Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, nukentėjusiajam G. M., jo atstovui advokatui Gintarui Černiauskui, viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., gim. Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1 d., t.y. tuo, kad 2009 12 12 apie 21 val. 20 min., vairuodamas automobilį BMW 535“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie Sukilėlių pr. 93 namo, Kaune, užstojo pravažiavimą esantį tarp Sukilėlių pr. 77 ir 79 namo, neduodamas kelio įvažiuojančiam automobiliui BMW 316“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. J., tuo sudarydamas konfliktinę situaciją ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 12 11 nutarimu Nr. 1950 182 punktą, o situacijai spręsti prie jo automobilio priėjus automobilio BMW 316 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui G. M., kilusio tarpusavio konflikto metu pastarąjį išplūdo necenzūriniais žodžiais ir iš turėto legaliai laikomo ginklo ,,ČZ 75 B Luger“ šovė nukentėjusiajam G. M. į koją, padarydamas kiaurinį šautinį kairės pėdos sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas specialistas A. U., kuris nurodė, jog pagal tūtelės radimo vietą, įvertinus jos trajektoriją, galima būtų teigti, jog žmogus turėjo šauti išlipęs iš mašinos, tačiau, kad tą nustatyti reikia atlikti eksperimentą ( 1 t. 176-177 b.l.).

Teisminio nagrinėjimo metu buvo atliktas eksperimentas, tikslu nustatyti, ar šaunant iš pistoleto ,,CZ 75 B Luger“, sėdint automobilyje, vairuotojo vietoje, šaunamojo ginklo kulkos tūtelė galėjo atsidurti toje vietoje, kurioje ji buvo užfiksuota 2009 12 12 įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., 180 b.l.).

Eksperimento metu dalyvavęs specialistas S. M. nurodė, jog didesnė tikimybė yra tai, jog šauta buvo taip, kaip nurodė kaltinamasis, kadangi yra tikimybė, jog kulka išlekia per durelių ir priekinio statramsčio tarpą, tą prielaidą patvirtina ir šūvio pėdsakai ant stiklo. Taip pat neatmetama ir nukentėjusiojo versija, nes jeigu buvo šauta išlipus, o priekinių durelių stiklas išdaužtas, šūvio pėdsakai taip pat liks ant priekinio stiklo (1 t., 187 b.l.).

Teisiamojo posėdžio metu specialistas S. M. nurodė, jog šis eksperimentas nepavyko. Eksperimentas neįvyko, nepasisekė atkartoti situacijos, kadangi šoviniai buvo demontuoti, kadangi jis, kaip specialistas kategoriškai nesutiko, kad eksperimentas būtų daromas su koviniais šoviniais. Tai buvo daroma atviroje aikštelėje, asfaltuota danga, todėl šaunant koviniais šoviniais galėjo bet kas įvykti, kadangi rikošetas yra nenuspėjamas dalykas, negalima prognozuoti. Šaunant net į kietą gruntą negali žinoti kas po juo guli, paprasčiausias akmuo, ar kitas kietas objektas gali sukelti rikošetą, juo labiau šaunant kampu. Eksperimentui naudoti šoviniai buvo demontuoti, užkišant šovinio tūtelę guminiais šratais, buvo nepakankama išmetamų dujų jėga, kad tūtelę ekstrakcijos būdu ištraukti iš šovinio lizdo ir išmesti. Dėl kietųjų dalelių radimo vietos tai, ginklas turėjo būti arčiau automobilio. Pagal vairuotojo sėdėjimą automobilyje ir ginklo padėtį, šaunant kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis, jei durelės neatidarytos iki galo, turėjo likti dalelių, bet kategoriškai teigti negali. Tūtelė galėjo atšokti, nuriedėti, galėjo kas nors ją paspirti. Kai išdužęs automobilio stiklas, jei kaltinamasis buvo išlipęs iš automobilio ir stovėjo arti durelių, pagal kaltinamojo ginklo laikymo poziciją ant durelių turėjo likti mikrodalelių, kadangi ginklą laikė ištiesta ranka, kadangi kaltinamasis žemesnio ūgio jo ranka buvo žemiau apatinio stiklo dalies lygio. Per išdaužtą stiklą, jei kaltinamasis išlipo, uždarė dureles ir šovė, tada ir ant durelių išorės turėjo būti.

