Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2017-02-01 · Civilinė byla Nr. 2-126-577/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-01
Bylos Nr.
2-126-577/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00856-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
S. P.
Atsakovas
N. R., T. R.
Advokatai
Bogdanas Chranovskis
Kategorijos
  • 2.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-126-577/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00856-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.; 2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 1 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei,

dalyvaujant ieškovui S. P. (S. P.), jo atstovui advokato padėjėjui Aleksandrui Timoščenko (Aleksandr Timoščenko),

atsakovei N. R., jos ir atsakovų N. R. (N. R.), T. R. atstovui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij),

vertėjoms O. V., J. C., I. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovams N. R., T. R., N. R. dėl nepagrįsto praturtėjimo, kreditoriaus teisių pažeidimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintu ieškiniu (t.3, b.l. 80-82) prašo: 1/ iš atsakovų N. R. ir T. R. solidariai priteisti 54 992,23 Eur nepagrįsto praturtėjimo bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo; 2/ pripažinti negaliojančia žemės sklypo bei gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, sudarytą tarp N. R., T. R., N. R., bei taikyti restituciją; 3/ priteisti solidariai iš N. R. ir T. R. ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas bei jo atstovas paaiškino, kad ieškovas su atsakovais N. R., T. R. susipažino 2002-2003 metais, kuomet pradėjo artimai bendrauti su jų dukra N. R., su kuria planavo bendrą gyvenimą, kartu nuomojosi butą, po to apie metus gyveno kartu su Natalija ir jos tėvais R.. Nutaręs pasirūpinti būstu, ieškovas pagal žodinį susitarimą su atsakovais organizavo bei apmokėjo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio duomenys neskelbtini), įsigijimo ir jame esančio vienbučio gyvenamojo namo statybos darbus. Žemės sklypas buvo įregistruotas atsakovų N. R., T. R. vardu, nes žemės sklypo pirkimo, gyvenamojo namo statybos metu tiek ieškovas, tiek atsakovė N. R. buvo kitoje santuokoje, todėl siekiant, kad šis turtas netaptų ieškovo S. P. ir atsakovės N. R. sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, įgytas žemės sklypas ir statomas gyvenamasis namas buvo įregistruotas N. R., T. R. vardu. Ieškovas akcentavo, jog jis tikėjosi kartu su atsakove R. sukurti šeimą ir naudotis atsakovų R. perkamu žemės sklypu, todėl už atsakovus R. sumokėjo 1 448,10 Eur sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kainą pagal 2004-08-31 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. 2004-2005 m. savo lėšomis ir jėgomis pastatė gyvenamąjį namą, malkinę, nuotekų rezervuarą, įrengė geriamojo vandens gręžinį, elektros įvadą; šių darbų vertė pagal byloje atliktą ekspertizę sudarė 53 544,13 Eur. Tačiau 2006 m. santykiai su atsakove N. R. nutrūko, o atsakovai N. R. ir T. R., nors ir buvo įsipareigoję grąžinti ieškovo patirtas išlaidas, pinigų negrąžino, todėl mano, kad atsakovai N. ir T. R. nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, ir prašo iš jų priteisti ieškovo investuotų į turtą 1 448,10 Eur (už žemės sklypą) ir 53 544,13 Eur (namo statybos kaina), iš viso 54 992,13 Eur. Taip pat nurodė, jog 2010-01-06 dovanojimo sutartimi atsakovai N. ir T. R. ginčo turtą padovanojo savo dukrai – atsakovei N. R.. Pasak ieškovo, šis sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises; atsakovai, žinodami, kad skolingi ieškovui, pablogino savo turtinę padėtį. Todėl CK 6.66 str. pagrindu prašo dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia bei taikyti restituciją.

Atsiliepimas

Atsakovai N. R., T. R. su ieškiniu nesutiko. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas N. R. paaiškino, kad ginčo sklypą įsigijo savo lėšomis; sklypo pirkimui 5 000 Lt perdavė dukrai N. R., kad ji perduotų sklypo pardavėjams. Dalis pinigų buvo banke, dalį santaupų turėjo namuose; mokėjo grynais, pervedimų nebuvo. Žemės sklype norėjo statyti gyvenamąjį namą. Koks buvo susitarimas dėl gyvenamojo namo statybų, neprisimena; paaiškino, kad namo statybai skyrė 16 000 Lt, statybinėms medžiagoms apmokėti – 25 000 Lt, apmokėjo kitas išlaidas, iš viso apie 70 000 Lt. Prie namo statybų nežymiai prisidėjo dukra N. R.. Kai namas buvo pastatytas, ieškovas pasakė, kad namo statyba kainavo iš viso apie 120 000 Lt; atsakovas pripažino, kad į namo statybą ieškovas irgi įdėjo kažkiek lėšų, tačiau mano, kad ne daugiau kaip 50 000 Lt. Atsakovė T. R. pripažino, kad ieškovas prisidėjo prie namo statybos piniginėmis lėšomis; paaiškino, jog už namo statybą ieškovui siūlė 50 000 Lt, bet jis atsisakė. Pasak atsakovės, pinigų namo statybai turėjo su savo vyru savų: turėjo santaupų, be to turėjo pinigų, kuriuos gavo pardavus butą (gautą kaip palikimą) Rusijoje. Pajamų nedeklaravo; pinigų pervedimo per banką nedarė. Pažymėjo, jog pinigų statybai duodavo dukrai, kad ji atsiskaitytų su statybininkais.

