Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. patikslintą ieškinį atsakovams G. J., O. J., trečiajam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

6. Bylos įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir R. J. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos lapas (toliau – el. b. l.) 31).

7. Ieškovės ir R. J. sudaryta santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu, tų pačių metų rugsėjo 7 d. išduotas ištuokos liudijimas ( el. b. l. 36, 32).

9. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis R. J. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12). Nuo 1992 m. kovo 25 d. iki savo mirties R. J. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vaikai: O. J., gimusi (duomenys neskelbtini), ir G. J., gimęs (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 20).

10. Į bylą pateikta 1992 m. spalio 1 d. gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Uostininkas“ pažyma, patvirtinanti, kad nurodyto kooperatyvo narė S. J. pajų už kooperatinį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra sumokėjusi sumoje 34 154 rublius, pajus už šį butą yra pilnai išmokėtas (el. b. l. 39).

11. 1992 sausio 21 d. S. J. išduotas gyvenamosios patalpos orderis Nr. (duomenys neskelbtini) apsigyventi bute su atskira virtuve, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 2 kambarių bute, nurodoma, kad kartu įregistruoti S. J. šeimos nariai vyras J. R. K. ir sūnus J. G. R. (el. b. l. 42-43).

12. Į bylą pateiktoje įregistravimo kortelėje nurodyta, kad 1992 m. kovo 25 d. R. J. niekur nedirbo (el. b. l. 40).

13. Testamentų registro duomenimis mirusiojo R. J. palikimą priėmė G. J., palikimo priėmimo data – 2024 m. liepos 10 d. (el. b. l. 17).

14. Ieškovė į bylą pateikė 2015 m. balandžio 27 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą, iš kurios nustatyta, kad atliktas buvo atliktas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paprastas remontas, kurio užsakovė S. J. (el. b. l. 33-35), banko sąskaitos išrašus patvirtinančius, jog ji mokėjo įmokas už buto renovaciją (el. b. l. 22-30).

15. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti, kad santuokos su R. J. metu ji įgijo asmeninės nuosavybės teise butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir šis turtas yra ieškovės asmeninė nuosavybė.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006 išaiškino, jog pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57). Šioje civilinėje byloje taip pat pažymėta, kad Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – ir SŠK) iš esmės analogiškai reglamentavo santuokoje įgyto turto teisinį režimą. Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Turto, įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija gali būti nuginčyta, vienam iš buvusių sutuoktinių įrodžius, kad tam tikras turtas yra jo asmeninė nuosavybė (SŠK 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis). Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-343/2006). Taigi rodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka sutuoktiniui, siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją. Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, šiuo atveju tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn.

18. Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras). O kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, neužtenka vien nustatyti, kad turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių lėšas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis Nr. 3K- 3-52/2012). Be to, svarbios visos aplinkybės, galinčios įrodyti vienokius ar kitokius sutuoktinių ketinimus, tvarkant savo bendrą ūkį ir įgyjant bei paskirstant turtą.

19. Įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-428/2010).

20. Ieškovė ieškinyje ir bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką su R. J.. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad jai ir R. J. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. J. (el. b. l. 20). R. J. iki santuokos su ieškove sudarymo turėjo dar vieną vaiką – O. J., gimusią (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 20). Pagal byloje esančius įrodymus ieškovės ir R. J. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Butas, esantis ieškovės vardu nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuo 1992 m. birželio 10 d., prieš tai 1992 m. sausio 21 d. ieškovei išduotas gyvenamosios patalpos orderis Nr. (duomenys neskelbtini) apsigyventi bute su atskira virtuve, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (el. b. l. 42-43, 9).

21. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 1979 m. sausio 29 d. iš Kauno atvyko gyventi į Klaipėdą. 1980 m. sausio 15 d. pradėjo dirbti Klaipėdos jūrų prekybos uoste. Pagal tuo metu šioje įmonėje galiojusią tvarką išdirbus įmonėje daugiau kaip 5 metus buvo galima stoti į eilę kooperatiniam butui gauti. Dar iki santuokos su R. J., 1985 m., suėjus nustatytam terminui ieškovė įstojo į eilę kooperatiniam butui gauti. 1990 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 274 ieškovei buvo paskirtas butas. 1992 m. sausio 21 d. Klaipėdos miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu ieškovei buvo išduotas gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, orderis Nr. (duomenys neskelbtini), serija A. 1992 m. kovo mėnesį ieškovė su sutuoktiniu R. J. ir sūnumi G. J. apsigyveno šiame bute. Klaipėdos prekybos uosto viršininko įsakymu kiekvienam įmonės darbuotojui, kurie gavo kooperatinį butą, buvo skiriama po 3500 rublių pirmam įnašui ir 3500 rublių turėjo sumokėti pati ieškovė. Likusią sumą už butą sumokėjo ieškovė. Kaip matyti iš teismui teikiamos 1992 m. birželio 5 d. pažymos Nr. 5 išduotos Klaipėdos miesto gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Uostininkas“, jos narė ieškovė pajų už kooperatinį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra sumokėjusi iš viso 34 154 rublius. Ieškovė? nurodo, kad butą? įsigijo už? savo turimas asmenines lėšas, o R. J. niekaip prie buto įsigijimo neprisidėjo. R. J. tuo laikotarpiu niekur nedirbo, nei prie buto įgijimo, nei prie šeimos išlaikymo finansiškai neprisidėjo. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-793/93 dėl ieškovės ir R. J. santuokos nutraukimo taip pat nurodyta, kad R. J. nešė iš namų daiktus, ūkio bendrai su ieškove netvarkė, nepadėjo materialiai išlaikyti šeimos. Iš nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad nors ir ieškovė gyveno santuokoje su R. J., jis nei savo asmeninėmis, nei bendromis lėšomis neprisidėjo prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įsigijimo. Kaip ieškovė nurodė ieškinyje bei patvirtino teismo posėdžio metu, po santuokos nutraukimo gyvenimo skyrium laikotarpi? su R. J. ji nepalaike? jokiu? ryšių?, netūrėjo jokiu? bendru? ūkinių?, finansiniu? reikalu?, jis buvo registruotas nurodytame bute, nes taip buvo sutarę santuokos nutraukimo metu. Ieškovė? po santuokos nutraukimo už? savo asmenines lėšas atliko buto remontą?, ji? išlaikė?, mokėjo įmokas už atliktą namo renovaciją. R. J. po santuokos nutraukimo prie buto išlaikymo ar remontu? neprisidėjo. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovės įrodinėjamą aplinkybę, kad R. J. iki savo mirties savo darbu ar lėšomis nebuvo prisidėjęs prie buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įsigijimo, išlaikymo ar pagerinimo (CPK 178 straipsnis).

22. Teismo posėdyje atsakovas G. J., kuris yra priėmęs mirusiojo R. J. palikimą, paaiškino, kad kitas R. J. įpėdinis O. J. niekada su juo ar ieškove nebendravo, dėl R. J. palikimo priėmimo nesikreipė. Pažymėjo, kad ieškovė į teismą su ieškiniu dėl turto pripažinimo jos asmenine nuosavybe kreipėsi, norėdama užtikrinti, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ateityje atiteks jam kaip vieninteliam ieškovės įpėdiniui. Trečiasis asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“, prieštaravimų dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pripažinti butą asmenine ieškovės nuosavybės teise nepareiškė.

23. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo įsigytas asmeninėmis ieškovės S. J. lėšomis, šiame bute ieškovės buvęs sutuoktinis R. J. po jų santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini), gyveno tik epizodiškai ir juo nesirūpino kaip savu, t. y. nurodytas butas nebuvo šeimos gyvenamoji patalpa – šeimos turtas. Laikytina, jog butas, esantis adresu esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo įgytas ieškovės asmeninės nuosavybės teise.

24. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkinamas, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25. Bylos įrodymais nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieškovė atleista nuo likusios 409 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina, kad ieškovė prašymo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikė.

26. CPK 93 straipsnio 1–3 dalių nuostatose įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020, 90 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas).

27. Įvertinus ieškovės reiškiamo reikalavimo pobūdį, šalių procesinį elgesį, atsižvelgiant į tai, kad nenustatytas neteisėtas ar netinkamas procesinis atsakovo elgesys, ar priešingas ieškovės ir atsakovo teisinis suinteresuotumas, šioje byloje ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos paliekamos ieškovei, o žyminio mokesčio dalis, nuo kurios sumokėjimo ieškovė buvo atleista, atlygintina iš valstybės biudžeto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės S. J. ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad butas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra asmeninė ieškovės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.