Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-09-06 · Civilinė byla Nr. 2A-1117-265/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-06
Bylos Nr.
2A-1117-265/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04761-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Atsakovas
AB „Klaipėdos energija“, J. R.
Ieškovas
AB „Klaipėdos energija“
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-1117-265/2012Teisėja E. Kazlauskienė (Proceso Nr. 2-06-3-04761-2011-6)
Procesinio sprendimo kategorija 121.14; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės AB „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-184-730/2012 pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei J. R. dėl nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudama priteisti iš atsakovės 696,92 Lt skolos už paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn., 60,83 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Reikalavimo pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios Danės g. 5, Klaipėdoje. Laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. atsakovė neatsiskaitė už jai tenkančią apmokėti pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir karšto vandens dalį, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti už suteiktas paslaugas bei reikšti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, viso 757,75 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-13 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė, būdama bendro naudojimo patalpų bendraturte, privalo proporcingai savo nuosavybės daliai apmokėti išlaidas nuosavybei išlaikyti ir išsaugoti, tačiau skola apskaičiuota už bendrojo naudojimo kitų bendraturčių patalpų – koridoriaus apšildymą, kuriuo atsakovė nesinaudoja. Atsakovė turi atskirą įėjimą, neturi bendrų patalpų su kitomis šio namo patalpomis, rūsio ir kitų bendro naudojimo patalpų nėra, atsakovė nesinaudoja laiptine, bendro naudojimo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema, lubose ir sienose yra garso ir termoizoliacija, byloje nėra duomenų, kad prašomos priteisti išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti, o ne kitų bendraturčių asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti.

Ieškovė AB „Klaipėdos energija“ su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma prietaisais ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, o kita dalis turi būti apmokama tiekėjui namo savininkų, todėl ši dalis turi būti tarp jų paskirstyta pagal nuosavybės teisės dalį gyvenamajame name. Pagal CK 4.76 str. kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daikto išlaikymu, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Dėl to atsakovė, kaip namo bendraturtė, turi mokėti mokesčius už bendro naudojimo patalpų šildymą, nepriklausomai nuo to, ar ji realiai naudojasi šiomis patalpomis. Taip pat nurodo, jog teismas neteisingai konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad prašomos priteisti išlaidos yra skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti, o ne kitų bendraturčių asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Byloje nurodyta, jog išlaidos buvo skirtos bendrųjų namo patalpų šildymui, kurių bendraturte yra atsakovė ir pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką bendraturčiai turi pareigą išlaikyti turtą nepriklausomai nuo to, kaip dažnai ar intensyviai juo naudojasi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). atsižvelgdamas į teisinio reguliavimo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog atsakovė privalo mokėti už šilumos energiją, kurios ji negauna. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nuo 2000-10-05 yra atsijungusi nuo centralizuotų šildymo sistemų. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė turi atskirą įėjimą, neturi rūsio ir kitų bendro naudojimo patalpų. Atsakovė, turėdama atskirą įėjimą, nesinaudoja laiptine, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema, lubose ir sienose yra garso ir termoizoliacija ir pan. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė šilumos energijos iš ieškovės tiekiamų centrinių šilumos tinklų negauna, ši šiluma atsakovės nepasiekia ir iš bendrojo naudojimo patalpų, kuriomis atsakovė nesinaudoja.

Tuo tarpu sprendžiant atsakovės pareigą mokėti už šildymą kaip susijusią su jos pareiga, kuri kyla iš bendro daikto išlaikymo, konstatuotina, kad laiptinių šildymas nepatenka į CK 4.76 str. taikymo sritį, kadangi tai nėra susiję su šių patalpų geros būklės palaikymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laiptinių ir kitų bendrųjų patalpų šildymas išimtinai susijęs su kitų bendraturčių, kurie šiomis patalpomis naudojasi, asmeninių interesų ir poreikių tenkinimu.

Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas