Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, paskutinis žinomas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) nevedęs, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-23 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais. Trakų rajono apylinkės teismo 2014-03-13 nutartimi M. V. paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V., veikdamas kartu su M. O. ir J. B. (kurių atžvilgiu priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-503/2014), 2012-07-20 apie 19.00 val., Vilniuje, prie Savanorių pr. 1 namo įsėdo į sustabdytą, A. M. vairuojamą, taksi automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nurodė jam važiuoti adresu Vilniuje, Gurelių g., kur prie (duomenys neskelbtini) namo, jis liepė nukentėjusiajam sustoti. J. B., sėdėdamas automobilio galinėje sėdinėje, rankomis sugriebė nukentėjusiojo A. M., kaklą, pradėjo jį smaugti, tuo atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, tuo metu M. O. išlipęs iš automobilio, atsistojo prie vairuotojo durelių iš lauko pusės, o M. V. liko sėdėti priekinėje automobilio keleivio vietoje, tuo įbaugindamas nukentėjusįjį. Nukentėjusiajam A. M. pavykus ištūkti ir pabėgti neužgesinus automobilio variklio ir palikus automobilio užvedimo spynelėje užvedimo raktą, J. B. atsisėdo prie neužgesinto automobilio vairo, ir M. O. taip pat įsėdus į automobilį, o M. V. esant automobilyje, išvažiavo. Tokiu būdu M. V., veikdamas bendrininkų grupėje su M. O. ir J. B., panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. M., pagrobė materialinę vertę turintį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. M., su jame buvusiu materialinę vertę turinčiais mobiliojo ryšio telefonu Nokia, automagnetola JVC, radijo stotimi, nenustatytu kiekiu litų, padarydami A. M. turtinę žalą.

Teismo posėdyje, vadovaujantis BPK 276 str., buvo paskelbti kaltinamojo J. B. pirmiau teisme duoti parodymai. J. B. parodė, kad prisipažįsta kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą visiškai. Nukentėjusiojo A. M. ankščiau nepažinojo. M. O., M. V. jo pažįstami. Prieš nusikalstamą veiką su šiais susitiko, gėrė bare alų. Alkoholio išgėrimas tolesniems jo veiksmams įtakos turėjo. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotus paaiškinimus nekeičia. Įvykis buvo vakare, vasarą, tikslios datos nepamena. Jie trise buvo išgėrę alkoholio. Jie nutarė išsikviesti taksi automobilį ir važiuoti namo. Sustabdė pravažiuojantį taksi automobilį Ford Galaxy markės. Jis atsisėdo į taksi automobilį kairėje pusėje gale, už vairuotojo. M. O., kiek pamena, sėdėjo šalia jo, o M. V. nepamena tiksliai kur taksi automobilyje sėdėjo. Kažkuris iš jų taksi vairuotojo paprašė, kad nuvežtų juos namo. Tačiau taksi vairuotojo paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini) gatvę, nes jis su M. O. šioje gatvėje gyvena, o M. V., kuri gyvena, tuo metu nežinojo. Taksi vairuotojas sutiko juos pavežti, šis juos minėtu taksi automobiliu vežė. Tačiau šiam juos bevežant jis (J. B.) taksi vairuotojui nieko nepadarė. Tačiau jis padėjo ranką ant sėdynės ir ant vairuotojo peties, prie taksi vairuotojo kaklo. Padėjo ranką, nes buvo išgėręs. Tačiau jis rankoje jokių aštrių ar pan. daiktų neturėjo. Jis nesmaugė taksi vairuotojo, bet taksi vairuotojas išsigando ir, neužgesinęs variklio, pabėgo iš taksi automobilio. Jis ranką ant sėdynės laikė, kai jau buvo atvažiavę į (duomenys neskelbtini) gatvę, beveik iki namų. Jis su taksi vairuotoju norėjo pasišnekėti. Taksi vairuotojas, kažkur aplink mašiną nubėgo. Jis (J. B.) nematė, kad taksi vairuotojas prieš iššokdamas iš automobilio ką nors būtų pasiėmęs. M. O. buvo išlipęs iš taksi automobilio, tačiau tuo metu jis (J. B.) šiame automobilyje sėdėjo toje pačioje vietoje. Be to, kiek pamena, M. V. tuo metu sėdėjo šiame automobilyje gale. Be to, M. O. buvo išlipęs iš taksi automobilio, o paskui grįžo į šį automobilį. Tačiau nepamena, į kurią vietą M. O. grįžęs atsisėdo. Tuo metu nukentėjęs stovėjo toliau. Šis jam (J. B.) nieko nesakė. M. O. grįžo į taksi automobilį, o jis (J. B.) atsisėdo už šio taksi automobilio vairo ir šiuo automobiliu nuvažiavo. Vėliau jie paliko minėtą taksi automobilį kelyje Vilnius- Kaunas, toliau už Grigiškių. Taksi vairuotojas jiems nedavė leidimo važinėtis jo automobiliu. Jis (J. B.), važiuodamas minėtu taksi automobiliu, šiame nematė mobilaus ryšio telefono. Tačiau, kai šiuo automobiliu važiavo, tai šiame automagnetola buvo, o tiksliai kokia (šios pavadinimas) neatsimena. Radijo stotis šiame automobilyje, kiek pamena, buvo. Tačiau jis (J. B.) šių daiktų neėmė. O 30 litų grynųjų pinigų minėtame taksi automobilyje jis nematė. Taigi jis, iš minėto taksi automobilio nieko nepaėmęs, šį paliko minėtame kelyje. Jis nematė, kad minėtus daiktus kas nors iš su juo buvusių būtų paėmęs. Važinėjo gal pusantros valandos, gal valandą. Minėtame kelyje jie išlipo iš taksi automobilio, nes pradėjo baigtis degalai. Jie pamatė jiems iš paskos važiuojantį policijos automobilį, kažkas surėkė, kad važiuoja iš paskos ekipažas, bet tuo metu ir kuras baiginėjosi. Vairuotojo pažymėjimo jis neturėjo. Sustabdęs taksi automobilį, jis nuėjo link laukų. O kur M. O., M. V. nuėjo jis nežino. Jis su policijos pareigūnais nebendravo. Dėl ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo paaiškinimų, tai jo (J. B.) galva nukentėjusysis per daug viską sureikšmino, juo labiau, kad jis šį smaugė, taip nebuvo. Jų taksi vairuotojui nurodytas maršrutas keitėsi, nors jie norėjo važiuoti į namus, (duomenys neskelbtini). Jis nežino, kodėl taksi vairuotojas juos ne prie pat namų privežė. Tikrai ne jis pasiūlė M. O. ir M. V. pasivažinėti. Tai jam kažkuris iš šių pasakė. Tuo metu buvo išgėręs, todėl tiksliai kuris iš šių tai pasakė, neprisimena. Supranta, kad padarė nukentėjusiajam žalą. Viskas gavosi per girtumą. Labai gailisi, kad be leidimo paėmė tą automobilį pasivažinėti. Pagarsinus J. B. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotus paaiškinimus (t 1, b. l. 83), atsakė, kad jis vairuotojo nesmaugė. Kodėl skiriasi jo šie paaiškinimai nuo teisiamojo posėdžio metu duotų, atsakė, kad jis smulkmenų neatsimena, praėjo daugiau laiko. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jo apklausos protokolas surašytas iš jo žodžių. Tuo metu jo niekas nevertė taip paaiškinti. Jis ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotus paaiškinimus tvirtina, pripažįsta, tačiau nepripažįsta, kad taksi vairuotoją smaugė, nes šiam tik ant peties padėjo ranką. Taip pat atsakė, kad kažkas iš su juo buvusių išmetė iš taksi automobilio raciją, tačiau jis tai nepadarė.

