Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. S. ir S. S. atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Jurbarke, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S., 2025 m. balandžio 26 d. apie 11.19 val. Jurbarko mieste, (duomenys neskelbtini), vairuodamas žmonos B. S. vardu registruotą automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų keliamas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, to nepadarė, bei artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įžengusį, žengiantį į arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Taip pat pažeidė pareigą, kad transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Stabdydamas vairuojamą transporto priemonę nesustojo iki pėsčiųjų perėjos ir neišvengė susidūrimo su per pėsčiųjų perėją ėjusiomis D. S. ir S. S., kertančiomis kelio važiuojamąją dalį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (patvirtintų 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950, aktuali redakcija nuo 2024-12-01) 9 p., 30 p., 127 p., dėl ko įvykus eismo įvykiui buvo sužalotos D. S., kuriai padarytas kairės alkūnės sąnario sumušimas su alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžimu, dešinio kelio sąnario sumušimas, kairės šlaunies poodinė kraujosruva, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas ir S. S., kuriai padaryta odos nubrozdinimai kelių sąnariuose, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžimas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

V. S. kaltu prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir paaiškino, kad 2025 m. vasaros pradžioje, tikslaus laiko neprisimena, buvo Jurbarko mieste ir iš Jurbarko važiavo namo. Jurbarko mieste, išvažiavęs iš automobilių stovėjimo aikštelės, pravažiavęs maždaug 30-40 metrų, partrenkė pėsčiųjų perėjoje dvi moteris. Taip atsitiko, nes jį apakino saulė, dėl ko nepamatė pėsčiųjų perėjoje einančių moterų. Jo vairuojamo automobilio greitis galėjo būti apie 30 km/h. Išlipęs iš automobilio norėjo padėti moterims, bet jam neleido liesti nukentėjusiųjų ir kažkas iš priėjusių asmenų iškvietė medicinos pagalbą. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykio.

Motyvuojamoji dalis

Be V. S. kaltės pripažinimo jo kaltė įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Iš LR Transporto priemonių draudikų biuro IS įrašo matyti, kad transporto priemonė Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) drausta privalomuoju civiliniu draudimu. (1 t., b. l. 38)

Iš 2025-08-01 VTMT Jurbarko skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. S. nustatyta odos nubrozdinimai kelių sąnariuose, kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai automobilio atsikišusios dalys, kietais pagrindais, pvz.: kelio danga ir pan. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. Sužalojimai padaryti vienmomenčiai. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. (1 t., b. l. 42)

V. S. padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis), neteistas (1 t., b.l. 101-102), nebaustas administracine tvarka (1 t., b.l. 104), prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi - tai jo atsakomybę lengvina (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. S. prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindais ir jį atiduoti pagal laidavimą sutuoktinei B. S..

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Atsižvelgiant į V. S. charakterizuojančius duomenis teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. V. S. neteistas, administracine tvarka nebaustas, ir šios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika nėra sistemingas nusikalstamas elgesys ir yra atsitiktinio pobūdžio, todėl gali būti taikomos BK 40 straipsnio nuostatos.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).

Byloje pateiktas V. S. sutuoktinės B. S. prašymas, kuriame ji sutinka būti V. S. laiduotoja ir prašo perduoti V. S. jos atsakomybei pagal laidavimą. Prašymas dėl laidavimo tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o padaryta veika ir V. S. asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo kaip neišvengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti. B. S. V. S. sutuoktinė, neteista (1 t., b.l. 170), administracine tvarka nebausta (1 t., b.l. 171), neigiamai ją charakterizuojančių duomenų byloje nėra, todėl yra pagrindo manyti, jog ji pagal savo asmenines savybes gali daryti teigiamą įtaką V. S. ir yra verta teismo pasitikėjimo.

Įvertinęs V. S. ir laiduotojos B. S. asmenybes, tarpusavio ryšį, jų tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką V. S., teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad V. S. laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra būtinas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga). Nagrinėjamu atveju įvertinus V. S. asmenybę, padarytą nusikalstamą veiką, kilusius padarinius, tai, kad įvykusios avarijos metu padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, todėl V. S. baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Nukentėjusioji D. S. byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė papildomai priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (1 t., b.l. 194-197). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2025-08-19 nukentėjusioji D. S. kreipėsi prašymu į ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kuriame nurodė, jog dėl 2025-04-26 įvykio patyrė 2000 Eur turtinę ir 3000 Eur neturtinę žalą. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas D. S. išmokėjo paskaičiuotą turtinę žalą ir 3000 Eur neturinės žlaos. Taip pat, pateikus į bylą civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės ažlos atlyginimo, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2026-02-25 nukentėjusiajai išmokėjo 5000 Eur neurtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji D. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jai atlyginta neturtinė žala visa apimtimi, tačiau civilinio ieškinio tuo pagrindu neatsisakė. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios civilinis ieškints patenkintas visa apimtimi, civilinis ieškinys atmetamas.

Nukentėjusioji S. S. byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė papildomai priteisti 1885,17 Eur turtinės žalos ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (1 t., b.l. 201-204). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2025 m. nukentėjusiajai S. S. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas dėl 2025-04-26 įvykio atlygino pagrįstą dokumentais 1384,26 Eur turtinę ir 3000 Eur neturtinę žalaą Taip pat, pateikus į bylą civilinį ieškinį dėl 1885,17 Eur turtinės žalos ir 10000 Eur neturtinės ažlos atlyginimo, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepime nurodė, jog dėl ieškinyje nurodytos turtinės 1885,17 Eur žalos atlyginimo, jau nukentėjusiajai išmokėjo 2025-10-24 pagrįstą dokumentais 454,30 Eur, o 1885,17 Eur nukentėjusioji turtinės žalos nepagrinė. Iš dalies sutikus su civilinio ieškinio dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai S. S. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2026-03-03 papildomai išmokėjo 2200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji S. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jai atlyginta visa turtinė ir neturtinė žala visa apimtimi, ir civiliu ieškiniu prašomos turtinės ir neturtinės žalos dalies nepalaiko, tačiau civilinio ieškinio tuo pagrindu neatsisakė. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji patvirtino, kad dėl 2025-04-26 eismo įvykio jai atlinta visa turtinė ir neturtinė žala, laikytina, jog teisme pareikštas civilinis ieškinys dėl 1188,17 Eur turtinės žalos ir 7800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįstai, dėl ko civilinis ieškinys atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, priimdamas nuosprendį ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu turi teisę nuspręsti iš pastarojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. S. ir S. S. byloje naudojosi advokato teisine pagalba ir mokėjimo nurodymai patvirtina, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. S. už jai ir S. S. teiktą teisinę pagalbą patirtos išlaidos sudaro 1700 Eur. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

Minėta, kad teisme nukentėjusiosios D. S. ir S. S. 2026-02-04 pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 2026-02-05 teismo nutartimi jos pripažintos civilinėmis ieškovėmis. Iš teismui pateiktų grynųjų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad nukentėjusioji D. S. už jai ir S. S. suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 2025-11-24 700 Eur., 2026-02-06 sumokėjo 1000 Eur. Už kokias teisines paslaugas nukentėjusioji D. S. sumokėjo, detalizacija nepateikta į bylą. Advokato orderiai dėl nukentėjusiųjų atstovavimo išrašyti 2026-01-19. Iš bylos duomenų matyti, kad advokatas Stanislovas Butkevičius nukentėjusiąsias atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, ikiteisminio tyrimo metu pateikė prašymą susipažinti su bylos medžiaga. Iš 2025-11-28 supažindinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokolo matyti, kad susipažinimas su bylos medžiaga truko 3 min. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiųjų atstovas parengė 2 civilinius ieškinius, kurių tekstas iš esmės analogiškas, pakeičiant nukentėjusiųjų duomenis ir reikalavimus. Byla išnagrinėta vieno teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Nukentėjusiųjų atstovas dalyvavo teisiamajame posėdyje, posėdis truko 1 valandą.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartą atstovo veiksmų, atstovaujant nukentėjusiąsias ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme apimtį, taip pat į tai, kad baudžiamoji byla teisės taikymo požiūriu nesudėtinga, nėra didelės apimties, o advokato pateikti du civiliniai ieškiniai iš esmės analogiški. Taip pat atsižvelgiama į pateiktų civilinių ieškinių nagrinėjimo rezultatus, duomenis byloje apie V. S. turtinę padėtį. Įvertinus aptartus duomenis teismas daro išvadą, kad advokato laiko ir darbo sąnaudos nebuvo labai didelės, o nukentėjusiųjų prašoma priteisti suma 1700 Eur proceso išlaidoms atlyginti yra aiškiai per didelė, ir šiuo nagrinėjamu atveju neatitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijų. Teismas protinga ir pagrįsta iš kaltinamojo priteistina atstovavimų išlaidų suma pripažįsta 700,00 Eur. Kadangi iš pinigų priėmimo kvitų matyti, jog už abiejų nukentėjusiųjų atstovavimą pinigus sumokėjo nukentėjusioji D. S., todėl teisinės atstovavimo išlaidos priteisinos D. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, teismas,

nusprendė:

V. S., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos B. S. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusiųjų D. S. ir S. S. civilinius ieškinius atmesti.

Priteisti iš V. S. nukentėjusiajai D. S. 700 Eur (septynis šimtus eurų) atstovavimo išlaidas.

Išaiškinti V. S., kad jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.