Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-05-03 · Civilinė byla Nr. e2A-787-432/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-03
Bylos Nr.
e2A-787-432/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
Ieškovas
UAB Capital Team, Ž. L.
Atsakovas
J. M.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB Capital Team ir Ž. L. ieškinį dėl tarpininkavimo mokesčio, delspinigių ir nuostolių atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovui J. M. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo ieškovui UAB Capital Team skolą – 4 975 Eur, delspinigius – 30 Eur, skolos išieškojimo išlaidas - 550,55 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas bei ieškovui Ž. L. nuostolių atlyginimą – 200 Eur ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovai nurodė, kad 2019-02-07 ieškovas UAB ,,Capital Team“, veikiantis kartu su pardavimų atstovu ieškovu Ž. L. ir atsakovas J. M. sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. 2019/020701, kuria ieškovai įsipareigojo vykdyti atsakovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini), pirkėjų paiešką, o atsakovas – sumokėti ieškovams už tarpininkavimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovai 2021 m. pradžioje surado turto pirkėją V. K., kuris siekė įsigyti turtą už 199 000 Eur, ėmėsi visų reikiamų veiksmų ir rengėsi sudaryti turto preliminariąją, o vėliau ir pagrindinę, pirkimo – pardavimo sutartį: pirkėjui buvo išduotas banko garantinis raštas dėl kredito suteikimo, pirkėjas savo lėšomis atliko turto vertinimą. Tačiau, ieškovų teigimu, paaiškėjo, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota žyma, draudžianti atsakovui perleisti turtą tretiesiems asmenims. Atsakovas nurodė siekiantis pašalinti šią žymą, tačiau šis procesas užtruko ir pirkėjas, pasibaigus banko išduoto garantinio rašto galiojimui, informavo, jog ilgiau laukti nebegali ir nebemato galimybės pirkti turtą.

3. Ieškovai nurodė, kad jie tinkamai įvykdė tarpininkavimo sutartį – surado pirkėją, pasirengusį sudaryti turto pirkimo – pardavimo sutartį atsakovui priimtinomis sąlygomis, faktinis turto pardavimas priklausė ir neįvyko tik nuo atsakovo valios ir veiksmų, todėl ieškovai įgijo teisę reikalauti sutartyje nustatyto atlygio už paslaugą. Dėl to ieškiniu prašoma priteisti 4 975 Eur atlyginimą už tarpininkavimo paslaugas, apskaičiuotą pagal sutarties sąlygas (2,5 proc. buto kainos 199 000 Eur). Taip pat, ieškovų teigimu, atsakovas turėtų atlyginti dėl jo veiksmų bei netinkamo sutarties vykdymo ieškovų patirtus nuostolius – 550,55 Eur teisinei pagalbai už pretenzijos parengimą ir 200 Eur, kuriuos ieškovas Ž. L. sumokėjo surastam pirkėjui, kompensuodamas turto vertinimo išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai neįgijo reikalavimo teisės, nes neįvykdė pareigų bei sąlygų, kurios kilo iš šalių sudarytos 2019-02-02 tarpininkavimo paslaugų (pardavimo) sutarties Nr. 2019/020701. Atsakovo teigimu, tarpininkavimo sutartyje šalys susitarė dėl konkretaus tikslo pasiekimo – atsakovui priklausančio buto realaus pardavimo. Šis tikslas pasiektas nebuvo – turtas neparduotas, o su atsakovu nebuvo suderintos visos turto pardavimo sąlygos (atsiskaitymo terminai, tvarka ir pan.). Tarpininkavimo sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva nuo 2021-06-10, nes atsakovo netenkino teikiamas paslaugų pobūdis, t. y. nuo 2019-02-02 neatsirado potencialus pirkėjas, kuris sutiktų įsigyti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį objektą ir su kuriuo būtų sudaryta preliminarioji sutartis bei jos pagrindu gautas avansas. Atsakovas ne tik neatsisakė sudaryti pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau net nebuvo susitaręs dėl termino, per kurį turėjo būti sutvarkyti teisiniai klausimai bei sudaryti sandoriai, todėl pagrįstai manė, kad jis dar turi laiko, jog teisiniai klausimai būtų išspręsti, nes jis nebuvo informuotas, kad yra konkretus laikas teisiniams veiksmams atlikti. Atsakovas nurodė, kad buto pirkimo – pardavimo sandoris neįvyko ne dėl atsakovo atsisakymo sudaryti tokią sutartį, o dėl pirkėjo V. K. atsisakymo pirkti butą, todėl tarpininkai (ieškovai) neįgijo teisės reikalauti sumokėti tarpininkavimo mokestį.

5. Atsakovas pažymėjo, kad reikalaujamas sumokėti tarpininkavimo mokestis grindžiamas tik žodiniais šalių pasakymais dėl galimos turto pardavimo kainos, todėl nėra aišku už kokią kainą būtų parduotas turtas, jeigu sandoris būtų įvykęs. Atsakovas nurodė, kad turto vertinimo išlaidų padengimas turėtų būti laikomas ieškovų prisiimta rizika, nes jie nesudarė preliminarios sutarties, nesusitarė dėl konkrečių terminų, kuriais turtas turėjo būti parduotas, dėl to išsiskyrė šalių lūkesčiai ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Taip pat atsakovas teigė, kad tarpininkavimo sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi ir, vertinant sudarytos sutarties sąlygų sąžiningumą, yra atkreiptinas dėmesys į sutarties 8.1 punktą, kuriame įtvirtintas terminuotos sutarties pratęsimas, šalims nesiėmus veiksmų jai nutraukti. 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog priede yra numatomas orientacinis ir neišsamus sąlygų, kurias galima laikyti nesąžiningomis, sąrašas. Atitinkamai priedo h punkte nustatyta tokia sąlyga: automatiškai pratęsti terminuotą sutartį, vartotojui nepareiškus kitokios nuomonės, kai nustatomas nepagristai trumpas terminas vartotojui pareikšti tokį norą? nepratęsti sutarties. Atsižvelgiant į tai, atsakovo vertinimu, sutarties 8.1 punktas galėtų būti pripažintas nesąžiningu, nes jis nustato savaiminį pratęsimą, o vertinant tai, kad tokiu būdu sutartis buvo pratęsinėjama dar nuo 2019-02-02, galima nustatyti ir šalių nelygiateisiškumą bei nelygiavertiškumą, nes tokia sąlyga yra naudinga tik tarpininkui – sutartis yra pratęsiama savaime, neatsiklausus vartotojo nuomonės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-12-20 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad butas (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklauso atsakovui pagal 2010-08-03 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2267 nuostatas. Taip pat matyti, kad registre nuo 2010-08-16 įregistruota žyma – sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui. 2019-02-07 UAB ,,Capital Team“ (paslaugos teikėjas) kartu su pardavimų atstovu Ž. L. (pardavimų atstovas) ir J. M. (klientas) pasirašė Tarpininkavimo paslaugų sutartį (pardavimas) Nr. 2019/020701. Sutarties 1.1, 2.1 punktuose apibrėžta, kad sutartimi klientas (atsakovas) paveda paslaugos teikėjams (ieškovams), o pastarieji įsipareigoja vykdyti atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto – buto (duomenys neskelbtini)– pirkėjų paiešką, o klientas įsipareigoja sumokėti paslaugos teikėjams už tarpininkavimo paslaugą sutartyje numatyta tvarka ir terminais. 2021-02-07 el. laišku ieškovas Ž. L. rašė atsakovui: ,,kaip ir kalbėjome, rašau dėl patvirtinimo, kad butas su parkingu tikrai bus parduotas klientui V. K. už 199 000 Eur“. Atsakydamas atsakovas atrašė: ,,taip, pasiūlymas galioja. Kai tik išspręsim vieną juridinį klausimėlį, galėsim pasirašinėti sandorį“. Nuo 2021-02-03 vyko ieškovo Ž. L. ir atsakovo susirašinėjimas žinutėmis. Iš jų matyti, kad 2021-02-03 šalys tariasi dėl sandoriui reikalingų dokumentų (kadastrinės bylos), taip pat ieškovas nurodo, kad ,,šią savaitę“ reikia pasirašyti preliminarią sutartį, nes pirkėjas ims nerimauti. 2021-02-10 ieškovas klausia atsakovo ,,ar viskas gerai registrų centre“, atsakovas nurodo, jog dokumentai, jo manymu, bus savaitės gale. Matyti, kad ieškovas teiraujasi atsakovo dėl reikiamų dokumentų gavimo ir situacijos, rašydamas 2021-02-15, 18, 19, 22, 24. Iš vėlesnio susirašinėjimo matyti, kad atsakovas atsako, kad nepavysta išspręsti ,,to klausimo“, o ieškovas įspėja, jog ,,jie sakė daugiau nebelauks, jeigu nesutiksit bent preliminariosios sutarties pasirašyti. Palauktų su ja ir kelis mėnesius, nes tada bent būtų dokumentas, kurio pagrindu sutinkate jiems parduoti“. Ieškovas persiunčia atsakovui pirkėjo V. K. 2021-05-05 laiško tekstą dėl to, jog nuo susitarimo pirkti praėjo daugiau nei trys mėnesiai ir, nepanaikinus žymų, draudžiančių parduoti turtą, pirkėjas nebemato galimybių sandoriui įvykti. Atsakydamas atsakovas prašo dar palaukti, nurodo bandantis spręsti problemą.

7. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad taip pat pateiktas nuo 2021 m. vasario mėnesį vykęs ieškovo Ž. L. ir V. K. susirašinėjimas. Matyti, kad ieškovas persiuntė atsakovo 2021-02-07 laišką, kuriuo patvirtinamas pasiūlymo galiojimas. V. K. patvirtina, kad iš jo pozicijų taip pat niekas nesikeičia, nurodo laukiantis, klausia dėl terminų, kada galima tikėtis gauti dokumentus, reikalingus turto vertinimui. Ieškovui nurodžius, kad per kelias dienas tikimasi gauti dokumentus iš VĮ Registrų centro, pirkėjas nurodo lūkesčius dar tą pačią savaitę gauti turto vertinimą ir kitą savaitę kreiptis į banką. Pirkėjas kreipėsi į ieškovą dėl dokumentų 2021 m. vasario 12, 17, 19 d., o ieškovas vis atrašo, jog dokumentai turėtų būti gauti per kelias artimiausias dienas. 2021-03-08 ieškovas teiraujasi pirkėjo dėl derybų su bankais rezultatų, o pastarasis atsako: ,,viskas, turim pasiūlymą gerą, galėtume kad ir šiandien pasirašyti pirkimo / pardavimo sutartį“. 2021-05-05 el. laišku ieškovas rašė V. K.: ,,Kaip supratau iš pokalbio telefonu, kadangi baigėsi Jūsų banko garantinis raštas, o savininkai nesutiko pasirašyti preliminariosios arba eiti pas notarą už visų prieš tai sutartą kainą – 199 000 Eur, buto nebepirksite ir garantinio nebepratęsinėsite?“. A. V. K. nurodė: ,,Nuo mūsų susitarimo pirkti šį butą šių metų sausio pabaigoje praėjo daugiau kaip 3 mėnesiai. Buto savininkams per tą laiką nesiėmus veiksmų, kad registrų centre būtų panaikintos žymos, draudžiančios parduoti butą ir kelis kartus atsisakius pasirašyti preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, nebematome galimybės sandoriui įvykti“. 2021-05-10 UAB ,,Capitalteam“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. CT06377 atsakovui J. M., kurioje nurodyta mokėtina suma 4 975 Eur už tarpininkavimo paslaugas pagal 2019-02-07 sutartį. Atsakovas el. laišku pranešė ieškovui: ,,Kadangi vykdant mūsų 2019-02-07 pasirašytą tarpininkavimo sutartį (sutarties 6.2 p.), neatsirado potencialių pirkėjų ir nebuvo pasirašyta preliminarioji sutartis, informuoju, kad remdamasis 8.2 punktu nutraukiu minėtą sutartį nuo 2021-06-10“. Ieškovai 2021-05-18 pretenzija kreipėsi į atsakovą dėl tarpininkavimo mokesčio sumokėjimo bei teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Atsakovas 2021-05-26 atsakymu į pretenziją mokėti atsisakė.

8. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog pagal sutarties 6.2 punkto nuostatas šalys tiesiogiai, aiškiai ir konkrečiai apibrėžė, kad tarpininkavimo paslauga laikoma suteikta ir paslaugos teikėjai įgyja teisę į atlyginimą, ne tik tada, kai paslaugų teikėjų surastas pirkėjas pasirašo pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau ir tuo atveju, kai klientas atsisako pasirašyti preliminariąją ar pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį su paslaugos teikėjų surastu pirkėju su klientu suderintomis sąlygomis. Taigi, sprendžiant dėl to, ar ieškovai gali būti pripažinti suteikę paslaugas pagal sutartį ir įgiję teisę į atlyginimą, turi būti vertinamas ne tik pats turto pirkimo – pardavimo sandorio (ne)sudarymo faktas, tačiau ir atsižvelgiama į šalių elgesį ir priežastis, dėl kurių toks sandoris nesudarytas.

9. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad vienintelė kliūtis pasirašyti sandorį buvo Nekilnojamojo turto registre esanti žyma apie draudimą turtą perleisti. Savo esme ši žyma reiškia tai, kad turto savininko teisės parduoti turtą yra apribotos. Aplinkybę, kad sutarčiai sudaryti sutrukdė žyma, kurios panaikinimo procesas neplanuotai užtruko ir buvo nesėkmingas, patvirtino ir atsakovas, teismo posėdžio metu paaiškinęs, jog žymos panaikinimui buvo reikalinga, jog į Lietuvą grįžtų tą galintis atlikti asmuo. Atsakovas, sudarydamas tarpininkavimo paslaugų sutartį dėl turto pirkėjo paieškos, prisiėmė riziką, jog, tokį sudarus, pardavėjui nebūtų kliūčių turtui parduoti. Atsakovas, žinodamas apie apribojimus perleisti turtą ir sudarydamas tiek tarpininkavimo sutartį pirkėjo paieškoms, tiek vykdydamas derybas su potencialiu pirkėju ir sudarydamas prielaidas neabejoti sandorio sudarymo galimybėmis bei realumu, iš esmės yra atsakingas dėl situacijos, kai, vis dėlto, apribojimo perleisti turtą klausimas išspręstas nebuvo ir tai sutrukdė sudaryti sutartą sandorį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šiame kontekste kelių mėnesių laikotarpis, kai buvo laukiama žymos klausimo sprendimo, laikytinas pakankamai ilgu, o nesugebėjimas šio klausimo išspręsti per tokį laikotarpį prilygsta atsakovo atsisakymui sudaryti sandorį. Teismas konstatavo, kad, remiantis sutarties 6.1, 6.2 punktų nuostatomis yra pagrindas nustatyti, jog ieškovai suteikė tarpininkavimo paslaugą ir įgijo teisę į atlyginimą, nes surado pirkėją sutarties galiojimo metu, o klientas (atsakovas) atsisakė pasirašyti preliminariąją ar pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį su paslaugos teikėjų surastu pirkėju su klientu suderintomis sąlygomis.