Atsakovė N. R. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad su ieškovu susipažino 2002m. rugsėjo mėnesį. Vėliau pradėjo gyventi kartu, kurį laiką nuomojosi butą, apie metus laiko gyveno kartu su jos tėvais. Vėliau atsakovės tėvai N. ir T. R. davė 5 000 Lt sklypo pirkimui; norėjo statyti rąstinį namą. Atsakovė su tėvais paskaičiavo, kiek kainuos rąstinio namo statyba, buvo sudaryta rąstinio namo pirkimo-pardavimo sutartis; buvo aptartas namo dydis, kaina. Sutartis buvo sudaryta tarp Ukrainos ir ieškovo įmonės. Tėvai davė pinigų namo pamatams, namo pirkimui. Atsakovė mokėjo pinigus dalimis, kvitų neturi. Už sklypą ir namą bendrai buvo sumokėta apie 70 000 Lt. Atsakovė pripažino, kad ieškovas dalį darbų apmokėjo, mokėjo už transportą, tačiau pažymėjo, jog ieškovas išsikraustydamas išsivežė visą buitinę techniką, boilerį. Pažymėjo, kad kuomet buvo statomas namas, atsakovė ir ieškovas gyveno kiekvienas iš savo pinigų. Mano, kad ieškinys nepagrįstas, tėvai nieko neturi mokėti ieškovui, kadangi namas nuvertėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2004-08-31 sutartimi atsakovai N. R. ir T. R. iš A. R. ir K. R. už 5 000 Lt įsigijo 775 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 12-15). Šiame sklype buvo pastatytas rąstinis vienbutis gyvenamasis namas, kurio savininkais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis pagal statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą buvo įrašyti atsakovai T. R. ir N. R. (t. 1, b.l. 250). Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad 2006-08-10 preliminariąja sutartimi Nr. 1, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovų N. ir T. R., N. R. ir T. R. įsipareigojo išduoti ieškovui S. P. notariškai patvirtintą įgaliojimą teisiškai įregistruoti jiems nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą jų vardu ir apmokėti visas su registracija susijusias išlaidas (sutarties 1 p.), N. R. ir T. R. įsipareigojo parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, už gautus pinigus nusipirkti trijų kambarių butą Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) mikrorajone ir jį padovanoti savo dukrai N. R.. Sutarties pasirašymo dieną buto rinkos vertė turi atitikti 300 000 Lt (sutarties 2, 3, 4 p.) (t. 1, b.l. 31). Tos pačios dienos preliminariąja sutartimi Nr. 2, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės N. R., ieškovas įsipareigojo nutraukti santuoką su E. P., o atsakovė N. R. – su V. R. (sutarties 1, 2 p.). Sutarties 3 p. po šios sutarties 1 ir 2 p. numatytų sąlygų įvykdymo N. R. įsipareigoja padalinti jai nuosavybės teise priklausantį trijų kambarių butą, gautą iš N. R. ir T. R. pagal preliminarią sutartį Nr. 1 (sutarties 4p.), lygiomis dalimis ir nuosavybės teisę į vieną dalį perduoti ieškovui (t. 1, b.l. 32). 2007 m. gegužės mėnesį ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti apsimestine ir negaliojančia žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl pirkėjų ir perkelti jam visas atsakovų N. R. ir T. R., kaip pirkėjų, teises ir pareigas, pripažinti ieškovą teisėtu žemės sklypo pirkėju ir šį sklypą priteisti ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis su E. P.; panaikinti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vienbučio gyvenamojo namo statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį, kuria namo statytojais nurodyti T. R. ir N. R., nurodant, kad šio gyvenamojo namo statytojas yra S. P.; priteisti ieškovui vienbutį gyvenamąjį namą bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis su E. P. ir įpareigoti atsakovus namą grąžinti ieškovui. Vilniaus apygardos teismas 2009-04-08 sprendimu ieškinį atmetė (t. 1, b.l. 36-44). Teismas sprendime nustatė, kad atsakovai patvirtino faktą, jog prie gyvenamojo namo statybos prisidėjo ieškovas; iš atsakovo N. R. paaiškinimų nustatė, kad pastarasis įsipareigojo atlyginti ieškovui jo patirtas namo statybos išlaidas. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nenagrinėjamas klausimas, kokia apimtimi ieškovas prisidėjo prie ginčo sklypo pirkimo ir gyvenamojo namo statybos bei finansavimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2009-12-07 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009-04-08 sprendimą paliko nepakeistą (t. 1, b.l. 45-54). Atsakovai T. R. ir N. R. 2009-12-30 sutartimi padovanojo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą savo dukrai atsakovei N. R.; Žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas nuo 2010-01-06, 2009-12-30 dovanojamo sutarties Nr. AK-4803 pagrindu įregistruoti atsakovės N. R. vardu.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo. Ieškovo tvirtinimu, atsakovai N. R. ir T. R. nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, nes ginčo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas ieškovo lėšomis (žemės sklypas įgytas, o namas pastatytas); turtas buvo įregistruotas atsakovų vardu tik todėl, kad ieškovas, nors ir gyveno su atsakovų dukra N. R. ir planavo su ja kurti naują šeimą, dar nebuvo nutraukęs pirmos santuokos. Prašo iš atsakovų solidariai priteisti 54 992,23 Eur nepagrįsto praturtėjimo bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Atsakovai N. R. ir T. R. su ieškiniu nesutiko, teigė, kad žemės sklypą įsigijo ir namą pasistatė iš savo piniginių lėšų; ieškovas prie namo statybos prisidėjo, bet ne daugiau kaip 50 000 Lt.