Nukentėjusysis A. M., apklausiamas teismo posėdyje, jis buvo užpultas ir apiplėštas labai senai, todėl visų šio nusikaltimo aplinkybių jau neatsimena. Prisimena, tik tiek, kad buvo vasara, jis dirbo su taksi. Savanorių pr. įsėdo trys asmenys, kurie paprašė nuvežti į Trakų Vokę. Asmenys pinigų neturėjo, žadėjo sumokėti nuvykus į vietą. Vienas asmuo sėdėjo šalia, kiti du sėdėjo gale. Jis bendravo tik su tuo asmeniu, kuris sėdėjo šalia (M. V.). Būtent jis sustabdęs taksi automobilį paprašė pavežti. Po poros minučių atėjo dar du asmenys ir atsisėdo automobilio gale. Į Trakų Vokę važiuoti nurodė sėdintis šalia asmuo (M. V.), jis nurodė keisti važiavimo kryptį, sakė, kad neturi pinigų. Su kitais dviem keleiviais jis nebendravo. Važiuojant jam buvo vis nurodoma keisti kryptį, paprašė sustoti prie miško. Sustojus, gale sėdintis vaikinas pradėjo jį smaugti, jis (A. M.) kažkaip iššoko iš automobilio, dar vienas gale sėdintis asmuo irgi iššoko iš automobilio, jie pradėjo muštis. Paskui visi trys keleiviai nuvažiavo jo automobiliu. Kai jį smaugė, neatsimena, ką darė šalia sėdintis vyras (M. V.). Jam atrodo, kad šis asmuo su sėdinčiais gale bendravo sms žinutėmis, kažką jiems vis rašė. Kai jį užpuolė, du gale sėdintys asmenys buvo išlipę iš automobilio, o asmuo, sėdintis šalia jo (M. V.), išlipęs nebuvo. Neatsimena, kuris asmuo jam liepė važiuoti per mišką. Jis atpažino iš nuotraukos vaikiną, kuris sėdėjo gale, paskui iššoko iš mašinos. Jie visi trys nuvažiavo jo automobiliu. Šalia sėdintis asmuo išlipęs nebuvo.

Teismo posėdyje, vadovaujantis BPK 276 str. paskelbti nukentėjusiojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. rugpjūčio 2 d. duoti parodymai. A. M. parodė, kad jis dirba taksi paslaugų įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) taksi vairuotoju. A. M. keleivius vežioja jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2012-07-20 jis dirbo popietinėje pamainoje. Apie 19.00 val. Savanorių g. 1, Vilniuje, prie jo automobilio priėjo 3 nepažįstami vaikinai ir paprašė juos nuvežti į Trakų Vokę. Vienas vaikinas atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę, kiti du - į galinę sėdynę. Važiuojant į Trakų Vokę, keleiviai nusprendė pakeisti maršrutą ir paprašė juos nuvežti į Mūrinę Vokę. A. M. pasukus nurodytu maršrutu, vienas vaikinų liepė pasukti į miško pusę, kur jis kažkokiame name žadėjo paimti pinigų sumokėti už kelionę. A. M. atsisakė važiuoti į mišką, nes suprato, kad jį gali užpulti, ir sustojo prie (duomenys neskelbtini) namo. Gale sėdintis vaikinas sučiupo A. M. už kaklo ir pradėjo jį smaugti. A. M. bandė išsilaisvinti. Ką darė priekyje sėdintis vaikinas, A. M. neįsidėmėjo. Kitas automobilio gale sėdėjęs vaikinas išlipo iš automobilio ir pribėgo prie vairuotojo durelių. Tuo metu A. M. pavyko išsilaisvinti iš jį smaugusio vaikino rankų. A. M. atidarė dureles, pastūmė šalia stovintį vaikiną ir išbėgo iš automobilio. Tuo metu kitas vaikinas, kuris jį smaugė, perlipo už vairo vis dar užvesto automobilio su užvedimo raktais užvedimo spynelėje, ir išvažiavo. Jis (A. M.) iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams kartu su jais jų automobiliu važinėjo po rajoną, tikslu surasti savo automobilį. Netoli, prie smėlio karjero surado išmestą radijo stotį ir anteną. Matomai vaikinai bijojo, kad juos suseks per šią stotį. Tačiau paties automobilio nerado. Kartu su policijos pareigūnais atvažiavo į 2 policijos komisariatą. Ten sužinojo, kad automobilis surastas Abromiškėse. Automobilyje taip pat buvo dokumentai ir užvedimo raktas. Tačiau automobilyje nebebuvo magnetolos JVC, 300 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefono NOKIA su „Tele2“ SIM kortele, kurios abonentinio numerio atmintinai neatsimena, 200 Lt vertės. Taip pat nerado automobilyje dėžutėje gulėjusius 30 Lt. Dėl kūno sužalojimų į jokias medicinines įstaigas nesikreipė (t. 1, b.1.8-9).

