- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-22
- Bylos Nr.
- A-552-1681-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00608-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- D. S., R. S., G. S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. S., A. L., L. L., M. K., J. K.
- Kategorijos
- 4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. S., R. S. ir G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. S., R. S. ir G. S. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. S., A. L., L. L., M. K. (M. K.) ir J. K. dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai D. S., R. S. ir G. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2012 m. vasario 10 d. įsakymo „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ priedo dalį dėl servitutų nustatymo sklypui Nr. 1 (apie 255 kv. m ploto servitutas, skirtas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams) ir sklypui Nr. 2 (apie 25 kv. m ploto servitutas, skirtas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams).
Pareiškėjai paaiškino, kad Administracija 2012 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. A30-472 leido pradėti rengti 6888 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) planą, prilyginamą teritorijų detaliojo planavimo dokumentui, pagal 2012 m. vasario 10 d. Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus parengtus žemės sklypo plano rengimo reikalavimus Nr. A648-97-(2.14.2.12-MP8) ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą. Žemės sklypo plano rengimo tikslas – atidalijimo būdu pertvarkyti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą, nekeičiant žemės sklypo ribų ir ploto laisvoje valstybinėje žemėje, teritorijos naudojimo būdo ir pobūdžio, tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų. 2012 m. vasario 10 d. žemės sklypo rengimo reikalavimais įpareigota nustatyti šiuos servitutus: sklype Nr. 1 apie 255 kv. m ploto servitutą, skirtą susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams (preliminarioje žemės sklypo schemoje pažymėtas indeksu S1) ir sklype Nr. 2 apie 25 kv. m ploto servitutą, skirtą susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams (preliminarioje žemės sklypo schemoje pažymėtas indeksu S2). Pareiškėjų manymu, Administracija nesant teisinio pagrindo (ne pagal savo kompetenciją, ne pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumento sprendinius, ne pagal suinteresuoto asmens prašymą) nepagrįstai žemės sklypo plano rengimo reikalavimuose 8 punktu pasiūlė nustatyti servitutus sklype Nr. 1 ir sklype Nr. 2.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino, kad Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos patvirtina, jog teisės aktai numato galimybes žemės sklypo plane numatyti ir projektuoti servitutus. Administracijos teigimu, pareiškėjų nurodomi Žemės įstatymo 23 ir 32 straipsniai nėra susiję su byla ir nepagrindžia ginčijamo akto neteisėtumo. Atsakovas pabrėžė, kad pagal galiojančius teisės aktus servituto projektavimas žemės sklypo plane, o ypatingai leidimas pradėti rengti žemės sklypo planą, nėra laikomas sprendimu nustatyti servitutą, kadangi sprendimus dėl servitutų nustatymo priima Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba). Atsakovas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju servitutą siūloma nustatyti žemės sklypo daliai, kuri patenką į gavės raudonųjų linijų ribas. Gatvės raudonosios linijos yra nustatytos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 1-356 patvirtintoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijos detaliojo plano konceptualiojoje dalyje, pagal kurią atitinkamos planuojamų atidalinti žemės sklypų dalys patenka į suplanuotos inžinerinės infrastruktūros teritoriją (numatomos naujos gatvės ribos ir apsaugos juostos). Pagrindiniame brėžinyje „Transporto infrastruktūros objektai ir komunikaciniai koridoriai“ minėta gatvė pažymėta Nr. 1-9-01, nurodytos jos techninės charakteristikos: kategorija D1, važiuojamosios dalies orientacinis plotas 9 m, plotis tarp gatvės raudonųjų linijų 20 m. Nustatytieji gatvės techniniai parametrai atitinka statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, patvirtinto aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61, pagrindinių gatvių techninius parametrus. Gatvės raudonosios linijos yra nustatytos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91 patvirtintoje Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemoje. Minėtame sprendime Administracijos padaliniams rekomenduota atsižvelgti į patvirtinamą schemą išduodant reikalavimus ir sąlygas rengti arba keisti teritorijų planavimo dokumentus, statinių projektus. Atsakovas pažymėjo, kad Administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius turi vadovautis minėtais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais, kuriuose numatyti sprendiniai dėl gatvės raudonųjų linijų turės būti detalizuoti rengiant sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. pagrindinio brėžinio tekstiniuose reglamentuose nustatyta, jog rengiant detaliuosius planus pagal bendrojo plano sprendinius reikia nagrinėti planuojamos teritorijos poveikį visam nagrinėjamam rajonui, jeigu veiklos ir teritorijos specifika nereikalauja nagrinėti kitokią teritoriją. Atsakovas pažymėjo, kad, jeigu pareiškėjai siekia nepaisyti minėtų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų ir nesutinka su žemės sklypo plane siūlomu servitutų nustatytu, jie pagal Bendrojo plano reikalavimus turi nagrinėti planuojamos teritorijos poveikį visam nagrinėjamam rajonui. Aplinkybę, jog ginčo teritorijoje sprendinys dėl gatvės raudonųjų linijų nustatymo nereikalingas, gali įrodyti tik Bendrojo plano nustatytu būdu, t. y. detaliajame plane atlikę planuojamos teritorijos poveikį visam nagrinėjamam rajonui (kuris turėtų apimti teritoriją, į kurią patenka gatvės raudonosios linijos). Analogiški siūlymai dėl servitutų nustatymo yra išdėstyti ir Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 m. rugsėjo 12 d. įsakyme Nr. A30-2390 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“. Atsakovas tvirtino, kad jeigu teismas panaikintų dalį žemės sklypo plano rengimo reikalavimų, iš esmės tai reikštų ne ginčo dėl teisės viešojo administravimo srityje išsprendimą, bet viešojo administravimo subjektams priskirtų funkcijų atlikimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą paaiškino, kad Administracija gali numatyti servitutus žemės sklypo plano rengimo reikalavimuose, bet jį administraciniu aktu nustatyti gali tik Tarnyba, jei jis yra numatytas teritorijų planavimo dokumente. Tarnyba rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuojama, kad servitutas žemės sklype yra nustatomas, kai iškyla tokia būtinybė, t. y. viešpataujantis daiktas negalės būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiu daiktu. Administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi įstatyme numatytam viešajam interesui tenkinti. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3-5 punktuose. Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės prieš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas. Tarnyba pažymėjo, kad servitutą Žemės sklype tik numatoma nustatyti, šiuo metu jis dar nėra nustatytas administraciniu aktu, Tarnybos Vilniaus miesto skyriuje nėra jokių duomenų apie gautus prašymus administraciniu aktu Žemės sklypui nustatyti servitutus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu skundą atmetė.
Teismas vadovavosi Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsniu, Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, 3, 12, 14, 15, 22.4 punktais ir darė išvadą, kad teisės aktai numato galimybę žemės sklypo plane projektuoti servitutus, o tai ir buvo padaryta prašomoje panaikinti Administracijos 2012 m. vasario 10 d. įsakymo priedo dalyje.
Teismas nustatė, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog servitutą siūloma nustatyti žemės sklypo daliai, kuri patenka į raudonųjų linijų ribas. Teismas pažymėjo, kad gatvės raudonosios linijos yra nustatytos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 1-356 patvirtintoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijos detaliojo plano konceptualiojoje dalyje, pagal kurią atitinkamos planuojamų atidalinti žemės sklypų dalys patenka į suplanuotos inžinerinės infrastruktūros teritoriją (numatomos naujos gatvės ribos ir apsaugos juostos). Pagrindiniame brėžinyje „Transporto infrastruktūros objektai ir komunikaciniai koridoriai“ minėta gatvė pažymėta Nr. 1-9-01, nurodytos jos techninės charakteristikos: kategorija D1, važiuojamosios dalies orientacinis plotas 9 m, plotis tarp gatvės raudonųjų linijų 20 m. Nustatyti gatvės techniniai parametrai atitinka statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, patvirtinto aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61, pagrindinių gatvių techninius parametrus (7 lentelė).
Teismas atkreipė dėmesį, kad gatvės raudonosios linijos yra nustatytos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91 patvirtintoje Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemoje. Šiame sprendime Administracijos padaliniams rekomenduota atsižvelgti į patvirtinamą schemą išduodant reikalavimus ir sąlygas rengti arba keisti teritorijų planavimo dokumentus, statinių projektus. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schema yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas. Minėtos schemos rengimas pradėtas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu pagal Administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 30-942, skelbiamame Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje. Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir darė išvadą, kad šiuo metu gatvė, kertanti Žemės sklypą, kuriai projektuojamas servitutas, yra suplanuota teritorijų planavimo dokumentu.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai teisingai nurodė, jog administraciniu aktu servitutus nustato Tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, tačiau atkreipė dėmesį, kad Žemės sklypo plano rengimo reikalavimuose yra nurodomas ne nustatytas, o siūlomas nustatyti žemės servitutas, kas atitinka Aprašo 22.4 punktą. Teismas pabrėžė, kad atsakovas ne nustatė servitutą, kurį administraciniu aktu gali nustatyti tik Tarnyba, o, duodamas leidimą pradėti rengti žemės sklypo planą, numatė servitutus žemės sklypo plano rengimo reikalavimuose. Teismas nurodė, kad žemės servitutai administraciniu aktu nustatomi laikantis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289.
Kadangi specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu per privatų žemės sklypą yra nustatytas kelio servitutas, teismas konstatavo, kad toks jo planavimas Žemės sklypo plane yra tinkamas. Tai, kad atsakovas, remdamasis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 6.1. punktu, nesikreipė dėl servituto nustatymo į Tarnybą, teismo teigimu, specialiojo plano sprendinių nekeičia. Teismas rėmėsi Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16.6 punktu ir pabrėžė, kad atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės prieš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Konstitucijoje.
III.
Pareiškėjai D. S., R. S. ir G. S. apeliaciniu skundu (b. l. 144-148, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Administracijos 2012 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. A30-472 priedą dalyje dėl servitutų nustatymo sklypui Nr. 1 (apie 255 kv. m ploto servitutas, skirtas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams) ir sklypui Nr. 2 (apie 25 kv. m ploto servitutas, skirtas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams).
Pareiškėjai remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 39, 40, 43 dalyse apibrėžtomis „teritorijų planavimo“, „teritorijų planavimo dokumentų“, „teritorijų planavimo dokumentų derinimo“ sąvokomis, vadovaujasi minėto įstatymo 25 straipsnio 1, 5 dalimis, 3 dalies 2 punktu ir daro išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 1-356 negalima priskirti galiojančiam teritorijų planavimo dokumentui, nes šiuo sprendimu buvo patvirtinta tik detaliojo plano koncepcija, t. y. patvirtintas vienas iš teritorijų planavimo dokumento rengimo etapų. Pareiškėjų teigimu, šį faktą patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. sausio 28 d. raštas Nr. 2D-1032. Pareiškėjų manymu, teismas nepagrįstai priskiria Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91, specialiajam teritorijų planavimo dokumentui. Pareiškėjų teigimu, šis sprendimas yra tik rekomendacinio pobūdžio, sprendime žodžio „schema“ vartojimas savaime nedaro jo galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu. Pareiškėjų manymu, Vilniaus miesto savivaldybė plėtoja ydingą praktiką, kai pradedamas rengti tam tikrai teritorijai detalusis planas, nustatoma šiai teritorijai koncepcija, kurią patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės taryba, tačiau pats detalusis planas toliau nėra rengiamas. Pareiškėjai remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsniu ir atkreipia dėmesį, kad nei vienas minėtas dokumentas nėra registruotas teritorijų planavimo dokumentų registre. Pareiškėjai remiasi Civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalimi, 4.124 straipsnio 1, 3 dalimis, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, 2 punktu, Aprašo 15, 16.2, 22.4 punktais ir daro išvadą, kad siūlymas nustatyti servitutą yra teisėtas tuomet, kai jis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaujantis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais bei nepažeidžiant visuomenės ar valstybės teisės ir (ar) teisėtų interesų. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybei plėtojant minėtą ydingą praktiką, parengiant tik koncepciją ar schemą ir laikant juos savarankiškais teritorijų planavimo dokumentais, pažeidžiama visuomenės teisė dalyvauti teritorijų planavimo procese. Pareiškėjai remiasi Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, 1-3 punktais ir pažymi, kad pareiškėjams, kaip žemės sklypo savininkams, nebuvo suteikta teisė pateikti pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento sprendinių papildymo, jų alternatyvos pateikimo ar pakeitimo, nes šie dokumentai nustatyta tvarka nebuvo parengti ir suderinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 153-157, II t.) prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Aprašo 3, 15.2, 15.6, 22.4 punktais, 2012 m. vasario 10 d. žemės sklypo plano rengimo reikalavimų Nr. A648-97-(2.14.2.12-MP8) 8 punktu, pabrėžia, kad Administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius, nustatydamas žemės sklypo plano rengimo reikalavimus, turi vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 1-356 ir 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91. Atsakovo manymu, nustatytieji žemės plano rengimo reikalavimai atitinka teisės aktų reikalavimus bei minėtus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimus, be to, analogiški siūlymai dėl servitutų išdėstyti ir Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 m. rugsėjo 12 d. įsakyme Nr. A30-2390, kuris yra galiojantis ir neskundžiamas. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3091/2011. Atsakovo manymu, pareiškėjų nuomonė dėl Vilniaus miesto savivaldybėje formuojamos ydingos praktikos tvirtinant koncepcijas nesudaro pagrindo ignoruoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 1-356 nuostatų. Atsakovas pažymi, kad be nagrinėjamoje byloje esančių tarybos sprendimų dėl gatvių raudonųjų linijų ginčo teritorijoje ir šalia esančiose teritorijose nėra kitų galiojančių teritorijų planavimo sprendinių dėl gatvių nustatymo. Atsakovas nurodo, kad nenumačius servitutų ginčo teritorijoje pagal patvirtintų Tarybos sprendimų nuostatas negalės būti užtikrintas privažiavimas į šiaurinėje pusėje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės esančias teritorijas. Atsakovas paaiškina, kad urbanistiniu požiūriu (duomenys neskelbtini) yra sudėtinga situacija, lėmusi tai, jog nuosavybės teisės į žemę buvo atkuriamos kaip į kaimo teritoriją pagal žemėtvarkos dokumentus, kuriais nesprendžiamos miestui aktualūs inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo sistemos klausimai. Atsakovo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais siekiama spręsti teritorijoje susisiekimo situacijos klausimą, kurio aktualumas didesniu mastu urbanizuojant teritoriją tik dar labiau išryškės. Tuo atveju, jeigu dėl servituto nenustatymo pareiškėjams ir ginčo teritorijos užstatymo atveju toliau esantys sklypai praras privažiavimo, o kartu ir sklypų vystymo galimybę, sprendimas dėl servituto bus priimtas teismo sprendimu ir Vilniaus miesto savivaldybė neturės prisiimti atsakomybės dėl teritorijos plėtros. Atsakovas remiasi Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 12 punktu ir daro išvadą, kad dėl susisiekimo sprendinių nustatymo reikalingas didesnės teritorijos detalus nagrinėjimas, tačiau pareiškėjams nepageidaujant servitutų ginčo sklype yra sudaryta galimybė nagrinėti alternatyvas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl savivaldybės administracijos akto dalies, kuria buvo nustatyti žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčija Įsakymo priedo 8 punktą, kuriuo, rengiant žemės sklypo planą, atsakovas reikalauja numatyti ir suprojektuoti žemės sklypuose Nr.1 ir Nr.2 servitutus, skirtus susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju rengiant žemės sklypo planą, kas atitinka teritorijų planavimo dokumento rengimo stadiją, Žemės įstatymo 23 straipsnio prasme servitutai nėra nustatomi, tik reikalaujama juos numatyti bei suprojektuoti žemės sklypo plane. Dėl šios priežasties ginčui spręsti tiesiogiai netaikytinas Žemės įstatymo 23 straipsnis ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu šių teisės aktų taikymu, atmestini.
Byloje tikrintina, ar viešojo administravimo subjekto reikalavimai neperžengia jo kompetencijos ribų ir ar yra pagrįsti Teritorijų planavimo įstatymo reguliuojamu aspektu.
Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis prilygina detaliojo teritorijų planavimo dokumentams miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengtus ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, kuriais padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami žemės sklypai, jei keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat nekeičiami užstatymo ir teritorijos naudojimo tipai ir privalomieji teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai (leistinas pastatų aukštis, užstatymo tankumas ir intensyvumas). Būtent tokio pobūdžio žemės sklypo planą pageidavo rengti pareiškėjai. Tai reiškia, kad rengiant žemės sklypo planą, turi būti laikomasi reikalavimų, keliamų detaliojo teritorijų planavimo dokumentui ir jo rengimo procedūrai, inter alia numatytų Apraše. Šio aprašo 14 punktas numato, kad savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys nustato žemės sklypo plano rengimo reikalavimus. Be to, Aprašo 15.6 punktas tiesiogiai numato, kad žemės sklypo plano rengimo reikalavimuose nurodomi siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai. Darytina išvada, kad atsakovas, išduodamas leidimą pradėti rengti žemės sklypo planą ir nustatydamas žemės sklypo plano rengimo reikalavimus, veikė teisėtai ir neviršijo savo kompetencijos.
Pasisakydama dėl žemės sklypo plano rengimo reikalavimų pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnį, detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams.
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, reikalaujami numatyti ir suprojektuoti servitutai skirti susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriams, o konkrečiai – specialiojo teritorijų planavimo dokumentu (Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schema, patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91) numatytai gatvei tiesti.
Minėtas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl rengiamo žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, sprendiniai turi neprieštarauti specialiojo plano sprendiniams, t.y. žemės sklypo plane turi būti numatyti servitutai susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriams, numatytiems specialiajame plane.
Pripažintina, kad apeliantai teisingai vertina Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 1-356 patvirtintą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijos detaliojo plano konceptualiąją dalį kaip rekomendacinio pobūdžio dokumentą, kuris neturi patvirtinto teritorijų planavimo dokumento galios. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad žemės sklypo planas privalo atitikti šio dokumento sprendinius, tačiau ši klaida neįtakoja priimto teismo sprendimo teisėtumo. Rengiant pareiškėjų pageidaujamą žemės sklypo planą, rekomenduotina atsižvelgti į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijos detaliojo plano konceptualiąją dalį, siekiant išvengti naujų teisinių ginčų ateityje, jei Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtins šį detalųjį planą.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas teisingai nurodė, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį detalieji planai, kurių numatomi sprendiniai neatitinka regiono ar rajono lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendinių, planavimo organizatoriaus pageidavimu rengiami kartu su bendrųjų ar specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektų) sprendinių pakeitimais, jei sprendimą dėl sprendinių keitimo yra priėmusi šiuos planus tvirtinusi institucija. Šiuo atveju detalusis planas tvirtinamas po to, kai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų ir specialiųjų planų) sprendiniai. Taigi pareiškėjai gali inicijuoti bendrųjų ar specialiųjų planų, galiojančių toje teritorijoje, keitimą ir tik po to prašyti tvirtinti jų pageidaujamo turinio žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjų D. S., R. S. ir G. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.