Ieškovo reikalavimai dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkinti iš dalies dėl žemiau nurodytų motyvų:

Pirma, nepagristas praturtėjimas reglamentuojamas CK 6.242 straipsnyje; jo paskirtis – įgyvendinti bendrąją taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje 3K-3-40-690/2015 ir joje nurodyta teismų praktika).

Antra, ieškovo ir atsakovų nurodytos faktinės aplinkybės, kieno piniginėmis lėšomis buvo įgytas ginčo žemės sklypas, prieštaringos. Pasak ieškovo, už ginčo žemės sklypą prieš sklypo pirkimo-pardavimo sandorio tarp atsakovų N. ir T. R. bei A. ir K. R. sudarymą sklypo pardavėjams A. ir K. R. sklypo kainą – 5000 Lt sumokėjo ieškovas savo pinigais. Atsakovų N. ir T. R. teigimu, už sklypą sumokėjo jie, pinigus perdavė dukrai N. R., kad pastaroji pinigus perduotų pardavėjams. Ieškovo nurodomos faktinės aplinkybės patvirtinamos sklypo pardavėjų paaiškinimais, kurie neturi jokių sąsajų su ieškovu ir nesuinteresuoti bylos baigtimi, tuo tarpu atsakovų N. ir T. R. paaiškinimus apie pinigų už žemės sklypą sumokėti N. R. perdavimo faktą patvirtino pati atsakovė N. R. (atsakovų dukra), kuri suinteresuota bylos baigtimi. Prie nagrinėjamos bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-134-623/2009 duomenimis nustatyta, kad sklypo pardavėjai A. ir K. R. bylos nagrinėjimo metu į bylą pateikė detalius rašytinius paaiškinimus (juos patvirtino ir duodami paaiškinimus žodžiu bylos nagrinėjimo metu), kuriuose paaiškino žemės sklypo pirkimo derybų, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kainos sumokėjimo aplinkybes ir nurodė, kad derybas dėl sklypo pirkimo vedė ieškovas S. P., taip pat jis sumokėjo už sklypą 400 Lt avansą, o prieš pat pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ir patvirtinimą pas notarą, sumokėjo ir likusią sutartyje aptartą pinigų sumą; iki sutarties sudarymo paaiškino, kad faktiškas sklypo pirkėjas jis, o sklypas įforminamas N. R. tėvų vardu, siekiant įrodyti S. P. rimtus ketinimus kurti bendrą gyvenimą su atsakovų N. ir T. R. dukra (t. 4, b.l. 73-74, 122-123, 165-166, 171- 172). Iš išnagrinėtoje byloje Nr. 2-134-623/2009 atsakovo N. R. paaiškinimų (t. 4, b.l. 118) matyti, kad jis pinigus sumokėti už žemės sklypą perdavė dukrai N. R., tačiau vėlgi, pripažino, jog pinigus už žemės sklypą pirkėjui perdavė S. P.. Taigi, iš aukščiau aptartų paaiškinimų matyti, kad tiek ieškovas, tiek atsakovai teigia, kad pinigus pardavėjui perdavė S. P., tačiau ieškovas S. P. tvirtina, esą jis perdavė savo pinigines lėšas, o atsakovų tvirtinimu, piniginės lėšos buvo jų. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų (sąskaitų išrašų, kitų finansinių dokumentų), sudarančių pagrindą vienareikšmiškai išvadai, kieno piniginėmis lėšomis buvo sumokėta už ginčo žemės sklypą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ginčo žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties 2.1. p. nurodyta, jog žemės sklypo pardavėjai gavo 5 000 Lt iš pirkėjo, o sutartyje pirkėjais nurodyti N. ir T. R., patvirtina, jog su žemės sklypo pardavėjais buvo atsiskaityta, tačiau nesudaro pagrindo išvadai dėl pačių pinigų kilmės. Spendžiant, kieno visgi piniginės lėšos buvo panaudotos apmokėti už N. ir T. R. įsigytą ginčo žemės sklypą, yra pagrindas vadovautis ir kitais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais (CK 1.73 str. nuostatos (redakcija galiojusi ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu) (CK 1.93 str. 6 d. 1 p.).

