Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant išvadą byloje teikiančios institucijos – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės nurodyta mėnesio išlaikymo suma atitinka vaiko interesus, neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Atsakovas H. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V. P. teismo posėdyje nurodė, kad sutinka su visais ieškinio reikalavimais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė 1990 m. lapkričio 24 d. Šiaulių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 391). Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, nes atsakovas nuolat vartoja alkoholį, nesirūpina šeima, terorizuoja, fiziškai smurtauja ir yra nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu už tyčinius nusikaltimus prieš ją ir nepilnametį vaiką.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kasacinis teismas, aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, pagal kurią laikoma, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.1 d.). Nagrinėjamu atveju įrodymus dėl sutuoktinio kaltės iširus santuokai pateikė tik ieškovė. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas nuolat smurtaudavo, vartodavo alkoholį, nesirūpino šeima. Be to, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1254-771/2014 atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą ieškovei) bei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (už smurtaujant padarytą sūnaus V. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą). Teismas konstatuoja, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, o atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, nes jis yra nuteistas už tyčinius nusikaltimus prieš sutuoktinę ir savo sūnų. Todėl ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 391), nutrauktina dėl atsakovo kaltės, ieškovei paliekant santuokinę pavardę Š., o atsakovui – Š..

Dėl turto padalinimo

Teismas spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bei Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris į dalintino turto balansą neįtraukiamas, bei pagal 1992-08-28 pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/4 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), o transporto priemonių ieškovė ir atsakovas neturi. Ieškovė nurodė, kad kreditorių nei ji, nei atsakovas neturi. Ieškovė prašo santuokoje įgytą turtą – butą ir 1/4 ūkinio pastato, padalinti lygiomis dalimis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad turto padalijimo natūra būdas laikomas prioritetiniu, o kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.

Atsižvelgiant į tai, butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/4 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalintini natūra bei ieškovei ir atsakovui priteistina po 1/2 dalį šio turto.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosioms vietos nustatymo

Ieškovė ir atsakovas turi vieną nepilnametį vaiką D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę patvirtina ieškovės pateiktas vaiko gimimo liudijimas. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo nuolatinio alkoholio vartojimo, smurto naudojimo, netinkamų gyvenimo sąlygų sudarymo, bei dėl to, kad ieškovė yra išvykusi dirbi į (duomenys neskelbtini), nepilnametis vaikas nuolat gyvena su močiute Z. J. T., kur jam yra suteikiamos tinkamos gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygos. Ieškovė pabrėžė, kad atsakovui nuolatos be saiko vartojant alkoholinius gėrimus, dingo noras ir sugebėjimai rūpintis nepilnamečiu sūnumi, todėl atsakovo aplinkoje nebūtų tinkamų sąlygų vaikui normaliai vystytis. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad neprieštarauja, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko D. Š. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas (CK 3.165 str., 3.169 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Ieškovė nepilnamečio vaiko poreikius detalizuoja ieškinyje, nurodydama, jog vaiko minimaliems poreikiams patenkinti reikalinga apie 200,00 Eur suma per mėnesį, kuriuos ji skiria vaiko maistui, rūbams, laisvalaikiui, papildomiems mokslams ir kursams vairuotojo pažymėjimui gauti, pasikelti traktorininko kategoriją, ruoštis abitūros egzaminams. Ieškovė nepateikė duomenų, kad nepilnametis vaikas turėtų sveikatos sutrikimų ar kitokių specialių poreikių. Teismo vertinimu, ieškovės iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo jų sūnui suma – kas mėnesį po 100,00 Eur, yra pagrįsta. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, o ieškovės nurodomas išlaikymo per mėnesį dydis leistų visus šiuos vaiko poreikius patenkinti bent minimaliai.

Pažymėtina, kad išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), tačiau 1 MMA kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Ieškovės nurodytos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas šiuo metu niekur nedirba, o laikotarpiu nuo 2015-06-02 iki 2015-11-30 dirbo (duomenys neskelbtini). Nors nagrinėjamos bylos duomenimis atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, jis nepateikė duomenų, kad jo darbingumas būtų apribotas. Be to, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti, o vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (CK 3.3 str. 1 d.). Todėl atsakovas turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų ir yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų nepilnamečio vaiko poreikius.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad ieškovės ieškinyje nurodyta suma minimaliems vaiko poreikiams tenkinti yra adekvati, atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. Š. periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 23 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio D. Š. motina – L. Š., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinas jos sumokėtas 98,00 Eur žyminis mokestis.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 3,48 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CPK 385 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 265 straipsniais, 270 ir 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 391), dėl sutuoktinio atsakovo A. Š. kaltės.

Palikti ieškovei L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), santuokinę pavardę – Š., atsakovui A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) – Š..

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 23 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti ieškovę L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Padalinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe turimą turtą ir priteisti ieškovei L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį: butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį (duomenys neskelbtini, 1/4 ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 98,00 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 3,48 Eur (trijų eurų 48 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo kopiją per 3 darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti santuokos nutraukimo faktą.