Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo A. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2013 m. sausio 15 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2010 m. spalio mėn. pradžios iki 2010 m. spalio 14 d. Kauno mieste, su S. B. iš trijų ir daugiau asmenų suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais D. J. , R. R. , Ž. R. , kuriems vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 39¹ straipsniu baudžiamoji byla nutraukta kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas, bei D. P. , S. V. , R. J. , S. M. , D. U. , A. B. , D. T. , R. T. , A. Š. , G. T. , D. V. , susivienijęs bendrai nusikalstamai veikai - daryti labai sunkius nusikaltimus - neteisėtą disponavimą labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais (BK 260 straipsnio 3 dalis) bei sunkius nusikaltimus - narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandą (BK 199 straipsnio 2 dalis), betarpiškai bei ryšio priemonėmis palaikant glaudžius ilgalaikius tarpusavio ryšius, veikiant pasiskirsčius vaidmenimis bei užduotimis, laikantis griežtos konspiracijos, apsirūpinus transporto ir ryšio priemonėmis, nusikaltimų įrankiais, vykdydamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo S. B. nurodymus bei atlikdamas narkotinių, psichotropinių medžiagų gabenimo kurjerio vaidmenį automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jame įrengtose slėptuvėse vieną kartą iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką pargabendamas labai didelius narkotinių medžiagų – kanapių dervos bei psichotropinių medžiagų - 1-(3–chlorofenil) piperazino kiekius, dalyvavo S. B. suburto, organizuoto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo, veikusio nuo 2005 m. liepos mėn., ne trumpiau kaip iki 2010 m. spalio 14 d., veikloje.

A. S. taip pat kaltinamas tuo, jog su D. J. , R. R. , Ž. R. , kuriems baudžiamoji byla nutraukta vadovaujantis BK 39¹ straipsniu kaip asmenims, padėjusiems išaiškinti nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas, bei D. P. , S. V. , R. J. , S. M. , D. U. , A. B. , D. T. , R. T. , A. Š. , G. T. , D. V. , dalyvaudamas S. B. suburto bei vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veikloje, įvykdė nusikalstamas veikas:

Vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, 2010 m. spalio mėn. pradžioje, nuvykęs į Ispanijos Karalystę ir ten iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – ne mažiau 100753,6 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir apie 3325 vienetus 867,92 g svorio tablečių, kurių sudėtyje yra 123,86 g psichotropinės medžiagos – 1-(3 – chlorofenil) piperazino, jas neteisėtai gabeno automobilyje Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtoje slėptuvėje, nuo Nyderlandų Karalystės iki garažo Nr. 14 (duomenys neskelbtini), kur 2010 m. spalio 14 d., apie 19.45 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų;

Vykdydamas S. B. nurodymą pargabenti labai didelį kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagos, laikotarpyje nuo 2010 m. spalio mėn. pradžios iki 2010 m. spalio 12 d., Nyderlandų Karalystėje iš nenustatyto asmens paėmęs labai didelį kiekį – ne mažiau 100753,6 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir apie 3325 vienetus 867,92 g svorio tablečių, kurių sudėtyje yra 123,86 g psichotropinės medžiagos – 1-(3 – chlorofenil) piperazino, jas neteisėtai gabeno automobilyje Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtoje slėptuvėje, nuo Nyderlandų Karalystės iki garažo Nr. 14 (duomenys neskelbtini), kur kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais D. T. ir A. B. šį labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį 2010 m. spalio 14 d. tarp 18.30 val. ir 19.45 val. garaže Nr. 14 (duomenys neskelbtini), iškrovė iš automobilio Opel Vectra , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtų slėptuvių. Tokiu būdu jis gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Dėl šių veiksmų A. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

A. S. 2010 m. spalio 15 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 16 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas to paties teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2013 m. sausio 15 d.

Skundžiamoje 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje Kauno apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus, suėmimo terminą A. S. apygardos teismas pratęsė dar trims mėnesiams.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamojo A. S. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. S. skundas atmetamas.

Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė, teismo nutartis atitinka BPK 125 straipsnyje nurodytus turinio reikalavimus.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinis teismas konstatuoja, kad šioje byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog A. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje duomenimis, leidžiančiais pagrįstai manyti, jog kaltinamasis padarė aukščiau paminėtas nusikalstamas veikas, laikytini kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, duomenys, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros, slapto sekimo, kratos, objektų apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, taip pat specialisto išvados, telekomunikacijų tinklais perduodama informacija, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Kaltinamasis skunde teisingai pažymi, jog apygardos teismo nutartyje nurodyti objektai, t.y. automobiliai, SIM kortelės, mobilaus ryšio telefonai, savaime nieko nepatvirtina, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apygardos teismo nutartis neatitinka įstatymo reikalavimų, nes joje išvardinti ir kiti duomenys, kurie, kaip jau minėta, leido teismui daryti pagrįstą išvadą, jog A. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Šiuo konkrečiu atveju sąlygos pratęsti kaltinamajam A. S. suėmimo terminą byloje yra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Apeliacinio teismo manymu, švelnesnės kardomosios priemonės šiuo atveju nebūtų pakankamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Už nusikaltimus, kurių padarymu kaltinamas A. S. , baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Apygardos teismas kaltinamajam A. S. suėmimo terminą trims mėnesiams pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai.

Pažymėtina, jog ne tik Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ išaiškinta, bet ir teismų praktikoje pripažįstama, jog atskirais atvejais, kai remiantis nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1S-412/2012, 1S-3/2013, 1S-5/2013, 1S-24/2013 ir kt.). A. S. kaltinamas padaręs vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir du labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 249 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (BK 11 straipsnio 6 dalis), už šių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik labai griežtas laisvės atėmimo bausmes. Taigi, šios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BK 122 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, A. S. , nors turi šeimą, tačiau iki sulaikymo niekur nedirbo, dažnai išvykdavo iš Lietuvos, o tai rodo galimus pastarojo ryšius užsienyje. Taigi, šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis A. S. , suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas.).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Kaip jau minėta, A. S. kaltinamas padaręs tris nusikaltimus, kuriuos baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms. Šie nusikaltimai taip pat yra numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Nors šiuo metu A. S. galiojančio teistumo neturi, tačiau praeityje jis buvo ne kartą nusikaltęs, o tai rodo, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų reikalavimų ir neturi tvirtų moralinių nuostatų. Bylos duomenimis, kaltinamasis iki sulaikymo niekur nedirbo, šiuo metu kaltinamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo, susijusio su neteisėtu disponavimu labai dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais, veikloje bei pats neteisėtai disponavęs labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas kontrabanda gabenęs per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šios nusikalstamos veikos galėjo būti A. S. pragyvenimo lėšų šaltinis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog kaltinamasis A. S. , būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamasis nesutinka su apygardos teismo nutartyje nurodyta aplinkybe, kad jis iki sulaikymo nedirbo, tačiau jokie tai paneigiantys duomenys teismui nebuvo pateikti, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog pastarasis registravosi Darbo biržoje kaip bedarbis, taigi, konstatuoti, jog apygardos teismo nutartyje nurodyti duomenys apie kaltinamąjį neatitinka tikrovės, nėra pagrindo.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina, jog ir Europos žmogaus teisių teismas ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas A. S. , pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimo labai dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais, yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo metu kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

A. S. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi šeimą, kurioje auga du vaikai, kad jo motinai reikalinga nuolatinė priežiūra, yra svarbios, tačiau, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, jos negali būti vertinamos kaip išimtinės bei prioritetinės, paneigiančios būtinybę garantuoti viešojo intereso apsaugą ir negali būti pagrindu panaikinti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo pagrįstumas ir teisėtumas šios bylos proceso eigoje ne kartą buvo tikrinamas Lietuvos apeliacinio teismo pagal paties kaltinamojo A. S. ir jo gynėjo skundus dėl suėmimo termino pratęsimo, tačiau nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų nuostatų pažeidimų nebuvo nustatyta. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog po paskutinio suėmimo termino pratęsimo kaltinamajam A. S. apygardos teisme buvo paskirti septyni teisiamieji posėdžiai, tačiau visi jie buvo atidėti dėl kaltinamųjų gynėjų ligos, taigi, dėl nuo teismo valios nepriklausančių aplinkybių. Šiuo metu bylos dėl byloje dalyvaujančių proceso dalyvių užimtumo nagrinėjimas yra atidėtas 2013 m. kovo 22 d., tačiau byloje sudarytas intensyvus posėdžių grafikas iki 2013 m. balandžio 26 d., be to, teismui siekiant užtikrinti greitesnį bylos išnagrinėjimą, išskirta byla vieno kaltinamojo atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, jog baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja, kad teisiamojo posėdžio pertrauka truktų ne ilgiau kaip savaitę laiko, ir nedraudžia teismui teisiamojo posėdžio pertraukos metu nagrinėti kitas bylas.

Kaltinamasis skunde teisingai pažymi, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 18 d. nutartyje netiksliai nurodyta bylos perdavimo teisiamajam posėdžiui data. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patvarkymu, pratęsus BPK 240 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus bylos perdavimo nagrinėti teisme terminus 30 dienų, 2012 m. kovo 29 d. teisme gauta byla 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kuris buvo paskirtas ne 2012 m. lapkričio 26 d., kaip teigia kaltinamasis, o 2012 m. birželio 26 d., taigi, BPK 240 straipsnio reikalavimai šioje byloje nebuvo pažeisti.

Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamojo A. S. suėmimo terminą trims mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suimto kaltinamojo A. S. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.