Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-478-899/2016

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2016-06-13
Bylos Nr.: 1-478-899/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-04670-2016-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis: K. V., B. N.
Nukentėjusysis: R. R.
Advokatai: Gvidas Byčius, Arnas Ilgauskas

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
1.1.8.10Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.)
1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
1.2.14.5.2Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
1.2.16.4Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (BK 1981 str.)
1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str. ir 291 str.)
2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-478-899/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04670-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.7; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.10; 1.1.10.1; 1.2.14.5.2; 1.2.16.4; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant L. P., Vaidai Bagdonienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Vilčinskaitei,kaltinamiesiems K. V., B. N., jų gynėjui advokatui Arnui Ilgauskui,nukentėjusiojo R. R. atstovams L. R., advokatui Gvidui Byčiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1991-02-25 Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 198 ¹ straipsnio 1 dalį;

B. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1991-05-04 Kelmėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. ir B. N., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais, laikotarpiu nuo 2016-01-03 iki 2016-01-13 neteisėtai inicijavo ir atliko 20 finansinių operacijų R. R. priklausančioje AB „D.“ banke esančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodami svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - AB „D. banko“ R. R. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)ir naudotojo R. R. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis - PIN kodą, o būtent:

1. 2016-01-03, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. V. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, S. mieste, Vokietijoje, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 1 000,00 eurų,

2. 2016-01-03, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. C. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, Vokietijoje, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 450,00 eurų,

3. 2016-01-04, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. H. bankomate 2361, esančiame H. mieste, Vokietijoje, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 450,00 eurų,

4. 2016-01-04, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. H. bankomate 2031, esančiame H. mieste, Vokietijoje, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 1 000,00 eurų,

5. 2016-01-05, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. N. bankomate, esančiame B. rajone, H. mieste, Vokietijoje, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 500,00 eurų,

6. 2016-01-05, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. V. bankomate, esančiame H. mieste, Vokietijoje, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 500,00 eurų,

7. 2016-01-05, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. S. C. bankomate, esančiame L. mieste, Vokietijoje, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę –mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 450,00 eurų,

8. 2016-01-08, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. O. S. D. bankomate, esančiame G. MIESTE, Vokietijoje, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 450,00 eurų,

9. 2016-01-08, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. O. S. D. bankomate, esančiame P. mieste, Vokietijoje, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 500,00 eurų,

10. 2016-01-08, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. O. S. D. bankomate, esančiame P. mieste, Vokietijoje, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 500,00 eurų,

11. 2016-01-07, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. O. S. D. bankomate esančiame H. mieste, Vokietijoje, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 500,00 eurų,

12. 2016-01-07, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. O. S. D. bankomate, esančiame H. mieste, Vokietijoje, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 450,00 eurų,

13. 2016-01-07, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. O. S. D. bankomate, esančiame H. mieste, Vokietijoje, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 500,00 eurų,

14. 2016-01-10, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. VB RB bankomate, esančiame N. rajone, G. mieste, Vokietijoje, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 1 000,00 eurų,

15. 2016-01-10, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. VB RB bankomate, esančiame N. RAJONE, G. mieste, Vokietijoje, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 450,00 eurų,

16. 2016-01-11, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. S. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 250,00 eurų,

17. 2016-01-11, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. S. (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 600,00 eurų,

18. 2016-01-11, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. S. (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 600,00 eurų,

19. 2016-01-13, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. S. (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 600,00 eurų,

20. 2016-01-13, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. S. (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 500,00 eurų.

Be to, K. V. ir B. N., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2016-01-03 iki 2016-01-13 per 20 kartų K. V. ir B. N. iš R. R. AB „D.“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodami 2016-01-03 neteisėtai įgytą R. R. AB „D.“ banko išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo, kaip elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą, apgaule, mokėjimo kortelę, įdėdami į bankomatus ir banko operacinėms sistemoms bei bankui identifikuodami save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas, savo naudai įgijo R. R. priklausančius pinigus – iš viso 11250 eurų:

1. 2016-01-03, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. V. bankomate, esančiame M. rajone, S. mieste, Vokietijoje, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 1 000,00 eurų,

2. 2016-01-03, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. C. bankomate, esančiame D. mieste, Vokietijoje, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 450,00 eurų,

3. 2016-01-04, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. H. bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame H. mieste, Vokietijoje, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 450,00 eurų,

4. 2016-01-04, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. H. bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame H. mieste, Vokietijoje, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę –mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 1 000,00 eurų,

7. 2016-01-05, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame L. mieste, Vokietijoje, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 450,00 eurų,

8. 2016-01-08, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame G. mieste, Vokietijoje, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 450,00 eurų,

9. 2016-01-08, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame P. mieste, Vokietijoje, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 500,00 eurų,

10. 2016-01-08, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame P. mieste, Vokietijoje, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 500,00 eurų,

11. 2016-01-07, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame H. mieste, Vokietijoje, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 500,00 eurų,

12. 2016-01-07, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame H. mieste, Vokietijoje, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 450,00 eurų,

13. 2016-01-07, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame H. mieste, Vokietijoje, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 500,00 eurų,

14. 2016-01-10, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame N. rajone, G. mieste, Vokietijoje, panaudojo R. R. AB „DNB“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 1000,00 eurų,

15. 2016-01-10, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. VB RB bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, G. mieste, Vokietijoje, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 450,00 eurų,

16. 2016-01-11, nenustatytu laiku, K. V. ir B. N. S. (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, panaudojo R. R. AB „D.“ banko išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei R. R. suteiktą mokėjimo kortelės PIN kodą ir iš jo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 250,00 eurų,

Be to, K. V. ir B. N., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent 2016-01-03, tiksliai nenustatytu laiku, name, esančiame Vokietijoje, S. mieste, N. rajone, (duomenys neskelbtini), K. V. kartu su B. N. iš R. R. piniginės paėmė ir taip neteisėtai įgijo AB „D. banko“ R. R. išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), toliau tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, nuo 2016-01-03 šią mokėjimo kortelę jie neteisėtai laikė B. N. automobilio Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sėdynės porankyje iki 2016-01-13, tiksliai nenustatyto laiko, kol B. N. ją sulaužė ir išmetė į šiukšlių dėžę, esančią netoli bankomato (duomenys neskelbtini), Šiaulių m.

Be to, K. V. ir B. N., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais, laikotarpiu nuo 2016-01-03 iki 2016-01-13 20 kartų neteisėtai prisijungė prie AB „D.“ banko informacinės sistemos, neteisėtai panaudodami R. R. AB „D.“ banko išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo, kaip elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis - PIN kodą, turėdami tikslą neteisėtai atlikti finansines operacijas ir paimti R. R. sąskaitoje esančius pinigus, tokiu būdu pažeisdami AB „D.“ banko informacinės sistemos apsaugos priemones:

1. 2016-01-03, nenustatytu laiku, neteisėtai prisijungė prie AB „D.“ banko informacinės sistemos V. bankomate, esančiame M. rajone S. mieste, Vokietijoje,

2. 2016-01-03, nenustatytu laiku, neteisėtai prisijungė prie AB „D.“ banko informacinės sistemos C. bankomate, esančiame D. mieste Vokietijoje,

3. 2016-01-04, nenustatytu laiku, 2 kartus neteisėtai prisijungė prie AB „D.“ banko informacinės sistemos H. bankomatuose 2361 ir 2301, esančiuose H. mieste, Vokietijoje,

4. 2016-01-05, nenustatytu laiku, neteisėtai prisijungė prie AB „D.“ banko informacinės sistemos N. bankomate, esančiame B. rajone, H. mieste, Vokietijoje,

5. 2016-01-05, nenustatytu laiku, neteisėtai prisijungė prie AB „D.“ banko informacinės sistemos V. bankomate, esančiame H. mieste, Vokietijoje,

6. 2016-01-05, nenustatytu laiku, neteisėtai prisijungė prie AB „D.“ banko informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame L. mieste, Vokietijoje,

7. 2016-01-08, nenustatytu laiku, neteisėtai prisijungė prie AB „DNB“ banko informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame G. mieste, Vokietijoje,

8. 2016-01-08 2 kartus, nenustatytu laiku, neteisėtai prisijungė prie AB „D.“ banko informacinės sistemos (duomenys neskelbtini)bankomate, esančiame P. mieste, Vokietijoje,

9. 2016-01-07 3 kartus, nenustatytu laiku, neteisėtai prisijungė prie AB „D.“ banko informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame H. mieste, Vokietijoje,

10. 2016-01-10 2 kartus, nenustatytu laiku, neteisėtai prisijungė prie AB „D.“ banko informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame N. rajone, G. mieste, Vokietijoje,

11. 2016-01-11 3 kartus, nenustatytu laiku, neteisėtai prisijungė prie AB „D.“ banko informacinės sistemos S. (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose,

12. 2016-01-13 2 kartus, nenustatytu laiku, neteisėtai prisijungė prie AB „D.“ banko informacinės sistemos S. (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose.

Kaltinamasis K. V. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su kaltinimu sutinka pilnai. Viskas įvyko spontaniškai, iš anksto planuota nebuvo, pamatė kortelę, žinojo PIN kodą ir užvaldė godumas pinigams. Išvažiavo ir grįžę į Lietuvą suprato ką padarė. Dėl įvykdytų veikų gailisi, stengsis ištaisyti situaciją. Viskas prasidėjo kuomet pradėjo dirbti įmonėje „L.“, su R. R., B. N., su kuriais kartu ir gyveno. Su B. N. įsikalbėjo, kad žino PIN kodą ir taip gavosi. R. R. padavė banko kortelę ir PIN kodą pats, nes buvo tokia situacija, kad kartu su R. R. važiavo kartu į policiją aiškintis aplinkybių, nes jis mokėjo kalbą, o R. R. buvo padaręs avariją. Kadangi reikėjo pinigų, o R. R. grynų neturėjo, davė jam kortelę ir paprašė, kad nuo sąskaitos nuimtų 200 Eur. Užlipę į antrą aukštą, kur gyveno R. R., pamatė kortelę ir ją pasiėmė. Kortelės PIN kodą sužinojo prieš Kalėdas. Tiksliai negali pasakyti, kuris iš judviejų paėmė kortelę. Paėmę kortelę, susidėjo daiktus į automobilį ir nusiėmę pinigų keliavo toliau. Kiek kortelėje buvo pinigų, nežinojo, nes bankomate nebuvo galimybės patikrinti. Keliavo, nes ketino keisti darbo vietą. Paėmę kortelę išvyko per valandą. Išvažiuodami sakė, kad važiuoja dirbti į Olandiją. Konkretaus darbo ten neturėjo. Į Olandiją važiuoti ruošėsi teoriškai, o praktiškai, atsiradus pinigams, nenuvažiavo. Manė, kad R. R. buvo pasitaupęs pinigų. Jis turėjo vieną kortelę, į ją gaudavo atlyginimą. Nežino, ar R. R. pirko brangius pirkinius, bet galėjo maždaug nuspėti kiek kortelėje yra pinigų. Pinigų nuėmimo operacijas atlikdavo kartu su B. N., pakaitomis. Kortelę turėdavo tai vienas, tai kitas. Tiksliai kiek išgrynindavo, nežino, bet pinigus leido dviese. Pinigus leisdavo neskaičiuodami, pramogavo, važiavo į kazino, tai vyko nuo sausio 3 d. iki sausio 13 d. Grynindami pinigus, veidą prisidengdavo šaliu. Apvažiavę Vokietiją, grįžo į Lietuvą. Lietuvoje važiavo per Marijampolę, Kauną, Kelmę, Šiaulius ir patikrino sąskaitos likutį. Išvykus iš Vokietijos judviejų ieškojo darbdavys, bet su darbdaviu sutarė, kad išeina iš darbo. Šiauliuose po pinigų nuėmimo B. N. banko kortelę išmetė. Su R. R. bendravo viskam paaiškėjus. Prieš pasirašant vekselį atlygino jam po 500 Eur. Pasirašius vekselį jam dar padavė 250 Eur, o B. N. – 150 Eur. Su R. R. sutarė, kad atlygins 3 500 Eur žalos. Su pareikštu ieškiniu sutinka. Su kaltinime nurodyta suma sutinka, atlyginta 1 400 Eur. Sutinka, kad neatlyginta dalis žalos turi būti atlyginta. Turtinė žala iš nuimtų pinigų 11 431 Eur. Buvo sutarta, kad neturtinės žalos suma 3 000 Eur, viso 14 431 Eur. Susitikimo metu abu sumokėjo po 500 Eur, liko atlyginti 13 431 Eur. Šioms sumoms buvo išduotas vekselis ir įsipareigojo jiems atlyginti iki liepos 15 d. Nukentėjusysis nurodė, kad susitaikė ir jis pretenzijų neturi. Pats šiuo metu yra dirbantis, dirba komandiruotėse užsienyje.

