Kauno apygardos teismo sprendimas

Derybose del UAB „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ akciju pirkimo-pardavimo ir Paramos sutarties žodžiu buvo susitarta, kad 14 procentu UAB „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ akciju parduodama už simboline 1,- Lt kaina, o atsakovas AB bankas „Snoras“ isipareigoja tris metus iš eiles Kluba remti ne mažiau nei po 3000000,- Lt. Taciau pasirašant notarine Paramos sutarti, kuri buvo ruošta atsakovo, paaiškejo, kad konkretus paramos dydis 3000000,- Lt numatytas tik pirmajam 2006/2007 metu sezonui (3.1 punktas), numatant, kad paramos dydis gali buti ir didesnis, priklausomai nuo bendradarbiavimo tarp šaliu eigos ir rezultatu (3.2 punktas).Paramos sutartyje atsirado nuostata, kad kitiems dviem 2007/2008 ir 2008/2009 sezonams teikiamos paramos dydis bus nustatytas atskirais papildomais susitarimais. Paramos sutarties pasirašymo metu, atsakovo atstovai ieškova patikino, kad, kaip ir buvo tartasi, 2007/2008 ir 2008/2009 metu krepšinio sezonais bus teikiama sutarto dydžio, t.y. ne mažesne nei po 3000000,- Lt parama.

Taciau, 2007/2008 m. krepšinio sezonui atsakovas suteike ieškovui mažesne nei žadeta, t.y. 2800000,- Lt parama (2008 m. kovo 17 d. Papildomas susitarimas prie Paramos sutarties), o 2008/2009 metu krepšinio sezonui atsakovas paramos apskritai nesuteike.

Todel vietoje 2006/2007, 2007/2008 ir 2008/2009 krepšinio sezonams sutartos 9000000,- Lt paramos atsakovas, tapes ieškovo savininko akcininku, ieškovui suteike tik 5800000,- Lt parama.

Atsakovas AB bankas „Snoras“ tapes ieškovo VšI Kauno „Žalgirio“ remejas savininko UAB „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ akcininku, sužinojo, kad ieškovas yra gaves kredita iš AB DnB/NORD banko, kurios likutis 570000,- Lt, gražinimo terminas 2007 m. sausio 20 d. ieškovas VšI Kauno „Žalgirio“ remejas kredito gražinimui lešu neturejo, todel atsakovas AB bankas „Snoras“ pasiule perfinansuoti šia paskola tam, kad ieškovas išvengtu finansiniu sunkumu. Ieškovo direktorius, atsižvelgdamas i sunkia istaigos finansine padeti, papildomai paraše 500000,- Lt kredito apyvartinems lešoms, kurias planavo gražinti atsakovui iš 2007/2008 m. sezonui atsakovo suteiktos paramos. Butent taip šalys ir susitare, atsakovas suteiks ieškovui paskola, o paskui parama, iš kurios ir bus gražinta suteikta paskola. Atsakovas neturejo ir negalejo tiketis realaus paskolos gražinimo iš kitu šaltiniu nei iš jo paties suteiktos paramos. 2007 m. sausio 25 d. šalys sudare kredito sutarti Nr.031-30233, pagal kuria atsakovas suteike ieškovui 1070000,- Lt kredita (500000,- Lt apyvartinems lešoms, 570000,- Lt AB DnB/NORD banko paskolos perfinansavimui).

2006/2007m. sezono pabaigoje ieškovas negavo planuotu paramos pajamu iš AB „Gubernija“ 600000,- Lt, Eurolyga delse suteikti 400000,- Lt parama. Todel šalys 2007 m. kovo 26 d. sudare papildoma susitarima Nr. 1 prie Kredito sutarties, kuriuo ieškovui suteiktas kreditas buvo padidintas iki 2070000,- Lt (1500000,- Lt apyvartinems lešoms, 570000,- Lt AB DnB/NORD banko paskolos perfinansavimui). Užtikrinant paskolos gražinima atsakovui buvo ikeista reikalavimo teise i gautinas pajamas pagal 2007 m. vasario 21 d. sutarti Nr.03, sudaryta su Lietuvos krepšinio federacija, - 500000,- Lt vertes.

Pradejus planuoti 2007/2008 m. sezono biudžeta, ieškovas kreipesi i atsakova del konkrecios paramos sumos nustatymo ir paramos sutarties iforminimo 2007/2008 m. Atsakovas patikino, kad yra priemes sprendima suteikti 3000000,- Lt parama, taciau del vidiniu banko taisykliu sezono pradžioje to negali iforminti. Todel pasiule padidinti kredito limita 1500000,- Lt suma, kuri bus dengiama iš atsakovo gautos paramos lešomis. Šalys 2007 m. rugpjucio 17 d. sudare papildoma susitarima Nr. 2 prie Kredito sutarties, kuriuo konstatavo, kad ieškovo skolinis isipareigojimas atsakovui 1955000,- Lt (be palukanu) bei susitare padidinti kreditines linijos limita 1500000,- Lt suma, nustatant 3455000,- Lt limita (2885000,- Lt apyvartinems lešoms, 570000,- Lt AB DnB/NORD banko paskolos perfinansavimui).

2007 m. rugsejo 25 d. šalys sudare Papildoma susitarima Nr.3 prie Kredito sutarties, kuriuo patvirtino, kad ieškovo skolinis isipareigojimas atsakovui yra 3455000,- Lt (be palukanu) bei susitare pakeisti Kredito sutarti del kredito linijos limito galutinio atsiskaitymo.

Tais paciais argumentais ir tikslais 2008 m. sausio 17 d. šalys sudare Papildoma susitarima Nr.4 prie Kredito sutarties, kuriuo patvirtino, kad ieškovo skolinis isipareigojimas atsakovui yra 3455000,- Lt (be palukanu) bei susitare dar karta padidinti kredito linijos limita 1500000,- Lt suma, skirta atlyginimu žaidejams, treneriams, ju asistentams, agentu mokesciams bei mokesciams nuo sportininku atlyginimu sumoketi, atsiskaityti su VšI „S.Dariaus ir S.Gireno sporto centras“, UAB „Baltic Clipper“ ir UAB „Kauno viešbutis“. Tokiu budu, atsakovo ieškovui suteiktas kredito linijos limitas pasieke 4955000,- Lt.

2008 m. sausio 25 d. šalys sudare Papildoma susitarima Nr.5 prie Kredito sutarties, kuriuo patvirtino, kad ieškovo skolinis isipareigojimas atsakovui yra 4955000,- Lt (be palukanu) bei pakeite kredito gražinimo grafika.

Neskubedamas 2007/2008 krepšinio sezono pradžioje pasirašyti Paramos sutarties papildymo, nustatancio konkrecia paramos suma, nors atsakovo valdybos narys Ž. Š. 2007 m. spalio 22 d. posedyje patikino, kad atsakovas yra numates skirti 3000000,- Lt parama, o teikdamas ieškovui kreditus, atsakovas samoningai kenke ieškovo interesams.

Nors ir negaves paramos, o tik kreditus, ieškovas vis tiek atliko visus Paramos sutartyje nurodytus veiksmus (reklamavo atsakova kaip generalini remeja, savo lešomis pagamino atsakovo reklama, suteike reklamini laika televizijoje ir pan.). Ieškovas reklamavo atsakova net 2008/2009 m. krepšinio sezone, kai paramos apskritai negavo.

Šalys susitarima del paramos 2007/2008 m. sezonui sudare 2008 m. kovo 18 d., pagal kuri atsakovas suteike ne 3000000,- Lt parama, o tik 2800000,- Lt, nors ieškovas vykde visus Paramos sutartimi prisiimtus isipareigojimus. Suteikes parama sutartyje numatytu grafiku, tas pacias lešas, atskaites palukanas, panaudojo kreditu dengimui. Ši aplinkybe patvirtina ieškovo teiginius, kad viso 2007 m. sausio 25 d. kredito sutarties suteikiamos kredito linijos turejo buti gražinamos iš atsakovo suteiktu paramu.

2008 m. kovo 31 d. šalys sudare Papildoma susitarima Nr.6 prie Kredito sutarties, kuriuo patvirtino, kad ieškovo skolinis isipareigojimas atsakovui yra 4955000,- Lt (be palukanu), o taip pat susitare sumažinti kredito linijos limita iki 4083400,- Lt bei nustatyti nauja kredito linijos mažinimo ir galutinio atsiskaitymo tvarka.

Po paramos gavimo ir jos gražinimo kredito linijos dengimui šalys 2008 m. liepos 16 d. sudare Papildoma susitarima Nr.7 prie Kredito sutarties, kuriuo patvirtino, kad ieškovo skolinis isipareigojimas atsakovui 3298139,16 Lt, o taip pat susitare pakeisti kreditavimo forma iš kredito linijos i kredita, padidinti kredito suma 279000,- Lt suma, skirta atsakovo ieškovui suteiktam kreditui pagal 2006 m. vasario 8 d. kredito sutarti Nr.031-30188 gražinti, pakeisti kredito gražinimo tvarka ir termina, taip pat susitare del ikeisto materialaus turto naujos vertinimo ataskaitos pateikimo.

Prieš pasirašant 2008 m. liepos 16 d. susitarima ieškovo direktorius G. N. gavo iš atsakovo pasiulyma del 400000,- Lt paramos 2008/2009 m. krepšinio sezonui, paliekant atsakovui generalinio remejo statusa. Toks pasiulymas, atsižvelgiant i daugiau kaip 7 kartus siuloma sumažinti paramos suma, kitu remeju, kurie suteikta ženklesne parama, bet neturinciu generalinio remejo statuso, padeti, buvo netiketas ir akivaizdžiai neprotingas. Todel tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip siekis nutraukti paramos sutarti. Kita vertus, ieškovas derybose del paramos dydžio sutiko su siuloma suma, jeigu atsakovas atsisakytu generalinio remejo statuso, o butu ivardintas kaip pagrindinis remejas, bei atitinkamai butu sumažinti jo reklamos stendai, laikas ir pan.

Ieškovas akcentavo, kad iki šio pasiulymo kredito linijos likuti sudare apie 3200000,- Lt ir ieškovas pagristai tikejosi padengti šia skola iš 2008/2009 m. krepšinio sezonui skiriamos analogiškos 3000000,-Lt paramos. Likusioji 200000,- Lt skolos dalis buvo salygota sumažintos paramos 2007/2008 m. sezonui.

Šalims nesusitarus raštu del paramos 2008/2009 m. sezonui, ieškovas vis tikejosi, kad susitarimas bus pasiektas, nes tokia pati situacija buvo ir 2007/2008 m. sezono pradžioje, todel vykde Paramos sutarties salygas tiek, kiek leido finansines galimybes. Be to, nors atsakovas 2008/2009 m. sezonui paramos nesuteike, taciau reikalavo ieškovo lešomis reklamuoti atsakova Eurolygos varžybu metu. Ieškovas informavo atsakova, kad analogiškas reklamos paslaugas suteiks tik pasirašius 3000000,- Lt vertes paramos susitarima.

Esant prisiimtiems skoliniams isipareigojimams prieš atsakova, ieškovas visomis priemonemis sieke išvengti konfliktines situacijos ir rasti kompromisa del kredito gražinimo išvengiant ikeisto turto priverstinio pardavimo.

Esant tokioms aplinkybems 2008 m. gruodžio 29 d. šalys sudare Papildoma susitarima Nr.8 prie Kredito sutarties, kuriuo patvirtino, kad ieškovo skolinis isipareigojimas atsakovui yra 3297239,16 Lt (be palukanu) ir nustate nauja kredito gražinimo tvarka. Ieškovas taip pat isipareigojo suteiktos mokejimo garantijos pagal sutarti Nr.270/IG/061120033 užtikrinimui ikeisti reikalavimo teises i gautinas pajamas pagal remimo sutartis su UAB „Birštono mineraliniai vandenys“, UAB „Eurotopas“, AB „Kraft Foods Lietuva“, UAB „Husqsvarna“ (bendra sutarciu verte -565 tukst. Lt). Tokiais veiksmais atsakovas dar labiau sustiprino savo, kaip kreditoriaus, pozicijas.

Ieškovas pažymi, kad pagal gincijama Kredito sutarti su visais jos papildymais ir pakeitimais atsakovo ieškovui suteikta kredito suma yra 5349100,- Lt. Ieškovas gražino 2471860,84 Lt suma. Pagal gincijama sutarti negražinto kredito suma sudaro 2877239,16 Lt, kurios ieškovas nebuvo ir nera pajegus gražinti, atsakovui nusprendus 2008/2009 m. sezonui nesuteikti paramos ir dar labiau pabloginus ieškovo finansine padeti apgaules budu pasinaudojant ieškovui sunkiai susidejusiomis aplinkybemis.

Remdamasis nurodytomis aplinkybemis ieškovas mano, kad yra pagrindas pripažinti negaliojancia 2007 m. sausio 25 d. Kredito sutarti Nr.031-30233 su visais jos papildymais bei pakeitimais, jos ivykdymo užtikrinimui sudarytus ikeitimo bei hipotekos lakštus, o lešas, ieškovo gautas iš atsakovo pagal Kredito sutarties papildymus, pripažinti atsakovo ieškovui suteikta parama.

Teisiniu ieškinio pagrindu ieškovas nurodo CK 1.80 straipsni, motyvuodamas, kad Kredito sutartis su jos papildymais prieštarauja imperatyvioms istatymo normoms.

LR Banku istatymo 51 straipsnio 2 dalies 2 punkte itvirtintas banko skolinimo apribojimas su banku susijusiems asmenims. Pagal LR Banku istatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkta su banku susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kuriu kvalifikuotaja istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiu dali turi bankas, o to paties straipsnio 4 dalis itvirtina, jog skolinimo su banku susijusiems asmenims salygas ir tvarka turi patvirtinti banko stebetoju taryba. Sprendima skolinti su banku susijusiam asmeniui turi priimti banko valdyba ne mažiau kaip 2/3 banko valdybos nariu, dalyvaujanciu valdybos posedyje, balsu.

Atsakovui, buvusiam ieškovo vienintelio dalininko UAB „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ akcininku, taikytini LR Banku istatymo banko skolinimo apribojimai su banku susijusiems asmenims. Kredito sutartis su visais jos papildymais sudaryta nesant atitinkamo banko valdybos priimto sprendimo bei stebetoju tarybos pritarimo, todel prieštarauja imperatyvioms LR Banku istatymo normoms.

LR Finansiniu istaigu istatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatyta finansu istaigos pareiga tureti rašytines vidaus taisykles, kurios užtikrintu, kad: 1) istaiga, sudarydama sandorius del finansiniu paslaugu teikimo ir investuodama lešas, veiktu saugiai bei patikimai; 2) galetu laiku pastebeti iš sudaromu sandoriu kylancia galima rizika, tinkamai ja ivertinti bei sumažinti, nuolat ja stebeti bei valdyti. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta finansu istaigos pareiga prieš priimant sprendima skolinti isitikinti, kad kliento finansine bei ekonomine bukle leidžia tiketis, kad klientas sugebes ivykdyti isipareigojimus.

Akivaizdu, kad atsakovas, žinodamas apie sunkia ieškovo finansine padeti, ir, kad šis yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, o jo pagrindinis pajamu šaltinis – parama, sprendima skolinti prieme neisitikines ar ieškovas ateityje sugebes ivykdyti prisiimtus finansinius isipareigojimus, neivertines ar ieškovo finansine bei ekonomine bukle leidžia tiketis, kad ieškovas sugebes ivykdyti isipareigojimus. Tokiu budu, Kredito sutartis su visais jos papildymais prieštarauja imperatyvioms LR Finansiniu istaigu istatymo 31 straipsnio nuostatoms.

Ieškovas taip pat nurodo, kad Kredito sutarties papildymai Nr.2 ir Nr.4 yra apsimestiniai sandoriai (CK 1.87 str.).

Iš šaliu tarpusavio bendravimo praktikos, ikisutartiniu santykiu bei sudarytu sandoriu tikslu matyti, kad 2007 m. rugpjucio 17 d. Papildomas susitarimas Nr. 2 prie Kredito sutarties, kuriuo susitarta padidinti kreditines linijos limita 1500000,- Lt suma, bei 2008 m. sausio 17 d. Papildomas susitarimas Nr. 4 prie Kredito sutarties, kuriuo susitarta padidinti kreditines linijos limita dar 1500000,- Lt suma, buvo sudaryti kitai, t.y. paramos sutarciai pridengti. Butent 3000000,- Lt paramos suma buvo sutarta skirti ieškovui per sezona. Be to, 2007 m. rugpjucio 17 d. ir 2008 m. sausio 17 d. Papildomuose susitarimuose Nr. 2 ir Nr.4 prie Kredito sutarties buvo numatyti tie patys tikslai, kaip ir Paramos sutartyje. Suteiktos lešos buvo iformintos ne paramos sutarties papildymu, o kredito sutarties papildymais, atsakovo iniciatyva, del neva vidines banko tvarkos.

Nurodytos aplinkybes patvirtina, kad šalys, sudarydamos nurodytus Kredito sutarties papildymus Nr.2 ir Nr.4, iš tikruju galvoje turejo Paramos sutarti. Todel Kredito sutarties papildymai Nr.2 ir Nr.4 yra apsimestiniai sandoriai ir yra niekiniai, kuriais buvo pridengta Paramos sutartis. Pagal šiuos sandorius ieškovui suteiktos 3000000,- Lt lešos turi buti pripažintos parama, o atsakovui pagal niekinius sandorius sumoketos palukanos bei delspinigiai taip pat turi buti gražinti ieškovui.

Ieškovas teigia, kad Kredito sutartis su jos papildymais taip pat sudaryti del apgaules, ekonominio spaudimo, todel pripažintini negaliojanciais ir CK 1.91 straipsnio pagrindu.

Kredito sutartis su jos papildymais buvo sudaryti itin nenaudingomis ieškovui salygomis (vietoje pažadetos paramos, ieškovas gavo paskola, už kuria privalejo moketi palukanas bei netesybas). Sudarant Kredito sutarti ieškovas buvo suklaidintas (pažadant veliau suteikti parama ne mažesnei sumai), o taip pat del susidejusiu aplinkybiu (esant sunkiai ekonominei padeciai del negautos paramos) buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis salygomis. Apgaule pasireiške atsakovui atliekant aktyvius veiksmus, piktnaudžiaujant ieškovo pasitikejimu, nuslepiant savo piktavališkus ketinimus ateityje pažadetos paramos nesuteikti. Del tokiu atsakovo veiksmu ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne toki sandori, koki iš tikruju sieke sudaryti, todel Kredito sutartis su jos papildymais pripažintini negaliojanciais CK 1.91 straipsnio pagrindu.

Sudarydamas gincijamus sandorius, ieškovas neteisingai suvoke sudaromu sandoriu aplinkybes ir padarinius del atsakovo veiksmu (pažado suteikti parama, kreditu sutiekimo neviršijant pažadetos paramos sumos). Sudarydamas gincijamus sandorius, ieškovas turejo pagrindo pasitiketi atsakovu, nes pastarasis buvo ieškovo vienintelio dalininko akcininku. Jeigu ieškovas del atsakovo piktavališkumo nebutu turejes klaidingos prielaidos apie egzistavusius esminius sandoriu faktus sandoriu sudarymo metu, gincijamu sandoriu apskirtai nebutu sudares. Todel Kredito sutartis su jos papildymais, ikeitimo bei hipotekos sandoriai pripažintini negaliojanciais CK 1.90 straipsnio pagrindu.

Ieškovas taip pat mano, kad Kredito sutartis su jos papildymais, ikeitimo bei hipotekos sandoriai pripažintini prieštaraujanciais viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), nes šiais sandoriais galimai buvo siekiama pažeisti ieškovo kreditoriu teises, viešaja tvarka ir gera morale.

Šie sandoriai netiesiogiai pažeidžia LR akciniu bendroviu istatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte itvirtinta draudima bendrovei, skolintis iš savo akcininku, ikeisti akcininkams savo turta. Kaip mineta, atsakovas netiesiogiai buvo vienu iš ieškovo savininku, t.y. vienintelio ieškovo dalininko akcininku, todel jam yra draudžiama isikeisti UAB „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ turta. UAB „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ yra vienintele ieškovo dalininke. Taigi, ieškovo turtas netiesiogiai yra UAB „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ nuosavybe, todel šiuo atveju taikytinas LR akciniu bendroviu istatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas draudimas.

Be to, bendroves akcininkai, priimdami sprendimus, privalo atsižvelgti i istatymuose itvirtinta viešaji interesa, veikti bendroves naudai, užtikrinti, kad priimti sprendimai butu protingi. Taciau atsakovas, pažeisdamas nurodytus reikalavimus, neveike ieškovo naudai. Priešingai, ieškova suklaidino, iklampino i skolas. Gincijamu sandoriu sudarymas nera pagristas teisingumu, jais nera apsaugomi ieškovo – ekonomiškai ir fiziškai silpnesnio visuomenes nario interesai, sudarydamas juos atsakovas piktnaudžiavo teise, todel sandoriai pripažintini niekiniais ir negaliojanciais, kaip viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys sandoriai.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, praše ji atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui visas bylinejimosi išlaidas, skirti ieškovui 20000,- Lt bauda už piktnaudžiavima procesinemis teisemis.

Atsakovas atsiliepime i ieškini, triplike, o teismo posedyje atsakovo atstovai nurode, kad nera jokiu teisiniu pagrindu Kredito sutarti, jos papildomus susitarimus ir ikeitimo bei hipotekos sandorius pripažinti negaliojanciais. Tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta Kredito sutartis su visais jos papildymais nepažeidžia jokiu teises aktu reikalavimu, ji atitinka visus kreditavimo sutarties požymius ir aiškiai išreiškia šaliu valia sudaryti kreditavimo sandorius. Priešingai, pats ieškovas savo veiksmais vykdydamas kredito sutarti ir jos papildymus patvirtino ja kaip galiojancia ir atitinkancia tiek istatymu reikalavimus, tiek jo paties interesus.

Sudarant gincijama Kredito sutarti nei LR Banku istatymo, nei LR Finansiniu istaigu istatymo nuostatos nebuvo pažeistos.

Atsakovas nelaikytinas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai turejusiu kvalifikuota ieškovo istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiu dali ar kokia nors kita dali. Atsakovas negali buti laikomas tiesiogiai turejusiu kvalifikuota ieškovo istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiu dali ar kokia nors kita dali, kadangi nera ieškovo dalininkas. Ieškovo vieninteliu dalininku yra UAB „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“, kurio tik 14 procentu akciju turejo atsakovas. Atsakovas negali buti laikomas ir netiesiogiai turejusiu kvalifikuota ieškovo istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiu dali ar kokia nors kita dali, kadangi pagal LR Finansiniu istaigu istatymo 2 straipsnio 30 dali netiesiogine kontrole – kontrole, atsirandanti per kitas kontroliuojamas imones ar kontroliuojamu imoniu kontroliuojamas imones. Kaip mineta, atsakovas turejo tik 14 procentu UAB „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“, kuris yra vienintelis ieškovo dalininkas, akciju, o tai pagal LR Akciniu bendroviu istatymo 5 straipsnio 2 dali, numatancia, kad laikoma, jog bendrove tiesiogiai turi balsu dauguma kitoje bendroveje, jeigu ji turi isigijusi kitos bendroves akciju, visuotiniame akcininku susirikime suteikianciu daugiau kaip ½ balsu, reiškia, kad atsakovas neturejo UAB „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ kontroles. Todel nera pagrindo ieškovo teiginiams, kad ieškovas ir atsakovas yra susije asmenys, todel šiuo atveju LR Banku istatymo 53 straipsnio 4 dalis netaikytina.

Be to, net jeigu ir butu nustatytas LR Banku istatymo 53 straipsnio 4 dalies pažeidimas, gincijami sandoriai negaletu buti pripažinti negaliojanciais, nes bendroves valdymo organu kompetencijos pažeidimas pats savaime nera sandorio negaliojimo pagrindas (CK 1.82 str. 1 d.; CK 2.83 str. 1 d.), taip pat atsakovo valdyba turi teise patvirtinti sandorius net ir po ju sudarymo (CK 1.79 str.). Galiausiai, toki ieškini gali pateikti tik pats juridinis asmuo, kurio organas sudare sandori, peržengdamas kompetencija, jo steigejas arba dalyvis (CK 1.82 str. 3 d.). Ieškovas tokiu asmeniu nera.

LR Finansu istaigu istatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatoje, kad finansu istaigos pareiga tureti rašytines vidaus taisykles, kurios užtikrintu, kad: 1) istaiga, sudarydama sandorius del finansiniu paslaugu teikimo ir investuodama lešas, veiktu saugiai bei patikimai; 2) galetu laiku pastebeti iš sudaromu sandoriu kylancia galima rizika, tinkamai ja ivertinti bei sumažinti, nuolat ja stebeti bei valdyti, o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta finansu istaigos pareiga prieš priimant sprendima skolinti isitikinti, kad kliento finansine bei ekonomine bukle leidžia tiketis, kad klientas sugebes ivykdyti isipareigojimus, yra išimtinai procedurinio pobudžio taisykles, susijusios su bankine veikla, ir nera niekaip susijusios su banko sudarytu sandoriu galiojimu ar negaliojimu. Net ir tuo atveju, jei suteikdama kredita finansu istaiga nesilaikytu LR Finansu istaigu istatymo 31 straipsnio 1 ir 3 daliu nuostatu, ji tai atliktu savo rizika ir veliau negaletu atsisakyti vykdyti sandorio kaip negaliojancio del prieštaravimo aptariamai istatymo normai.

Be to, ieškovas nepateike jokiu irodymu, kad buvo pažeistas LR Finansu istaigu istatymo 31 straipsnis. Priešingai, sudarydamas su ieškovu Kredito sutarti ir visus jos papildymus, atsakovas prievoliu ivykdyma pagal šiuos sandorius užsitikrino hipoteka ir ikeitimu.

Atsakovas nesutinka, kad Kredito sutarties papildymai Nr.2 ir Nr.4 neatitiko šaliu ketinimu ir yra apsimestiniai sandoriai (CK 1.87 str.).

Visu pirma, atsakovas pažymi, kad tuo atveju, kai yra sprendžiamas klausimas del apsimestinio sandorio sudarymo, turi buti konstatuojama, kad abi šalys sieke sudaryti kita nei gincijama sandori. Šiuo atveju atsakovas sieke sudaryti išimtinai kreditavimo sandorius, t.y. suteikti ieškovui kredita, o ne parama. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas del banko vidiniu teises aktu ribojimu negalejo ieškovui suteikti paramos, todel suteike kredita, yra nepagristi ir neirodyti. Kad atsakovas sieke sudaryti butent kreditavimo sandorius patvirtina tai, jog sandoriai sudaryti pagal Atsakovo kredito sandoriu sudarymo taisykles, atsakovas skaiciavo palukanas ir delspinigius, užtikrino prievoliu ivykdyma hipoteka ir ikeitimu.

Todel net jeigu ir butu konstatuota, jog ieškovas kredito sutarties papildymais Nr.2 ir Nr.4 sieke gauti parama, o ne kredita, taikytinos ne apsimestini sandori reglamentuojancios teises normos, bet gali buti svarstomas klausimas del kitu sandoriu negaliojimo pagrindu – suklydimo, apgaules ir panašiai. Nors ir šiu sandoriu negaliojimo pagrindu šiuo atveju nera.

Antra, šaliu valia sudaryti kreditavimo sandorius, o ne paramos sutarti, patvirtina aplinkybe, jog gincijami sandoriai yra sudaryti kaip papildomi susitarimai prie Kredito sutarties, kurios ieškovas negincija kaip apsimestinio sandorio ir pripažista, kad Kredito sutartis nebuvo sudaryta siekiant pridengti kita sandori.

Trecia, šaliu valia sudaryti kreditavimo sandorius patvirtina chronologine santykiu tarp ieškovo ir atsakovo seka, nes atsakovas ieškovui suteike tiek kredita, tiek parama. Taigi šalys 2008 m. kovo 18 d. faktiškai sudare paramos sandori, kuri anot ieškovo, jos sieke pridengti gincijamais papildomais susitarimais prie Kredito sutarties. Taigi, kai šalys sudaro ta sandori, kuri jos neva sieke pridengti kitu sandoriu, bet kokie pagrindai taikyti CK 1.87 straipsni išnyksta.

Ketvirta, šaliu valia sudaryti kreditavimo sandorius patvirtina ta aplinkybe, jog šiu sandoriu sudarymas buvo užtikrintas ikeitimu bei hipoteka. Tai akivaizdžiai irodo, kad gincijami sandoriai nebuvo neatlygintiniai.

Penkta, ieškovas kredito sutarti su visais jos papildymais gincydamas kitais pagrindais, pripažista fakta, kad šie sandoriai yra kreditavimo sandoriai.

Šešta, tai, jog sutampa Paramos sutarties ir Kredito sutarties papildomu susitarimu tikslai, nepatvirtina, kad gincijami sandoriai yra apsimestiniai. Tiek kreditas, tiek parama gali buti suteikti tam paciam tikslui – ieškovo apyvartinems lešoms, skirtoms atlyginimu žaidejams, treneriams, ju asistentams, agentu mokesciams bei mokesciams nuo sportininku atlyginimu sumoketi, atsiskaityti su paslaugu teikejais.

Ieškovo reikalavimas pripažinti Kredito sutarties papildymu Nr.2 ir Nr.4 pagrindu suteiktas lešas parama negali buti tenkinamas, nes nera laikytasi privalomos notarines sandorio formos. Net ir pripažinus, kad Kredito sutarties papildymai Nr.2 ir Nr.4 yra apsimestiniai sandoriai, ieškovo prašoma taikyti šiu sandoriu negaliojimo pasekme negali buti taikoma, nes tokiu atveju tektu vadovautis CK 6.476 straipsniu, kuris numato, kad paramai visu pirma turi buti taikomos šiame straipsnyje numatytos taisykles, o ju nereglamentuojamais atvejais – bendrosios dovanojimo instituto nuostatos. Pagal CK 6.469 straipsnio 2 dali, kai dovanojama daugiau nei 50000,- Lt, dovanojimo sutarciai privaloma notarine forma. Sandoris, sudarytas nesilaikant notarines formos, yra niekinis, t.y. nesukelia tu teisiniu pasekmiu, kuriu sieke ji sudariusios šalys.

Atsakovas nurodo, kad sudarant gincijamus sandorius apgaule ar ekonominis spaudimas nebuvo naudojami (CK 1.91 str.). Atsakovas neatliko jokiu tyciniu veiksmu, turinciu lemiamos itakos ieškovo valios susiformavimui. Priešingai, Kredito sutartis buvo sudaryta ieškovo iniciatyva, jo steigejo - UAB „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ – pagrindiniam akcininkui priemus sprendima. Be to, visais atvejais siekiant gauti papildomu lešu, butent ieškovo direktorius, UAB „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ visuotiniuose akcininku susirinkimuose nurodydavo, kad reikia papildomu apyvartiniu lešu, del ko butu tikslinga gauti AB banko „Snoras“ kredita. Ieškovo direktorius UAB „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ akcininku susirinkimuose taip pat prašydavo priimti sprendima leisti ieškovui sudaryti su atsakovu kreditavimo sandorius. Be to, ieškovo atstovas atsakovui pateikdavo prašymus del kredito linijos suteikimo. Šios aplinkybes ir atsakovo prašymu apklausti liudytojai patvirtina, kad atsakovas neatliko jokiu tyciniu veiksmu, siekdamas suklaidinti ieškova del kreditavimo sandoriu sudarymo ar ju turinio.

Atsakovas taip pat akcentuoja, kad gincijamus sandorius ieškovas vykde išskirtinai kaip kreditavimo sutarti: mokejo palukanas, visuose savo raštuose sutarti pripažino kredito sutartimi, derejosi del gražinimo terminu ir t.t.

Faktines aplinkybes patvirtina, kad ieškovas negalejo nesuprasti tikrosios sandoriu esmes ir ju sukeliamu pasekmiu, nes buvo sudares ir daugiau kreditavimo ir prievoliu užtikrinimo sandoriu su kitais asmenimis.

Atsakovas niekada nereikalavo, kad ieškovas su juo sudarytu Kredito sutarti ir jos Papildymus. Pats ieškovas nurodo, kad savo isipareigojimu negalejo vykdyti del to, jog „ieškovas negavo planuotu paramos lešu iš AB „Gubernija“ 600000,- Lt, taip pat Eurolyga delse suteikti 400000,- Lt. Dar daugiau, pats ieškovas pripažista, kad „šios aplinkybes skaudžiai itakojo ieškovo finansine padeti <...>. Atsižvelgiant i tai, ieškovas dar karta kreipesi i atsakova del apyvartiniu lešu suteikimo didinant kredito limita“. Šios aplinkybes paneigia, kad atsakovas butu grasines ieškovui ekonominiais pagrindais. Ieškovas taip pat nenurode kokios Kreditavimo sutarties salygos yra akivaizdžiai nenaudingos jam. Su ieškovu sudarytu sandoriu salygos buvo analogiškos kaip ir su kitais kreditu gavejais. Be to, atsakovas ieškovui lengvatinius terminus sutartiniams isipareigojimams vykdyti.

Atsakovas nurodo, kad nera jokio pagrindo ieškovo teiginiams, kad sudarydamas ginco sandorius jis suklydo. Ieškovo tvirtinimas, kad jeigu butu žinojes, kad atsakovas jam nesuteiks paramos ar kredito suma bus didesne nei suteikta parama, nebutu sudares gincijamu sandoriu, yra nelogiškas ir teisiškai nereikšmingas, kadangi atsakovo suteikta parama buvo didesne nei suteikto kredito suma. Atsakovas ieškovui suteike 5800000,- Lt paramos, o kredita 5349100,- Lt.

Ieškovas per dvejus yra sudares 8 Kredito sutarties papildymus, todel neitiketina, kad jis galejo klysti del visu šiu sandoriu.

Ieškovo argumentas, kad Kredito sutarti ir jos papildymus sudare, nes tikejo, kad atsakovas jam suteiks parama kredito linijos dydžiu, nera susijusi su gincijamu sandoriu turiniu. Ši aplinkybe, gali buti laikoma tik motyvu, del kurio jis sudare kreditavimo ir prievoliu ivykdymo užtikrinimo sandorius. Taciau klaidingi motyvai negali buti sandorio pripažinimo negaliojanciu pagrindu CK 1.90 straipsnio prasme.

Šioje byloje CK 1.90 straipsnis negali buti taikomas dar ir del to, jog ieškovas ne tik kad turejo žinoti, bet tikrai žinojo ir išmane tiek kredito, tiek paramos sutarciu sudarymo taisykles bei ju sukeliamas pasekmes, nes tokiu sandoriu sudarymas buvo iprasta ieškovo veikla.

Be to, ieškovas, gaunantis parama iš ivairiu subjektu, turejo žinoti, kad pažadas padovanoti ar suteikti parama (jei toks butu buves) nera laikomas dovanojimo (paramos) sutartimi (CK 6.465 str. 2 d.).

Atsakovas akcentuoja, kad ieškovas neturejo pagrindo tiketis, jog atsakovas suteiks parama, nes ieškovas sistemingai pažeidinejo Paramos sutarti.

Atsakovo isitikinimu gincijami sandoriai neprieštarauja nei viešajai tvarkai, nei gerai moralei (CK 1.81 str.). Ieškovas nepateike jokiu irodymu, kad gincijami sandoriai galimai pažeidžia kitu ieškovo kreditoriu interesus. Be to, sandoriai, pažeidžiantys kreditoriu interesus, negali buti pripažinti negaliojanciais CK 1.81 straipsnio pagrindu, nes CK numato kitus kreditoriu interesu gynimo pagrindus.

Šioje byloje LR Akciniu bendroviu istatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas, numatantis akcininko teise istatymu nustatytais budais skolinti bendrovei, bet draudžiantis bendrovei savo turta ikeisti akcininkams, neturi buti taikomas, nes ieškovas viešoji istaiga, o ne akcine bendrove.

Pagal analogija ši teises norma taip pat negali buti taikoma, nes atsakovas nera ir niekada nebuvo ieškovo dalininku. Atsakovas turejo tik 14 procentu UAB „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“, kuris yra vienintelis ieškovo dalininkas, akciju.

Atsakovas prašo už piktnaudžiavima procesinemis teisemis ieškovui skirti 20000,- Lt bauda. Toki prašyma atsakovas grindžia tuo, jog ieškovas pateike klaidinga ir irodymais nepagrista informacija, ieškiniu siekiama dirbtinai sukelti ginca ir priversti atsakova skirti parama, ieškovas iš esmes yra pažeides Kredito ir Paramos sutartis ir ieškiniu siekia išvengti sutartiniu isipareigojimu vykdymo.

Šioje byloje ieškovas VšI Kauno „Žalgirio“ remejas pareiške ieškini atsakovui AB bankas „Snoras“ del 2007 m. sausio 25 d. Kredito sutarties Nr.031-30233 ir jos papildymu, ikeitimo bei hipotekos lakštu pripažinimo negaliojanciais ir gincijamos Kredito sutarties papildymu Nr. 2 ir Nr. 4 pagrindu suteiktu lešu (3000000,- Lt) pripažinimo ieškovui atsakovo suteikta parama. Ieškinio pagrinda sudaro ieškovo argumentai del sandoriu negaliojimo CK 1.80, 1.81, 1.87, 1.90, 1.91 straipsniuose itvirtintais sandoriu negaliojimo pagrindais ir tarp šaliu susiklosciusiu dalies teisiniu santykiu pripažinimo paramos teisiniais santykiais, irodinejant tikruosius šaliu ketinimus.

Del gincijamu sandoriu pripažinimo negaliojanciais CK 1.80 straipsnio pagrindu.

CK 1.80 straipsnio 1 dalyje itvirtintam sandoriu negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias salygas: pirma, kad teises norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginco sandoris pažeidžia nurodytoje normoje itvirtinta imperatyva ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Imperatyvi istatymo norma pripažintina tokia, kurios teisiniu santykiu subjektai negali panaikinti ar pakeisti tarpusavio susitarimu. Imperatyvi nuostata reiškia, kad teises subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teises normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teises normoje. Nustatant, teises norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teises“, „privalo buti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teises norma yra imperatyvi. Jeigu teises normoje nera aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant del normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilines teises normu aiškinimo principais: atsižvelgiama i tam tikros teises normos tikslus ir uždavinius, objekta ir interesa, kuri ta teises norma gina, taip pat tos teises normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 straipsnis). Nustacius, kad tam tikra teises norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje itvirtinta isakmu reikalavima arba draudima ir ar šio pažeidimas lemia butent sandorio negaliojima.

Ieškovas nurodo, kad sudarant tarp ieškovo ir atsakovo 2007 m. sausio 25 d. Kredito sutarti Nr.031-30233 ir velesnius jos papildymus, buvo pažeistos imperatyvios LR Banku istatymo 51 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 53 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 53 straipsnio 4 dalies normos, numatancios, kad skolinimo su banku susijusiems asmenims salygas ir tvarka turi patvirtinti banko stebetoju taryba, o sprendima skolinti su banku susijusiam asmeniui turi priimti banko valdyba ne mažiau kaip 2/3 banko valdybos nariu, dalyvaujanciu valdybos posedyje, balsu.

Teismo vertinimu, sudarant 2007 m. sausio 25 d. Kredito sutarti Nr.031-30233 ir velesnius jos papildymus nurodytos LR Banku istatymo normos nebuvo pažeistos.

Pagal LR Banku istatymo 53 straipsnio 1 dalies 2 punkta su banku susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kuriu kvalifikuotaja istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiu dali turi bankas. Kvalifikuotaja istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiu dali apibrežia Finansu istaigu istatymas, kurio 2 straipsnio 24 dalyje numatyta, kad kvalifikuotoji istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiu dalis – tai tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma imones istatinio kapitalo ir (arba) dalis balsavimo teisiu dalis, kuri sudaro 10 procentu ar daugiau imones istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiu arba kuri suteikia galimybe daryti reikšminga itaka tos imones valdymui.

Atsakovas nelaikytinas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai turejusiu kvalifikuota ieškovo istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiu dali ar kokia nors kita dali. Atsakovas AB bankas „Snoras“ negali buti laikomas tiesiogiai turejusiu ar turinciu kvalifikuota ieškovo VšI Kauno „Žalgirio“ remejas istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiu dali ar kokia nors kita dali, kadangi nera ir niekada nebuvo ieškovo dalininkas. Ieškovo vieninteliu dalininku yra UAB „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“, kurio tik 14 procentu akciju turejo atsakovas. Atsakovas negali buti laikomas ir netiesiogiai turejusiu kvalifikuota ieškovo istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiu dali ar kokia nors kita dali, kadangi pagal LR Finansiniu istaigu istatymo 2 straipsnio 30 dali netiesiogine kontrole – kontrole, atsirandanti per kitas kontroliuojamas imones ar kontroliuojamu imoniu kontroliuojamas imones. Kaip mineta, atsakovas turejo tik 14 procentu UAB „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“, kuris yra vienintelis ieškovo dalininkas, akciju, o tai pagal LR Akciniu bendroviu istatymo 5 straipsnio 2 dali, numatancia, kad laikoma, jog bendrove tiesiogiai turi balsu dauguma kitoje bendroveje, jeigu ji turi isigijusi kitos bendroves akciju, visuotiniame akcininku susirikime suteikianciu daugiau kaip ½ balsu, reiškia, kad atsakovas neturejo UAB „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ kontroles. Todel nera pagrindo ieškovo teiginiams, kad ieškovas ir atsakovas yra susije asmenys, o sudarant gincijamus sandorius buvo pažeistos imperatyvios LR Banku istatymo normos.

Be to, kaip teisingai akcentuoja atsakovas, net jeigu ir butu nustatytas LR Banku istatymo 53 straipsnio 4 dalies pažeidimas, gincijami sandoriai negaletu buti pripažinti negaliojanciais, nes bendroves valdymo organu kompetencijos pažeidimas pats savaime nera sandorio negaliojimo pagrindas (CK 1.82 str. 1 d.; CK 2.83 str. 1 d.), taip pat atsakovo valdyba turi teise patvirtinti sandorius net ir po ju sudarymo (CK 1.79 str.). Taip pat pažymetina, kad toki ieškini gali pateikti tik pats juridinis asmuo, kurio organas sudare sandori, peržengdamas kompetencija, jo steigejas arba dalyvis (CK 1.82 str. 3 d.). Ieškovas tokiu asmeniu nera.

LR Finansu istaigu istatymo 31 straipsnio 1 dalis numato, kad finansu istaigos pareiga tureti rašytines vidaus taisykles, kurios užtikrintu, kad: 1) istaiga, sudarydama sandorius del finansiniu paslaugu teikimo ir investuodama lešas, veiktu saugiai bei patikimai; 2) galetu laiku pastebeti iš sudaromu sandoriu kylancia galima rizika, tinkamai ja ivertinti bei sumažinti, nuolat ja stebeti bei valdyti. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta finansu istaigos pareiga prieš priimant sprendima skolinti isitikinti, kad kliento finansine bei ekonomine bukle leidžia tiketis, kad klientas sugebes ivykdyti isipareigojimus. Šios istatymines nuostatos yra išimtinai procedurinio pobudžio taisykles, susijusios su bankine veikla, ir nera niekaip susijusios su banko sudarytu sandoriu galiojimu ar negaliojimu. Net ir tuo atveju, jei suteikdama kredita finansu istaiga nesilaikytu LR Finansu istaigu istatymo 31 straipsnio 1 ir 3 daliu nuostatu, ji tai atliktu savo rizika ir veliau negaletu atsisakyti vykdyti sandorio kaip negaliojancio del prieštaravimo aptariamai istatymo normai. Priešingas šios teises normu aiškinimas neatitiktu nei teisingumo, nei protingumo, nei sažiningumo principu, nes pripažistant, kad ši norma imperatyvi, ja galetu remtis ir kredita suteikianti istaiga, reikšdama ieškinius del sandoriu pripažinimo negaliojanciais ir reikalauti gražinti kredita prieš termina. Be to, kredito gavejai taip pat galetu nesažiningai reikšti ieškinius minetu pagrindu, siekdami išvengti prisiimtu isipareigojimu vykdymo. Taip aiškinant šia teises norma visiškai sutriktu iprasta civiliniu santykiu apyvarta. Be to, ieškovas nepateike jokiu irodymu, kad buvo pažeistas LR Finansu istaigu istatymo 31 straipsnis. Priešingai, sudarydamas su ieškovu Kredito sutarti ir visus jos papildymus, atsakovo suteiktu kreditu gražinimas buvo užtikrintas hipoteka ir ikeitimu.

Del gincijamu sandoriu pripažinimo negaliojanciais CK 1.81 straipsnio pagrindu.

Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dali viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Viešaja tvarka nustato imperatyviosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, administracines ir kitu teises šaku normos. Prieštaraujanciais viešajai tvarkai ar gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžiama istatymo. Lietuvos istatymu nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros morales“ sampratu; tai yra teises doktrinos ir teismu praktikos užduotis. Šiu teisiniu vertybiu kategoriju turinys gali buti kintantis. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybes teisine sistema, o principai itvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teises aktuose. Savoka „gera morale“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros morales taikymo klausimui, teismas privalo taikyti bylos nagrinejimo metu pripažistamus morales standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi.

Ieškovas teigia, kad Kredito sutartis su jos papildymais, ikeitimo bei hipotekos sandoriai pripažintini prieštaraujanciais viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), nes šiais sandoriais galimai buvo siekiama pažeisti ieškovo kreditoriu teises bei netiesiogiai buvo pažeistas LR Akciniu bendroviu istatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas.

Teismas pažymi, jog pagal CPK 178 straipsni šalys turi irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavima. Ieškovas nepateike jokiu irodymu, kad gincijami sandoriai galimai pažeidžia kitu ieškovo kreditoriu interesus. Be to, sandoriai, pažeidžiantys kreditoriu interesus, negali buti pripažinti negaliojanciais CK 1.81 straipsnio pagrindu, nes CK numato kitus kreditoriu interesu gynimo pagrindus (pvz., actio Pauliana).

LR Akciniu bendroviu istatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas, numatantis akcininko teise istatymu nustatytais budais skolinti bendrovei, bet draudžiantis bendrovei savo turta ikeisti akcininkams, šioje byloje neturi buti taikomas, nes ieškovas yra viešoji istaiga, o ne akcine bendrove.

Pagal analogija ar netiesiogiai ši teises norma taip pat negali buti taikoma, nes atsakovas nera ir niekada nebuvo ieškovo dalininku. Atsakovas turejo tik 14 procentu UAB „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“, kuris yra vienintelis ieškovo dalininkas, akciju. Taciau ši aplinkybe LR Akciniu bendroviu istatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme visiškai nera teisiškai reikšminga.

Del gincijamu sandoriu pripažinimo negaliojanciais CK 1.90 straipsnio pagrindu.

Byloje nustatyta, kad sprendimai sudaryti 2007 m. sausio 25 d. Kredito sutarti Nr.031-30233 ir velesnius jos papildymus, hipotekos ir ikeitimo sandorius priimti ieškovo vienintelio dalininko UAB „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ akcininku visuotiniuose susirinkimuose, gincijami sandoriai buvo sudarinejami ilga laikotarpi nuo 2007 m. sausio 25 d. iki 2008 m. gruodžio 29 d., be to, ne viena kredito sutarti ieškovas buvo sudares ir su kitais asmenimis. Todel pripažintina, kad ieškovo vienintelio dalininko priimti sprendimai, paties ieškovo patirtis kreditavimo santykiuose, ieškovo ir atsakovo kreditiniu santykiu trukme ir per ši laikotarpi šaliu sudarytu sandoriu kiekis, patvirtina, kad ieškovas turejo ir galejo teisingai suvokti sudaromu sandoriu prasme ir pasekmes.

Ieškovo argumentas, kad Kredito sutarti ir jos papildymus sudare, nes tikejo, kad atsakovas jam suteiks žadama parama, nera susijusi su gincijamu sandoriu turiniu. Ši aplinkybe, gali buti laikoma tik motyvu, del kurio jis sudare kreditavimo ir prievoliu ivykdymo užtikrinimo sandorius. Taciau klaidingi motyvai negali buti sandorio pripažinimo negaliojanciu pagrindu CK 1.90 straipsnio prasme.

Del gincijamu sandoriu pripažinimo negaliojanciais CK 1.91 straipsnio pagrindu.

Ieškovas teigia, kad Kredito sutartis su jos papildymais sudaryti del apgaules, ekonominio spaudimo ir susidejusiu sunkiu aplinkybiu, itin nenaudingomis ieškovui salygomis (vietoje pažadetos paramos, ieškovas gavo paskola, už kuria privalejo moketi palukanas bei netesybas). Sudarant Kredito sutarti ieškovas buvo suklaidintas (pažadant veliau suteikti parama ne mažesnei sumai), o taip pat del susidejusiu aplinkybiu (esant sunkiai ekonominei padeciai del negautos paramos) buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis salygomis. Apgaule pasireiške atsakovui atliekant aktyvius veiksmus, piktnaudžiaujant ieškovo pasitikejimu, nuslepiant savo piktavališkus ketinimus ateityje pažadetos paramos nesuteikti. Del tokiu atsakovo veiksmu ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne toki sandori, koki iš tikruju sieke sudaryti.

Teismas nustate, kad atsakovas neatliko jokiu tyciniu veiksmu, turinciu lemiamos itakos ieškovo valios susiformavimui. Priešingai, Kredito sutartis ir jos papildymai buvo sudaryti ieškovo iniciatyva, jo vienintelio dalininko - UAB „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ – visuotiniuose akcininku susirinkimuose priimant sprendimus (T.III, 147-151, 154-157, 158-160, 161-164, 165-169, b.l). Be to, visais atvejais siekiant gauti papildomu lešu, butent ieškovo direktorius, UAB „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ visuotiniuose akcininku susirinkimuose nurodydavo, kad reikia papildomu apyvartiniu lešu, del ko butu tikslinga gauti AB banko „Snoras“ kredita. Ieškovo direktorius UAB „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ akcininku susirinkimuose taip pat prašydavo priimti sprendima leisti ieškovui sudaryti su atsakovu kreditavimo sandorius. Be to, ieškovo atstovas atsakovui pateikdavo prašymus del kredito linijos suteikimo (T.III, 172-192 b.l). Šios aplinkybes patvirtina, kad atsakovas neatliko jokiu tyciniu veiksmu, siekdamas suklaidinti ieškova del kreditavimo sandoriu sudarymo ar ju turinio.

Byloje nera duomenu, kad atsakovas butu reikalaves sudaryti gincijamus sandorius. Priešingai, kaip galima spresti iš ieškovo ieškinio pagrindo, kad ieškovas pats kreipdavosi i atsakova del apyvartiniu lešu suteikimo didinant kredito limita, nes ieškovas negavo planuotu paramos lešu iš ivairiu asmenu (AB „Gubernija“ 600000,- Lt, taip pat Eurolyga delse suteikti 400000,- Lt). Be to, kaip jau mineta aukšciau, Kredito sutartis ir jos papildymai buvo sudaryti ieškovo iniciatyva, jo vienintelio dalininko - UAB „A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ – visuotiniuose akcininku susirinkimuose priimant sprendimus (T.III, 147-151, 154-157, 158-160, 161-164, 165-169, b.l). Taip pat pažymetina, kad kredito institucija neturi ekonominio intereso primygtinai siulyti paskolas asmenims, kuriu mokumas yra abejotinas.

Kaip jau mineta, ieškovas nenurode kokios Kredito sutarties salygos yra akivaizdžiai nenaudingos jam. Vien tai, jog kredito sutartyje yra numatytos palukanos, negali buti pagrindu spresti, kad kredito sutartis akivaizdžiai nenaudinga ieškovui, nes palukanu dydis nera didesnis nei kitiems banko klientams. Taip pat pažymetina, kad atsakovas ne viena karta sutieke ieškovui lengvatinius terminus sutartiniams isipareigojimams vykdyti.

Antra, šaliu valia sudaryti kreditavimo sandorius, o ne paramos sutarti, patvirtina aplinkybe, jog gincijami sandoriai yra sudaryti kaip papildomi susitarimai prie Kredito sutarties, kurios ieškovas negincija kaip apsimestinio sandorio ir pripažista, kad Kredito sutartis nebuvo sudaryta siekiant pridengti kita sandori.