Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

kaltinamajam S. Č.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo S. Č. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. spalio 6 d.

Teisėjas, susipažinęs su gauta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo S. Č. gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Č. kaltinamas tuo, kad su V. K., B. K. dėl savanaudiškų paskatų, siekdami turėti iš vykdomų nusikaltimų turtinę naudą, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėnesio iki 2010 m. gruodžio 22 d., organizavo nusikalstamą susivienijimą sunkiems nusikaltimams daryti, į kurį laisvanoriškai įsitraukė bei šio nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavo O. K., Č. K. (Č. K.), V. B., M. K., E. K. ir R. K. Be to, S. Č. kartu su B. K. ir V. K., vadovavo ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, t. y. palaikydami ryšius mobiliojo ryšio telefonais ir asmeniškai organizuodami cigarečių kontrabandos gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinei kontrolei, ar kitaip jos išvengiant bei neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, kurių vertė viršijo 250 MGL sumą, derindavo kiekvieno nusikaltimo padarymo planus, vaidmenų ir užduočių paskirstymą tiesiogiai ir per kitus asmenis koordinuodavo nusikalstamo susivienijimo narių, nusikaltimų vykdytojų ir padėjėjų veiksmus, konkrečių nusikaltimų metu.

Tokie S. Č. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 4 dalies ir BK 249 straipsnio 3 dalies numatyto nusikaltimo požymius.

Taip pat, S. Č. kaltinamas tuo, kad vadovaudamas ir dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su O. K., B. K., Č. K., nepriklausančiu nusikalstamam suvienijimui organizuotos grupės nariu Vilniaus teritorinės muitinės L. kelio posto inspektoriumi S. V. bei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu už šį nusikaltimą nuteistais organizuotos grupės nariais E. V. (E. V.), V. T. (V. T.) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2010 m. gegužės 29 d., tyčia įvykdė valstybės tarnautojų papirkimą, organizavo ir koordinavo cigarečių „J“ kontrabandą į Lietuvos Respubliką ir į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, paskirstė užduotis kitiems bendrininkams bei koordinavo jų veiksmus.

Tokie S. Č. veiksmai atitinka BK 249 straipsnio 1 dalies, BK 199 straipsnio 1 dalies ir BK 227 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytų nusikaltimų požymius.

Taip pat, S. Č. kaltinamas tuo, kad vadovaudamas ir dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su B. K., R. K., M. K. ir su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis bei nepriklausančiais nusikalstamam susivienijimui organizuotos grupės nariais J. Z., Vokietijos Federacinės Respublikos Bylefeldo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu už šį nusikaltimą nuteistu A. I., Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu už šį nusikaltimą nuteistais organizuotos grupės nariais E. V., V. T., laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2010 m. birželio 1 d., tyčia neteisėtai disponavo 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, panaudojant suklastotus dokumentus Lietuvos Respublikoje bei Lenkijos Respublikoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, paskirstė užduotis kitiems bendrininkams bei koordinavo jų veiksmus.

Tokie S. Č. veiksmai atitinka BK 249 straipsnio 1 dalies, BK 4 straipsnio 3 dalies, BK 5 straipsnio, BK 199² straipsnio 1 dalies, BK 300 straipsnio 1 dalies numatytų nusikaltimų požymius.

Taip pat, S. Č. kaltinamas tuo, kad vadovaudamas ir dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su V. K., O. K., Č. K., V. B., nepriklausančiu nusikalstamam suvienijimui organizuotos grupės nariu A. B. (A. B.) už šį nusikaltimą nuteistu pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. baudžiamąjį įsakymą bei su kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2010 m. spalio 26 d., tyčia įvykdė valstybės tarnautojų papirkimą, organizavo ir koordinavo cigarečių „J“ ir „V“ kontrabandą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir į Rusijos Federaciją, paskirstė užduotis kitiems bendrininkams bei koordinavo jų veiksmus.

Tokie S. Č. veiksmai atitinka BK 249 straipsnio 1 dalies, BK 199 straipsnio 1 dalies ir BK 227 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytų nusikaltimų požymius.

Taip pat, S. Č. kaltinamas tuo, kad vadovaudamas ir dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su V. K., B. K., O. K., Č. K., V. B., nepriklausančiais nusikalstamam susivienijimui Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu už šį nusikaltimą nuteistais organizuotos grupės nariais E. V. ir O. K. (O. K.) bei Rusijos Federacijoje veikusiais asmenimis, kurių atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio mėnesio iki 2010 m. gruodžio 20 d., tyčia įvykdė valstybės tarnautojų papirkimą, organizavo ir koordinavo cigarečių „J“ kontrabandą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, paskirstė užduotis kitiems bendrininkams bei koordinavo jų veiksmus.

Tokie S. Č. veiksmai atitinka BK 249 straipsnio 1 dalies, BK 199 straipsnio 1 dalies ir BK 227 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytų nusikaltimų požymius.

Taip pat, S. Č. kaltinamas tuo, kad vadovaudamas ir dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su V. K., B. K., M. K., R. K. bei nepriklausančiais nusikalstamam susivienijimui Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu už šį nusikaltimą nuteistais organizuotos grupės nariais E. V. ir O. K., laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2010 m. gruodžio 22 d., tyčia neteisėtai disponavo 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, panaudojant suklastotus dokumentus, paskirstė užduotis kitiems bendrininkams bei koordinavo jų veiksmus.

Tokie S. Č. veiksmai atitinka BK 249 straipsnio 1 dalies, BK 199² straipsnio 1 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies numatytų nusikaltimų požymius.

Taip pat, S. Č. kaltinamas tuo, kad vadovaudamas ir dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su V. K., B. K., O. K., D. A. J. (D. A. J.), kuris Lenkijos Respublikos prokuratūroje patrauktas baudžiamojon atsakomybėn bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia rengėsi neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis Lietuvos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje.

Tokie S. Č. veiksmai atitinka BK 21 straipsnio 1 dalies, BK 249 straipsnio 1 dalies ir BK 199² straipsnio 1 dalies numatytų nusikaltimų požymius.

S. Č. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas 2011 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi S. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2012 m. spalio 6 d.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra formali ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 20, 21, 31, 44 straipsnių, Baudžiamojo proceso kodekso, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies normoms, Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo senato nutarimo išaiškinimo reikalavimams bei Lietuvos apeliacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.

Gynėjo nuomone, skundžiamoje apygardos teismo nutartyje nurodyti kardomosios priemonės – suėmimo pagrindai numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nepagrįsti ir formalūs.

Pasak gynėjo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Justas Laucius turi išankstinį neigiamą nusistatymą prieš jį ir kaltinamąjį S. Č.

Pažymima, kad BPK 121 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skiriant bet kokią kardomąją priemonę turi būti surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamais S. Č. galėjo padaryti jam inkriminuojamas sunkias nusikalstamas veikas.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam S. Č. tęsiama dvidešimt vieną mėnesį, morališkai jį kankinant bei siekiant prisipažinimo dėl tariamai padarytų nusikalstamų veikų.

Gynėjo nuomone, BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Nurodoma, kad atsižvelgiant į ypatingą žmogaus teisių instituto svarbą, bet koks asmens teisės į laisvę suvaržymas galimas tik tais atvejais, kai netaikant tokio suvaržymo įstatyme nurodytų tikslų pasiekti būtų neįmanoma. Be to, žmogaus laisvės neliečiamumą, kaip vieną iš svarbiausių prigimtinių žmogaus teisių, garantuoja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos.

Kaltinamasis S. Č. ir jo gynėjas Vidmantas Martyšius prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo kaltinamojo S. Č. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. Č. gynėjo skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam S. Č. BPK 119, 121, 122, 127, 130 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti kaltinimai turi būti pagrįsti. Apeliacinis teismas mano, jog šioje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad kaltinamasis S. Č. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina duomenų visuma bei kaltinamajame akte nurodomi duomenys. Apeliacinis teismas atkreipia kaltinamojo gynėjo dėmesį į tai, kad šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, todėl įrodymų vertinimas yra ne Apeliacinio teismo kompetencija, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Pažymėtina, kad dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas, ar S. Č. kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Atkreipiamas gynėjo dėmesys į tai, kad jei pirmosios instancijos teismas priėmė nepalankų sprendimą dėl suėmimo termino pratęsimo negali būti laikoma, jog Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras turi išankstinį nusistatymą kaltinamojo S. Č. ir jo gynėjo atžvilgiu.

Apeliacinis teismas sutinka su gynėjo skundo argumentu, kad kaltinamajam kardomojo kalinimo terminas taikomas ilgą laiką, t. y. dvidešimt vieną mėnesį, tačiau atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog teismui perdavus bylą, teismas nėra saistomas suėmimo taikymo terminais, kurie numatyti BPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl kardomųjų priemonių tikslingumą ir būtinumą sprendžia teismas, kurio žinioje ši byla yra.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytų pagrindų.

Apeliacinis teismas pritaria Vilniaus apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti S. Č. dalyvavimą bylos nagrinėjime teisme ir nuosprendžio įvykdymą, nes už nusikaltimus, dėl kurių padarymo jam pareikšti kaltinimai, įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas pratęsė S. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte – trukdys procesui ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, tiek remiantis įstatymo formuluote (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš teismų praktikos matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas (įtariamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Bylos duomenys patvirtina, kad S. Č. kaltinamas padaręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnis), kuriuos galimai organizavo, vadovavo ir koordinavo veikdamas nusikalstamame susivienijime, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėnesio iki 2010 m. gruodžio mėnesio pabaigos. Kaltinamajam inkriminuojami kontrabandos, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nusikaltimai bei korupciniai nusikaltimai. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nusikaltimai buvo gerai parengti, kruopščiai slepiami, daromi ilgą laiko tarpą, sistemingai ir ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Lenkijos Respublikos, Baltarusijos Respublikos, Rusijos Federacijoje bei Rusijos Federacijos Kaliningrado srityse. Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės, nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, kaltinamasis S. Č. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Apeliacinis teismas atsižvelgia į gynėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis S. Č. yra lėto būdu ir neagresyvus žmogus, turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą, privalo rūpintis sūnumi, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Skiriant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, manymas, kad kaltinamasis trukdys procesui, turi būti pagristas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bylą teisme. Pagal teismų praktiką, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu skirdami suėmimą arba pratęsdami jo terminą, teismai privalo vadovautis BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos duomenimis.

Apeliacinio teismo nuomone, Vilniaus apygardos teismas nenustatęs pakankamo pagrindo, konstatavo, kad būdamas laisvėje kaltinamasis S. Č. gali trukdyti procesui. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad S. Č. būtų ėmęsis neteisėtų veiksmų, siekdamas paveikti kitus kaltinamuosius, liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, kitus asmenis ar kitaip trukdyti procesui. Ši teismo išvada nepagrįsta jokiais faktiniais bylos duomenimis ir nutartyje visiškai nemotyvuota, todėl šis skundžiamojoje nutartyje nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas – manymas, kad kaltinamasis S. Č. gali trukdyti procesui, nepripažįstamas pagrįstu ir šalintinas.

Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Tačiau Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo metu baudžiamoji byla, kaip jau buvo minėta aukščiau, yra perduota Vilniaus apygardos teismui, todėl kardomųjų priemonių tikslingumą ir būtinumą sprendžia teismas, kurio žinioje ši byla yra.

Atkreipiamas gynėjo dėmesys ir į tai, kad remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo bei nacionaline teismų praktika, suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti įvertinamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į konkrečias jos savybes. Besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisinamas tik esant aiškioms tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę. Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes taip pat konstatuoja, kad kaltinamojo S. Č. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo bei laikantis BPK nustatytų reikalavimų, ir toks suimtojo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta.

Apeliacinis teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad nėra teisinių argumentų naikinti Vilniaus apygardos nutartį. Apygardos teismas pratęsdamas kaltinamajam S. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminą atsižvelgė į nacionalinę bei EŽTT jurisprudenciją, nepažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Baudžiamojo proceso kodekso normų ir nacionalinės teisės praktikoje suformuotų principų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo S. Č. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.