G. M. pareiškime, rašytame 2009 12 12 nurodyta, jog jis, pamatė vairuotoją traukiant pistoletą, tada priėjo prie jo automobilio, kairės rankos kumščiu pataikė į durelių stiklą ir jis išdužo, po ko išgirdo šūvį ir pajuto skausmą kairės kojos pėdoje (1 t., 5 b.l.);

Apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu G. M. nurodė, jog pamatęs, kaip A. P. ketina lipti iš automobilio ir dešinėje rankoje laiko ginklą, jis rankomis stūmė automobilio dureles, norėdamas apsiginti, tikėdamasis, kad jis neišlips ir ginklo nepanaudos. Stumdantis sudužo automobilio vairuotojo durelių stiklas. Tada G. P. išlipo iš a.m. ir, A. M. stovint apie 1 metrą nuo A. P. automobilio priekinių durelių, šovė, ginklą nukreipdamas žemyn (1 t., 46-47, 48 b.l.).

A. P. tiek apklausiamas įtariamuoju 2009 12 17 bei 2012 12 28 (1 t., 92-93, 94 b.l.), tiek parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodė, jog šovė po to, kai G. M., priėję prie jo automobilio bandė atidaryti dureles, ranka išdaužė stiklą, šovė į žemę, sėdėdamas automobilyje, G. M. būnant nuo jo apie 1 metro atstumu (1 t., 99-100 b.l.). Parodymų patikrinimo vietoje metu A. P. nurodė pozą, kurioje būdamas jis šovė, o būtent sėdėdamas automobilyje, esant atvertoms durelėms, ginklui esant automobilio viduje, vamzdžiui nukreiptam žemyn už automobilio slenksčio, ginklą laikiusiai rankai esant lygiagrečiai priekinės panelės plokštumai (1 t., 103 b.l.).

Apžiūros protokole nustatyta abiejų automobilių stovėjimo vieta, vieta, kurioje rasta tūtelė, užfiksuotas išdaužtas stiklas, šukių buvimo vieta bei galimai biologinės kilmės dėmė ant važiuojamosios dalies ( 1 t., 7-11 b.l.);

Nuo automobilio kairės pusės priekinių durelių vidinio apmušimo ir automobilio priekinio stiklo vidinės pusės ties vairu paimti galimi šūvio pėdsakai ( 1 t., 17-20 b.l.);

Specialisto išvadoje nustatyta, jog ant priekinio stiklo ties vairu aptiktos dvi švino-stibio-bario dalelės. Yra tikimybė, kad abi mintos dalelės yra šūvio pėdsakai. (1 t., 30-31 b.l.). Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, jog ant lipdukų, pažymėtų užrašais ,,nuo a/m kairės pusės priekinių durelių apmušimo“ ir ,,kontrolinis nuo specialisto rankų“ nebuvo aptikta dalelių, kurias galima būtų priskirti šūvio pėdsakams.

Daiktų dokumentų pateikimo protokolais paimta pistoletas CZ 75B su apkaba ir 14 vnt. šovinių su užrašais 9 mm LUGER (1 t., 32 b.l.), bei leidimas laikyti ginklus Nr. 223, išduotas A. P. vardu, 60 vnt. 9 mm LUGER šovinių ( 1 t., 33 b.l.) ;

Asmens kratos metu iš G. M. paimta kairės kojos juodos-baltos spalvos sportinis 42 dydžio batelis (1 t., 41 b.l.);

Specialisto išvadose konstatuota, jog G. M. padaryta šautinis kiaurinis kairės pėdos sužalojimas iš nenustatytos kilmės šaunamojo ginklo, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Pjautinė kairės plaštakos V-o piršto žaizda padaryta aštriu pjaunančiu daiktu vieno trauminio poveikio pasėkoje. Kiaurinis šautinis kairės pėdos sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., 54, 57 b.l.).