10. Sprendime taip pat nurodyta, kad atsakovo teiginiai, jog sutartis laikytina vartojimo sutartimi ir jos sąlygos turi būti aiškinamos atsakovo naudai bei ieškovų nenaudai, nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste. Sutarties 6.1, 6.2 punktai lingvistiškai yra aiškūs, dėl jų turinio šalių ginčo nėra ir nebuvo. Priešingai, šalių elgesys ir atsakovo procesiniuose dokumentuose formuluojami argumentai patvirtina, kad šių sąlygų turinys jam yra suprantamas. Nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs kokias nors sutarties sąlygas, reiškęs dėl jų turinio pretenzijų, kreipęsis į vartotojų teises ginančias institucijas ar pan. Atsakovas el. laišku pranešė ieškovui apie sutarties nutraukimą nuo 2021-06-10, nurodydamas, jog sutartis nutraukiama dėl netinkamo jos vykdymo – pirkėjų nesuradimo ir preliminariosios sutarties (kurią, kaip minėta, pats atsakovas atsisakė pasirašyti su pirkėju V. K.) nepasirašymo. Sprendimą priėmęs teismas priėjo prie išvados, kad sutarties sąlygų ydingumo klausimas atsakovui nekilo.

11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kai turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo nepasirengimo sandoriui, taip pat atsakovui atsisakius pasirašyti preliminariąją turto pirkimo – pardavimo sutartį, esant duomenų apie sutartą turto pardavimo kainą – 199 000 Eur, ir šalims neginčijant tokio susitarimo (tokį sutartos kainos dydį patvirtino atsakovas teismo posėdžio metu ir liudytoju apklaustas pirkėjas), ieškovai pagrįstai ir teisėtai atlyginimo dydį skaičiavo pagal Sutartyje aptartas skaičiavimo taisykles, numatytas sutarties 7.1 punkte. Turto nepardavus dėl to, kad atsakovas neturėjo teisės perleisti turto, formalus apibrėžimas, jog nėra fiksuotos faktinės turto pardavimo kainos ir dėl to negalima apskaičiuoti atlyginimo tarpininkui dydžio, prieštarautų sąžiningumo principui. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinio reikalavimą priteisti ieškovui UAB Capital Team iš atsakovo 4 975 Eur užmokestį pagal 2019-02-07 tarpininkavimo sutartį. Taip pat pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą priteisti 30 Eur delspinigius, apskaičiuotus pagal sutartyje nustatytą dydį už laikotarpį nuo išrašytos sąskaitos už paslaugas apmokėjimo termino iki ieškinio pateikimo dienos, pripažino pagrįstu ir patenkintino.

12. Skundžiamame sprendime, vertinant tarpininkavimo sutarties sąlygas, nurodyta, kad atsakovo elgesys patvirtina, jog jis suprato, kad sutartis tęsiasi – t. y. atsakovas, praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams nuo sutarties sudarymo dienos, tęsė bendravimą su pardavimų atstovu, ir tai leido padaryti pagrįstą išvadą, kad jis pats suvokė, jog sutartis yra pratęsta, ir tam neprieštaravo. Pateikdamas pranešimą dėl sutarties nutraukimo, atsakovas taip pat nesirėmė jos sąlygų nesąžiningumu ir neprieštaravo jos pratęsimui. Sutartį jis nutraukė nurodydamas, kad jo netenkinta ieškovų teikiamos paslaugos.

13. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovo prašomi priteisti iš atsakovo 200 Eur dydžio nuostoliai atsirado dėl to, kad ieškovų surastas pirkėjas, besiruošdamas sandoriui, turėjo turto vertinimo išlaidų, kurias, sandoriui neįvykus, kompensavo ieškovas. Sprendimą priėmęs teismas įvertino, kad šie nuostoliai laikytini ieškovų, kaip tarpininkavimo verslo srities profesionalų, priimta rizika. Nėra pagrindo nustatyti, kad šalys buvo susitarusios dėl atsakovo įsipareigojimo apmokėti tokio pobūdžio išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nerado pagrindo nustatyti atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie būtų priežastiniu ryšiu susiję su pirkėjo savo rizika prisiimtomis išlaidomis bei ieškovo apsisprendimu šias išlaidas kompensuoti. Atsižvelgęs į tai, sprendimą priėmęs teismas atmetė šį ieškinio reikalavimą.

Žemesnės instancijos teismas

14. Skundžiame sprendime taip pat nurodyta, kad pateikti duomenys apie turėtas 550,55 Eur išlaidas patvirtina, kad ieškovas, siekdama atsakovo atsiskaitymo pagal sutartį, naudojosi teisine pagalba pretenzijai parengti, t. y. patyrė nuostolius dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinę prievolę atsiskaityti už paslaugas. Dėl to pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas įrodė atsakovo, kaip sutartį pažeidusios šalies, civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas (CK 6.245, 6.249 straipsniai). CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai ir įstatyme numatytų išimčių šiuo atveju nėra. Sprendimą priėmęs teismas ieškovo patirtus nuostolius, susijusius su neteisminiu skolos išieškojimu, pripažino pagrįstais, todėl priteisė jų atlyginimą ieškovui iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

16. Apeliantas nurodo, kad jam priklausančio buto pirkimo – pardavimo sandoris neįvyko ne dėl atsakovo atsisakymo sudaryti tokią sutartį, o dėl pirkėjo V. K. atsisakymo butą pirkti, nes jo netenkino terminas, per kurį sandoris galėjo būti sudarytas. Taigi, pirkėjas nebuvo realus, nes jam netiko sąlygos, kuriomis turtas galėjo (turėjo) būti parduotas. Apelianto vertinimu, nėra sąlygų, reikalingų ieškovams įgyti teisę reikalauti tarpininkavimo mokesčio, t. y. turtas faktiškai nėra parduotas (nesudaryta pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis) ir/ar apeliantas neatsisakė parduoti turto, t. y. jo valia nebuvo pasikeitusi, kuomet pirkėjas atsisakė įsigyti turtą. Tarpininkai nesurado potencialaus ir/ar realaus pirkėjo, kuris norėtų pirkti nekilnojamąjį turtą, pagal jo esamą situaciją, t. y. sudaryti sandorį laikotarpiu, kuomet bus panaikinta turtą perleisti draudžiantį žyma, VĮ Registrų centro duomenyse. Buvo surastas tik pirkėjas, kuris nesutiko laukti, kol bus panaikinta žyma. Taigi, pirkėjas nebuvo realus, nes jam netiko sąlygos, kuriomis turtas buvo siūlomas parduoti. Ieškovai ne tik žinojo apie šią aplinkybę, tarpininkavimo sutartyje ar kitame šalių susitarime nenumatė, jog žyma turi būti nedelsiant panaikinta, todėl konkliudentiniais veiksmais sutiko, kad tarpininkavimo paslauga yra teikiama su atitinkama rizika, kad turto perleidimą draudžiančią žymą gali užtrukti panaikinti.

17. Apeliantas laikosi pozicijos, jog su juo nebuvo suderintos visos turto pardavimo sąlygos, t. y. atsiskaitymo terminai, tvarka, apeliantas negavo avansinio mokėjimo ar kitos užtikrinimo priemonės, kurios pagrindu jis galėjo spręsti, kad yra pirkėjas, kuris realiai ketina įsigyti apeliantui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Taip pat šalių nebuvo nustatytas ir/ar aptartas konkretus terminas, per kurį turėjo būti pašalinta turto perleidimą draudžianti žyma, todėl apeliantas nepažeidė įsipareigojimų.

18. Pažymėjo, kad sudarytos sutarties 2.2. punkte nebuvo numatyta nei pageidaujama, nei rekomenduojama objekto kaina, todėl šalys nebuvo susitarusios dėl sutarties esmės ir dalyko. Tokiu būdu ieškovų nurodymai, kad turtui buvo surastas pirkėjas už atsakovo norimą kainą yra deklaratyvūs teiginiai, nes sutartyje šalys nenumatė kainos. Tai yra aiškinama ieškovų nenaudai, kurie surašė sutarties tekstą. Tai, kad žodžiu buvo paminėta galima kaina, neleidžia daryti prielaidos, jog turtas būtų parduotas būtent už tokią kainą, nebūtų padarytos nuolaidos ar nebūtų atsiradę kitos aplinkybės, kurios būtų sumažinę buto pirkimo kainą. Apeliantas mano, kad ieškovai, galimai siekdami kuo greičiau parduoti turtą ir gauti finansinę naudą, informacijos apie žymą galėjo neatskleisti ir neinformuoti galimo pirkėjo apie tokią aplinkybę, kuri savo srities profesionalams buvo žinoma. Pirkėjui galimai neatskleidus šios informacijos pačioje pradžioje, jis buvo suklaidintas, nes jam nebuvo nurodyta esminė informacija apie objektą ir jo pardavimo laiką, todėl pastarasis galėjo susikurti nepagrįstų lūkesčius dėl sandorio sudarymo termino.

Žemesnės instancijos teismas

19. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas deklaratyviai konstatavo, jog ieškinys yra iš dalies įrodytas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatliko visapusiško ir pagrįsto byloje esančių įrodymų tyrimo ir neteisėtai iš dalies patenkino ieškinyje pareikštus reikalavimus. Sprendime netinkamai įvertintas pagrindinis šalių ginčą sukėlęs klausimas: ar buvo pasiektas pagrindinis šalių sudarytos sutarties tikslas – pagrindinės buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas.

Atsiliepimas

20. Atsakovas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nors ieškovų ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, tačiau apeliantui nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurios pagal proporciją būtų lygios ieškovų atmestų reikalavimų dydžiui.

21. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad šalių sutarties 6.2 punkte yra nustatytos papildomos sąlygos, t. y. apibrėžti konkretūs atvejai, kai turto pirkimo – pardavimo sutartis nesudaroma dėl užsakovo valios/kaltės. Tokiais atvejais paslaugos tiekėjui nustatoma papildoma apsauga, t. y. pripažįstama, jog jis suteikė paslaugą ir turi teisę gauti už tai sutartyje nustatyto dydžio atlygį. Ieškovai teigia, jog įrodė visų sutarties 6.2 punkte įtvirtintų sąlygų egzistavimą ir savo teisę reikalauti užmokesčio už tinkamai suteiktą tarpininkavimo paslaugą. Ieškovai laikosi pozicijos, jog tarpininkavimo mokesčio iš atsakovo prašo tik už realaus pirkėjo suradimą, t. y. suradimą asmens, turėjusio rimtus ketinimus butą pirkti, atlikusio visus tam reikiamus veiksmus, pasiekusio susitarimą su atsakovu dėl esminių buto pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų. Paaiškina, kad pirkėjas, teismo posėdžio metu atliktoje liudytojo apklausoje patvirtino, kad buvo visiškai pasiruošęs butą iš atsakovo pirkti bet kada ir buvo laukiama tik atsakovo valios sudaryti sandorį ar teisinių galimybių sukūrimo tą padaryti. Taip pat pažymi, kad ieškovai niekada nereikalavo atsakovo susimokėti už preliminarius interesantus. Teigia, jog tokių asmenų buvo keliasdešimt, už nė vieną iš jų užmokesčio iš atsakovo nebuvo reikalaujama.

Šalies argumentai

22. Ieškovai paaiškina, kad sudarydamas su jais sutartį dėl buto pirkėjų paieškos ir buto pardavimo, atsakovas žinojo, kad buto parduoti jis tuo metu teisiškai negali, tačiau vis tiek siekė tokią sutartį sudaryti. Nustatyta, kad būtent atsakovas kreipėsi į ieškovus dėl tarpininkavimo paslaugos suteikimo. Nuo sutarties sudarymo momento (2019 m. vasaris) iki pirkėjo suradimo (2021 m. vasaris) praėjo ilgas laiko tarpas – dveji metai. Atsakovas žinojo apie sudarytą sutartį, pats ne kartą akcentavo savo ketinimą ir norą parduoti butą, procesiniuose dokumentuose ne kartą argumentavo apie tai, jog būtent toks ir buvo sutarties sudarymo tikslas. Nepaisant to, per šį dvejų metų laikotarpį atsakovas nesiėmė pastangų teisinėms kliūtims buto pardavimui pašalinti, kas priklausė nuo jo valios. Atsakovas teisinės kliūties pagrindinei buto pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti nepašalino per visą bendravimo su ieškovų surastu pirkėju laikotarpį. Atsakovas šios kliūties nėra pašalinęs ir šiuo (atsiliepimo į apeliacinį skundą rašymo) metu.

Atsiliepimas

23. Atsiliepime taip pat pabrėžiama, kad tuo atveju, jei atsakovas būtų pageidavęs, jog tarpininkavimo paslauga būtų teikiama specifinėmis sąlygomis, tai jis apie tai turėjo informuoti ieškovus prieš sutarties sudarymą ar jos vykdymo metu. Ieškovai negali ir neturi pareigos atspėti, kokiomis sąlygomis atsakovas siekia turto pardavimo, negali ir neturi pareigos žinoti (atspėti), ar atsakovas turi visas galimybes sudaryti sandorį, o jei neturi – kada turės. Ieškovai tik teikia atsakovui paslaugą pagal atsakovo nurodytus kriterijus. Atsakovas neprašė butą pardavinėti su sąlyga, jog sandoris galės būti sudarytas gerokai vėliau ateityje, nėra nurodęs konkretaus termino, kada bus pašalinta turtą perleisti draudžianti žyma ar bus galima sudaryti sandorį. Ieškovai paaiškino, kad jei atsakovas būtų nurodęs ieškovams konkretų terminą, nuo kada jis galėtų ar norėtų sudaryti buto pardavimo sandorį, tokią informaciją ieškovai suteiktų potencialiems pirkėjams. Pardavimo ar nuomos sandorio sudarymas vėlesniu terminu ar atidedamąja sąlyga nėra neįprastas dalykas nekilnojamojo turto rinkoje, tačiau kiekvienu atveju terminą reikia tiksliai apibrėžti ir tą turi padaryti klientas, nes ieškovai negali žinoti visų aplinkybių.

Šalies argumentai

24. Ieškovai nurodo, kad pagal CPK imperatyvias nuostatas, būtent atsakovas turėtų įrodyti, kad jis nesutiko su 199 000 Eur buto pardavimo kaina, kad jis būtų pardavęs butą už kitą kainą. Ieškovai savo poziciją dėl pasiekto susitarimo dėl buto pardavimo kainos tinkamai įrodė rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais bei liudytojo parodymais.

25. Atsakovas apeliaciniame skunde neįrodė, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai vertinęs byloje surinktus įrodymus, kad būtų pažeidęs kokias nors CPK nuostatas, todėl ieškovai prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

27. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovų ieškinys dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

28. Šalių ginčas kilo dėl to, ar ieškovai įgijo teisę į atlyginimą pagal tarpininkavimo sutartį: ieškovų teigimu, paslaugos buvo suteiktos, pirkėjas surastas, o pirkimo – pardavimo sandoris nebuvo sudarytas dėl aplinkybių, priklausančių nuo atsakovo, todėl tarpininkavimo mokestis turi būti sumokėtas. Atsakovo teigimu, tarpininkavimo sutarties tikslas buvo turto pardavimas, turtas parduotas nebuvo, o atsakovas neatsisakė jo parduoti (tik prašė papildomo laiko turto perleidimą draudžiančiai žymai panaikinti), todėl nėra pagrindo laikyti, kad ieškovai būtų įgiję teisę į atlygį už tarpininkavimo paslaugas.

29. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalies nuostatas paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

30. Nagrinėjamoje byloje kilus ginčui dėl šalių sudarytos sutarties aiškinimo, teisėjų kolegija, remdamasi teismų praktika, nurodo, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

31. Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalies nuostatas šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o pagal to paties straipsnio 2 dalies nuostatas vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad atsakovas pavedė ieškovams, o ieškovai įsipareigojo surasti atsakovo buto pirkėją, o šis įsipareigojo sumokėti ieškovams už šią tarpininkavimo paslaugą pagal sutartyje nustatytas sąlygas ir terminus. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad ginčo šalių sudarytos paslaugų sutarties tikslas – ieškovų, kaip profesionalų, paslauga, surandant atsakovo nekilnojamojo turto pirkėją ir jam parduodant šį turtą, t. y. atsakovas, sudarydamas paslaugų sutartį su ieškovais, siekė, pasinaudodamas jų paslaugomis, parduoti savo nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovai, suteikęs paslaugas, dėl kurių būtų realiai parduotas turtas, turi teisę tikėtis gauti už tai atlyginimą.

32. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sprendžiant dėl to, ar ieškovai gali būti pripažinti suteikę paslaugas pagal sutartį ir įgiję teisę į atlyginimą, turi būti vertinamas ne tik pats turto pirkimo – pardavimo sandorio (ne)sudarymo faktas, tačiau ir atsižvelgiama į šalių elgesį ir priežastis, dėl kurių toks sandoris nesudarytas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovų surastas pirkėjas turėjo realius ketinimus pirkti butą, pirkėjas atliko visus būtinus veiksmus butui įsigyti – atliko turto vertinimą, gavo banko garantinį raštą dėl suteikiamo kredito butui įsigyti. Šalių susirašinėjimas bei susirašinėjimas su pirkėju patvirtina, jog pirkėjas buvo pasirengęs sudaryti pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovai teigė, jog ne kartą ragino atsakovą sudaryti bent jau preliminariąją sutartį, užtikrinant pirkėjo lūkesčius įsigyti butą, tačiau atsakovas nesutiko tokios sutarties pasirašyti. Apeliantas laikosi pozicijos, jog minėtas pirkėjas nebuvo realus, tačiau tokie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįsti nustatė, kad atsakovas butą parduoti atsisakė pats ir dėl nuo atsakovo priklausančių aplinkybių (VĮ Registrų centre įregistruotos žymos, draudžiančios perleisti šį turtą), t. y. dėl ilgą laiką nepašalintų teisinių kliūčių sandoriui sudaryti.

33. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas dar iki sutarties su ieškovais sudarymo žinodamas apie esančią teisinę kliūtį butui parduoti, prisiėmė visą riziką, kad ši kliūtis laiku nebus pašalinta ir nulems buto pardavimo sandorio nesudarymą, bei visas iš to kylančias pasekmes. Priežastis, dėl kurios atsakovas negalėjo buto parduoti, nepriklausė nei nuo ieškovų, nei nuo jų surasto pirkėjo valios. Sudarydama su ieškovais sutartį dėl buto pirkėjų paieškos ir buto pardavimo, atsakovas žinojo, kad buto parduoti jis tuo metu negali, tačiau vis tiek siekė tokią sutartį sudaryti. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas tinkamai įvertino įrodymus bei pagrįstai sprendė, jog ieškovai suteikė tarpininkavimo paslaugą atsakovui, surado jo buto pirkėją, kuriam atsakovas būtų perleidęs nuosavybės teisę. Atsakovas net ir skunde nenurodė termino, per kurį draudimo perleisti turtą žyma būtų pašalinta. Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad ieškovai atliko savo darbą, o sandoris nebuvo sudarytas tik dėl atsakovo kaltės. Tad atsakovas privalo sumokėti užmokestį, nes ieškovų surastas pirkėjas buvo toks, kokį ieškovas turėjo surasti pagal sutarties sąlygas (buvo pasirengęs už nurodytą kainą pirkti butą).

34. Pažymėtina, kad atsakovo siūlomas sutarties 6.2 punkto nuostatų aiškinimas, kad paslauga nebuvo suteikta, nes nebuvo sudaryta nei preliminarioji, nei pagrindinė sutartis, neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti užmokestį, nepaisant aplinkybės, kad nebuvo sudaryta nei preliminarioji, nei pagrindinė buto pardavimo sutartis. Pats atsakovas tokios sutarties sudaryti negalėjo dėl įregistruoto draudimo perleisti turtą. Ši padėtis atitinka „suteiktos paslaugos“ sąvoką: pirkėjas (kuris taip pat yra ieškovo klientas) atsisakė sudaryti sutartį dėl nuo atsakovo priklausiusių aplinkybių – nepanaikinto draudimo perleisti butą.

35. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nurodo argumentus dėl tariamai nepagrįsto, netinkamai apskaičiuoto ieškovams sprendimu priteisto tarpininkavimo mokesčio dydžio. Nesutiktina su tokiais apelianto argumentais, kadangi ieškovams priteistinos sumos dydis yra tinkamai apskaičiuotas pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas, šalių vykdytą elektroninį susirašinėjimą, kuriame atsakovas patvirtino jam tinkamą turto pardavimo kainą. Pritartina ieškovų pozicijai, kad atsakovas turėtų įrodyti, kad jis nesutiko su 199 000 Eur buto pardavimo kaina, kad jis būtų pardavęs butą už kitą kainą. Ieškovai savo poziciją dėl pasiekto susitarimo dėl buto pardavimo kainos tinkamai įrodė rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais bei liudytojo parodymais. Delspinigius ir skolos išieškojimo (pretenzija) išlaidas pirmosios instancijos teismas priteisė taip pat pagrįstai, nes atsakovas prievolės sumokėti tarpininkavimo mokestį nevykdė.

36. Apeliantas skunde taip pat nurodė aplinkybės, kad jis ne tik negalėjo individualiai aptarti sutarties sąlygų bei prisiimtų įsipareigojimų, tačiau taip pat negalėjo dėl jų derėtis bei turėti įtakos sutartinei civilinei atsakomybei bei apimčiai. Tokiu būdu jis privalėjo prisiimti visas jam primetamas sutarties sąlygas, kuriose numatyta ir jo civilinė atsakomybė bei kitos sutarties vykdymo ir galiojimo sąlygos, kurioms jis negalėjo daryti įtakos ir dėl jų derėtis. Pažymėtina, jog atsakovas nenurodė, ar jis siūlė savo sąlygas, vadinasi jis net nebandė pasinaudoti galimybe derėtis dėl sutarties sąlygų. Skunde aprašytos aplinkybės apie vartotojo teisių pažeidimus nepagrįstos, nes sutarties nuostatos aiškios ir vartotojas galėjo pasirinkti jo teises apsaugantį elgesio būdą.

37. Vertinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio dėl atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, t. y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-20 sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas.

38. Skirstydamas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškinyje pareikštas reikalavimas priteisti ieškovui Ž. L. nuostolių atlyginimą – 200 Eur buvo atmestas. Šis reikalavimas sudaro 3,47 proc. visos ieškinio sumos. Atitinkama dalis bylinėjimosi išlaidų turėjo būti priteista atsakovui iš ieškovo Ž. L.. Atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų suma – 1 694 Eur. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. 3,47 proc. nurodytos sumos yra 58,78 Eur. Ši suma turėjo būti priteista atsakovui iš ieškovo Ž. L.. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslintinas, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant priteisti atsakovui iš ieškovo Ž. L. bylinėjimosi išlaidas – 58,78 Eur.

38. Byla (apeliaciniame skunde pareikšti materialieji reikalavimai) išspręsta ne apelianto naudai. Bylinėjimosi išlaidų korekcija pirmosios instancijos teismo sprendime neturi įtakos bylos išsprendimo esmei. Todėl apelianto (atsakovo) turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas UAB Capital Team pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų – 1 258,40 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Ieškovui UAB Capital Team iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1 258,40 Eur (CPK 93, 98, 302 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-20 sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ir joje nurodant priteisti atsakovui J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Ž. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 58,78 Eur.

Priteisti ieškovui UAB ,Capital Team (j. a. k. 304415819) iš atsakovo J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 1 258,40 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir keturiasdešimt euro centų).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Visvaldas Kazakiūnas Rosita Patackienė Dainius Rinkevičius