Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. D. dėl motinos valdžios apribojimo būdo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Plungės socialinių paslaugų centras 2023-10-04 rašte nurodė, kad atsakovė dukrą pirmą kartą aplankė 2022-03-21 lydima socialinės darbuotojos. Susitikimo metu atsakovė nesidomėjo vaiko sveikatos būkle, pasiekimais. Atsakovės antro susitikimo su vaiku 2022-05-20 metu bendravimas su vaiku buvo primityvus, trūko įgūdžių ir suvokimo. Atsakovei buvo siūlyta atvažiuoti į susitikimus su dukra traukiniu, išaiškinta galimybė pasinaudoti savivaldybės teikiama nemokama pavėžėjimo paslauga. Per visą globos laikotarpį atsakovė Plungės socialinių paslaugų centrui parašė 9 kartus, paskutinį kartą 2022-11-22, nuo 2022 m. vasario mėn. vaiko išlaikymui pervedė 120 Eur.

Ieškovei kyla abejonių, ar atsakovė dėl jai nustatytos negalios (vidutinio protinio atsilikimo) geba tinkamai suvokti tėvų valdžios turinį sudarančių teisių ir pareigų, atitinkamai negali savarankiškai auginti ir rūpintis mažamečiu vaiku, sukurti jam saugių emocinei ir fizinei raidai gyvenimo sąlygų, t. y. egzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių atsakovės mažametis vaikas negali gyventi kartu su atsakove ir būti jos globojamas. Pažymi, kad byloje surinkti įrodymai (Plungės socialinių paslaugų centro ir Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro informacija) nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė nesuvokia, kad ji turi mažametę dukrą, kuri auga pas nuolatinius globėjus, kad ji turi galimybę dukrą lankyti, su ja bendrauti, palaikyti motinišką ryšį, teikti jai išlaikymą.

Vertina, kad susiklostė situacija, kai motina nesirūpina ir neprižiūri vaiko ne tik dėl negebėjimo užtikrinti vaiko kasdienius poreikius dėl turimos negalios, bet ir dėl sąmoningai suvokiamo nenoro rūpintis vaiku ir palaikyti su juo ryšį, vykdyti tas tėvų valdžios turinį sudarančias pareigas, kurias atsakovė geba vykdyti, be kita ko, pasinaudodama kitų asmenų (socialinių darbuotojų pagalba).

Atsakovė A. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, kurioje nurodoma, kad taikant bet kokias priemones, susijusias su vaiku (teisines ar neteisines), jos taikomos pirmiausiai vertinant vaiko interesus. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos pilnavertiškai rūpintis vaikais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė A. D. turi nepilnametę dukrą A. D., gimusią (duomenys neskelbtini), tėvas nenurodytas, tėvystė vaikui nenustatyta ((duomenys neskelbtini)). 2021 m. spalio 21 d. buvo nustatytas vaiko A. D. apsaugos poreikis ir priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinąją priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. A. D. ir jos naujagimė dukra buvo apgyvendintos (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-214-632/2022 V. S. ir T. S. laikinai pavesta vykdyti mažametės A. D. globėjų pareigas; A. D. gyvenamoji vieta nustatyta laikinųjų globėjų V. S. T. S. gyvenamojoje vietoje. 2022-05-09 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2145-632/2022, nuspręsta atskirti vaiką A. D., gimusią (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nepilnamečio vaiko A. D., gimusios (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vietą nustatyta laikinųjų globėjų V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje. Buvo priteista iš A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui A. D., gimusiai (duomenys neskelbtini)d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 20 Eur (dvidešimt eurų) nuo 2022 m. sausio 28 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant laikinuosius globėjus – V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos bei VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro duomenimis atsakovei nuo 2022-05-27 iki 2063-08-19 nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, diagnozė pagal TLK-10AM kodą – (duomenys neskelbtini), nustatytas pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro duomenimis atsakovė paskutinį kartą Psichikos sveikatos centre lankėsi 2022-05-17.

Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centras 2023-10-18 rašte nurodė, kad nuo 2022-03-28 teikė atsakovei socialines paslaugas. Atsakovė dėl turimos negalios pagal savo sugebėjimą stengėsi pozityviai bendrauti su socialine darbuotoja, tačiau jai sunkiai sekėsi teisingai suprasti pateikiamą informaciją, ji nesugebėjo savarankiškai priimti sprendimų bei spręsti kylančių problemų. Atsakovė lengvai pasiduoda kitų asmenų neigiamai įtakai. Ji kategoriškai atsisakė siūlomos asmeninio asistento paslaugos. Atsakovė noriai bendravo su socialine darbuotoja, tačiau apie svarbius gyvenimo įvykius neinformuodavo, piniginius reikalus buvo linkusi tvarkyti su nuomojamo būsto savininke, gavusi išmokas pinigus greitai išleisdavo ir vaiko išlaikymui pinigų nebeturėdavo. Dukrą A. D. lankyti 2022-05-20 lydėjo socialinė darbuotoja, kuri padėjo suruošti vaikui lauktuves.

Plungės socialinių paslaugų centras 2023-10-04 rašte nurodė, kad atsakovė dukrą pirmą kartą aplankė 2022-03-21 lydima socialinės darbuotojos. Susitikimo metu atsakovė nesidomėjo vaiko sveikatos būkle, pasiekimais. Atsakovės antro susitikimo su vaiku 2022-05-20 metu bendravimas su vaiku buvo primityvus, trūko įgūdžių ir suvokimo. Atsakovei buvo siūlyta atvažiuoti į susitikimus su dukra traukiniu, išaiškinta galimybė pasinaudoti savivaldybės teikiama nemokama pavėžėjimo paslauga. Per visą globos laikotarpį atsakovė Plungės socialinių paslaugų centrui parašė 9 kartus, paskutinį kartą 2022-11-22, nuo 2022 m. vasario mėn. vaiko išlaikymui pervedė 120 Eur.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta atskirti vaiką A. D., gimusią (duomenys neskelbtini)d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pusantrų metų ir atsakovė turėjo pakankamai laiko apgalvoti savo poziciją dukros atžvilgiu, tinkamai susidėlioti motinystės prioritetus bei pašalinti tas sąlygas, dėl kurių buvo atskirta jos dukra.

Situacija nuo vaiko atskyrimo nuo motinos, nepasikeitė: atsakovė nesirūpina mažamete dukra, neatlieka savo pareigų ją auklėti, išlaikyti, nuo laikinosios priežiūros nepilnamečiam vaikui organizavimo (iš esmės nuo vaiko gimimo) nededa pastangų susigrąžinti jį į savo šeimą, vaiko nelanko, juo nesidomi, neteikia pastovaus išlaikymo. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad vaiko teisė į šeimos ryšius, t. y. teisė augti biologinėje šeimoje, šiuo metu negali būti užtikrinama, nes šeimoje nesudaromos sąlygos vaikui augti emociškai ir fiziškai saugioje, jo raidai palankioje aplinkoje.

Teismas neturi pagrindo netikėti byloje esančiais duomenimis, kadangi byloje priešingų duomenų nepateikta, atsakovė atsiliepimo į pateiktą ieškinį neteikė.

Esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog atsakovė A. D. nesirūpina ir visiškai nesidomi savo nepilnamete dukra, savo, kaip motinos pareigas vykdo netinkamai. Netgi atskyrus vaiką nuo motinos, suinteresuoto asmens gyvenimo būdas, požiūris į šeimą, vaiko auginimą bei auklėjimą nepasikeitė (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, CK 3.192 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė negali užtikrinti gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnametės dukros A. D. fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi tik dėl savo pačios kaltės, nuo dukros auklėjimo, rūpinimosi ja, visiškai nusišalino ir jokių pastangų dukrą susigrąžinti į šeimą nededa. Tokiu savo elgesiu atsakovė nepilnamečiui vaikui daro ypatingą žalą.

CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reikalaujantis sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog A. D. nevykdo jai įstatymu nustatytų tėvų pareigų, ir nėra pagrindo tikėtis, kad padėtis ateityje pasikeis, nes iki šiol jokių konkrečių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaiką A. D., nesiėmė. Ji nusišalino nuo dukros priežiūros, nesuvokia motinos valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 punktas), todėl ieškovės reikalavimas pakeisti paleisti A. D. Šiaulių apylinkės teismo 2022-05-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2145-632/2022 taikytą vaiko A. D. atskyrimą nuo motinos A. D. ir neterminuotai apriboti atsakovei A. D. motinos valdžią dukros A. D. atžvilgiu, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsakovei A. D. išaiškintina, kad jos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, sustabdomos, kad neterminuotai apribojus motinos valdžią, motina netenka asmeninių teisių: gyventi su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, iš dalies bendrauti su vaiku ir panašiai, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, taip pat išlieka pareiga išlaikyti šį vaiką. Apribojus motinos valdžią neterminuotai, be atskiro motino sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų (motinos) valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad vaiko tėvai (motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų (motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, taip pat jei vaikas dar neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 6 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą motinos valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 406 straipsniu, 408 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pakeisti A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo 2022-05-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2145-632/2022 taikytą vaiko A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskyrimą nuo motinos A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir neterminuotai apriboti atsakovei A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukros A. D., (duomenys neskelbtini) atžvilgiu

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.