Trečia, ieškovo tvirtinimu, ginčo gyvenamasis namas yra pastatytas ūkio būdu ieškovo lėšomis; remdamasis ekspertizės išvadomis, prašo priteisti iš atsakovų N. ir T. R. 53 544,13 Eur; teigia, jog atsakovai neprisidėjo prie namo statybų. Atsakovai priešingai, tvirtina, esą namas buvo pastatytas pagrinde atsakovų lėšomis; nors atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, tačiau iš esmės neneigė, kad ieškovas prisidėjo prie namo statybų; neneigė, kad jo lėšomis buvo įrengtas stogas, įstatyti langai. Pasak atsakovų, ieškovas investavęs į turtą iš viso apie 50 000 Lt. Faktą, kad atsakovas prisidėjo prie namo statybų finansavimo, atsakovai pripažino ir civilinės bylos Nr. 2-134-623/2009 nagrinėjimo metu; atsakovas N. R. patvirtino, kad kažkokią dalį į namo statybas ieškovas įnešė, teigė, kad jam statybos kainavo 50 000 Lt, o ieškovas jam nurodė, jog visas namas kainavo 120 000 Lt (civilinė byla Nr. 2-134-623/2009, t. 4, b.l. 87), tvirtino, kad jeigu ieškovas įrodys, kiek pinigų įdėjo, jis jam juos grąžins, tačiau nesutiko, kad ieškovas namo statyboms išleido 120 000 Lt, teigė, kad daugiau nei 70 000 Lt ieškovas neišleido (civilinė byla Nr. 2-134-623/2009, t. 4, b.l. 176); N. R. patvirtino, kad ieškovas prisidėjo prie namo statybos, kad įdėjo langus, mano, kad ieškovas investavo į namo statybas, bet ne daugiau kaip 30 000 Lt, pinigai jam nėra grąžinti (civilinė byla Nr. 2-134-623/2009, t. 4, b.l. 176).

Ketvirta, ieškovas ginčo namo statybų finansavimo faktą grindžia: 2004-11-16 medienos pirkimo-pardavimo kontraktu Nr. 16/11, medienos pirkimo ir gabenimo iš Ukrainos dokumentais (civ. byla Nr. 2-134-623/2009, t. 3, b.l. 18-25, 30-32, 33-35, 37); 2004-10-14 – 2005-05-03 PVM sąskaitomis – faktūromis (civ. byla Nr. 2-134-623/2009, t. 1, b.l. 61, t. 2, b.l. 154, 156, 159, 161, 164, t. 3, b.l. 41-43, 45, 47, 51, 53, 72, 63, 67, 69, 76, 59, 61, 56, 83, 80, 87, 85, 91, 89, 93, 95, 127, 166, 139, 161, 137, 133, 135, 131, 129, 138, 149, 147, 143, 158, 170, 141, 163, 160, 152, 164, 159, 154, 156, 168, 173, 169, 115, 118, 103, 105, 107, 123, 121, 111, 109, 98, 101, 125, 113), iš kurių matyti, kad už statybines medžiagas yra apmokėjusi UAB „Baltrowns“. Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovas, tiek atsakovė N. R. paaiškino, kad buvo nutarta statyti rąstinį namą; tuo tikslu ieškovas su atsakove važiavo į Ukrainą, kur ir buvo sudaryta sutartis dėl rąstinio namo pirkimo; atsakovė N. R. pripažino, kad sutartis buvo sudaryta tarp Ukrainos įmonės ir ieškovo įmonės UAB „Baltbrowns“ (kurios jis yra vienintelis akcininkas ir vadovas, įmonės veikla susijusi su namų statyba, pats ieškovas yra patyręs statybos srityje). Vėlgi, nors atsakovė teigė pagal minėtą rąstinio namo pirkimo-pardavimo sutartį atsiskaičiusi pati, tačiau patvirtinančių tai įrodymų nepateikė. Taigi, byloje, išskyrus pačių atsakovų paaiškinimus, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai N. ir T. R., N. R. mokėjo už kokias nors statybines medžiagas ar sumokėjo už kokius nors darbus statybininkams; tuo tarpu ieškovas pateikė į bylą aukščiau išvardintus rašytinius įrodymus, patvirtinančius UAB „Baltbrowns“ statybinių medžiagų įgijimą, tačiau byloje nustatyta ir tai, kad tuo pačiu laikotarpiu ieškovo bendrovės buvo statomas dar kitas rąstinis namas. Įrodinėdamas, kad ginčo namas pastatytas ieškovo lėšomis, ieškovas taip pat rėmėsi: a/ 2005-04-15 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6 (civ. byla Nr. 2-134-623/2009, t. 3, b.l. 126-127), iš kurios matyti, kad ieškovas iš įmonės UAB „Baltbrowns“ įgijo visas statybines medžiagas, panaudotas statant namą ginčo sklype; 2005-04-29, 2005-05-03, 2005-05-27 PVM sąskaitomis – faktūromis Serija LEB Nr. 8486909, Serija LEB Nr. 8486907, Serija LEB Nr. 8486906, Serija LEB Nr. 8486905, Serija LEB Nr. 8486904, Serija LEB Nr. 8486923, Serija LEB Nr. 8486922, Serija LEB Nr. 8486921, Serija LEB Nr. 8486920 (civ. byla Nr. 2-134-623/2009, t. 3, b.l. 174-182), kurios patvirtina, jog šios statybinės medžiagos buvo perduotos ieškovui; b/ 2005-04-12 paskolos sutartimi (civ. byla Nr. 2-134-623/2009, t. 2, b.l. 134-135), iš kurios matyti, kad UAB „Baltbarowns“ paskolino ieškovui 400 000 Lt. Rašytiniai įrodymai (civ. byla Nr. 2-134-623/2009, t. 2, b.l. 166-191) patvirtina ir tai, kad S. P. savo vardu užsakė ir apmokėjo atsakovų gręžinio įrengimą, teikė Elektros energijos vartotojų prijungimo prie tinklų paraišką (civ. byla Nr. 2-134-623/2009, t. 2, b.l. 144), pasirašė sutartį (civ. byla Nr. 2-134-623/2009, t. 2, b.l. 146-147).

Penkta, iš prijungtos civilinės bylos matyti, kad N. R. 2003 m. gaunamų pensijų, kompensacijų bei kitų priedų pajamos sudarė 11 963,38 Lt per metus; 2004 m. – 11 173,87 Lt, 2005 m. – 10 867,25 Lt, T. R. 2002-2003 m. gautas pajamas sudarė 275,12 Lt gaunama senatvės pensija, N. R. oficialių duomenų apie 2002-2004 m. gautas pajamas nėra. Atsakovai tvirtino, jog turėjo žemės sklypo įsigijimui ir namo statybai santaupų, be to buvo gavę palikimą, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, nepateikė. Priešingai, iš ieškovo pateiktų užklausų, kurios buvo darytos pagal atsakovų pateiktus duomenis, ir atsakymų matyti, kad atsakovė T. R. po savo tėvų mirties jokio turto nepaveldėjo. Vėlgi, ieškovui pateikus į bylą nurodytus atsakymus, atsakovų versija dėl paveldėto turto buvo pakeista; atsakovų atstovas paaiškino, kad tai kiti atsakovės giminaičiai, gavę palikimą po tėvų mirties, pardavė turtą ir pasidalino su atsakove gautomis piniginėmis lėšomis. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovai negalėjo įvardinti paveldėtos pinigų sumos, nurodyti, kokiu būdu ji buvo perduota atsakovams, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių savo teiginius, nepateikė. VSDF pažymos duomenimis (t. 2, b.l. 34), ieškovo S. P. 2003 m. pajamos buvo 13 282,76 Lt, 2004 m. – 7 157 Lt, 2005 m. – 5 369 Lt. Tačiau ieškovas teigė statęs namą iš skolintų lėšų; kaip aukščiau minėta, savo teiginius grindė 2005-04-12 paskolos sutartimi (civ. byla Nr. 2-134-623/2009, t. 2, b.l. 134-135), iš kurios matyti, kad UAB „Baltbrowns“ paskolino ieškovui 400 000 Lt.

Šešta, 2006-08-10 tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudarytos dvi preliminariosios sutartys Nr. 1 ir Nr. 2, iš kurių matyti, kad atsakovai N. ir T. R. įsipareigojo išduoti ieškovui S. P. įgaliojimą atsakovų vardu registruotame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruoti pastatytą gyvenamąjį namą, vėliau šį turtą, įregistruotą atsakovų N. R. ir T. R. vardu, parduoti, už gautus pinigus nupirkti trijų kambarių butą Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini) mikrorajone, padovanoti jį N. R., kuri minėtą trijų kambarių butą (ne mažiau kaip 300 000 Lt rinkos vertės), nutraukus S. P. ir N. R. santuokas su buvusiais sutuoktiniais, įsipareigojo lygiomis dalimis pasidalinti, vieną jo dalį perduoti nuosavybės teise S. P.. Nors bylos nagrinėjimo metu N. R. neigė pasirašiusi preliminarią sutartį Nr. 2, tačiau abejonės dėl atsakovės parašo buvo pašalintos teismo paskirtos 2015-05-21 ekspertizės aktu Nr. 11-789(15)T, kurio išvadose vienareikšmiškai nurodoma, jog minėtą sutartį pasirašė N. R..

Septinta, pažymėtina, jog pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į visų nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, į aukščiau aptartus rašytinius įrodymus, patvirtinančius statybinių medžiagų įgijimą, ieškovo ir atsakovų turtinę padėtį ginčo turto įsigijimo metu, į sandorių, sudarytų tarp ieškovo ir jo vadovaujamos įmonės UAB „Baltbrowns“, turinį, ieškovo ir atsakovų paaiškinimus, į tai, kad preliminariosios sutartys buvo pasirašytos jau po to, kai buvo baigta namo statyba, į tai, kad jose įvardijamas visas ginčo turtas (t.y. ir žemės sklypas, ir gyvenamasis namas), nepaisant išvardintų įrodymų prieštaringumo ir nepakankamumo vienareikšmiškai spręsti dėl statybinių medžiagų įgijimo, jų panaudojimo ir t.t., visgi teismas turi pagrindą išvadai, kad sandorių šalys, t.y. tiek pats ieškovas, tiek atsakovai, sudarydamos preliminariąsias sutartis, pripažino, jog į ginčo turtą (žemės sklypo įsigijimą ir gyvenamojo namo statybą) tiek atsakovai N. ir T. R., tiek ieškovas S. P. investavo lygiomis dalimis.

Aštunta, nagrinėjamojoje situacijoje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadoms: kad nėra jokio įstatymo, o tarp šalių, t.y. atsakovų N. ir T. R. bei N. P. nebuvo jokio sandorio, kurio pagrindu atsakovui atsirastų prievolė investuoti į atsakovų įgytą ginčo turtą; teismas neturi pagrindo spręsti dėl ieškovo veiksmų investuojant į atsakovų turtą neteisėtumo; atsakovai praturtėjo (ir tai patys pripažįsta) ieškovo sąskaita (į ginčo turtą, kuris įregistruotas jų vardu, iš dalies investuotos ir ieškovo lėšos); ieškovo investuotų lėšų negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); taip pat nėra pagrindo spręsti dėl ieškovo nuostolių atsiradimo rizikos prisiėmimo. Taigi, nustatytos visos sąlygos CK 6.242 str. nuostatų taikymui.

Devinta, CK 6.242 str. 1 d. numatyta, jog atsakovai privalo grąžinti tik tokią sumą, kokia jie praturtėjo arba kokia sumažėjo ieškovo turtas. Bylos nagrinėjimo metu namo statybos kaštams nustatyti buvo paskirta teismo ekspertizė. Atsakovų atstovas su ekspertizės išvadomis nesutiko; tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovų atstovas, nesutikdamas su eksperto išvadomis, jokių įrodymų, paneigiančių ekspertizės išvadas, į bylą nepateikė, jo teiginiai dėl išvados nepagrįstumo laikytini deklaratyviais samprotavimais ir teismas jais nesivadovauja (CPK 12 str., 178 str.). Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų visumą, spręstina, kad nustatytos faktinės aplinkybės byloje nepaneigia statybos kaštams nustatyti ekspertizės išvados, todėl vertinti kritiškai ekspertizės išvadas nėra pagrindo.

2016-06-02 ekspertizės akto išvadose nustatyta, kad ginčo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1A/1m, esančio sklype Nr. (duomenys neskelbtini), skaičiuojamoji statybos kaina 2005 m. kovo- rugpjūčio vidutinėmis statybos darbų atlikimo ir medžiagų kainomis sudaro 53 544,13 Eur. Žemės sklypo pirkimo kaina buvo 1 448,10 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau teismo padarytas išvadas, spręstina, kad atsakovai nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita 27 496,12 Eur suma, todėl ieškovo reikalavimai šioje dalyje pagrįsti ir tenkintini; kitoje dalyje ieškovo reikalavimai atmestini (CK 6.242 str.).