Specialisto išvadoje nurodyta, jog šūvio į tirti pateiktą batelį kryptis buvo iš dešinės į kairę, iš viršaus į apačią ir iš priekio atgal tirti pateikto batelio atžvilgiu. Šauta buvo 38 laipsnių kampu patelio pado plokštumos atžvilgiu ir 69 laipsnių kampu išilginės patelio ašies atžvilgiu (1 t., 24-28 b.l.);

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 1446 nurodyta, jog 2012 12 13 00:10:34 G. M. nustatytas 0,97 promilių girtumas (1 t., 73 b.l.).

Akistatos metu A. P. nurodė, jog apsižodžiavo su nukentėjusiuoju, dėl ko jis grįžo prie A. P. automobilio ir ranka išdaužė stiklą. A. P. atidarius dureles ir norint išlipti, G. M. spyrė jam. Kadangi išlipti iš automobilio ir pasitraukti A. P. neturėjo galimybės, todėl paėmė pistoletą ir šovė į žemę, pataikydamas į koją. Šios akistatos metu G. M. nurodė, jog priėjęs prie automobilio paklausė, kaip apsilenkti, tačiau į tai buvo išplūstas necenzūriniais žodžiais, G. M. nueinant vėl jį išplūdo, jis apsisuko grįžo link A. P. automobilio, klausdamas, kas yra gaidys, tuomet pamatė, kaip A. P. paima ginklą, daro dureles. G. M. bandė uždaryti dureles ir tokiu būdu išdužo stiklas (stumiant dureles), tada A. P. atstūmė dureles kartu su juo, išlipo iš automobilio ir šovė (1 t., 84-87 b.l.).

Teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog 2009 12 12 apie 21 val. 20 min. Kaune, Sukilėlių prospekte pravažiavime tarp 77 ir 79-ojo namo tarp G. M. ir A. P. kilo ginčas dėl to, kuris turi patraukti automobilį ir leisti pravažiuoti. Šio ginčo metu A. P. šovė taikydamas į žemę, tačiau pataikė į G. M. pėdą, ją peršovė, padarydamas G. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šių aplinkybių neneigia tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis. Taip pat neginčijamai nustatyta ir patvirtinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (baudž. byla 1-401-667/2011, 1A-437-579/2011, kur G. M. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. dėl to, jog 2009 12 12 apie 21 val. vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t.y. dėl nereikšmingos dingsties trenkė kumščiu į A. P. automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių stiklą ir taip jį išdaužė), jog prieš A. P. iššaunant, G. M. dėl nereikšmingos dingsties išdaužė A. P. automobilio vairuotojo durelių stiklą.

Kaltinamasis teigia, jog šovė dėl to, jog jam, jo turtui bei sūnui grėsė pavojus iš nukentėjusiojo pusės, todėl sprendžiant A. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina nustatyti, ar jis veikė būtinosios ginties sąlygomis.

LR BPK 28 str. numatyta, jog asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas ir neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises (...) nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Lietuvos Aukščiausiasis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-336/2008 yra nurodęs, jog kėsinimasis turi būti realus, egzistuojantis objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Menka tikimybė, kad asmuo galėtų būti užpultas, negali būti vertinama kaip akivaizdus kėsinimasis į jį.

Kaip nustatyta ištyrus įrodymus, A. P. ir G. M. parodymai apie tai, kokiu būdu ir kokioje vietoje būnant A. P. šovė – prieštaringi, vienintelė liudytoja J. J., teigia, jog ji priėjo prie nukentėjusiojo, paėmė jį už rankos, norėdama nusivesti nuo kaltinamojo mašinos ir tuo metu kaltinamasis, išlipęs iš automobilio – šovė. Eksperimentas ir specialisto S. M. apklausa, įvykio vietoje rastos dalelės neleidžia daryti išvados nei, jog buvo šauta kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. Nors įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog šalia automobilio rasta biologinės kilmės pėdsakai (galimai kraujo), tačiau jų radimo vieta nefiksuota, todėl nėra galimybės daryti išvados apie nukentėjusiojo buvimo vietą sužalojimo metu.

Nors teismui pateiktais ir ištirtais įrodymais ir negalima nustatyti vietos, kur tiksliai būdamas šovė kaltinamasis, tačiau teismas laiko, jog tai esminės reikšmės, sprendžiant A. P. atsakomybės klausimą neturi. Nustatyta, jog A. P. buvo automobilyje, kartu su mažamečiu savo sūnumi, tarp A. P. ir G. M. kilo žodinis konfliktas, kurio metu G. M. tyčia išdaužė automobilio stiklą. Nors G. M. ir neigia stiklo išdaužymą tyčia bei spyrius nukentėjusiajam, tačiau stiklo išdaužymo aplinkybė nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o A. P. aiškinimas, jog G. M. spyrė kaltinamajam – nepaneigtas jokiais objektyviais įrodymais (V. J. nematė stiklo išdaužymo momento, nes tuo metu kreipė dėmesį į verkiantį vaiką, todėl akivaizdu, jog galėjo nematyti spyrio momento, nes šie abu veiksmai sekė vienas po kito).

Kaip jau buvo minėta, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, jog G. M. tyčia kumščiu sudavė į A. P. automobilio durų stiklą ir jį išdaužė. B. M. tyčią išdaužyti stiklą patvirtina įvykio vietos metu nustatytas stiklo šukių išsidėstymas, kurių daugiausia buvo automobilio viduje, kas leidžia teigti, jog durys stiklo dužimo metu buvo uždarytos. Taip pat įsitesėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, jog konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis. Net jeigu ir tikėti G. M. parodymais, jog pirmas plūstis necenzūriniais žodžiais pradėjo A. P., jog G. M. jau nueidinėjo nuo A. P. automobilio, tačiau išgirdęs nepagarbų žodį apsisuko grįžo prie kaltinamojo automobilio ir tuomet išdaužė stiklą, net ir šios aplinkybės leidžia teigti, jog smurtinių veiksmų pirmas ėmėsi G. M.. Tai, jog G. M. buvo konflikto iniciatorius, nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina ir liudytoja J. J., kuri nurodė, jog priėjo prie G. M. ir paėmusi už žasto norėjo jį nusivesti iš įvykio vietos.

Kaltinamojo akto autorius teigia, jog konfliktinę situaciją sudarė kaltinamasis, kuris pažeisdamas kelių eismo taisyklių 182 punktą nedavė kelio įvažiuojančiam automobiliui BMW 316. Šis teiginys niekuo nepagrįstas. Kelių eismo taisyklių 182 punkte nurodyta, jog transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš gyvenamosios zonos, privalo duoti kelią juo artėjančioms transporto priemonėms. 183 punkte nurodyta, jog šio skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose. Tačiau teismui nepateikta jokių duomenų, jog A. P. išvažinėjo iš daugiabučių gyvenamųjų namų kiemo į kelią. Priešingai iš plano prie įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog J. J. vairuojamas automobilius jau buvo įvažiavęs į daugiabučių namų kiemo teritoriją iš Sukilėlių prospekto, todėl šiuo atveju Kelių eismo taisyklių 182 punktas pritaikytas netinkamai. Tačiau aplinkybės, kuris iš asmenų pažeidė kelių eismo taisykles, nepatraukdamas automobilio ir neleisdamas pravažiuoti J. J., šioje situacijoje yra nereikšmingos, kadangi esant ginčui dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, niekam iš besiginčijančių šalių įstatymas nesuteikia teisės ginčo spręsti ne įstatymų nustatyta tvarka.

Nukentėjusiojo G. M. teisme duoti parodymai apie jo gynimosi nuo A. P. turimo ginklo aplinkybes išnagrinėti ir dėl jų pasisakyta anksčiau paminėtame įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, kur nurodyta, jog G. M. veiksmų, pasireiškusių stiklo išdaužymu negalima vertinti, kaip gynybos nuo A. P. veiksmų (baudž. byla Nr. 1A-437-579/2011)turimo ginklo

Aptartais įrodymais nustatyta, jog A. P. grėsė pavojus, nes G. M. buvo agresyviai nusiteikęs ir jo atlikti veiksmai – stiklo išdaužymas (kas nustatyta teismo nuosprendžiu), spyriai nukentėjusiajam buvo pavojingi, realūs ir akivaizdūs, t.y. kėsinimasis buvo prasidėjęs ir tebesitęsiantis, veiksmai, nukreipti prieš kaltinamąjį bei jo turtą. Tokią išvadą patvirtina įvykio situacija – nukentėjusysis pirmas priėjo prie automobilio, plūdosi, išdaužė stiklą, buvo neblaivus (patikrinimo, atlikto 2009 12 13 00 val. 10 min., metu, jam nustatytas 0,97 promilių girtumas), viskas vyko tamsiu paros metu, kaltinamojo automobilyje buvo mažametis vaikas, kuris išsigando tokio nukentėjusiojo elgesio ir veiksmų. Taip pat nustatyta, jog kaltinamasis sėdėjo automobilyje, o nukentėjusysis buvo lauke, stovėjo, t.y. turėjo pranašumą prieš kaltinamąjį, nežiūrint to, kad kaltinamasis yra galimai fiziškai stipresnis. Nors nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepavyko nustatyti, ar A. P. šovė sėdėdamas automobilyje, ar išlipęs, tačiau ši aplinkybė esminės reikšmės sprendžiant A. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą – neturi. Akivaizdu, jog A. P. turėjo teisę gintis nuo G. M. ir tai darė. Net ir tuo atveju, jeigu A. P. šovė išlipęs iš automobilio, šie veiksmai buvo atlikti ginantis nuo pavojingo kėsinimosi, kadangi automobilyje buvo A. P. mažametis sūnus, kurio palikti ir gintis kitokiu būdu, kaltinamasis neturėjo galimybės ir tai ribojo jo galimybę vertinti situaciją. Taigi išanalizavus teismui pateiktų įrodymų visetą, įvertinus nustatytas aplinkybes bei kilusias abejones dėl vietos, kurioje būdamas šovė kaltinamasis, dėl kaltinamajam suduotų smūgių kojomis ir šias aplinkybes, remiantis 2003 06 20 LR Aukščiausiojo teismo Senato nutarimu, įvertinus kaltinamojo naudai, teismas daro išvadą, jog A. P. turėjo teisę gintis ir tam naudoti turimas priemones. Įstatymas neriboja gynybai nuo kėsinimosi naudojamų priemonių, ribojant tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydį. Šiuo atveju A. P. panaudojo šaunamąjį ginklą, šovė ne į nukentėjusįjį tiesiogiai, o į žemę (ką patvirtina ir pats nukentėjusysis), padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

A. P. buvo kaltinamas tuo, jog tyčia šovė į G. M. koją, tačiau teisiamojo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, jog A. P. šovė į žemę ir pataikė į G. M. koją atsitiktinai, tokiu būdu G. M. sužalodamas. Tiek vienu, tiek kitu atveju, A. P. veika formaliai atitinka baudžiamajame įstatyme (LR BK 138 str. 1 d.) numatyto nusikaltimo požymius, tačiau taip pat nustatyta, jog šiuos veiksmus A. P. atliko gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, t.y. būtinosios ginties sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Esant šioms aplinkybėms A. P. atžvilgiu baudžiamoji byla dėl LR BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos nutrauktina, nustačius, jog šią veiką jis padarė esant būtinosios ginties sąlygomis (LR BK 28 str.), o ši aplinkybė šalina baudžiamąją atsakomybę.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Daiktiniai įrodymai: Pistoletas ,,CZ 75 B Nr. Y4646, pistoleto apkaba ir 74 vnt. šovinių su užrašais ,,9mm Luger“, kurie saugomi Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavmo skyriuje (1 t., 36 b.l.) – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. P.; G. M. džinsai – gražintini G. M., G. M. sportinis batelis, puskojinė, lipdukai su mikrodalelėmis ir nuoplovos nuo rausvos spalvos dėmės – nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini.

Šovinio tūtelė, paimta įvykio vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotina Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. atžvilgiu baudžiamąją bylą dėl LR BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nutraukti, esant LR BK 28 straipsnio 1 dalyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai.

Daiktinius įrodymus: Pistoletą ,,CZ 75 B Nr. Y4646, pistoleto apkabą ir 74 vnt. šovinius su užrašais ,,9mm Luger“, saugomus Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavmo skyriuje – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. P.;

G. M. džinsus – gražintini G. M.;

G. M. sportinį batelį, puskojinę, lipdukus su mikrodalelėmis ir nuoplovas nuo rausvos spalvos dėmės – nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini.

Šovinio tūtelę, paimtą įvykio vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Jankauskienė