biurą dėl palikimo pagal įstatymą priėmimo, kuriuo prašė išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į J. Z. (J. Z.) priklausiusį 5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 25). Notaras 2009-06-05 nutarimu atsisakė atlikti prašomą notarinį veiksmą, nes terminas palikimui priimti pagal 1964 m. CK 587 str. yra praleistas (b. l. 26). Pareiškėja 2009-06-30 kreipėsi į teismą prašydama prailginti įstatymo nustatytą terminą J. Z. (J. Z.) palikimui priimti, nes terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos V. P. pareiškimą atmetė tuo pagrindu, jog pareiškėja yra antros eilės įstatyminė įpėdinė, neįrodė, kad ji ar pareiškėjos tėvas J. S. kreipėsi į notarą dėl pareiškėjos motinos V. S. palikimo priėmimo. Išnagrinėjus pareiškėjos V. P. pareiškime nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu ji prašė prailginti įstatymo nustatytą terminą J. Z. (J. Z.), palikimui priimti, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos pareiškimo reikalavimo.

Šioje byloje nagrinėjant aplinkybes, susijusias su susiklosčiusiais paveldėjimo teisiniais santykiais po J. Z. (J. Z.) mirties, turi būti taikomos palikimo atsiradimo metu, t. y. J. Z. (J. Z.) mirties dieną 1996-09-21, galiojusios teisės normos, numatytos 1964 m. CK (2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.). Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pagal 1964 m. CK 589 str. ji turėjo būti šaukiama paveldėti kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, nes jai perėjo teisė priimti pirmos eilės įpėdinės J. Z. (J. Z.) dukters (pareiškėjos motinos) V. S. paveldėtiną turtą, įstatymo nustatytą turtą palikimui priimti ji praleido dėl objektyvių priežasčių, jokių įrodymų apie tai, kad ji objektyviai galėjo sužinoti anksčiau apie atsiradusį turtą, byloje nėra. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji turi teisę paveldėti J. Z. (J. Z.) turtą, kaip V. S. įpėdinė, nepatvirtinta įrodymais. Priešingai, pati pareiškėja pareiškime buvo nurodžiusi, kad jos motinos V. S. turtą ir turtines teises paveldėjo jos sutuoktinis (pareiškėjos tėvas) J. S. (b. l. 3). Pagal bylos duomenis J. S. po V. S. mirties paveldėjo V. S. nuosavybės teise priklausiusias 5/8 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi V. P. įpėdinis buvo jos vyras J. S., kuris turėjo teisę įgyvendinti V. S. teisę paveldėti pagal įstatymą J. Z. (J. Z.) turtą 1964 m. CK 589 str. pagrindu. 1964 m. CK 589 str. numatė, kad jeigu įpėdinis, šaukiamas paveldėti pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą (CK 587 str.), teisė priimti jam priklausančią palikimo dalį pereina jo įpėdiniams. Šią mirusio įpėdinio teisę jo įpėdiniai gali įgyvendinti bendrais pagrindais per likusią palikimui priimti termino dalį. Jeigu likusi termino dalis yra trumpesnė kaip trys mėnesiai, ji prailginama iki trijų mėnesių. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad po J. Z. (J. Z.) mirties 1996-09-21 pirmos eilės įpėdiniai buvo pareiškėja I. Z., suinteresuotas asmuo E. Z. ir pareiškėjos motina V. S.. Palikėjas testamentu jam priklausiusio turto dalį paliko suinteresuotam asmeniui E. Z. (Z.). Pareiškėjos V. P. motina V. S., kuri buvo pirmos eilės J. Z. (J. Z.) įstatyminė įpėdinė, mirė 1996-12-09, t. y. po palikimo atsiradimo praėjus beveik 3 mėn., tačiau nesuėjus 6 mėn. terminui palikimui priimti. Kadangi V. S. turėjo teisę paveldėti J. Z. (J. Z.) palikimą pagal įstatymą būdama gyva, mirė nespėjusi šios teisės įgyvendinti, dėl to teisę priimti J. Z. (J. Z.) palikimą, nepaskirtą testamentu, mirus V. S. įgijo V. S. įpėdinis J. S.. J. S. iki savo mirties neatliko jokių veiksmų palikimui priimti, praleido įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis galėjo įgyvendinti V. S. teisę paveldėti pagal įstatymą J. Z. (J. Z.) turtą, kuris testamentu nebuvo paliktas suinteresuotam asmeniui E. Z. (Z.). Pareiškėja nurodo, kad apie naujai paaiškėjusį J. Z. (J. Z.) turtą (nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą) nebuvo žinoma nei pareiškėjos motinai, nei pareiškėjos tėvui, papildomas senelio turtas atsirado jos tėvų mirties. Jokių kitų aplinkybių, dėl kurių jos tėvas praleido įstatymo nustatytą terminą priimti V. S. priklausiusį palikimą, nenurodo. Pagal bylos duomenis J. Z. iki savo mirties buvo padavęs prašymą atkurti jam nuosavybės teises į žemę, teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuri yra turtinė teisė, yra paveldima, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Tokia išvada grindžiama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d. nuostata, kad, mirus piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniams. Dėl to nesutiktina su pareiškėjos argumentu, kad nuosavybės teisių atkūrimas į išlikusį J. Z. (J. Z.) nekilnojamąjį turtą (žemę) yra naujai atsiradęs turtas po pareiškėjos tėvų mirties, apie kurį nežinojo jos tėvai. Bylos medžiaga tvirtina, kad pareiškėjos tėvui jau 2001-10-01 buvo žinoma apie J. Z. (J. Z.) priklausantį nekilnojamąjį turtą – 5 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), kad yra tvarkomi dokumentai dėl šios žemės grąžinimo, nes 2001-10-01 jis buvo pateikęs prašymą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Prašyme buvo nurodęs 1998-03-04 teismo sprendimą. Suinteresuotas asmuo E. Z. nurodė, kad priimant šį sprendimą J. S. nedalyvavo. Tai tvirtina, kad J. S. buvo žinoma informacija apie J. Z. (J. Z.) paliktą teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuri yra turtinė teisė ir paveldima. Pareiškėja V. P. nenurodė aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad J. S. dėl svarbių priežasčių nuo 1996-12-09 iki 2006-11-24 nepadavė pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarui. Pagal bylos duomenis pareiškėja V. P. yra perėmusi savo tėvo teises ir pareigas, nes paveldėjo jo turtą.

Pareiškėja V. P. taip pat savo reikalavimą grindžia tuo, kad ji turėjo teisę transmisijos būdu paveldėti senelio palikimą po mamos mirties pagal 1964 m. CK 589 str., tačiau pareiškėja nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad ji dėl svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą priimti J. Z. (J. Z.) palikimą po savo motinos mirties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Kaip nustatyta aukščiau, prašymą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pareiškėja grindžia tuo, kad jai objektyviai nebuvo žinoma apie seneliui priklausantį turtą, nepaliktą testamentu suinteresuotam asmeniui, turtas atsirado 2006 m. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad VAVA neinformavo jos apie nuosavybės teisių atkūrimą į J. Z. (J. Z.) žemę, ji buvo jauno amžiaus. Šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja dėl svarbių priežasčių praleido terminą. Pareiškėjos mama mirė 1996-12-07, pareiškėja tuo metu buvo pilnametė ir turėjo galimybę apsispręsti dėl J. Z. (J. Z.) palikimo priėmimo. Byloje nepateikti įrodymai, kad pareiškėja to negalėjo padaryti dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių aplinkybių. Įstatymo nustatytas termino atnaujinimo institutas yra siejamas su svarbiomis, objektyviomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis asmeniui laiku įgyvendinti savo teises. Pareiškėjos nurodytos priežastys, jog ji nežinojo apie seneliui nuosavybės teise priklausiusį turtą (žemę), nesudaro pagrindo pripažinti, jog terminą senelio J. Z. (J. Z.) palikimui priimti, vietoje motinos, pareiškėja praleido dėl svarbių, nuo pareiškėjos nepriklausančių objektyvių priežasčių, pareiškėjai elgiantis rūpestingai, atidžiai, kad pareiškėja visą laiką po mamos mirties siekė priimti senelio J. Z. (J. Z.) palikimą, tačiau ne dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių šios teisės negalėjo įgyvendinti. Byloje nenustatyta objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių pareiškėjai laiku priimti palikimą, taip pat nenustatyta tokių aplinkybių, kurios pateisintų visą termino nuo 1996-12-07 iki 2009-05-26 praleidimo laikotarpį, o praleistas terminas yra ilgas. Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad ji pradėjo siekti priimti palikimą tik tada, kada sužinojo, jog palikimo sudėtyje buvusi turtinė teisė į žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimą buvo įgyvendinta VAVA priėmus sprendimą, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą mirusiajam J. Z. (J. Z.). Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji domėjosi apie tai, kaip vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į J. Z. (J. Z.) žemę ir VAVA neinformavo jos apie vykdomą nuosavybės teisių atkūrimą į J. Z. (J. Z.) žemę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Jei po palikėjo mirties jo vardu atkūrus nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį daiktą asmens (įpėdinio) norą priimti palikimą nulėmė vien tik vėlesnis pagausinęs palikimą turto atsiradimas, tai ši aplinkybė nelaikoma svarbia termino praleidimo priežastimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-07-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-391/2008; 2006-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2006).

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pareiškėjos V. P. atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 16,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus pareiškėjos V. P. atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš pareiškėjos į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš pareiškėjos V. P. 16,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Virginija VolskienėHenrichas Jaglinskis