Kaltinamasis B. N. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su kaltinimu sutinka pilnai, jame viskas surašyta teisingai. Atvyko į Vokietiją ir gavosi, kad žinojo R. R. kortelės PIN kodą ir girdėjo, kad R. R. kortelę laiko piniginėje. Planavo keisti darbą, nes dirbamas darbas buvo žalingas. Paėmę kortelę važiavo ir nuiminėjo pinigus. Jis ar K. V. paimdavo kortelę ir nuimdavo pinigus. Paskutinį kartą Šiauliuose pinigus nuėmė jis ir sulaužė kortelę, nes kortelė buvo tuščia. Naudą turėjo abu su K. V.. Pinigines operacijas atlikdavo jis arba K. V.. Pats nuimdamas pinigus, užsidėdavo gaubtą. Nuimtus pinigus pasidalindavo, pinigų turėdavo tiek jis, tiek K. V.. Banko kortelę laikė automobilio porankyje. Automobilis buvo K. V.. Žalos atlyginimui kiek galėjo, tiek pinigų ir pravedė. Su nukentėjusiuoju yra sutarę, t. y. pasirašę vekselį bei padavę po 500 Eur į rankas ir pasižadėjo iki liepos 15 d. grąžinti žalą. Apie sumos pakeitimą kalbos nebuvo. Pats nukentėjusiajam neminėjo, kad perves didžiulę dalį pinigų.

Nukentėjusiojo atstovė L. R., paaiškindama aplinkybes dėl civilinio ieškinio, teisme parodė, kad yra R. R. žmona. Turi teisę spręsti klausimą dėl neturtinės žalos. Ji su vyru patyrė labai daug nuostolių ir vis dar patiria. Šiuo metu gyvena iš skolintų pinigų. Vekselius pasirašė dėl to, kad norėjo viską išspręsti taikiai. Buvo pasakyta, kad kaltinamieji kiekvieną mėnesį jiems ves po 1 000 Eur, todėl ir pasirašė, ir įrašė normalią sumą. 1 000 Eur buvo duota prieš pasirašant vekselius, o po vekselių pasirašymo buvo pravesta 500 Eur. Pasirašant vekselius ir pasirašant susitarimą pati dalyvavo asmeniškai. Dėl sumos su kaltinamaisiais tarėsi kartu su vyru. Ji su vyru sutiko su galutine žalos suma, t. y. per abu vekselius -13 342 Eur. Vekselių pasirašymo metu sumažino žalos dydį nei nurodė civiliniame ieškinyje, nes galvojo, kad greičiau jiems viską grąžins. Šiuo metu ieškinį palaiko, kur nurodyta suma yra 21 000 Eur, nes kaltinamieji nesilaikė susitarimo. Vekselio pasirašymo metu tenkino numatytas neturtinės žalos dydis. Šių nusikalstamų veikų metu pati patyrė neigiamus išgyvenimus ir juos patiria, nes trūksta pinigų, su dukra iki šiol geria vaistus, kiekvieną dieną reikia galvoti iš kur pasiskolinti pinigų. Dukrai mokslo metų pabaiga, už stovyklas mokėti reikės. Buvo užsakyti remonto darbai.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes K. V. ir B. N. nėra kaltinami labai sunkių nusikaltimų padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji, jų gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, K. V. ir B. N. kaltę padarius nusikalstamas veikas patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- nukentėjusiojo R. R. ikiteisminio metu duoti parodymai, kad 2016-01-29 apie 14 val. būdamas Vokietijoje, N. miestelyje, kur gyvena ir dirba metus laiko, pasigedo bankomato „D.“ kortelės, kuri visą laiką buvo piniginėje. Kortele praktiškai niekuomet neatsiskaitinėdavo, todėl negali pasakyti, kada ta kortelė buvo pavogta. Kai jos neberado piniginėje, galvojo, kad gal kur namuose pasidėjo, gal Lietuvoje paliko, nes iš Lietuvos išvažiavo 2016-01-02, gal kas pavogė ar pametė. Apieškojo visus namus, paskambino žmonai, tačiau kortelės niekur nerado. Kadangi nerado kortelės, paprašė, kad žmona nueitų Lietuvoje į banką užblokuoti kortelės bei pažiūrėtų sąskaitos išrašus. Žmona L. R. ta pačią dieną nuėjo į banką ir po apsilankymo banke iš karto jam paskambino bei pasakė, kad sąskaitoje yra likę 5 eurai. Banko darbuotoja atspausdino sąskaitos išklotinę. Žmona išanalizavo išklotinę ir pasakė, kur ir kada buvo nuiminėjami pinigai. Kadangi pinigai buvo nuiminėjami Vokietijoje, tai įtariamųjų ratas iš karto sumažėjo. Jis gyvena Vokietijoje adresu (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name iš viso gyveno 16 asmenų. Visi dirbo toje pačioje įmonėje. Kadangi pagal išklotinę sužinojo, kad pirmas nuėmimas įvyko tame pačiame miestelyje iš esančio bankomato, o paskutiniai nuėmimai įvyko Lietuvoje, Šiauliuose. Įtarė du asmenis - K. V. ir B. N.. Juos įtaria todėl, kad jie staiga 2016-01-03 išvyko iš Vokietijos į Olandiją dirbti. Nors į Vokietiją iš Lietuvos po švenčių dirbti toliau atvyko tą pačią 2016-01-03 dieną. Tą pačią dieną į Vokietiją atvyko ir jis, ir iš karto išvažiavo į darbą, o B. su K. staiga nebevažiavo dirbti, net daiktų neišsikrovė iš automobilio. Pasirodė šiek tiek keista, bet į tai nekreipė dėmesio, pagalvojo, gal tikrai susirado darbą Olandijoje ir išvyksta. Po 2016-01-03 daugiau nei K., nei B. nebematė. Kadangi pirmas nuėmimas vyko Vokietijoje 2016-01-03, tai tikrai mano, kad tą dieną ir buvo pagrobta mokėjimo kortelė. Kadangi tą dieną išvyko dirbti, tai tuo metu namuose buvo likęs K., B. ir A., kurio pavardės nežino. Tik po to, kai pasigedo kortelės ir kai suprato, kad buvo apvogtas, A. jam pasakė, kad K. ir B. labai keistai elgėsi, vengė A., nenorėjo būti kartu su juo, tačiau nieko nesakė, nes nežinojo, kad įvykdyta vagystė. Tas A. yra bendradarbis ir gyvena tame pačiame name. Jis šiuo metu yra Vokietijoje ir ten dirba. Dėl vagystės įtaria K. ir B. dar ir todėl, kad K. žinojo kortelės Pin kodą, nes kai jis pats 2015-12-10 sukėlė eismo įvykį Vokietijoje ir reikėjo sumokėti nukentėjusiajam ir K. buvo paprašęs, kad šis nuimtų pinigus nuo kortelės, jam pasakė Pin kodą. K. jam pasakė, kad labai lengvas kortelės Pin kodas. Dėl šios priežasties įtaria tik juos abu. Taip pat, kai sužinojo, kad pinigai buvo nuimti ir Šiauliuose, įtaria tik juos abu, nes B. gyvena Kelmėje. Be to, B. su K. dažnai lankėsi Šiauliuose. Pagal banko sąskaitos išrašą matosi jog buvo nuimti gryni pinigai, paslaugos už pirkinius ir mokesčiai. Nurašymai vyko nuo 2016-01-02 iki 2016-01-05 ir Lietuvoje, Jurbarko mieste. Tačiau 2016-01-05 pirmi 1 000 eurų buvo nuimti Vokietijoje, tą nuėmimą tikrai padarė ne jis. Kai atvažiavo į Vokietiją, nepamena kiek tiksliai pinigų buvo sąskaitoje, tačiau kai paskutinį kartą žiūrėjo likutį, buvo apie 13 000 eurų. Taip pat nežino ir kada buvo nuskaičiuoti mokesčiai. Pagal banko pateiktą sąskaitos išklotinę nurodė, kad iš „DNB“ mokėjimo kortelės iš viso buvo nuimti 11 250 eurų, o už jų išgryninimą atskaičiuota 181,65 eurai. Dėl šios turtinės žalos pareikš civilinį ieškinį. Taip pat turtinė žala padaryta ir dėl to, kad reikėjo grįžti į Lietuvą, turėjo pasiimti nepamokamas atostogas, negavo pajamų, dėl to patyrė finansinių išlaidų, o be to, taip pat patyrė ir moralinę žalą. Žmona L. patyrė didelį stresą, pergyvena dėl tokio nusikaltimo, ji yra nedirbanti, turi trečią invalidumo grupę, vienintelės pajamos yra tik iš jo pusės, kurios šiuo metu yra sustojusios, dukra G. taip pat pergyvena dėl šio nusikaltimo, blogai miega, nerimauja. Bendrai, papildomas finansines išlaidas ir bendrai visų trijų moralinę žalą vertina 10 000 eurų. Iš sąskaitos per parą buvo galima nuimti buvo 1 450 eurų. Vokietijoje, kai įdedi mokėjimo kortelę į bankomatą, kortelėje esančių pinigų likučio nesimato, tai matosi tik Lietuvoje. Dėl to, jog buvo pavogta mokėjimo kortelė ir nuimta didelė pinigų suma, kreipėsi į Vokietijos teisėsaugą - į savo miestelio policiją, kur parašė pareiškimą ir buvo pradėtas tyrimas. 2016-02-12 papildomos apklausos metu nukentėjusysis R. R. parodė, jog su įtariamaisiais B. ir K., kol dirbo Vokietijoje ir buvo bendradarbiai, niekuomet nebuvo piktuoju. Gyveno tuose pačiuose namuose, niekuomet nebuvo susipykę, jokių konfliktinių situacijų nebuvo, jokio keršto vieni kitiems neturėjo. Kadangi savo piniginės neslėpdavo, pasitikėjo žmonėmis. Taip pat iš kalbų, matyt, yra pasakęs, kad turi pinigų, tai galėjo juos pastūmėti įvykdyti nusikaltimą. Iki kol K. ir B. neapvogė, apie juos buvo teigiamos nuomonės, jie neatrodė linkę į nusikaltimus, juos laikė padoriais vyrais. Mano, kad padarydami šį nusikaltimą, jie labai suklydo, taip pat mano, kad tai jiems bus gera pamoka ir jie daugiau nepakartos tokios klaidos. Su įtariamaisiais K. ir B. susitaikė, jie atsiprašė, jiems atleido. Susitaikė, dalį žalos atlygino, likusią žalą tikisi atlygins, susirašė vekselį, kuriame įtariamieji įsipareigojo žalą atlyginti iki 2016-07-15. Dalyvauti teismuose dėl bylos negalės, kadangi 2016-02-14 vėl išvažiuoja į Vokietiją dirbti toliau. Įgalioja savo žmoną L. R. atstovauti visais klausimais, susijusiais su byla (1 t., 24-26, 46-47 b. l.);

- nukentėjusiojo atstovės L. R. ikiteisminio metu duoti parodymai, kad 2016-01-02 jos sutuoktinis R. R. išvyko į Vokietiją dirbti. Vokietijoje jis dirba per Lietuvos įdarbinimo įmonę „L.“, jos filialas įsteigtas Kelmės mieste. Vyras Vokietijoje dirba apie l metus, įmonėje dirba apie 12 lietuvių, kurie gyvena kartu su vyru, viename name adresu, (duomenys neskelbtini), Vokietija. 2016-01-28 vyras būdamas namuose, Vokietijoje, pastebėjo, kad piniginėje trūksta „D.“ banko mokėjimo kortelės. Nedelsdamas susisiekė su ja, pasiteiravo ar jis jos nepaliko namuose, bet apžiūrėjus namus, jos taip pat nerado. Todėl nusprendė nieko nelaukdama nuvykti į „D.“ banką išsiimti sąskaitos išklotinę. Nuvykusi į minėtą banką, sužinojo, kad laikotarpyje nuo 2016-01-03 iki 2016-01-13, neteisėtai pasinaudojus banko kortele, nuo sąskaitos per 20 kartų buvo nuimta 11 250 eurų, plius mokesčiai už grynųjų pinigų išėmimą. Pinigai 15 kartų buvo nuimti Vokietijoje ir 5 kartus Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate. Vyras R. R. jai nurodė, jog įtaria, kad banko kortelę su Pin kodais galėjo pavogti toje pačioje firmoje dirbantys B. N., gyv. Kelmėje, ir K. V., gyv. Kaunas. Vyras juos įtarė, kadangi jam atvykus į Vokietiją ir apsistojus namuose, minėti vaikinai tą patį vakarą, staiga, iš anksto neįspėję apie galimą darbo sutarties nutraukimą, susidėjo daiktus ir išvyko į Lietuvą, motyvuodami tuo, kad gavo darbo pasiūlymą dirbti Olandijoje. 2016-04-05 papildomos apklausos metu nukentėjusioji L. R. parodė, jog K. V. ir B. N. pažadėjo atlyginti patirtus nuostolius iki 2016 m. liepos mėnesio 15-os dienos, kiekvienas pervesdami į nurodytą sąskaitą po 1 000 eurų. Taip pat buvo surašytas susitaikymo protokolas bei užpildyti skolos vekseliai. Pirmuosius pavedimus į sąskaitą K. V. bei B. N. turėjo padaryti iki kovo 10-os dienos, kiekvienas po 1 000 eurų, tačiau pinigų nepervedė, o su jais susisiekus, pastarieji vis žadėdavo pinigus pervesti. Iki šios dienos K. V. pervedė tik 100 eurų, o B. N. - nei euro. Esant tokiai situacijai, matyti, jog K. V. ir B. N. nesilaiko pasirašyto susitarimo, todėl pareiškė, jog nesutinka su jais tęsti susitaikymo ir pageidauja, jog K. V. ir B. N. būtų nubausti įstatymų numatyta tvarka (1 t., 12, 20 b. l.);

- 2016-01-29 savanoriško dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog L. R. pateikė AB D. banko išduotą R. R. priklausančios sąskaitos detalų išrašą, iš kurio matyti, jog laikotarpyje nuo 2016-01-03 iki 2016-01-10 per 15 kartų Vokietijoje iš R. R. banko sąskaitos pasinaudojus banko kortele buvo išgryninta 8 700 Eurų, o Lietuvos Respublikoje, Šiaulių mieste laikotarpyje nuo 2016-01-11 iki 2016-01-13 per 5 kartus iš R. R. banko sąskaitos pasinaudojus banko kortele buvo išgryninta 2 550 Eurų (1 t., 14-18 b. l.);

- 2016-02-03 savanoriško dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusysis R. R. pateikė dokumentus dėl 2016-01-29 jo kreipimosi į Vokietijos M. policijos valdybą dėl D. banke išduotos mokėjimo kortelės vagystės laikotarpiu nuo 2016-01-02 iki 2016-01-05 (1 t., 30-45 b. l.).

- 2016-02-12 savanoriško dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusysis R. R. pateikė dokumentus, t. y. nukentėjusiojo R. R. susitaikymo su įtariamaisiais K. V. ir B. N., kurie jam iš dalies atsiskaitė, sumokėdami 1 000 Eur bei susitarė dėl likusios žalos atlyginimo, išduodant nukentėjusiajam R. R. neprotestuotinus vekselius. K. V. išdavė vekselį 6 671 Eur sumai, B. N. išdavė vekselį 6 671 Eur sumai. 2016-02-12 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį B. N. įsipareigojo sumokėti R. R. 6 671 Eur bei 2016-02-12 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį K. V. įsipareigojo sumokėti R. R. 6 671 Eur (1 t., 49-52 b. l.);

Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 214 str. 1 d. kyla tam, kas neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Pagal BK LR 215 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Pagal LR BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Pagal LR BK 198¹ str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų kaltė padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, be jų prisipažinimo (kaltinamasis K. V. teisme paaiškino, kad pamatė R. R. kortelę, žinojo PIN kodą ir užvaldė godumas pinigams; kaltinamasis B. N. teisme pripažino, jog paėmę kortelę važiavo ir nuiminėjo pinigus ir kt.) įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta medžiaga: nukentėjusiojo R. R., jo atstovės L. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, R. R. banko sąskaitos išrašais ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Byloje neginčijamai nustatyta, kad K. V. ir B. N., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, neteisėtai inicijavo ir atliko 20 finansinių operacijų R. R. priklausančioje AB „D.“ banke esančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodami svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - AB „D. banko“ R. R. išduotą mokėjimo kortelę ir naudotojo R. R. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis - PIN kodą, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. mokėjimo kortelę įdėdami į bankomatus ir banko operacinėms sistemoms bei bankui identifikuodami save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansines operacijas, savo naudai įgijo R. R. priklausančius pinigus – iš viso 11 250 eurų, be to, laikotarpiu nuo 2016-01-03 iki 2016-01-13 20 kartų neteisėtai prisijungė prie AB „D.“ banko informacinės sistemos, neteisėtai panaudodami R. R. AB „D.“ banko išduotą mokėjimo kortelę bei jo, kaip elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis - PIN kodą, turėdami tikslą neteisėtai atlikti finansines operacijas ir paimti R. R. sąskaitoje esančius pinigus, tokiu būdu pažeisdami AB „D.“ banko informacinės sistemos apsaugos priemones. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas pripažįsta, jog inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaltinamieji įvykdė sąmoningai, veikdami tiesiogine tyčia, suprasdami atliekamų veiksmų esmę, jų pavojingumą, todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas K. V. ir B. N. bausmes, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmes K. V., atsižvelgia į tai, kad jis padarė keturias nusikalstamas veikas - vieną sunkų nusikaltimą, vieną nesunkų nusikaltimą ir du apysunkius nusikaltimus, veikos baigtos. Nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistu (1 t., 178, 190 b. l.). K. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). K. V. savo noru, niekieno neverčiamas per kelis kartus atlygino nukentėjusiajam R. R. dalį patirtos turtinės žalos, t. y. abu kaltinamieji K. V. ir B. N. bendrai nuosprendžio priėmimo dienai atlygino 1 500 Eur. Nors atlyginta turtinė žala yra ganėtinai nedidelė, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad kurį laiką kaltinamieji neturėjo asmens dokumentų (buvo pritaikytos kardomosios priemonės – asmens dokumentų paėmimas), negalėjo tęsti darbinės veiklos, B. N. šiuo metu yra iš dalies darbingas, kaltinamieji vis dėl to stengiasi atlyginti žalą kiek leidžia jų finansinės galimybės. Esant šioms aplinkybėms, teismas K. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta ir tai, kad kaltininkas savo noru atlygino dalį padarytos turtinės žalos (LR BK 59 str.). Teismas, nesutikdamas su gynėjo pastebėjimais, K. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje veikdamas kartu su B. N. (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Nors abu kaltinamieji teisme teigė, kad viskas įvyko spontaniškai, nebuvo tartasi iš anksto, tačiau teismas pažymi, kad nagrinėtinu atveju kiekvienas iš nusikalstamos veikos dalyvių savo veiksmais prisidėjo darant nusikalstamas veikas, nė vienas iš kaltinamųjų neprieštaravo savo draugo daromiems veiksmams (paėmus kortelę per valandą pasišalino iš gyvenamųjų patalpų; abu kartu važiavo automobilyje, kartu, t. y. arba K. V., arba B. N. paimdavo kortelę ir nuimdavo pinigus; nuimtus pinigus pasidalindavo, pinigų turėdavo tiek B. N., tiek K. V.; eidami nuimti pinigų iš bankomato užsidėdavo šalį ar gobtuvą (tai rodo, kad jie suprato, jog veikia neteisėtai ir nenorėjo būti atpažinti)). Bendrininkavimo prasme asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Nagrinėtinu atveju spontaniškumas vis dėl to peraugo į susitarimą, paremtą konkliudentiniais veiksmais. K. V. praeityje baustas administracine tvarka (1 t., 171-172, 186-189 b. l.), dirbantis UAB „S.“ pagalbiniu darbuotoju (1 t., 94-96 b. l.), buvusios mokslo įstaigos, t. y. (duomenys neskelbtini) katedros profesoriaus charakterizuojamas teigiamai (1 t., 175 b. l.), yra nevedęs, gyvena kartu su bedarbe, sveikatos problemų turinčia motina J. V. (2 t., 68, 70, 72-73 b. l.).

Teismas, skirdamas bausmes B. N., atsižvelgia į tai, kad jis padarė keturias nusikalstamas veikas - vieną sunkų nusikaltimą, vieną nesunkų nusikaltimą ir du apysunkius nusikaltimus, veikos baigtos. Nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistu (1 t., 119 b. l.). Teismas, nustatydamas jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažymi, kad motyvai dėl jų nustatymo yra analogiški kaip ir kaltinamajam K. V., todėl B. N. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (LR BK 59 str.) laikytina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino dalį padarytos turtinės žalos. B. N. sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje veikdamas kartu su K. V. (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). B. N. praeityje baustas administracine tvarka (1 t., 108-109, 116-118 b. l.), dirbantis UAB „S.“ pagalbiniu darbuotoju, Kelmės (duomenys neskelbtini) vadovo E. J. charakterizuojamas teigiamai (1 t., 114 b. l.), yra nevedęs, turintis sveikatos problemų, iš dalies darbingas - asmens darbingumas 45 proc. (2 t., 64-65 b. l.).

Vienas bausmės skyrimo principų, įtvirtintų LR BK yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta LR BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. Įstatymo leidėjas LR BK yra įtvirtinęs keletą teisės normų, kurios suteikia teismui teisę paskirti asmeniui švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme. Viena iš tokių teisės normų yra LR BK 62 straipsnis, t. y. išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą skirti švelnesnę nei pati švelniausia sankcijoje numatyta bausmė bei LR BK 54 straipsnis. LR BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. LR BK 62 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. LR BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnės bausmės, remiantis LR BK 62 straipsnio nuostatomis. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-1235/2008, 2K-435/2008, 2K318/2011 ir kt.).

Pažymėtina, kad taikyti LR BK 62 straipsnį teismas turi teisę, o ne pareigą. Be to, skiriant švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal LR BK 62 str. pirmiausia turi būti atžvelgiama į tokią baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, kuri mažina kaltininko asmenybės pavojingumą ir pan. Norint teismui pritaikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, kaip jau minėta, būtina nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau paminėtų normų formuluotės lėmė tai, kad teismų praktikoje jos taikomos tik išimtiniais atvejais.

Nagrinėtinu atveju kaltinamųjų atžvilgiu netaikytinos LR BK 62 straipsnio bei 54 straipsnio nuostatos. K. V. bei B. N. savo noru neatvyko ir nepranešė apie savo padarytas nusikalstamas veikas. Kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė bendrais tyčiniais veiksmais, bendrininkų grupėje; svetimą mokėjimo kortelę pagrobė įžūliai, iš bendradarbio, kuris praeityje kaltinamaisiais pasitikėjo, visi kartu dirbo bei gyveno; tuoj po mokėjimo kortelės pagrobimo išvyko iš gyvenamosios vietos; nusikalstamas veikas (atskirais epizodais) vykdė intensyviai, kelių respublikų teritorijose; nusikalstama veika įgytus pinigus eikvojo neatsakingai (leido kazino ir pan.), nusikalstamų veikų mastas yra didelis (išimamos pinigų sumos daugeliu atveju siekė dienos limitus), nusikaltimus kaltinamieji nustojo vykdyti tik pilnai ištuštinus nukentėjusiojo R. R. banko sąskaitoje buvusius pinigus. Atsižvelgus į tai, teismo nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo pagal LR BK 182 str. 2 d. skirti švelnesnę bausmę nei laisvės atėmimas.

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus K. V. ir B. N. už nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 198¹ str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., padarymą – pinigines baudas, o už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 2 d., padarymą – vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Bausmės nustatytinos kaip mažesnės nei baudžiamajame įstatyme numatyti šių bausmių vidurkiai.

Pažymėtina, kad K. V. ir B. N. padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį (atlikti veiksmai atitinka skirtinguose LR BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviąsias puses, tačiau visi veiksmai ėjo vienas paskui kitą, buvo padaryti esant bendram sumanymui apgaulės būdu įgyti svetimą turtą; Šiaulių apygardos teismo 2014-04-16 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-519/2014), todėl bausmės, paskirtos už minėtus nusikaltimus, subendrintinos apėmimo būdu pagal LR BK 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte įtvirtintas taisykles.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, kaltinamiesiems paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės sumažintinos vienu trečdaliu.

Pastebėtina, kad naujų ikiteisminių tyrimų K. V. ir B. N. atžvilgiu nėra pradėta. B. N. nors ir neįgalus, tačiau yra dirbantis. Dirbantis yra ir K. V.. Teismo posėdžio metu abu kaltinamieji neigiamai įvertino savo netinkamą elgesį, gailėjosi. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog K. V. ir B. N. pozityvia kryptimi keičia savo nuostatas – padarė atitinkamas išvadas, todėl teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą 1 metams 6 mėnesiams (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas kaltinamiesiems laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria K. V. ir B. N. įpareigojimą, padėsiantį kontroliuoti jų elgesį laisvėje, turintį auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 5 p.), bei baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam R. R. visą padarytą turtinę žalą (LR BK 67 str. 2 d. 4 p., 69 str.).

K. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 97-100, 156-158 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

B. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 88-90, 97-100 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Asmuo, pripažintas baudžiamojoje byloje civiliniu ieškovu ir dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ir reikalauti atlyginti dėl įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos patirtą žalą (LR BPK 109 str., 110 str. 1 d.). Civilinio ieškinio dalyku pagal LR BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. R. 2016-02-03 pateikė ieškininį pareiškimą dėl 11 431,65 eurų turtinės žalos bei 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 28 b. l.). 2016-02-03 nutarimu R. R. buvo pripažintas civiliniu ieškovu minėtoms sumoms (1 t., 29 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-02-12 R. R. pateikė susitaikymo protokolą, kuriame užfiksuota, kad jis su kaltinamaisiais susitaikė, jam sumokėjo 1 000 Eur ir susitarė dėl likusios žalos atlyginimo, t. y. kaltinamieji nukentėjusiajam R. R. išdavė du paprastus neprotestuotinus vekselius 6 671 Eur sumoms. Iš pateiktų vekselių matyti, kad pagal juos kaltinamieji įsipareigoja iki 2016-07-15 be sąlygų sumokėti R. R. kiekvienas po 6 671 Eur (1 t., 50-52 b. l.). Prokurorė baigiamųjų kalbų metu atsižvelgdama, kad R. R. padarytos 13 342 Eur žalos atlyginimas užtikrintas vekseliais, prašė nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti. Tokios pačios pozicijos laikėsi ir kaltinamųjų gynėjas.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, civilinis ieškinys turi būtų išsprendžiamas iš esmės (LR BPK 115 str.), todėl nagrinėtinu atveju nėra svarbūs jokie tarp šalių sudaryti susitarimai dėl žalos atlyginimo, kurie galėtų būti svarbūs taikant normas, reguliuojančios asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (LR BK 38 str., 40 str.). Nustačius neteisėtus veiksmus, pripažįstant asmenį kaltu, jo atžvilgiu pareikšto ieškinio suma turi būti tiesiog priteistina. Todėl nagrinėtinu atveju nei susitaikymo protokolas, nei pasirašyti vekseliai ieškinio klausimo iš esmės neišsprendžia, ką patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-166-177/2016).

Nukentėjusiojo R. R. įgaliota atstovė žmona L. R. teisme paaiškino, kad vekselius pasirašė dėl to, kad norėjo viską išspręsti taikiai; buvo pasakyta, kad kaltinamieji kiekvieną mėnesį jiems ves po 1 000 Eur, todėl ir pasirašė, ir įrašė normalią sumą; vekselių pasirašymo metu sumažino žalos dydį nei nurodė civiliniame ieškinyje, nes galvojo, kad greičiau jiems viską grąžins; šiuo metu savo ieškinį palaiko, kur nurodyta suma yra 21 000 Eur, nes kaltinamieji nesilaikė susitarimo.

Šiuo atveju svarbus ir kitas aspektas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 1.105 straipsnio 1 dalyje ((TAR, 2014, Nr. 2014-12715) redakcija nuo 2015-01-01) įtvirtinta, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui, o to paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta analogiška nuostata kaip ir LR CK 1.105 straipsnyje. LR CK 1.93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose, tos pačios normos 3 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

Šiuo atveju minėti vekseliai neatitinka įstatymo keliamų notarinės formos reikalavimų, todėl teismas pateiktais vekseliais nesiremia ir dėl šios priežasties, o sprendžia turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą iš esmės (LR BPK 115 str.).

Teisme K. V. ir B. N. pripažino, kad padarė nukentėjusiojo R. R. įvardintą turtinę žalą. Minėta turtinė žala padaryta K. V. ir B. N. bendrais tyčiniais veiksmais, pateikti žalą patvirtinantys dokumentai, todėl nukentėjusiajam R. R. turtinė žala turi būti atlyginta pilnutinai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji R. R. šiuo metu dalį, t. y. 1 500 Eur turtinės žalos atlygino, iš K. V. ir B. N. nukentėjusiojo R. R. naudai solidariai priteistina likusi nesumokėta 9 931,65 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Pagal LR CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. R. teigė, kad bendrai, t. y. savo, žmonos ir dukros moralinę žalą vertina 10 000 eurų; žmona Loreta patyrė didelį stresą, pergyvena dėl tokio nusikaltimo, ji yra nedirbanti, turi trečią invalidumo grupę, vienintelės pajamos yra tik iš jo pusės, kurios šiuo metu yra sustojusios, dukra G. taip pat pergyvena dėl šio nusikaltimo, blogai miega, nerimauja. Teisme nukentėjusiojo įgaliota atstovė L. R. teigė, kad dėl šių neteisėtų veiksmų pati patyrė neigiamus išgyvenimus ir juos patiria, nes trūksta pinigų, su dukra iki šiol geria vaistus, kiekvieną dieną reikia galvoti iš kur pasiskolinti pinigų ir kt.

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nukentėjusiajam R. R. ir jo šeimai dėl neteisėto kaltinamųjų elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, jie turėjo papildomų rūpesčių, todėl asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padarytų nusikaltimų. L. R. teisme teigė, kad vekselių pasirašymo metu tenkino numatytas neturtinės žalos dydis (3 000 Eur). Po šių vekselių pasirašymo byloje nėra kitų dokumentų, kurie patvirtintų apie nukentėjusiojo, jo šeimos narių sveikatos pablogėjimą, L. R. netektas darbingumas nustatytas dar iki šių nusikalstamų veikų padarymo (2 t., 62 b. l.).

Teismas, atsižvelgdamas į padarytų nusikaltimų pobūdį, į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusįjį tenkino 3 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti; į tai, kad nukentėjusysis iki nusikalstamų veikų padarymo nebuvo pats itin atidus, t. y. jo piniginė su kortele buvo nesunkiai prieinama kitiems asmenims; į tai, kad dėl neteisėto kaltinamųjų elgesio nukentėjusysis ir kartu jo šeima patyrė neigiamus išgyvenimus, susidūrė su papildomais rūpesčiais (netektos didelės šeimos santaupos); į kaltinamųjų turtinę padėtį, t. y. abu kaltinamieji dirbantys; taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2016 metais, sprendžia, kad R. R. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir solidariai iš K. V. ir B. N. R. R. naudai priteistina 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Nukentėjusiojo atstovas advokatas G. B. teismo prašė priteisti nukentėjusiojo turėtas išlaidas, susijusias su jo atstovavimu teisme. Nukentėjusiojo išlaidos gynėjo pagalbai apmokėti, vadovaujantis LR BPK 103 straipsnio 6 punktu, nuostatomis, pripažintinos proceso išlaidomos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atstovas advokatas G. B. atstovavo R. R. interesus teisme. Iš pinigų priėmimo kvitų matyti, kad nukentėjusysis patyrė išlaidas atstovo advokato pagalbai apmokėti, todėl 360 Eur suma, kaip iš esmės atitinkanti protingumo kriterijų, priteistina iš kaltinamųjų K. V. ir B. N. lygiomis dalimis po 180 Eur.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

K. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 50 MGL (1 883 eurų) dydžio baudą.

K. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 50 MGL (1 883 eurų) dydžio baudą.

K. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

K. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam 20 MGL (753,20 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę K. V. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę K. V. nustatyti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą K. V. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti jam įpareigojimą: dirbti arba registruotis darbo biržoje bei baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam R. R. visą padarytą turtinę žalą.

K. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

B. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 50 MGL (1 883 eurų) dydžio baudą.

B. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 50 MGL (1 883 eurų) dydžio baudą.

B. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

B. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam 20 MGL (753,20 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę B. N. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę B. N. nustatyti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą B. N. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti jam įpareigojimą: dirbti arba registruotis darbo biržoje bei baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam R. R. visą padarytą turtinę žalą.

B. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Nukentėjusiojo R. R. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš K. V. ir B. N. solidariai priteisti nukentėjusiajam R. R. likusią nesumokėtą 9 931,65 (devynių tūkstančių devynių šimtų trisdešimt vieno euro 65 euro centų) dydžio sumą turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo R. R. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) sumai ir iš K. V. ir B. N. solidariai priteisti nukentėjusiajam R. R. 3 000 (trijų tūkstančių eurų) dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinti.

Pripažinti R. R. patirtas 360 Eur (trijų šimtų šešiasdešimties eurų) atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti R. R. lygiomis dalimis - po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) iš K. V. ir B. N..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas