Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. D. Z., jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Baranauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini)., Danijos pilietis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, 41⁴ straipsnio 3 dalį, 172⁹ straipsnio 1 dalį, 172¹ straipsnio 1 dalį (redakcijos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d.)

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „(duomenys neskelbtini)“, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vieta, adresu: (duomenys neskelbtini). Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), nėra deklaravusi. Mokesčių mokėtojas per 5 d. d. nuo duomenų atsiradimo (pasikeitimo) apie tai nepranešė mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui. Šiais savo veiksmais M. D. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, Mokesčių mokėtojų registro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 1058, 65 punktą.

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartinėms lėšoms iš fizinio asmens Y. D. S. 2015-01-02 pasiskolino 15446 Eur, 2015-12-10 buvo grąžinta 10000 Eur. Įmonė už 2015 m. mokestinį laikotarpį iki sekančių metų balandžio 1 d. nepateikė duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, grąžintas ir iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas (forma FR0711). Šiais savo veiksmais M. D. Z. pažeidė VMI prie FM viršininko 2004-10-29 įsakymu Nr. VA-172 patvirtintų „Dėl juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas ir iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 formos ir jos priedų FR 0711A, FR0711B, FR0711C, FR0711D pildymo bei teikimo taisyklių patvirtinimo“ ( su 2014 m. gruodžio 15 d. Nr. VA-188 pakeitimais) 4 ir 5 punktus; Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 5 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. D. Z. paaiškino, kad jis 2015 m. liepos –rugpjūčio mėn. ieškojo dermatologės savo būsimai klinikai ir internete radęs skelbimą, susisiekė su viena moterimi. Moteris buvo informuota, kad ketinama atidaryti kliniką ir ieškoma dermatologinį išsilavinimą turinti gydytoja. Ji pasakė, kad turi licenciją ir gali pradėti dirbti. M. D. Z. išsinuomojo patalpas (duomenys neskelbtini), jas suremontavo. Su D. R. sutarė, kad ji vyks į seminarus su tikslu išsiaiškinti kokia jiems reikalinga įranga. Realiai D. R. nedirbo. Su ja vėl susitiko 2015 m. spalio-lapkričio mėn. ir kalbėjosi ar reikės su ja sudaryti darbo sutartį ar ji taps jo partnere. Jie sudarė darbo sutartį, tačiau tuoj pat sutartį panaikino, nes D. turėjo licenciją. Be to sutarė, kad ji taps bendrasavininke. Ji buvo atsakinga už visas medicinines licencijas, klinikos statuso suteikimą, leidimų tvarkymą. Ji turėjo užsiimti daugiau vadybiniu darbu, nes gydytoja, kol neatidaryta klinika, dirbti negalėjo. Dar kartą su D. susitiko 2016 m. kovo mėn. ir kalbėjosi apie jų bendro projekto tęsimą. Tada išsinuomojo keletą lazerių darbui su jais pabandymui. Gerai neprisimena, bet gali būti, kad tokios procedūros buvo atliktos ir 2015 m. pabaigoje. Iš viso buvo atlikta 5 tokios procedūros. Visos procedūros buvo atliktos (duomenys neskelbtini). M. D. Z. surado keletą klienčių ir D. su jomis atliko procedūras, tačiau tai buvo tik bandomojo pobūdžio procedūros. Tie klientai faktiškai sumokėjo tik už sunaudotas medžiagas, o už pačias procedūras nemokėjo. M. D. Z. buvo nustatęs, jog už vieną tokią procedūrą reikėjo sumokėti apie 100 Eur. Gali būti, kad puse kainos buvo sumokėta D. R., kita pusė liko klinikai. D. R. pas jį klinikoje niekada nedirbo. Jie tik buvo sutarę, jog ji jam padės įrengti kliniką ir jie taps partneriais. Su D. R. buvo sutarta ir dėl kitų darbų atlikimo, tačiau ji sutartų darbų neatliko, todėl jis su ja nutraukė bendradarbiavimą. Dėl A. G. darbo M. D. Z. paaiškino, kad ją surado per pažįstamus. Kalbantis su ja, A. G. pasakė, kad mokosi kosmetologės specialybės, tačiau dar neturėjo tinkamo išsilavinimo. M. D. Z. tikėdamasis, kad po kokio mėnesio pavyks atidaryti kliniką, su A. G. sutarė, kad ji pradės dirbti klinikoje ir jai bus mokamas minimalus darbo užmokestis. Ji turėjo parengti lazerių klinikos reklamą, išsiaiškinti, kokių medžiagų ir įrangos reikia grožio salonui. Taip pat jai buvo leidžiama pirmadieniais eiti į kosmetologijos mokyklą. M. D. Z. jai surado keletą danų pacientų, kuriem buvo atliktos kosmetologinės procedūros. A. G. kiekvieną mėnesį darbo užmokestis, kiek žino-300 Eur, iš įmonės sąskaitos buvo pervedamas į jos banko sąskaitą. Jai buvo nustatytas fiksuotas darbo užmokestis ir joks procentas nuo atliekamų procedūrų nebuvo mokamas. A. G. keletą kartų buvo išsiųsta pasimokinti dirbti į Danijos kliniką. Už jos lėktuvo bilietus bei apgyvendinimą sumokėdavo M. D. Z.. Jai už atliktas procedūras mokėjo ne jis, o ta klinika, kurioje ji mokėsi dirbti. Dėl įmonės veiklos vietos registravimo M. D. Z. paaiškino, kad jo verslas yra registruotas (duomenys neskelbtini). Jo verslas įkurtas jau senai ir reikėjo kažkokio jo buveinės registracijos adreso, be to buvo ketinama atidaryti klinką, todėl 2015 m. išsinuomojo patalpas (duomenys neskelbtini). Tiek D. R., tiek A. G. procedūras atliko tose patalpose. Kadangi klinika nebuvo atidaryta, nes nebuvo gautos licencijos, todėl mokesčių mokėtojų registrui to adreso ir nenurodė. Dėl paskolos duomenų nepateikimo M. D. Z. paaiškino, kad pinigus M. D. Z. paskolino jo asmeninis draugas, gyvenantis Danijoje. Ta paskola buvo įtraukta į buhalterinius dokumentus ir jis tą paskolą grąžino, tik neatsimena grąžinimo datos. Jei nebuvo tinkamai ir laiku pateikti duomenys dėl minėtos paskolos, tai M. D. Z. prisiima atsakomybę už tai, nes tikėjosi, kad jo buhalterė viską sutvarkė.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė M. I. J. paaiškino, kad atlikus patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo rasti pažeidimai, kurie yra fiksuoti 2016-09-23 administracinio teisės pažeidimo protokole.

Liudytoja D. R. parodė, kad ji su M. D. Z. pradėjo bendrauti per tinklapį Linkedin. Ji gavo pasiūlymą dirbti klinikoje, kuri netrukus turėjo būti atidaryta. Jai toje klinikoje buvo pasiūlytos medicinos direktorės pareigos. Nuo 2015 m. gegužės mėn. jie su M. D. Z. susitikdavo maždaug kas savaitę Kaune ir aptardavo reikalus, kaip tą kompaniją įkurti Lietuvoje, kokie yra reikalavimai, kokie reikalavimai patalpoms. Ji buvo prašyta paieškoti pasauliniu mastu kokie yra pigesni lazeriai, iš kur juos galima būtų gauti, taip pat surasti tam tikrų medikamentų tiekėjų. Be to ji kartu su M. D. Z. eidavo apžiūrėti kitos mergaitės surastų patalpų klinikai. Buvo sutarta, jog su ja bus sudaryta darbo sutartis, tačiau jos vis nesudarant, ji ne kartą M. D. Z. teiravosi dėl jos sudarymo, tačiau jis atsakydavo, jog jis nesupranta lietuvių kalbos, todėl, kol sutartis bus juridiškai suderinta danų, anglų ir lietuvių kalbomis, tai užtruks. Pirmą darbo sutartį ji pasirašė 2015 m. lapkričio mėn. Dėl ko reikėjo pasirašyti dar vieną darbo sutartį 2016 m. kovo mėn., tiksliai nežino. D. R. buvo paaiškinta, jog ji dirba nuo 2015 m. lapkričio mėn. 24d. ir apie jos įdarbinimą nuo nurodytos datos yra pranešta Sodrai. Dėl jos atliekamų darbų apmokėjimo buvo sutarta, jog jai bus sumokėta ateityje, motyvuojant, kad tuo metu buvo labai didelės išlaidos. Buvo sutarta, jog jai bus mokamas minimalus darbo užmokestis, tačiau ateityje bus perrašyta 10 proc. įmonės akcijų, kaip dovana už jos įdėtą darbą. D. R. M. D. Z. naudai faktiškai dirbo nuo 2015 m. gegužės mėn., nes nuolat internete ieškojo informacijos apie lazerius, medikamentus, kalbėdavo telefonu su užsienio kompanijomis, vedė derybas su jomis dėl lazerių kainų, nuolaidų. Per visą darbo laiką jai nei vieną mėnesį nebuvo sumokėtas darbo užmokestis, nors ji beveik kiekvieną mėnesį M. D. Z. prašė jai mokėti darbo užmokestį. M. D. Z. prašymu ji dviem klientėms atliko aparatines procedūras, kurioms jokios kosmetinės priemonės nebuvo naudojamos. Už atliktas procedūras D. R. klientės jokių pinigų nemokėjo, nes M. D. Z. jai buvo sakęs, jog tai reklaminės procedūros, kurios atliekamos turint tikslą pritraukti daugiau klienčių. Ar jos mokėjo direktoriui, ji nežino. Už atliktas procedūras D. R. M. D. Z. taip pat nesumokėjo.

Liudytoja A. G. parodė, kad ji klinikoje pradėjo dirbti nuo 2016 m. kovo 1d. Buvo sutarta, jog į banko sąskaitą jai bus mokamas minimalus darbo užmokestis, o už atliktas procedūras sumokėti pinigai bus dalinami per pusę, t.y. puse bus išmokama jai, kita dalis liks direktoriui. Direktorius mėnesio pabaigoje suskaičiuodavo jos atliktas procedūras ir puse už jas gautų pinigų išmokėdavo A. G.. Per mėnesį ji bendrai gaudavo apie 1000 Eur, o kartais virš 1000 Eur. Jos kabinetas nuo darbo pradžios buvo (duomenys neskelbtini). Kabinete buvo visa reikalinga įranga bei priemonės. Klientes jai dažniausiai surasdavo pats direktorius. Tik kelios klientės atėjo „iš gatvės“. Žino, kad internete buvo sukurtas klinikos puslapis, buvo reklamuojama per Facebook bei ant pastato buvo iškaba. Klinikoje dirbo trise: ji, D. R. ir administratorė. Procedūrų įkainiai buvo pas administratorę. A. G. mokintis ar stažuotis nereikėjo, nes ji turėjo pakankamą antakių permanentinio makiažo praktiką. Į Daniją vykti ir atlikti procedūras jai pasiūlė direktorius ir ji sutiko. Jai buvo sumokėta už apgyvendinimą ir kelionės išlaidas. Atlikus Danijoje procedūras, ten jai pinigai nebuvo mokami, tačiau už atliktas procedūras jai grįžus sumokėdavo direktorius. Į Daniją liudytoja vyko dirbti, o ne mokintis ar stažuotis.

Liudytoja A. Ž. parodė, kad nuo 2016 m. kovo 1d. ji dirba klinikoje administratore. Nuo to laiko kartu su ja klinikoje dirbo kosmetologė A. G. ir gydytoja D. R.. D. R. matė du-tris kartus. Vieną kartą matė, kad pas ją buvo atėjusi klientė. Jos dirbo adresu (duomenys neskelbtini). Klinikoje paslaugos nebuvo suteikiamos, nes labai ilgai vyko dokumentų ruošimo procesas, kadangi reikėjo pakeisti patalpų paskirtį, gauti leidimus. Liudytoja matė, kad keletą kartų buvo atėjusios klientės, tačiau A. Ž. su jomis nebendravo, nes jos ėjo teisiai arba pas kosmetologę arba pas gydytoją. Pas A. G. buvo atėję apie 10 klienčių. Kiek žino, jos pas A. eidavo su vadovo žinia. Tuo metu jokių kainininkų bei procedūrų įkainių nebuvo. Kiek liudytojai žinoma, A. G. buvo pavestas kainoraščio sudarymo darbas ir ji buvo susidariusi kainoraštį, kurį turėjo naudoti ateityje. Žino, kad A. G. keletą kartų buvo išvykusi į komandiruotes. Liudytoja nežino kokiu pagrindu dirbo A. G. ir kaip jai buvo mokamas atlyginimas. Mano, kad kosmetologė pati turėjo savo kainininką. Klientės A. Ž. nei kartą nemokėjo už suteiktas paslaugas. Nežino ar už suteiktas paslaugas klientės kam nors mokėjo. Kai liudytoja pradėjo dirbti, tuo metu ant pastato buvo iškaba „Lazerinės dermatologijos klinika, grožio paslaugos“, bet buvo pakabinta ir ant A4 formato lapo užrašytas užrašas “ klinikoje vyksta ruošiamieji darbai“, nes realiai klinka dar nedirbo. Ji licenciją gavo tik 2016-11-28.