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu ieškovui iš atsakovų N. ir T. R. solidariai priteistinos 5 procentų metines palūkanos nuo priteistos sumos, t.y. 27 496,12 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2011-03-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai N. ir T. R. 2009-12-30 dovanojimo sutartimi Nr. AK -4803 (įregistruota nekilnojamojo turto registre 2010-01-06) ginčo turtą (žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius (duomenys neskelbtini)) padovanojo savo dukrai N. R.. Ieškovas nurodo, kad atsakovai, žinodami, jog yra skolingi ieškovui, ginčo turtą padovanojo atsakovei N. R., tokiu būdu sumažindami savo galimybę atsiskaityti su ieškovu. Prašo CK 6.66 str. pagrindu žemės sklypo bei gyvenamojo namo dovanojimo sutartį, sudarytą tarp N. R., T. R., N. R., pripažinti negaliojančia bei taikyti restituciją.

Kasacinės instancijos teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, ne kartą yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 3) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį sandorį, buvo nesąžiningas; 6) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2008-07-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga („Teismų praktika“ Nr. 29)). Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012-11-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, ir kt.)

Byloje aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, kaip antai šalių sudarytos preliminariosios sutartys, atsakovų paaiškinimai nagrinėjamojoje byloje, atsakovų paaiškinimai, duoti nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-134-623/2009, suponuoja išvadą, kad atsakovai N. ir T. R. dar iki ginčo dovanojimo sutarties sudarymo žinojo ir patys buvo pripažinę prievolę grąžinti ieškovui į atsakovams nuosavybės teise priklausantį turtą jo investuotas pinigines lėšas. Ginčo sandorio sudarymo metu atsakovai kito nekilnojamojo turto, išskyrus butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini), neturėjo; abu pensininkai, atsakovas, išskyrus gaunamą pensiją apie 390 Lt, dar gaudavo apie 700 Lt atlyginimą, atsakovė, išskyrus gaunamą pensiją, kokio nors kito papildomo pajamų šaltinio neturėjo. Duomenų, sudarančių pagrindą spręsti dėl būtinybės atsakovams sudaryti ginčo dovanojimo sutartį, byloje nėra. Kaip minėta, atsakovai N. ir T. R. ginčo sandorį sudarė su savo dukra N. R.; jokių įrodymų, paneigiančių sandorio (sudaryto skolininko su vaiko) šalių nesąžiningumo prezumpciją, nustatytą CK 6.66 str. 1 d., byloje nepateikta (CPK 178 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo dovanojimo sutartis sudaryta 2009-12-30, įregistruota nekilnojamojo turto registre 2010-01-06, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu 2011-03-28; ieškinyje ieškovas teigė sužinojęs apie ginčo dovanojimo sutartį beruošiant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo atsakovų N. ir T. R. atžvilgiu. Byloje pateiktas išrašas iš nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad ieškovas sužinojo apie ginčo dovanojimo sutartį 2010-04-09. Duomenų, kad ieškovui apie ginčijamą sandorį buvo žinoma anksčiau nei jis nurodo, t.y. ruošiantis pateikti ieškinį atsakovams N. ir T. R., byloje nėra. Todėl, atsižvelgiant į nurodytą, spręstina, kad ieškovas nepraleido įstatymu nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti; o Actio Pauliana instituto tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Taigi, reziumuojant išdėstytą, spręstina, kad ieškovas pilnai įrodė ieškinio tenkinimo sąlygas, t.y. pagrindė, jog turi reikalavimo teisę, ginčo sandoriu atsakovai esmingai sumažino savo mokumą ir tuo pakenkė kreditoriaus (ieškovo) interesams. Sandorio sudaryti atsakovai neprivalėjo nei pagal sutartis, nei pagal įstatymą; ginčo sandoris sudarytas tarp artimųjų giminaičių (tėvų ir jų dukters), todėl nesąžiningumas preziumuojamas; prezumpcija nepaneigta. Sandoris sudarytas faktiškai iš karto po Lietuvos apeliacinio teismo 2009-12-07 nutarties priėmimo, kurioje teismo nurodoma, jog atsakovai neginčijo, kad ieškovas namo statybai panaudojo dalį savo lėšų, tačiau reikalavimo grąžinti panaudotas lėšas ieškovas nepareiškė; o tai taip pat patvirtina atsakovų nesąžiningumą. Esant nurodytam, ieškovo reikalavimai pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia pagrįsti, todėl tenkintini (CK 6.66 str.). Pripažinus ginčo dovanojimo sutartį negaliojančia, yra pagrindas taikyti restituciją (CK 6.66 str. 4 d., 6.145 str.) – padovanotas turtas turi būti grąžintinas atsakovams N. ir T. R..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju reikalavimai patenkinti 75 procentais. Ieškovas patyręs tokias bylinėjimosi išlaidas: 376,29 EUR (400 JAV dolerių) už juridines konsultacijas gaunant atsakymus dėl atsakovų paveldėto turto, 1251,16 EUR (už namo statybos kainos nustatymo ekspertizę) (t. 3, b.l. 49), 161,08 EUR (už rašysenos ekspertizę) (t. 2, b.l. 246) (pažymėtina, jog ieškovas sumokėjo už ekspertizę 400 EUR, tačiau ekspertizė buvo atlikta mažesne nei ieškovo sumokėta kaina, todėl ieškovui grąžintina 238,91 EUR permokėta suma); sumokėjo žyminį mokestį – 2686,23 EUR (9275 Lt (4615 Lt (t. 1, b.l. 8), 510 Lt (t. 1, b.l. 9), 2100 Lt (t. 1, b.l. 10), 2000 Lt (t. 1, b.l. 11), 50 Lt (t. 2, b.l. 73), iš viso 4 474,76 EUR. 75 procentai jo bylinėjimosi išlaidų sudaro 3 356,07 EUR, t.y. iš atsakovų iš kiekvieno priteistina ieškovui po 1 118,69 EUR jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas N. R. sumokėjo – 161,08 EUR (už rašysenos ekspertizę) (t. 2, b.l. 245) (pažymėtina, jog atsakovas sumokėjo už ekspertizę 400 EUR, tačiau ekspertizė buvo atlikta mažesne nei atsakovo sumokėta kaina, todėl atsakovui grąžintina 238,91 EUR permokėta suma); už advokato pagalbą – 144,81 EUR (500 Lt (t. 2, b.l. 50), iš viso 305,89 EUR; ieškovo reikalavimai atmesti 25 procentais, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 76,47 EUR, atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė N. R. – 500 EUR sumokėjo už advokato pagalbą adv. B. Chranovskiui (t. 2, b.l. 212), už apeliacinį skundą 929,68 EUR (2 210 Lt (t. 2, b.l. 130), 1000 Lt (t. 2, b.l. 104), iš viso 1429,68 EUR; ieškovo reikalavimai atmesti 25 procentais, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 357,42 EUR, atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjimu atveju bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos tiek iš atsakovų ieškovui, tiek iš ieškovo atsakovams, todėl priteistinas sumas tikslinga įskaityti nustatant, kad iš atsakovo N. R. ieškovui priteistina 1 042,22 EUR ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės N. R. – 761,27 EUR, o iš atsakovės T. R. – 1 118,69 EUR. Iš ieškovo atsakovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Kadangi už rašysenos ekspertizės atlikimą sumokėta 322,17 Eur, ekspertizės atlikimui į teismo sąskaitą po 400 Eur sumokėjo N. R. ir S. P., todėl kiekvienam iš teismo specialiosios sąskaitos grąžintina po 238, 91 Eur (N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 2015-04-08 mokėjimo nurodymas Nr. 4, įmokėta į Vilniaus apygardos teismo spec. sąskaitą; S. P. – už jį sumokėjo jo atstovas Aleksandr Timoščenko, a.k. (duomenys neskelbtini) 2015-04-13 vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 04101630, įmokėta į Vilniaus apygardos teismo spec. sąskaitą).

