- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- I1-8904-423/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01458-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 140 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 1-2).
Pareiškėjas skunde (1 t., b. l. 1-2, 41-49) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-07-03 iki 2018-11-29 atlikinėjo bausmę Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovės atstovas, pataisos namai) 7 lokaliniame sektoriuje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, patalpos plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas. Pažymėjo, kad gyvenamosiose patalpose buvo parazitų, graužikų, netinkamas dirbtinis apšvietimas, netinkama ventiliacija, todėl buvo drėgna, veisėsi pelėsis, žiemos metu gyvenamosiose patalpose šalta, grindys išlūžinėjusios. Neužteko bendro naudojimo sanitarinio mazgo įrenginių, dėl to kilo nepatogumų laukiant eilėse. Pažymėjo, kad jis Alytaus PN gyveno virš metalo mechaninio apdirbimo cecho, kuriame buvo atliekami darbai naudojant dujų balionus ir balionus su angliarūgšte, naudojami suvirinimo aparatai, todėl jo gyvybei ir sveikatai buvo nuolat keliamas pavojus. Akcentavo, kad buvo kilęs gaisras, tačiau pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų, kad nuteistieji būtų evakuoti iš patalpos, nors dūmai kilo į jų gyvenamąsias patalpas. Pareiškėjas teigia, jog kilnojimo svarmenys yra įrengti tik lauke esančiuose kiemeliuose, o viduje nėra įrengtos sporto salės su kilnojamais svarmenimis. Minėtos kalinimo sąlygos sukėlė nepatogumus, sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, skausmus, depresiją, nepilnavertiškumo jausmą. Prašė netaikyti senaties termino.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime (1 t., b. l. 6-11) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, jog minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta. Akcentavo, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Bendrabučio tipo patalpose nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio, futbolo, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse. Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartą tikrino pataisos namus dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta, šią aplinkybę patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus, o patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Pataisos namų administracija neturi duomenų, kad 7 lokalinio sektoriaus nuteistieji būtų neturėję galimybės savalaikiai pasinaudoti sanitariniu mazgu, todėl argumentai, kad dėl didelio skaičiaus žmonių trūkdavo unitazų ir praustuvų yra atmestini. Visuose sanitariniuose mazguose įrengta mechaninė ventiliacija. Alytaus pataisos namuose esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normoje nustatytus reikalavimus. Pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Alytaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos darbų atlikimo. Šios įmonės paslaugomis pataisos namai naudojasi reguliariai. Alytaus pataisos namuose 8 būryje jokių balionų, skirtų suvirinimo darbams atlikti, nėra, angliarūgštės balionai sandėliuojami tik 7 lokaliniame sektoriuje atskirame nuo gyvenamųjų patalpų sandėlyje ir atsinešami į dirbtuves tik darbams atlikti. Dirbtuvės, kuriose vykdomi suvirinimo darbai, yra įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis, jos įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalpų ir virš jų nuteistieji negyvena. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, jis konkrečiai neįvardijo atsakovės kaltės ir priežastinio ryšio. Pareiškėjas nenurodė, kuo yra grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Prašo taikyti trejų metų senaties terminą, skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus PN laikotarpiu nuo 2012-07-03 iki 2018-11-29.
Atsakovės atstovas pareiškėjo reikalavimui prašė taikyti ieškinio senaties terminą (1 t., b. l. 7).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013-09-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., LVAT 2013-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
Pareiškėjas siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kurią jis patyrė atlikdamas bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2012-07-03 iki 2018-11-29. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų jautė jo nurodytus išgyvenimus, diskomfortą, akivaizdu, jog jis turėjo suvokti apie galimą teisių pažeidimą, nuo pat tokio pažeidimo pradžios, tačiau skundą teismui parengė ir išsiuntė tik 2019-07-17 (1 t., b. l. 3). Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, todėl, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą taikytinas ieškinio senaties terminas. Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012-07-03 iki 2016-07-17 atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2016-07-18 iki 2018-11-29.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, grindžia aplinkybėmis dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos bendrabučio tipo patalpose.
Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11¹.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.
Bylos duomenimis nustatyta ir nėra ginčo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į 8 būrio (7 lokalinis sektorius - darbo zonoje dirbantys nuteistieji) 4 miegamąjį (bendrabučio tipo patalpą) (1 t., b. l. 7, 13).
Atsikirtime į atsiliepimą pareiškėjas teigė, kad 4 miegamojo plotas buvo 34 kv. m, jame gyveno 14 nuteistųjų (1 t., b. l. 43). Nurodė, kad duomenis apie ginčo patalpos plotą pareiškėjas nustatė vadovaudamasis pataisos namų 7 lokaliniame sektoriuje esančiu evakuacijos planu.
Atsakovės atstovas pagal teismo pareikalavimą pateikė į bylą minėtą evakuacijos planą (1 t., b. l. 85), tačiau jame nėra nurodytas patalpų plotas. Atsižvelgiant į tai, teismas kritiškai vertina pareiškėjo argumentus dėl ginčo patalpos ploto, kadangi pagal jo nurodomą duomenų šaltinį - evakuacijos planą – nustatyti patalpų plotus nėra galimybės.
Pareiškėjo argumentams paneigti atsakovės atstovas prie atsiliepimo į bylą pateikė kompiuterinės programos „Įskaita“ duomenų suvestinę, kurioje nurodyta, jog ginčo patalpos plotas buvo 36,25 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų (1 t., b. l. 14). Papildomai į bylą pateikti nuteistųjų, kurie gyveno ginčo patalpoje 2016-07-18, 2016-08-18, 2016-10-18, 2016-12-08, 2017-02-18, 2017-04-18, 2017-06-18, 2017-08-18, 2017-10-18, 2017-12-18, 2018-02-18, 2018-04-18, 2018-06-18, 2018-08-18, 2018-10-18, 2018-11-28, 2018-11-29, sąrašai (duomenų periodiškumas apima visą ginčo laikotarpį, kas du mėnesiai) bei 8 būrio 4 miegamojo planas patvirtina atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes, kad 8 būrio 4 miegamajame laikotarpiu nuo 2016-07-18 iki 2018-11-29 buvo įrengta 11 miegamųjų vietų ir gyveno ne daugiau kaip 11 asmenų (nuo 9 iki 11 nuteistųjų) (2 t., b. l. 2-19). Minėti duomenys taip pat paneigia pareiškėjo argumentus, kad Alytaus PN, teikdami atsiliepimą ir kompiuterinės programos „Įskaita“ duomenų suvestinę, pakeitė ginčo patalpos plotą ir miegamųjų vietų skaičių. Taigi, darytina išvada, jog net ir esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms, 8 būrio 4 miegamajame vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,29 kv. m.
Pareiškėjas savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, nenurodė su juo kalėjusių asmenų vardų ir pavardžių, atsikirtimą į atsiliepimą grindė subjektyvaus pobūdžio ir jokiais įrodymais nepagrįstais teiginiais, jog pataisos namų administracija tyčia suklastojo pateiktus duomenis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti bylos medžiaga ir konstatuoja, kad minimalaus ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad pagal Taisykles, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tada, kai konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Kadangi nagrinėjamu atveju minimalios ploto normos pažeidimas pagal Taisyklių reikalavimus nenustatytas, teismas nevertina gyvenamojoje patalpoje buvusių baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tokios pozicijos laikosi LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį Nr. A-575-1731/2014).
Pareiškėjas nurodė, kad bendrabučio tipo patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų (buvo netinkamas dirbtinis apšvietimas, netinkama oro temperatūra, veisėsi parazitai, graužikai, netinkama vėdinimo sistema, todėl kaupėsi drėgmė, pelėsis, grindys sulūžusios).
Reikalavimus gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, vėdinimui, apšvietimui reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (Higienos normos HN 134:2015 16 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. (Higienos normos HN 134:2015 14 p.). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Atsakovas į bylą pateikė ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2016-12-09 ir 2018-12-21 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir Alytaus visuomenės sveikatos centras) atliktų periodinių patikrinimų aktus (1 t., b. l. 18-24; toliau – ir Patikrinimo aktai). Patikrinimo aktuose konstatuojama, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomo pelėsio, mechaninė ventiliacija įrengta tualeto, dušo patalpose. Minėti Patikrinimo aktai paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl patalpose buvusių vizualiai matomų pelėsių, netinkamo vėdinimo gyvenamosiose patalpose ir sanitariniuose mazguose. Be to, Patikrinimo aktuose konstatuojama, kad patalpų valymui skirtas inventorius, skiriamos valymo priemonės, patalpas valo patys nuteistieji. Akivaizdu, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl patalpose buvusio pelėsio negali būti pripažinta atsakovo neteisėtais veiksmais.
Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad patalpose buvo netinkamas dirbtinis apšvietimas, netinkama oro temperatūra, grindys išlūžusios, tačiau nedetalizavo, kada konkrečiai jis jautė diskomfortą dėl, jo nuomone, netinkamo apšvietimo, išlūžusių grindų ar netinkamos oro temperatūros.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 16 punktas nustato, kad oro temperatūra gyvenamojoje patalpoje turi būti 18-28°C. Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, apšvietimą, grindų būklę ginčo laikotarpiu, tačiau teismas pažymi, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes, konstatuodamas, kad, jo nuomone, patalpose netinkama temperatūra, apšvietimas, netinkama grindų būklė. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų laikymąsi ir oro temperatūra bei apšvietimas atitinka nustatytus reikalavimus. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo paaiškinimais apie gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, apšvietimo atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi. Kita vertus, pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad oro temperatūra, apšvietimas neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl nepakankamos oro temperatūros, apšvietimo, netinkamos grindų būklės, iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.
Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl buitinių parazitų, kenkėjų plitimo gyvenamosiose patalpose. Tuo tarpu atsakovės atstovas nurodo, kad pataisos namuose yra periodiškai atliekamas kenkėjų naikinimas ir pateikia duomenis, jog ginčo laikotarpiu tarp Alytaus pataisos namų ir UAB „Alytaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ buvo sudaryta deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo sutartis (1 t., b. l 25-31). Pateiktu kenkėjų kontrolės ir naikinimo žurnalai (1 t., b. l. 32-35). Byloje nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi, ar, kad pastebėti kenkėjai nebūtų naikinami. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl kenkėjų plitimo ar nepakankamo naikinimo. Pažymėtina, jog pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus, ar pareiškėjo kreipimąsi į pataisos namų administraciją dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Akcentuotina, kad LVAT laikosi pozicijos, jog, sprendžiant dėl minėtų pareiškėjo nusiskundimų, paprastai vertinama, ar laisvės atėmimo įstaiga sutarties dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo sąlygų laikėsi, ar pildytas atliktų darbų žurnalas, ar tokias aplinkybes patvirtina ir kiti bylose esantys duomenys (pvz., Visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai ir pan.). Nustačius šias aplinkybes, konstatuojama, jog atsakovės atstovas ėmėsi veiksmų siekdamas užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų (žr., pvz., LVAT 2016-11-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2515-662/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje pateiktos kenkėjų kontrolės ir naikinimo žurnalo kopijos patvirtina apie atliktus dezinfekcijos ir deratizacijos darbus (1 t., b. l. 32-35). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Alytaus PN aktyviai veikė, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Pažymėtina, kad graužikų ir buitinių parazitų paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tačiau higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017). Teismo vertinimu, bylos įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų plitimo, o skundo argumentai dėl minėtų aplinkybių laikomi deklaratyviais ir atmetami.
Pareiškėjas nurodė, kad buvo per mažas kiekis įrengimų sanitariniuose mazguose.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004-06-09 Nr. 1R-139 (redakcija, galiojusi iki 2017-01-01; toliau - ir Normos) nurodyta, kad tualete turi būti įrengta – po klozetą arba unitazą 12-ai asmenų ir po pisuarą 12-ai asmenų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (galioja nuo 2017-06-08; toliau – ir Galiojančios normos), nurodoma, kad klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.
Atsakovės atstovas nurodė (1 t., b. l. 21-22), kad 6, 8 ir 13 būrių (7 lokalinio sektoriaus) sanitariniame mazge įrengtos 9 prausimosi vietos (praustuvai), 6 unitazai ir 1 pisuaras. Ginčo laikotarpiu gyveno iki 156 nuteistųjų. 7 lokalinis sektorius yra gamybinėje zonoje ir dauguma nuteistųjų yra dirbantys VĮ „Mūsų amatai“, ir jie sanitarinius mazgus, praustuvus ir dušus turi savo darbo vietoje. Įvertinęs būriuose laikytų nuteistųjų skaičių ir sanitariniuose mazguose įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių, teismas sprendžia, kad unitazų, pisuarų, praustuvių skaičius ne visą ginčo laikotarpį atitiko Aprūpinimo inventoriumi normoje nustatytus reikalavimus (sanitarinių įrenginių nuteistiesiems trūko), dėl ko pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų dėl eilių prie sanitarinių mazgų. Tačiau byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie sanitarinių mazgų ar dušinės. Bylos duomenimis, pareiškėjas nesikreipė į atsakovės atstovą dėl patiriamų nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu, dušine. Teismas pažymi, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytas neigiamas poveikis asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (nepakankamo aprūpinimo inventoriumi (sanitariniais įrenginiais)) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.
Pareiškėjas teigia, jog kilnojimo svarmenys yra įrengti tik lauke esančiuose kiemeliuose, o viduje nėra įrengtos sporto salės su kilnojamais svarmenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato sporto salės įrengimo pataisos namuose, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami.
Atmestini pareiškėjo teiginiai, kad jam Alytaus PN neužtikrino saugių kalinimo sąlygų, kadangi jam teko gyventi virš metalo mechaninio apdirbimo cecho, kuriame buvo laikomi dujų balionai, balionai su angliarūgšte ir kurie galėjo bet kada sprogti, kadangi atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą pažymėjo, jog Alytaus pataisos namuose 8 būryje jokių balionų, skirtų susvirinimo darbams atlikti, nėra, angliarūgštės balionai sandėliuojami tik 7 lokaliniame sektoriuje atskirame nuo gyvenamųjų patalpų sandėlyje ir atsinešami į dirbtuves tik darbams atlikti. Dirbtuvės, kuriose vykdomi suvirinimo darbai, yra įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis, jos įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalpų ir virš jų nuteistieji negyvena (1 t., b. l. 9). Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas dėl kenksmingų sveikatai medžiagų bei sprogstamųjų medžiagų buvimo būtų kreipęsis pataisos įstaigos administraciją. Taigi, teismo nuomone, nėra pagrindo tikėti deklaratyviomis, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstomis abstrakčiomis aplinkybėmis siejamomis su kenksmingų sveikatai medžiagų ir sprogstamųjų medžiagų buvimu gyvenamosiose patalpose (ar žemiau jų).
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kilus gaisrui jis nebuvo evakuotas.
Iš į bylą pateikto Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rašto nustatyta, kad ginčo laikotarpiu 2017-04-09 gamybiniam pastate degė 2x2 ploto patalpa (1 t., b. l. 78).
Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog 8 me būryje būtų kilęs gaisras, taip pat pažymėtina, kad gamybinės patalpos, kuriose vykdomi suvirinimo darbai, yra įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis, jos įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalpų ir virš jų nuteistieji negyvena. Skundų administracijai dėl kilusio gaisro pareiškėjas neteikė, todėl pareiškėjo argumentai dėl kilusio gaisro atmestini kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardinti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjo teiginiai dėl kilusio gaisro ir, kad jis nebuvo evakuotas, atmestini kaip neįrodyti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 -04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumus, sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, skausmus, depresiją, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Konkrečių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, byloje nėra.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Alytaus PN.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.