Liudytoja I. D. parodė, kad atliekant patikrinimą dėl nelegalaus darbo fakto, buvo apklausta D. R., kuri su savimi atsivežė 2015-11-23 darbo sutartį. D. R. paaiškino, kad jos darbo santykiai prasidėjo anksčiau nei sudaryta darbo sutartis, nes ji klinikoje pradėjo dirbti 2015 m. kovo mėn. Ji paaiškinime nurodė, kad vykdė tokius darbus –domėjosi ir rinko duomenis dėl klinikos įrangos bei priemonių pirkimo. D. R. paaiškino, kad jai direktoriaus Z. iniciatyva buvo atvežtos dvi Danijos pilietės, kurioms ji atliko procedūras. D. R. dirbo iki 2016-04-12. Kita darbuotoja A. G. paaiškinime nurodė, kad ji oficialiai buvo įdarbinta nuo 2016-03-01 iki 2016-07-20. Sutarties ji negalėjo pateikti, nes jai pačiai nebuvo įteiktas antras sutarties egzempliorius. A. G. nurodė, kad žodiniu susitarimu su direktoriumi ji susitarė, kad oficialiai jai bus mokamas minimalus darbo užmokestis, bei papildomai ji gaus 50 proc. sumos nuo atliktų procedūrų. Ji pateikė telefoninius ir elektroninius susirašinėjimus, kuriuose buvo direktoriaus Z. siųstos žinutės, nurodyti užsakymai, pateikiami adresai, kuriais adresais reikia nuvykti ir atlikti procedūrą. Ant pateiktų duomenų A. G. savo ranka parašė, kiek jai kiekvieną kartą už atliktas procedūras buvo sumokėta grynais pinigais. Įvertinus jos pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, kad jai iš viso buvo išmokėta 3890,74 Eur, iš jų 1481,48 Eur buvo išmokėti oficialiai bankiniu pavedimu. Apklausiant A. G. nurodė, kad Danijoje už paslaugas klientės atsiskaitydavo su administracija, o jai už Danijoje atliktas paslaugas direktorius Z. sumokėdavo mėnesio. A. G. nenurodė kada buvo tiksliai nepaskaitytų pinigų išmokėjimo momentai. Pagal turimus duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2013 m. rugpjūčio 22 d. Įmonės registracijos adresas – (duomenys neskelbtini), tačiau praktiškai veiklos vykdymo vieta yra (duomenys neskelbtini). Mokesčių mokėtojų administravimo įstatyme nurodoma, kad duomenis apie naują adresą ar pasikeitimą, mokesčių mokėtojas turi pranešti per 5 darbo dienas, tačiau tai nebuvo atlikta. patikrinimo metu nuvykus į vietą t.y. į (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad tuo adresu yra vykdoma veikla, nes buvo pastatyta įranga, sudėtos priemonės. patikrinus buvo nustatyta, kad pranešimo apie šią veiklos vietą mokesčių registre-nėra. Patikrinus buvo nustatyta, kad minėtas patalpas bendrovė 2015-10-19 išsinuomojo iš A. A., todėl nuo tos dienos per 5 dienas turėjo pranešti. Mokesčių mokėtojų administravimo įstatyme nurodoma, kad juridiniai asmenys gavę paskolas iš fizinio asmens, privalo iki sekančių metų balandžio 1 d. pateikti deklaraciją apie gautas ir grąžintas paskolas. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad paskola buvo gauta 2015-01-02, o grąžinta 2015-12-10.Tačiau už 2015 m. mokestinį laikotarpį iki 2016-04-01 nebuvo pateikta privaloma deklaracija. Pareiga pateikti deklaraciją su nurodytais duomenimis nepateikus vienais metais persikelia į kitus, tačiau ir 2016 m. taip pat nebuvo atlikta.

Byloje surinkti rašytiniai duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas (1t., b. l. 3-4), operatyvaus patikrinimo pažyma (1t., b. l. 5-9), M. D. Z. paaiškinimas (1t., b. l. 10), A. Ž. paaiškinimas (1t., b. l. 11), D. R. paaiškinimas (1t., b. l. 12-13), darbo sutarties kopija (1t., b. l. 14-16), A. G. paaiškinimas (1t., b. l. 16), susirašinėjimo duomenys (1t., b. l. 17-18), bilietų kopijos (1t., b. l. 19), susirašinėjimo duomenys (1t., b. l. 20-29), priskaičiuoto darbo užmokesčio suvestinė (1t., b. l. 30-31), mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (1t., b. l. 32-35), priskaitymų – išskaitymų žiniaraštis (1t., b. l. 36-39), banko įplaukų ir išlaidų periodo ataskaita (1t., b. l. 40-41), dokumentų vertimai (1t., b. l. 58-78), 2016-08-04 nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (1t., b. l. 94-95), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (1t., b. l. 97-99), M. D. Z. paaiškinimas ir dalinis jo vertimas (1t., b. l. 100,-101, 102), 2016-06-10, 2016-07-07 įsakymai dėl A. G. komandiruočių (1t., b. l. 104, 105), 2016-03-01 darbo sutartys su A. G. ir D. R. (1t., b. l. 119-122, 124-127), A. G. ir D. R. prašymai (1t., b. l. 122,123, 128, 129, 130, 131, 132), tarnybiniai pranešimai dėl A. G. neatvykimo į darbą 2016 m. liepos mėn. konkrečiomis dienomis (1t., b. l . 134-142), A. G. darbo sutarties priedas (1t., b. l. 143), Danijos klinikos raštas su vertimu (1t., b. l. 145, 148), D. R. susirašinėjimas su M. D. Z. ir jų vertimai (2t., b. l. 2-33, 37-38), mokėjimo dokumentai (2t., b. l. 61-68).

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172⁹ straipsnio 1 dalyje

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. rugsėjo 2 d. – 2016 m. rugsėjo 23 d. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)" operatyvų patikrinimą. Jo metu buvo nustatyta, jog Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, įmonė mokesčių mokėtojų registre įregistruota 2013-08-22. Įmonės registracijos adresas - (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vieta - adresu: (duomenys neskelbtini). Valstybinės mokesčiu inspekcijos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklos vykdymo vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), nėra deklaravusi. Iš liudytojos D. R. parodymų matyti, kad tose patalpose jai buvo įrengtas kabinetas ir ji jose 2015 m. lapkričio mėn. keletą kartų atliko grožio procedūras klientėms. Liudytoja A. G. parodė, kad ji nuo 2016 m. kovo 1d. pradėjo dirbti klinikoje ir jos pilnai įrengtas bei tinkamas kabinetas buvo adresu (duomenys neskelbtini) bei ji minėtame kabinete nuo darbo pradžios iki jo pabaigos 2016 m. liepos mėn. teikė kosmetologės paslaugas klientėms. Apie tai, kad darbo vieta nuo 2016 m. kovo 1 d. minėtu adresu buvo patvirtino ir liudytoja A. Ž., kuri parodė, kad kai liudytoja pradėjo dirbti, tuo metu ant pastato buvo iškaba „(duomenys neskelbtini)“, bet buvo pakabinta ir ant A4 formato lapo užrašytas užrašas “ klinikoje vyksta ruošiamieji darbai“, nes realiai klinka dar nedirbo. Surinktais įrodymais pilnai patvirtinama, jog nuo 2015 m. lapkričio mėn. patalpose adresu: (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojos teikė paslaugas, t.y. buvo vykdoma veikla.

ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už mokesčio mokėtojo registravimo duomenų nepateikimą Mokesčio mokėtojų registro tvarkytojui ar pavėluotą pateikimą, neteisingų duomenų pateikimą, taip pat pakeistų arba papildomų mokesčio mokėtojo registravimo duomenų nepateikimą ar pavėluotą pateikimą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2004-04-13 Nr. IX-2112 46 straipsnio 2 punktą, asmuo įsiregistravęs mokesčiu mokėtoju apie pasikeitusius ar naujus mokesčio mokėtojo duomenis atitinkamam mokesčių administratoriui, atliekančiam registro tvarkymo įstaigos funkcijas, turi pranešti ne vėliau, kaip per 5 darbo dienas po duomenų pasikeitimo ar atsiradimo. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (1t., b. l. 97-99) patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)" 2015-10-19 nuomos sutartimi iš A. A. išsinuomojo patalpas adresu: (duomenys neskelbtini) ir jose buvo vykdoma veikla, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. D. Z. privalėjo mokesčių administratoriui pranešti apie vykdomos veiklos vietos pakeitimą ne vėliau, kaip per 5 darbo dienas po duomenų pasikeitimo. Tuo buvo pažeisti Mokesčių mokėtojų registro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 1058, 65 punkto reikalavimai. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta klaidinga minėto norminio akto redakcija, tačiau kaip matyti iš minėtų Nuostatų redakcijų, tiek 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1225 patvirtintų Nuostatų redakcijos 62 p., tiek 2011 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 1058 patvirtintų Nuostatų redakcijos 65 p. numatytas vienodas reikalavimas, t.y. pasikeitus Lietuvos ar užsienio juridinio asmens registravimo duomenims, nurodytiems jų pranešimuose ar prašymuose įregistruoti, administracijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo ar jų atsiradimo pateikia pranešimą įregistruoti duomenų pakeitimus, jame nurodydamas duomenis, kurie pakito, todėl šis neatitikimas taisytinas, tačiau jis nekeičia pažeidimo esmės. Šis pažeidimas buvo nustatytas 2016-09-23 atlikto operatyvaus patikrinimo metu, todėl nėra suėję ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyti patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminai. Byloje surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, jog M. D. Z. padarė administracini teisės pažeidimą, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172⁹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymų Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.

M. D. Z. padaryta veika dėl mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui pasikeitusios veiklos vykdymo vietos adreso nepateikimo atitinka ANK 189 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Įvertinus ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalies ir ANK 189 straipsnio 1 dalies sankcijas, matyti, kad ANK 189 straipsnio 1 dalyje yra numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalyje, todėl vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 8 dalies normomis M. D. Z. veika neperkvalifikuotina.

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹ straipsnio 1 dalyje

Bylos duomenimis nustatyta, kad įmonė apyvartinėms lėšoms iš fizinio asmens Y. D. S. 2015-01-02 pasiskolino 15446 Eur, 2015-12-10 buvo gražinta 10000 Eur. Šį faktą teismo posėdžio metu pripažino ir M. D. Z.. 2016-09-23 atlikto operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įmonė už 2015 m. mokestinį laikotarpį iki sekančių metų balandžio 1 d. nepateikė duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas ir iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas (forma FR0711). Tuo pažeidė LR mokesčių administravimo įstatymo 2004-04-13 Nr. IX-2112, 40 straipsnio 5 punkto reikalavimus, VMI prie FM viršininko 2004-10-29 įsakymu Nr. VA-172 „Dėl juridiniu asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas ir iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A, FR0711B, FR0711C, FR0711D pildymo bei teikimo taisyklių patvirtinimo" 4 ir 5 punktų reikalavimus. Byloje surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, jog M. D. Z. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹ straipsnio 1 dalyje.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą administracinių nusižengimų kodekso straipsnį tik tokiu atveju, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra šiais atvejais: <...> 3) kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse.“

M. D. Z. padaryta veika dėl už 2015 m. mokestinį laikotarpį iki sekančių metų balandžio 1 d. duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, grąžintas ir iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas (forma FR0711) nepateikimą atitinka ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Įvertinus ATPK 172¹ straipsnio 1 dalies ir ANK 187 straipsnio 1 dalies sankcijas, matyti, kad ANK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimalios ir maksimalios baudų vidurkis nėra didesnis negu dešimt eurų, todėl vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 8 dalies bei 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto normomis M. D. Z. veika neperkvalifikuotina.

ATPK 260¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio kodekso 259¹ straipsnyje nurodyti pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašo administracinį nurodymą už tuos administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnių sankcijose numatyta ne didesnė kaip aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų maksimali bauda.

ATPK 260¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nurodymas negali būti surašomas, jei šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, sankcijoje kaip pagrindinė ar papildoma administracinė nuobauda numatyta kitos rūšies negu bauda administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą). Administracinis nurodymas taip pat negali būti surašomas, jei asmuo pakartotinai per metus padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą atitinkamame šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, taip pat tuo atveju, jei administraciniu teisės pažeidimu padaryti turtiniai nuostoliai, kurie nėra pilnai atlyginti.

ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalyje numatytas teisės pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų. ATPK 172¹ straipsnio 1 dalyje numatytas teisės pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų.

Byloje nėra duomenų, kad M. D. Z. būtų pakartotinai per metus padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą atitinkamame šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, be to, dėl jo veiksmų neatsirado jokių turtinių nuostolių.

Įvertinus tai, konstatuojama, kad dėl pažeidimų, numatytų ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalyje ir ATPK 172¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo galima surašyti administracinius nurodymus. Todėl M. D. Z. negali būti užkirsta galimybė pasinaudoti įstatymo jam suteikta teise į administracinio nurodymo surašymą.

Kadangi tokį procesinį veiksmą atlikti teismas neturi teisės, todėl byla grąžintina įgaliotai institucijai surašyti administracinį nurodymą M. D. Z. dėl administracinių pažeidimų, numatytų ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalyje ir 172¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl galimo administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje

Administracinio teisės pažeidimo protokolas M. D. Z. surašytas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. – 2016 m. rugsėjo 23 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad buvusi darbuotoja D. R. medicinos direktorės bei gydytojos dermatovenerologės pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai dirbti pradėjo nuo 2015 m. kovo mėnesio, t. y. konsultavo dėl patalpų įrangos reikalavimų, tarėsi dėl medicininių lazerių pirkimo kainos bei sąlygų, medikamentų pirkimo. Pradėjus dirbti, darbo sutartis D. R. nebuvo įteikta. Darbo sutartis, pasirašyta M. D. Z., įteikta 2015-11-23, kurioje nurodoma, kad darbo pradžia nuo 2015-11-24, D. R. nebuvo įteikta. IMIS Sodra duomenimis D. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinta nuo 2016-03-01 iki 2016-04-12, tačiau faktiškai D. R. įmonės naudai dirbo nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2016 m. balandžio 12 d. Per darbo laikotarpį (nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2016 m. balandžio mėn.) klinikoje pacientėms iš Danijos, kurias atvežė direktorius, D. R. atlikti kelias (apie 3) lazerio procedūras ir filerio procedūras (dviem pacientėms procedūros atliktos 2016 m. kovo 8 d.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. D. Z. prieš vieną darbo dieną Sodrai nepranešęs apie D. R. įdarbinimą įmonėje pažeidė 2002-06-04 Lietuvos Respublikos „Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo“ įstatymo Nr. IX-926 99 straipsnio reikalavimus. Tokia M. D. Z. veika protokole kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.

2016-09-23 atlikto operatyvaus patikrinimo metu dėl darbo sąlygų ir gaunamo darbo užmokesčio apklausus buvusius UAB „(duomenys neskelbtini)" darbuotojus, viena iš jų D. R. nurodė, kad ji įmonėje pradėjo dirbti nuo 2015 m. kovo mėn. ir jos teigimu M. D. Z. jai pasiūlė dirbti klinikos medicinos direktorės bei gydytojos dermatovenerologės pareigose. D. R. darbo sutartis, pasirašyta M. D. Z., buvo įteikta 2015-11-23, kurioje nurodoma, kad darbo pradžia nuo 2015-11-24, numatomas mokamas darbo užmokestis 560 Eur, plius 1 procentas nuo mėnesinės klinikos apyvartos (b. l. 14-15). IMIS Sodra duomenimis D. R. UAB „(duomenys neskelbtini)" įdarbinta nuo 2016-03-01 iki 2016-04-12. Teismo posėdžio metu liudytoja D. R. patvirtino, jog ji pradėjo dirbti nuo 2015 m. gegužės mėn. ir dirbo iki 2016 m. balandžio 12d., ką patvirtina byloje esanti darbo sutartis (1t., b. l. 124-127)

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis pažeidimas (nelegalus darbas) yra trunkamasis. Todėl, vadovaujantis anksčiau nurodytomis ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuobauda už šį pažeidimą turi būti skiriama per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo. Tačiau, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne vieną kartą pažymėjęs, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį, priklausomai nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas. Tai prieštarautų teisės principams, pagal senaties termino trukmę administracinė atsakomybė atskirais atvejais pasidarytų reikšmingesnė už baudžiamąją, tai būtų aiškiai neteisinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. liepos 14 d. pasitarime aprobuotas Bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinimas, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m., p. 271; Administracinių teismų praktika Nr. 4, 2003 m., p. 62, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarimas byloje Nr. N756-2996/2010).

Tokiu būdu, nelegalaus darbo ar kito trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos.

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, kad protokolas M. D. Z. atžvilgiu surašytas už tai, kad D. R. įmonės naudai nelegaliai dirbo nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2016 m. vasario 29 d. Nagrinėjamu atveju M. D. Z. galimai padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, paaiškėjo 2016 m. rugsėjo 23 d. Tačiau iki šios datos D. R. UAB „(duomenys neskelbtini)" jau nebedirbo, todėl konstatuojama, kad galimas trunkamasis pažeidimas buvo baigtas jo paaiškėjimo dienai. Taigi, administracinė nuobauda už šį galimą trunkamąjį pažeidimą, vadovaujantis anksčiau nurodytomis nuostatomis, t.y. nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos, galėjo būti paskirta iki 2016-08-29.

Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Byla teisme buvo gauta 2016-10-03, t.y. pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Byloje nėra jokių duomenų, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas įstatymo nustatyta tvarka institucijos, surašiusios protokolą, buvo pratęstas. ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną M. D. Z. atžvilgiu pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį nutraukti. (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punktas)

Dėl galimo administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalyje

Administracinio teisės pažeidimo protokolas M. D. Z. surašytas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. – 2016 m. rugsėjo 23 d. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad buvusiai darbuotojai A. G. buvo išmokėtas neoficialus darbo užmokestis. Pagal pateiktą darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį, A. G. laikotarpyje nuo 2016-03-01 iki 2016-07-20 bankiniu pavedimu išmokėtas darbo užmokestis 1481,48 Eur. Pagal patikrinimo metu pateiktus A. G. dokumentus, laikotarpyje nuo 2016-03-01 iki 2016-07-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. G. išmokėjo 3890,74 Eur darbo užmokesčio, nuo kurio turėjo būti paskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai į biudžetą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. D. Z. darbuotojai A. G. mokėdamas buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį pažeidė 2002-06-04 Lietuvos Respublikos „Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo“ įstatymo Nr. IX-926 95 straipsnio 3 dalį, 188 straipsnio 2 dalį, 201 straipsnio 2 dalį ir 2002-07-02 Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalį. Tokia M. D. Z. veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalį.

ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinio darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose reiškiamas kaltinimas padarius ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje (darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą išmokėjimas) numatytą teisės pažeidimą, šis pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, taip pat – kad tokiose bylose kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (2008-11-13 nutartis administracinėje byloje N143-614/2008, 2007-12-29 nutartis administracinėje byloje N10-2044/2007, 2007-08-16 nutartis administracinėje byloje N5-1428/2007 ir kt.).

Iš liudytojos I. D. parodymų matyti, kad A. G. liudytojai paaiškino, kad žodiniu susitarimu su direktoriumi ji susitarė, kad oficialiai jai bus mokamas minimalus darbo užmokestis, bei papildomai ji gaus 50 proc. sumos nuo atliktų procedūrų. A. G. pateikė telefoninius ir elektroninius susirašinėjimus, kuriuose buvo direktoriaus Z. siųstos žinutės, nurodyti užsakymai, pateikiami adresai, kuriais adresais reikia nuvykti ir atlikti procedūrą. Ant pateiktų duomenų A. G. savo ranka parašė, kiek jai kiekvieną kartą už atliktas procedūras buvo sumokėta grynais pinigais. Liudytojos I. D. teigimu, įvertinus jos pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, kad jai iš viso buvo išmokėta 3890,74 Eur, iš jų 1481,48 Eur buvo išmokėti oficialiai bankiniu pavedimu. Iš byloje esančių telefoninių ir elektroninių susirašinėjimų (1t., b. l. 17-18, 20, 24) matyti, kad ant jų ranka užrašytos tam tikros pinigų sumos bei jos A. G. pasirašytos. Iš byloje esančio 2016-09-23 operatyvaus patikrinimo pažymos turinio matyti, kad A. G. pateikus susirašinėjimą su direktoriumi M. D. Z., patikrinimo metu buvo nustatyta, jog už 2016 m. kovo 10d. atliktas dvi procedūras jai buvo sumokėtas neapskaitytas 150 Eur darbo užmokestis, už 2016 m. kovo 12d. atliktas dvi procedūras jai buvo sumokėtas neapskaitytas 210 Eur darbo užmokestis, už 2016m. liepos 7d. už atliktas procedūras sumokėta 172 Eur darbo užmokestis, 2016 m. birželio 11-12 d. už Danijoje atliktas penkias procedūras jai sumokėtas neapskaitytas 786,62 Eur darbo užmokestis, už 2016 m. liepos 8-9 d. atliktas aštuonis procedūras jai sumokėtas neapskaitytas 1090,65 Eur. darbo užmokestis. Iš nurodytų duomenų matyti, kad jie nepatvirtina A. G. paaiškinimų, nurodytų pirminiame paaiškinime, tiek jai duodant parodymus teismo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad ji tvirtino, jog jai kiekvieną mėnesį už atliktas procedūras direktorius papildomai išmokėdavo neapskaityto darbo užmokesčio ir tai būdavo nuo 1000-1500 Eur. Už gautus pinigus A. G. niekur nepasirašydavo ir jokių tai patvirtinančių dokumentų neišsaugojo. Teismo posėdžio metu liudytoja tvirtino, jog direktorius jai kiekvieno mėnesio pabaigoje, jai ir direktoriui susiskaičiavus A. G. atliktas procedūras, išmokėdavo papildomus pinigus, tačiau kokiomis tiksliai dienomis ir kokias tikslias sumas jis išmokėdavo A. G. patvirtinti negalėjo. Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šioje byloje M. D. Z. kaltinamas padaręs ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimą keliomis savarankiškomis veikomis, įvykdytomis skirtingu laikotarpiu, tačiau protokole nurodytas bendras laikotarpis, t.y. nuo 2016m. kovo 1d. iki 2016 m. liepos 20d. Teismų praktikoje laikoma, kad neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimas nėra trunkamasis teisės pažeidimas, ši veika yra baigta realiai išmokėjus tokį darbo užmokestį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N146-246/2008 ir kt.), todėl pagal ATPK 35 str. nuostatas administracinė nuobauda už šį pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius, nuo tada, kai buvo įvykdytas konkretus neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodžius konkrečių neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimo datų, toks protokolo surašymas pripažįstamas ydingu.

Iš bylos medžiagos ir patikrinimo dokumentų, matyti, kad 2409,26 Eur (3890,74 Eur -1481,48 Eur) neapskaitytas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-07-20 A. G. buvo paskaičiuotas vien tik pagal pačios A. G. pirminį paaiškinimą ir jos pateiktus susirašinėjimo dokumentus, ant kurių atliktų procedūrų kainas bei jai išmokėtas sumas ji buvo surašiusi savo ranka tik atvykusi į VMI. Jokių kitų padarytą pažeidimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų byloje surinkta nebuvo. M. D. Z. kaltę dėl neapskaityto darbo užmokesčio A. G. mokėjimo neigė nuo tyrimo pradžios. Sprendžiant M. D. Z. kaltės ar nekaltumo klausimą šiame epizode, atkreipiamas dėmesys į tai, kad darbo sutartis su A. G. buvo nutraukta po konflikto su M. D. Z. sutuoktine I. Z.. Iš 2016-08-04 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (1t., b. l. 94-95) matyti, kad M. D. Z. sutuoktinė I. Z. kreipėsi į policiją dėl 2016-07-20 jos darbo vietoje UAB (duomenys neskelbtini)“ kilusio konflikto su A. G.. Konfliktas kilo dėl to, kad 2016-07-19 I. Z. A. G. pasakė, jog įmonėje trūksta prekių už 500 Eur ir A. G. apkaltino jų dingimu. Iš A. G. darbo sutarties priedo (1t., b. l. 143) matyti, kad darbo sutartis, su ja sudaryta 2016m. kovo 1d., nutraukiama nuo 2016 m. liepos 20d. pagal DK 136 str. 3d. 2p., 235 str. 2d. 7p. Iš liudytojos A. G. parodymų matyti, kad po darbo sutarties ji su skundais kreipėsi tiek į Valstybinę mokesčių inspekciją, tiek ir į Darbo inspekciją, kas patvirtina, kad tarp jos ir M. D. Z. buvo susiformavę priešiški ir konfliktiški santykiai, todėl vadovautis vien minėtos liudytojos parodymais, nesant pakankamai kitų objektyvių ir patikimų M. D. Z. kaltės dėl nurodyto pažeidimo padarymo įrodymų, nėra pakankamo pagrindo.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Kadangi kitų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti M. D. Z. kaltę padarius ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, nėra, todėl įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, jog nėra įrodyta, kad M. D. Z. A. G. mokėjo darbo užmokestį, neapskaitytą įmonės buhalteriniuose dokumentuose ir tuo pagrindu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena šioje dalyje nutrauktina, nesant M. D. Z. veikoje pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, sudėties. (ATPK 250 straipsnio 1 punktas)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsniu, 250 straipsnio 1punktu, 7 punktu, 286 -288 straipsniais, 260 ¹ straipsniu teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172⁹ straipsnio 1 dalyje ir 172¹ straipsnio 1 dalyje M. D. Z., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, grąžinti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną M. D. Z. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį nutraukti, iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną M. D. Z. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalį nutraukti, nesant jo veiksmuose nurodyto pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.