Iš ieškovo ir atsakovų valstybei priteistina po 9,50 EUR teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo 2011-04-26 nutartimi atsakovų N. ir T. R. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sprendimą įvykdžius panaikintinos (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nuspr en džia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės T. R., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 27 496,12 Eur nepagrįsto praturtėjimo bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t.y. 27 496,12 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2011-03-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir 68,95 kv.m. bendro ploto pastato – vienbučio gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) 2009 m. gruodžio 30 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. AK-4803 (Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2010-01-06). Taikyti restituciją ir įpareigoti N. R. grąžinti N. R. ir T. R. sutartimi perleistą jai turtą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui iš atsakovo N. R. 1 042,22 EUR, iš atsakovės N. R. – 761,27 EUR, iš atsakovės T. R. – 1 118,69 EUR ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Iš Vilniaus apygardos teismo sąskaitos N. R. ir S. P. grąžinti po 238, 91 Eur (N. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 2015-04-08 mokėjimo nurodymas Nr. 4; S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) – už jį sumokėjo jo atstovas Aleksandr Timoščenko, a.k. (duomenys neskelbtini) 2015-04-13 vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 04101630).

Iš ieškovo ir atsakovų valstybei priteisti po 9,50 EUR (iš kiekvieno) teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo 2011-04-26 nutartimi atsakovų N. ir T. R. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sprendimą įvykdžius panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič