- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- 1-1047-806/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- T. K.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2015 m. spalio 5 d., laikotarpiu nuo 08.00 iki 20.00 val., adresu Dariaus ir Girėno g. 81, Vilniuje, tarnybinėse UAB „AVON cosmetics“ patalpose atidaręs neužrakintą darbuotojo T. K. asmeninę spintelę, iš T. K. rankinės pagrobė 105 eurus pinigų, taip padarė nukentėjusiajam 105 eurų turtinę žalą.
Taip pat A. K. 2015 m. spalio 5 d., laikotarpiu nuo 08.00 iki 20.00 val., adresu Dariaus ir Girėno g. 81, Vilniuje, tarnybinėse UAB „AVON cosmetics“ patalpose atidaręs neužrakintą darbuotojo T. K. asmeninę spintelę, iš T. K. rankinės pagrobė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. K. vardu.
Apklaustas teisme kaltinamasis A. K. parodė, kad prisipažįsta, kad paėmė pinigus, nieko neatsimena, jis dažnai neatsimena, nes buvo sutrenkta galva. Jis, A. K. buvo toje vietoje, paėmė iš spintelės pinigus ir išėjo. Tuo metu ten dirbo, pažinojo nukentėjusįjį. Pasak A. K., jam buvo sumušta galva, dažnai būna, kad neatsimena, kad ir vakar ką darė neatsimena. Atsimena, jog 105 eurus pagrobė, kurie buvo rankinėje, piniginėje galėjo būti dokumentai, vairuotojo pažymėjimas, ką toliau darė, kur daiktus padėjo neatsimena. A. K. teigimu, niekur nėra gydytas, po galvos sumušimo jokiose įskaitose nėra įrašytas, užeina, kad nieko neatsimena, po sumušimo nebuvo lūžę kaulai. Bylai grįžus iš ekspertizės, pagarsinus teismo psichiatrijos aktą, kaltinamasis A. K. visiškai pripažino kaltinimą.
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Jis, A. K. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais. Nuo 2015-11-25 jis, A. K. pradėjo dirbti „(duomenys neskelbtini)“. Neprisimena nuo kurios datos pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju. 2015-10-05, laikotarpyje nuo 08.00 iki 20.00 val., tikslaus laiko nurodyti negali, nes neprisimena, jis, A. K. atėjęs į darbą pamatė, kad atrakinta spintelė, numerio spintelės nebuvo, kam spintelė priklausė nežinojo, po darbo pabaigos apie 15.00 valandą sugalvojo patikrinti spintelės turinį. Kadangi prieš darbo pradžią matė, kad ji buvo atrakinta. Spintelėje tuo metu buvo rankinė, neatsimena rankinės spalvos, jis, A. K. sugalvojo pasižiūrėti kas yra rankinės viduje. Atidaręs rankinę rado joje 105 eurus grynaisiais. Rankinėje nebuvo vairuotojo pažymėjimo, jis, A. K. jo neėmė ir pažymėjimo net nematė. Pasiėmęs 105 eurus pinigų išėjo namo. Dėl minėto įvykio gailisi. (b.l. 18)
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. K. parodė, kad 2015-10-05 apie 08.00 val., jis atvyko į darbą, adresu Dariaus ir Girėno g. 81, Vilniuje. Į patalpas užėjo pasinaudojęs savo magnetine kortele ir nuėjo į rūbinę. Rūbinėje jis, T. K. persirengė bei padėjo jam priklausančią rankinę į spintelę. Rankinėje buvo negaliojantis vairuotojo pažymėjimas, išduotas jo vardu, bei 105 eurų grynaisiais pinigais (1 kupiūra 50 eurų, 5 kupiūros po 10 eurų ir 1 kupiūra po 5 eurų. Jis, T. K. uždarė spintelę ir išėjo dirbti, spintelės nerakino, kadangi neturėjo rakto. Baigęs darbą apie 20.00 val. jis, T. K. grįžo į rūbinę, atidarė spintelę ir patikrino rankinę, patikrinęs rankinę jis pastebėjo, kad iš jos dingo 105 eurai bei vairuotojo pažymėjimas. Patalpos yra saugomos, į patalpas galima patekti tik su leidimu arba paskambinus apsaugai. Patalpos yra stebimos vaizdo kameromis, įėjimas į rūbinę yra filmuojamas. Dėl įvykio jam, T. K. padaryta žala 105 eurai. (b.l. 1-3)
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-10 nutartimi skirta kaltinamajam A. K. ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2016-09-13 – 09-22 teismo psichiatrijos akte Nr. 78TPK-148/2016 nurodyta, kad nurodytu nusikalstamos veikos padarymo metu (2015-10-05) bei šiuo metu A. K. psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. Nėra pagrindo teigti, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu A. K. negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Nusikalstamos veikos padarymo metu, ikiteisminio tyrimo metu bei šiuo metu A. K. nekonstatuojami tokie psichikos sutrikimai dėl kurių jis nesugebėtų suvokti reikšmingų bylai aplinkybių, duoti dėl jų parodymų bei dalyvauti teismo posėdyje. Šiuo metu objektyvių duomenų A. K. konstatuoti psichikos sutrikimą nepakanka, A. K. priverčiamosios medicinos priemonės neskirtinos.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL (įsigaliojus naujai BK 190 straipsnio redakcijai – 3 MGL) bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-30/2010, 2K-428/2011).
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad A. K. pagrobė svetimą turtą įsibrovus į saugyklą t.y. atidaręs neužrakintą darbuotojo T. K. asmeninę spintelę, iš T. K. rankinės pagrobė 105 eurus pinigų bei pagrobė svetimą fizinio asmens dokumentą. Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nurodė jų padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti aukščiau aptarti įrodymai: ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo T. K. parodymai, kita bylos medžiaga. A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis pagrobė svetimą fizinio asmens dokumentą. Pagal šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį apibūdinančius požymius pakanka vairuotojo pažymėjimo pagrobimo, o jo panaudojimas ar galimybė panaudoti tokiu atveju nėra būtini. Nustatyta, kad veika tyčinė – kaltas asmuo pagrobė ir kito asmens vairuotojo pažymėjimą, to norėjo ir nežinojo, kad jo galiojimo laikas pasibaigęs, t. y. pagal faktines aplinkybes padaryta veika visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimo subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jų pakanka, todėl A. K. įvykdytas nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas tinkamai. Veikos padarytos tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę A. K., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad dvi jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos. Tiriant A. K. asmenybę nustatyta, kad teistas, baustas administracine tvarka, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. K. paskyrus baudą.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias apysunkio nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad A. K. skirtina bausmė mažesnė už numatytą bausmės vidurkį.
BK 64¹ str. įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad A. K. skiriama bausmė sumažintina 1/3.
A. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Civilinis ieškovas ir nukentėjusysis T. K. pareiškė 140 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už pavogtą turtą bei išlaidas už naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimą. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad A. K. pagrobė T. K. priklausančius 105 eurus, taip pat pagrobė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl vairuotojo pažymėjimo padarymo, medicininės pažymos, kuro išlaidų patyrė 35 eurų turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas T. K. vardu, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo negaliojantis, minėtas išlaidas už vairuotojo pažymėjimo pakeitimą nukentėjusysis būtų patyręs, nepriklausomai nuo to, ar kaltinamasis pagrobė dokumentą, todėl teismas vertina, kad T. K. civilinis ieškinys dėl turinės žalos, kurią, pasak nukentėjusiojo, jis išleido vairuotojo pažymėjimo padarymui, medicininei pažymai, kuro išlaidoms atmestinas kaip nesusijęs su dėl kaltinamojo nusikalstama veika padaryta žala.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir skirti jam 12 MGL (451,92 eurų) dydžio baudą.
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., ir skirti jam 6 MGL (225,96 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 12 MGL (451,92 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 8 MGL (301,28 eurų) dydžio bauda.
A. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. K. 105 eurų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo T. K. naudai, kitoje dalyje ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą apeliaciniu skundu.