2017 m. rugpjūčio 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. M. atpažino M. O., kaip asmenį, kuris dalyvavo plėšimo būdu pagrobiant jam priklausantį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.1.16-17).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu J. B. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. M. O. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi nuteistųjų apeliaciniai skundai atmesti.

Iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad kaltinamasis M. V. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, t. y. 2012-07-20 apie 19.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su M. O. ir J. B., panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. M., pagrobė pastarajam priklausantį materialinę vertę turintį automobilį „Ford Galaxy“, su jame buvusiais materialinę vertę turinčiais daiktais, padarydami A. M. turtinę žalą. Nors M. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nurodė, kad viskas įvyko labai greitai, taksi vairuotojas pakėlė rankas, M. V. išsigando ir pamanė, kad jį puola, iššoko iš automobilio ir tik tada pamatė, kad J. B. smaugia taksi vairuotoją. M. O. išlipo iš automobilio ir jau stovėjo prie automobilio iš vairuotojo pusės. Po to pamatė, kad prie automobilio vairo sėdi J. B., M. O. įšoko į automobilį ir dideliu greičiu išvažiavo. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip jo gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismo vertinimu, šioje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai buvo nustatyta, kad ne tik J. B. ir M. O., kurių atžvilgiu jau yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-503/2014, bet ir M. V. veikdami kartu, įvykdė plėšimą A. M. atžvilgiu. Šios aplinkybės nustatytos nukentėjusiojo A. M. duotais parodymais, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokolu, taip pat iš dalies pačių kaltinamųjų parodymais bei kitais BPK nustatyta tvarka surinktais ir įvertintais įrodymais.

Nukentėjusysis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teismo posėdyje nuosekliai, logiškai išdėstė įvykio aplinkybes. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis nedelsdamas apie įvykį pranešė policijos pareigūnams, nurodydamas tas pačias įvykio aplinkybes (kas patvirtinta pastarųjų tarnybiniuose pranešimuose). Analogiškos aplinkybės nurodytos nukentėjusiojo pareiškime policijos įstaigai, po to apklausos metu. A. M. nurodytą aplinkybę apie smurto panaudojimo faktą patvirtina ir tai, kad jam buvo išduota užduotis atlikti žmogaus kūno tyrimą, siekiant užfiksuoti sužalojimus. Taip pat nukentėjusysis iš jam pateiktų fotonuotraukų atpažino vieno iš kaltinamųjų - M. O. nuotrauką. Kaltinamasis M. O., apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė matęs kaip taksi vairuotojas buvo išsirietęs, atsilošęs, kad J. B. jį smaugė. Kaltinamasis M. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat patvirtino matęs, kaip J. B., pravarde „B.“, smaugė taksi vairuotoją, bei šiuos savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Teismo posėdyje nukentėjusysis kategoriškai patvirtino, kad plėšimo metu šalia sėdintis asmuo (M. V.) nebuvo išlipęs iš automobilio, taip pat nurodė, kad jam pasirodė, jog šis asmuo susirašinėjo trumposiomis žinutėmis su gale sėdinčiais keleiviais (J. B., M. O.). Šie nukentėjusiojo parodymai paneigia M. V. parodymus ir leidžia teismui daryti išvadą, kad vykdant šį nusikaltimą, jis nebuvo tik pašalinis stebėtojas. Nors kaltinamasis M. V. betarpiškais veiksmais visų nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., sudėties objektyviųjų požymių nerealizavo, tačiau įstatymai nereikalauja, kad, keliems asmenims darant nusikaltimą kartu, visi betarpiškai atliktų veiksmus, nurodytus specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. Net ir tada, kai kaltininkas neaktyviais veiksmais prisidėjo prie kitų asmenų daromos veikos ir jai pritarė, jis taip pat laikomas vykdytoju, atsakingu už bendrai daromos nusikalstamos veikos padarinius kartu su kitais bendrininkais. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji iš pradžių veikė nukentėjusįjį bauginančiai - nurodė jam važiuoti tamsiu paros metu per mišką, šiam nesutikus, kai J. B. ėmė smaugti nukentėjusįjį, M. O. sudarė kliūtį iš lauko pastarajam išlipti iš automobilio, o M. V. liko automobilyje, taigi visi kaltinamųjų, tame tarpe ir M. V., bendri veiksmai sudarė nukentėjusiajam bauginančią situaciją, dėl kurios šis pabėgo iš automobilio, su kuriuo visi asmenys kartu iš įvykio vietos išvažiavo.

Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-2018/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011).

Baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad J. B., M. O. ir M. V. savo bendrais veiksmais įbaugino nukentėjusįjį ir jis, išsigandęs pabėgo iš savo vairuojamo taksi automobilio, kuriuo nuteistieji J. B., M. O. ir kaltinamasis M. V., iš įvykio vietos visi kartu išvažiavo. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad M. V. veikė sutartinai su kitais bendrininkais, kartu su jais siekė bendro rezultato, suprato savo vaidmenį bendrame nusikaltime, todėl M. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę M. V. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į pagrobto turto vertę, kaltės formą ir rūšį. Kaltinamasis padarė apysunkį smurtinio pobūdžio nusikaltimą, nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje, nukentėjusiajam padaryta žala neatlyginta. Teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę – M. V. praeityje teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, M. V. už padarytą nusikaltimą skirtina BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį.

BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamoje byloje svarstydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kaltinamajam M. V. teismas atsižvelgia į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-23 nuosprendžiu M. V. buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais, kurios jis neatliko, nes pasislėpė nuo teismo ne tik siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės šioje byloje, bet ir vengdamas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę pagal ankstesnį teismo nuosprendį. Dėl to Trakų rajono apylinkės teismo 2014-03-13 nutartimi M. V. paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista 90 parų areštu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atidėti M. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo nėra pagrindo, nes kaltinamojo elgesys rodo, kad jam paskirtos bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 75 str. nuostatos netaikytinos.

Kaltinamajam M. V. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str., 1, 4 ir 9 d., bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-23 nuosprendžiu ir Trakų rajono apylinkės teismo 2014-03-13 nutartimi M. V. paskirta bausme.

Kaltinamasis M. V. 2012-11-13 buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. tvarka, nuo 2012-11-14 iki 2013-04-13 jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Kaltinamajam M. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-04 nutartimi paskirta kardomoji priemonė suėmimas – šioje baudžiamojoje byloje naikintina, kaltinamojo paieška nutrauktina.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-10 nuosprendžiu A. M. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą ir klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nukentėjusiojo civilinio ieškinio klausimas buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-08 nutartimi, todėl teismas šiame nuosprendyje dėl jo nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246, 297-298, 301-305, 307, 433-438 str.,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str., 1, 4 ir 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-23 nuosprendžiu ir Trakų rajono apylinkės teismo 2014-03-13 nutartimi paskirta bausme, ir paskirti M. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

M. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-04 nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti. Kaltinamojo paiešką nutraukti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o kaltinamojo gynėjui – nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Kaltinamasis, vadovaujantis BPK 438 str., turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.