Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Anot pareiškėjo, faktą, kad pareiškėjo senelė O. B. (O. B./B., g. (duomenys neskelbtini)) buvo lietuvė, patvirtina šie duomenys ir dokumentai: 1) pareiškėjo senelės tėvai buvo gimę Lietuvoje, tai liudija duomenys iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo. Nors pareiškėjo senelė gimė ne Lietuvoje, o Škotijoje, tačiau ji gimė dviejų lietuvių šeimoje, todėl laikytina, kad ji buvo lietuvė pagal kilmę; 2) pareiškėjos senelės tėvo, jo motinos lietuvių kilmė nurodyta Škotijos 1921 m. balandžio 2 d. surašymo duomenyse; 3) pareiškėjo senelės tėvai kartu su emigracijos banga į Škotiją išvyko iš Lietuvos ir apsigyveno Lanarko grafystėje, Glazgo apylinkėse, kur XX a. pradžioje iš Lietuvos emigravo daug lietuvių. Toje pačioje lietuvių apgyvendintoje Lanarko grafystėje Koutbridžo rajone gimė ir pareiškėjo senelė O. B. (O. B.) (B.), kaip nurodyta jos gimimo liudijime; 4) Lanarko apygardoje gyveno daug lietuvių, pareiškėjo senelė ir jos tėvai gyveno nuolat apsupti kitų lietuvių. Tai liudija ir pareiškėjo senelės/prosenelio/prosenelės šeimos draugo V. R. (R.) dokumentai – išrašas iš Škotijos mirčių registro apie W. R. (anksčiau vadinto V. R.) mirties faktą. Minėtasis V. gyveno su pareiškėjo senelės/prosenelių šeima iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini).

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. rugsėjo 3 d. 9:00 val. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat išsiunčiant bei įteikiant 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarties patvirtintas kopijas (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

6. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444–445 straipsniai).

7. Pareiškėjas M. C. siekia, kad jam būtų išduotas lietuvių kilmę liudijantis dokumentas. Migracijos departamentas, nagrinėjantis pareiškėjų prašymus, nurodė, kad pareiškėjo pateiktų duomenų neužtenka nustatyti, jog pareiškėjo senelės O. B. tautybė – lietuvė.

8. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jei nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

10. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad pareiškėjo senelė O. B. (O. B./B.) gimė (duomenys neskelbtini), dviejų lietuvių – J. B. (J. B.) ir M. B. (M. A. B.) šeimoje (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos apie gimimą, matyti, kad Kudirkos Naumiesčio Romos katalikų bažnyčios gimimo aktų įrašų knygoje įrašyta, jog 1884 m. rugpjūčio 10 d. pakrikštytas J. B. ir O. (merg. K.) B. sūnus J., gimęs (duomenys neskelbtini). Tai, kad J. B. buvo lietuvis, matyti iš 1921 m. balandžio 2 d. surašymo Škotijoje, Lanarko apygardoje, ištraukos, kur matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimęs J. B. yra lietuvis pagal tautybę. Kaip lietuvė nurodyta ir kartu su juo surašymo metu gyvenusi jo motina, A. (O.) B. (B.). Iš gimimo metrikų akto Nr. 41 ištraukos matyti, kad pareiškėjo prosenelė, pareiškėjo senelės mama M. B. gimė (duomenys neskelbtini), J. B. ir M. M.-B. šeimoje. Pareiškėjo senelės tėvas J. B. (J. B.) mirė (duomenys neskelbtini), mirties faktą Škotijoje liudija išrašas iš Škotijos mirčių registro, kuriame užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) Koubridžo rajone, Lanarko apygardoje, mirė J. B. (J. B.), buvusi žmona nurodyta M. A. B. (M. B.), mirusiojo tėvo vardas nurodytas J. B. (kas atitinka Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje nurodytą tėvo vardą – J. B.), mirusiojo motinos vardas – O. B., merg. K. (kas lietuviškai atitiktų O. (merg. K.) B. vardą).

11. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

12. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų turinio galima daryti labiau pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo senelė O. B. (O. B./B.) buvo lietuvė. Tokią išvadą patvirtina tai, kad 1) pareiškėjo senelės tėvai buvo gimę Lietuvoje, ką liudija duomenys iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo. Nors pareiškėjo senelė gimė ne Lietuvoje, o (duomenys neskelbtini), tačiau ji gimė dviejų lietuvių šeimoje, todėl jos kilmė lietuviška; 2) Škotijos 1921 m. balandžio 2 d. surašymo duomenyse pareiškėjo senelės tėvo, jo motinos kilmė nurodyta lietuvių; 3) pareiškėjo senelės tėvai kartu su emigracijos banga į Škotiją išvyko iš Lietuvos ir apsigyveno Lanarko grafystėje, Glazgo apylinkėse, kur XX a. pradžioje iš Lietuvos emigravo daug lietuvių. Toje pačioje lietuvių apgyvendintoje (duomenys neskelbtini) gimė ir pareiškėjo senelė O. B. (O. B.) (B.), kaip nurodyta jos gimimo liudijime; 4) Lanarko apygardoje gyveno daug lietuvių, pareiškėjo senelė ir jos tėvai gyveno nuolat apsupti kitų lietuvių. Tai liudija ir pareiškėjo senelės/prosenelio/prosenelės šeimos draugo V. R. (R.) dokumentai, o būtent – išrašas iš Škotijos mirčių registro apie W. R. (anksčiau vadinto V. R.) mirties faktą. Minėtasis V. gyveno su pareiškėjo senelės/prosenelių šeima iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini).

13. 2022 m. sausio 20 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo Pilietybės įstatymo 2 straipsnis buvo papildytas 1¹ dalimi (įsigaliojusia 2022 m. sausio 28 d.), pagal kurią asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, – asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Šiuo pakeitimu buvo siekta palengvinti asmenims, besikreipiantiems dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, įrodinėjamų aplinkybių, kad Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmens protėvis iki 1940 m. birželio 15 d. nebuvo jos netekęs, naštą (Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-430(2), 2021 m. gruodžio 15 d. Nr. 102-P-36).

14. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, apibrėždamas asmenis, kurie nelaikytini iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, sąlygos dėl Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos privalomos procedūros neatlikimo ir Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo nepriėmimo nesusiejo su jokia data ar konkretaus įstatymo priėmimu. Nėra jokio pagrindo išplėsti įstatyme nustatytų išimtinių sąlygų (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2327-577/2022).

15. Dvigubos pilietybės neleistinumo principas pirmą kartą buvo įtvirtintas 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijoje, jos 9 straipsnyje buvo nustatyta, kad „niekas negali būti kartu Lietuvos ir kurios kitos valstybės pilietis“. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir 1928 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos 10 straipsnio 1 dalyje (su tam tikra išlyga Amerikos krašto piliečiais tapusiems asmenims; šio straipsnio 2 dalis). Teisės mokslo doktrinoje pažymima, kad aptariama konstitucinė nuostata buvo interpretuojama nevienodai. Vienas iš šios nuostatos skirtingo aiškinimo aspektų buvo toks: ar ši nuostata reiškia, kad asmuo, įgijęs kitos valstybės pilietybę, automatiškai dėl to netenka Lietuvos pilietybės, ar įgijęs kitos valstybės pilietybę asmuo dėl to savaime nepraranda Lietuvos pilietybės ir išsaugo ją tol, kol bus atliktos tam tikros procedūros ir priimti atitinkami sprendimai. Valstybės institucijų, turėjusių įgaliojimus taikyti šią nuostatą, pozicija buvo tokia: Vidaus reikalų ministerijos 1935 m. kovo 21 d. rašte Nr. 51317 buvo konstatuota, kad „Lietuvos pilietis, įgydamas kitos valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nenustoja, jeigu jis atitinkama tvarka nėra iš Lietuvos pilietybės išėjęs, taigi gavęs Vidaus reikalų ministerijos sutikimą išeiti iš Lietuvos pilietybės“ (Sinkevičius, V. Lietuvos Respublikos pilietybė 1918–2001 metais. 2002 m., p. 54, 55) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-701/2021).

16. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, 1928 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos prezidentas paskelbė naują Valstybės konstituciją, kurioje nustatyta, kad niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos kurios valstybės pilietis (§ 10 pirmoji dalis), bet kartu buvo nustatyta, kad „Lietuvos pilietis tačiau nepraranda savo pilietybės teisių patapęs kurio Amerikos krašto piliečiu, jei atlieka tam tikras įstatymo nurodytas pareigas“ (§ 10 antroji dalis). Taigi 1928 m. Konstitucijoje buvo įtvirtintas ne tik dvigubos pilietybės draudimas, bet ir tokio draudimo išimtis (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės“). Taigi, negalima vienareikšmiškai teigti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu visais atvejais galiojo absoliutus dvigubos pilietybės draudimas.

17. Nagrinėjamu atveju Lietuvos centriniame valstybės archyve nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad O. B. (O. B./B.) iki 1940 m. birželio 15 d. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Aplinkybę, kad pareiškėjo prosenelė iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš Lietuvos, patvirtina pareiškėjo senelės O. B. (O. B./B.) gimimo liudijimas, išduotas Škotijoje.

18. Įvertinęs pareiškime nurodytus pareiškėjo paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelė O. B. (O. B./B., g. (duomenys neskelbtini)) buvo lietuvė (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo M. C. senelė O. B. (O. B./B., g. (duomenys neskelbtini)) buvo lietuvė.

Juridinis faktas pareiškėjui nustatomas tikslu siekiant gauti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.