Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) šeimyninė padėtis išsiskyręs, bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2012 m. kovo 5 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 15 MGL dydžio bauda;

2) 2012 m. gegužės 8 d. pagal BK 178 straipsnio 2 d., 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį – subendrinta 9 mėn. laisvės atėmimo bausme su 15 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;

3) 2014 m. gegužės 19 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėn. laisvės atėmimo bausme ir 431 Eur bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;

4) 2015 m. sausio 23 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 11 mėn. laisvės atėmimo bausme ir 431 Eur bauda;

5) 2016 m. spalio 13 d. pagal BK 140 straipsnio 2 d. – 4 mėn. viešųjų darbų bausme, per mėnesį neatlygintinai dirbant po 20 valandų visuomenės labui ir 431 Eur dydžio bauda;

6) 2017 m. birželio 2 d. pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, 64 straipsnio 3 dalį – galutine subendrinta 40 parų arešto bausme ir 431 Eur dydžio bauda;

7) 2021 m. spalio 20 d. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimu, paskiriant intensyvią priežiūrą 5 mėn., nustatant buvimo vietą pagal faktinę gyvenamąją vietą, buvimo laiką – nuo 22 val., iki 6 val., kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje,

8) 2023 m. kovo 10 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimas bei intensyvi priežiūra – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. būti namuose (duomenys neskelbtini). nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimas bei intensyvi priežiūra – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. smurtavo artimoje aplinkoje, t.y. 2023 m. kovo mėn. 6 d., apie 23:10 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, rankos delnu sudavė 3 kartus savo sugyventinei L. L. per veidą, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai L. L. fizinį skausmą. Kaltinamasis E. L. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis įvyko 2023-03-06 vakare adresu (duomenys neskelbtini). Jis su L. L. grįžo iš baliaus, susipyko ir jis jai sudavė rankos delnu tris kartus per veidą. Tuo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes jei būtų blaivas, taip nebūtų pasielgęs. Gailisi padaręs šią veiką.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsniu teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Kaltinamasis E. L. parodė, kad neprisipažįsta, psichinėmis ligomis sirgęs nebuvo, galvos traumų neturėjo šiandien jaučiasi gerai, parodymus duoti gali ir paaiškina, jog jis su sugyventine L. L. kartu gyvena apie pusę metų, veda bendrą ūkį, vaikų mažamečių nėra. 2023-03-06 nuo 18 val. pradėjo švęsti ir gerti alkoholį. Tiek jis, tiek sugyventinė buvo neblaivūs, kai apie 23 val. tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, bet dėl ko tiksliai jis neatsimena. Jų žodinis konfliktas kilo (duomenys neskelbtini) Ir jų žodinio konflikto metu, jis savo sugyventinę pastūmė, kuri nenugriuvo. Tačiau jokių smūgių jai nesudavė ar kaip kitaip nesužalojo. Iš anksto sumušti ar kaip kitaip sužaloti neplanavo, viskas gavosi spontaniškai, jų žodinio konflikto metu. Dėl ko jo sugyventinė pranešė policijai ir susakė, kad jis jai sudavė smūgius, tai nežino. Gal jai taip atrodė, nes buvo neblaivi, kaip ir jis. Gal ji taip pat gerai neatsimena aplinkybių. Pasikartoja, kad jis neprisipažįsta, dėl smūgių sudavimo, nes jis jos nemušė ir niekaip kitaip nesužalojo. Ją tik pastūmė nuo savęs, dėl ko ji nenugriuvo ir nesusižalojo. Jis pats jokių sužalojimų nematė, kad būtų buvę ant jos skruosto ar kur kitur. Laikinai gali pagyventi pas savo mamą I. L., adresu (duomenys neskelbtini) Jis sugyventinės dėl žodinio konflikto atsiprašys, jie susitaikys ir nori toliau gyventi su ja kartu. Vaikų pas juos nėra, jie gyvena tik dviese. Jų žodinio konflikto metu taip pat buvo tik dviese ir jų konflikto niekas nematė bei negirdėjo. Daugiau nieko paaiškinti neturi ką. (1 t., b.l. 69-72)

Kaltinamasis E. L. papildomai parodė, kad psichinėmis ligomis sirgęs nebuvo, galvos traumų neturėjo, šiandien jaučiasi gerai, parodymus duoti gali ir paaiškina, jog patvirtina pirminius duotus parodymus ir nori paaiškinti, kad jo sugyventinės L. L. (duomenys neskelbtini) tačiau visai neseniai (duomenys neskelbtini) pavadinimus ir (duomenys neskelbtini) Jų konfliktas įvyko būtent jo (duomenys neskelbtini) Daugiau nieko paaiškinti neturi ką. (1 t., b.l. 76-78)

Kaltinamasis E. L. papildomai parodė, kad psichinėmis ligomis sirgęs nebuvo, galvos traumų neturėjo, šiandien jaučiasi gerai, parodymus duoti gali ir paaiškina, jog pirmos apklausos metu neprisipažino, nes neatsiminė visų aplinkybių ir galvojo, kad negalėjo suduoti smūgių. Tačiau, vėliau pasikalbėjęs su savo sugyventine L. L., išsiaiškino, kad jis smūgius jai tikrai sudavė ir pastūmė, tik dėl buvusio girtumo neatsiminė. Todėl šiandien jis prisipažįsta pilnai, dėl jam įteikto įtarimo ir visus suduotus smūgius savo sugyventinei ir nuoširdžiai gailisi. Jų žodinis konfliktas įvyko 2023-03-06 grįžus iš svečių, kur jie gėrė alkoholį. Mano, kad buvo per daug prigėręs ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, bet dėl ko tiksliai jis neatsimena. Ir šio konflikto metu jis galėjo suduoti smūgius bei sugyventinę pastumti, dėl ko sukėlė fizinį skausmą jai. Dėl šio savo tokio elgesio jis jos atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė. Ji jam pretenzijų nebeturi. Jie ir toliau nori vesti bendrą ūkį, kaip iki šiol vedė. Dėl buvusio girtumo jis ne visas aplinkybes prisimena gerai, todėl ne visas aplinkybes tiksliai papasakojo. Sugyventinės sumušti neplanavo, viskas gavosi spontaniškai žodinio konflikto metu, grįžus po išgertuvių. Jis norėtų, kad kuo greičiau gautų bausmę, kurią atliktų ir būtų ramu. Daugiau nieko paaiškinti neturi ką. (1 t., b.l. 86-89)

Nukentėjusioji L. L. parodė, kad teisės ir pareigos jai išaiškintos, jas suprato ir paaiškina, jog nuo 2022 m. lapkričio mėn. pradėjo gyventi, vedė bendrą ūkį, tačiau (duomenys neskelbtini). 2023-03-06 apie 23 val. ji su E. L. grįžo iš jos sesės, kuri gyvena netoli jų namų. Pas jos sesę gėrė alkoholio, šventė, todėl tiek jis, tiek ji buvo neblaivūs. Pas jos sesę viskas buvo gerai, nesipyko ir nebuvo jokių užuominų apie kokius tai piktumus. Grįžus namo, sugyventinis E. L. be jokios priežasties pradėjo ant jos šaukti, keikti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti. Ji tuo metu tiesiog nesuprato dėl ko jis taip elgiasi, jai tiesiog šokas. Ji su juo nekonfliktavo, nes nesitikėjo jo tokio žodinio puolimo, o bešaukdamas E. L. jai delnu sudavė 3 smūgius per veidą - pataikė į dešinę veido pusę, dėl ko jai buvo stipriai paraudęs skruostas. Kai jis jai sudavė minėtus tris smūgius, tai ji jį rankomis nuo savęs nustūmė, dėl ko jis nenugriuvo, tačiau jis tuomet ją pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant žemės. Griūdama lyg ir niekur nesusitrenkė, tačiau dėl jo suduotų smūgių per veidą jai labai skaudėjo, vertintų 7 balais iš 10. Ji ir šiandien yra dar pasimetusi ir negali suprasti kas jam nutiko, dėl ko jis taip pasielgė. Per tą laiką kiek gyvena, t.y. per tuos 4 mėnesius, tai pirmą kartą taip pasielgė. Kadangi dar trumpai gyvena kartu, todėl ji jo gerai nepažįsta. Į medikus nesikreipė, pas med. ekspertus nevyko ir nevyks, nes jai jau skausmas praeina, mėlynės beveik nėra - nesimato. Jei sugyventinis jos atsiprašys, tai ji jam atleis, bet su juo gyventi ji net nesvarsto. Tai yra neadekvatus poelgis, taip būti negali ir ji su juo nenori turėti jokių reikalų. Pasikartoja, kad jai fizinis skausmas buvo sukeltas, dėl jo suduotų 3 smūgių delnu. Vaikų neturi, gyveno dviese. Daugiau nieko paaiškinti neturi ką. (1 t., b.l. 35-38)

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant nukentėjusiosios L. L. veido - dešinio skruosto ties akimi yra 4x2 cm. dydžio paraudimas. (1 t., b.l. 49-55)

Iš BPC garso įrašo apžiūros matyti, kad nukentėjusioji L. L. skambino 112 ir pranešė, jog sugyventinis E. L. jai sudavė smūgius į veidą. (1 t., b.l. 25-28)

Iš BODY kamerų įrašų apžiūros matyti, kad atvykus pareigūnams nukentėjusioji L. L. nurodo, jog sugyventinis E. L. jai sudavė smūgius, dėl ko jai skaudėjo. (1 t., b.l. 29-31)

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad nustato smurtą artimoje aplinkoje, dėl ko E. L. sulaiko ir pristato į Šiaulių AVPK areštinę. (1 t., b.l. 10-13)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 8-9, 15-20)

Tarnybiniu pranešimu pranešta, kad 2023-03-07 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate buvo gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kur nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., požymiai, t.y.: Trumpas įvykio aprašymas (įvykio vieta laikas aplinkybės): 2023-03-06 apie 23:10 val. (duomenys neskelbtini) neblaivus (2,25 prom.) E. L. žodinio konflikto metu sumušė savo neblaivią (1,48 prom.) sugyventinę L. L., suduodamas tris kartus kairės rankos delnu jai per dešinės pusės veidą, taip, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po įvykio L. L. į medikus, nesikreipė, GMP atsisakė. Nepilnamečių asmenų nėra. (1 t., b.l. 5-7)

Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, teismo posėdžio metu ištyręs įrodymus baudžiamojoje byloje konstatuoja, kad kaltinamojo E. L. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis E. L. pripažino kaltinimą, t. y. kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia, rankos delnu sudavė 3 kartus savo sugyventinei L. L. per veidą, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai L. L. fizinį skausmą. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kitų byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiosios parodymai, įvykio vietos ir asmens apžiūros protokolai ir kt. Kaltinamojo E. L. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip fizinio skausmo sukėlimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Skirdamas E. L. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo E. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams.

Kaltinamasis E. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis teistas 8 kartus (1 t., b.l. 155-164), administracine tvarka baustas (1 t., b.l. 165-170), nedirbantis (1 t., 170), registruotas Užimtumo tarnyboje, iš LITEKO sistemos matyti, kad asmuo turi mažametį vaiką.

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus E. L. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant artimą straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į tai, kad asmuo teisiamas jau 8 kartą, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamasis E. L. kaltę pripažino visiškai, todėl paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Kadangi E. L. nusikalstamą veiką padarė 2023-03-06, t.y. prieš priimant 2023 m. kovo 10 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2023 m. kovo 10 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmės dalimi pagal LR BK 63 str. 4 d. 9 d. nuostatas.

Į bausmę įskaitytinas E. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2023-03-06 23.45 val. iki 2023-03-07 16.45 val. 1 para (1 t., b. l. 91-98).

Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas ir galiojančią teismų praktiką, taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą; 2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.) išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-388-895/2016 ir kt.).

Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.)

Šioje byloje nustatyta, kad E. L. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis yra teistas 8 kartus, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, bet yra registruotas Užimtumo tarnyboje, turi mažametį vaiką.

Visos šios nurodytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir yra pagrindas E. L. paskirtos bausmės vykdymą atidėti taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Be to, kaltinamajam skiriamos ir BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos bei baudžiamojo poveikio priemonė, ribojančios nuteistojo elgesį ir atitinkančios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį.

Teismo nuomone, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatant kaltinamajam tinkamai parinktus įpareigojimus, be to, E. L. žinant, kad jų nevykdant bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti nukreiptas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.

Intensyvi priežiūra kaltinamajam E. L. netaikoma atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, o be to, taikant BK 75 str. 5 d. nuostatas, teismas turi diskrecijos teisę pasirinkti kokią poveikio priemonę taikyti, t.y. vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, intensyvią priežiūrą, ir (ar) pareigas.

Kaltinamajam E. L. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 99-107) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktiniai įrodymai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, CD kompaktinės plokštelės su įrašais, 2 vnt., prie bylos viršelio, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. L. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2023 m. kovo 10 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmės dalimi ir paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. ir 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti E. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2023-03-06 23.45 val. iki 2023-03-07 16.45 val. (1 parą) bei atliktą bausmę pagal 2023 m. kovo 10 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72 ² straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, E. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant E. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir nustatyti 6 mėnesių terminą šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktinius įrodymus, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, CD kompaktinės plokštelės su įrašais, 2 vnt., prie bylos viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.