Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Dainos Dyburienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Giedraičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. T. (toliau – ir nuteistasis) gynėjo advokato Stasio Kasiulio (toliau – ir nuteistojo atstovas, ir apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtas areštas 90 (devyniasdešimčiai) parų. Taip pat, E. T. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), ir jam skirtas areštas 30 (trisdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, E. T. skirtos bausmės subendrintos jas apimant ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 (devyniasdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. T. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam nustatyta galutinė bausmė – areštas 60 (šešiasdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 60 parų arešto bausmės pridėta dalis Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės ir E. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 (devyniasdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), E. T. pripažintas recidyvistu. Arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo E. T. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – jam uždrausta naudotis specialia teise, įskaitant tokią specialią teisę įgyti – vairuoti transporto priemones 7 (septynerius) metus, skaičiuojant šį terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta konfiskuoti valstybės naudai iš E. T. konfiskuotino automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 9 000,00 Eur (devyni tūkstančiai eurų). E. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo E. T. gynėjo advokato Stasio Kasiulio skundas atmestinas.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, jų kvalifikavimo, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ar sprendimo konfiskuoti transporto priemonę. E. T. nesutinka tik su jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymu – kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ir prašo atidėti jam skirtos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma skunde.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo

9. Skundžiamame nuosprendyje nuteistajam E. T. nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors apeliaciniame skunde ginčijamas tokios aplinkybės nustatymas, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, ji pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta pagrįstai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir E. T. asmenybę.

10. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu jis, būdamas pilnametis, teistas už tyčinį nusikaltimą ir teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Pažymėtina, kad pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją, recidyvisto statuso pripažinimas yra pavestas teismo diskrecijai, tačiau ši diskrecija nėra absoliuti ir privalo būti realizuota vadovaujantis objektyviais teisės kriterijais, įskaitant kaltininko asmenybės vertinimą, anksčiau padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų tarpusavio ryšį, sunkumą bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

11. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu E. T. buvo dviem teismo baudžiamaisiais įsakymais nuteistas už keturis nesunkius tyčinius nusikaltimus (iš kurių trys analogiški nusikaltimai yra padaryti transporto eismo saugumui ir vienas – žmogaus sveikatai), padarytus būnant pilnamečiu, kas rodo, jog jis yra linkęs į tokio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. balandžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu E. T. nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, ir, subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, jam paskirta galutinė 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme ir 1 867,13 Eur bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, 7 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu E. T. paskirtos arešto bausmės vykdymą nuspręsta atidėti 8 mėnesiams ir paskirti jam 6 mėnesiams intensyvią priežiūrą ir pareigas. Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu E. T. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams. Pastarasis nuteistojo atžvilgiu priimtas teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. balandžio 24 d., o arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas baigėsi ir nuteistasis iš probuojamų asmenų registro išregistruotas 2024 m. gruodžio 24 d. Atsižvelgiant į tai, jog pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, turinčiais teistumą laikomi laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Aptarti duomenys patvirtina, kad naują tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2024 m. gruodžio 20 d.), nuteistasis padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už kitas tyčines nusikalstamas veikas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis laikytinas recidyvistu, kuris būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumui už šį nusikaltimą neišnykus ar jo nepanaikinus įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Taigi, ši jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai.

12. Teisėjų kolegija atmeta skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas E. T. pripažino recidyvistu neatlikęs jo, kaip asmenybės, ir aplinkybių įvertinimo. Priešingai, nustatydamas šią nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas atsižvelgė ne tik į nusikalstamų veikų atlikimo metu buvusį jo teistumą, bet ir į apelianto asmenybės charakteristiką, buvusių teistumų pobūdį, paties E. T. pastangas keisti savo elgesį ir valdyti priklausomybes. Būtent šių duomenų visetas leido apylinkės teismui spręsti, kad reikalinga nuteistąjį pripažinti recidyvistu, kadangi tiek jo ankstesnių nusikalstamų veikų pobūdis, tiek jo paties asmeninės savybės leidžia daryti išvadą, kad E. T. nėra linkęs savo elgesio koreguoti teigiama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai ir, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina nuoseklų nuteistojo nusikalstamą elgesį ir neigiamą kriminogeninę orientaciją. Atsižvelgiant į E. T. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios neleidžia apelianto apibūdinti kaip pozityvios, linkusios pasimokyti iš savo klaidų bei ankstesnio patyrimo asmenybės, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pakeisti pirmosios instancijos nuosprendį dalyje dėl E. T. pripažinimo recidyvistu ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo.

Dėl bausmės

13. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nuteistajam E. T.

14. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl E. T. skirtinų bausmių rūšių ir dydžio, taip pat pažymi, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis teistas 2 (du) kartus Lietuvoje, iš jų ir už vairavimą esant neblaiviam, taip pat teistas (duomenys neskelbtini) už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 84-90). Apeliantas eilę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už automobilio vairavimą neturint tam teisės, kai šios teisės nėra įgijęs, kitus nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, ne visas jam skirtas baudas yra sumokėjęs (1 t., b. l. 76-82). Visos šios aplinkybės rodo E. T. antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti šiurkščius kelių eismo taisyklių ir kitus teisės pažeidimus. Šie nuteistąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieš tai taikytos lengvesnės bausmės rūšys, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, tame tarpe ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, jam jokios įtakos neturėjo. Todėl aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistajam pagrįstai buvo skirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė už BK 243 straipsnyje nurodytą baudžiamąjį nusižengimą, t. y. arešto bausmė, ir ne pati griežčiausia – arešto bausmė už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, nes priešingu atveju nebūtų pasiekti įstatyme keliami bausmės tikslai. Akcentuotina, kad nuteistasis, nepaisydamas jam anksčiau skirtų bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių, nusikalstamas veikas darė toliau, savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, skiriamos bausmės turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją.

15. Šiame kontekste pažymėtina, kad skunde nurodomas argumentas, neva būtent baudžiamosios bylos procesas ir jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis buvo esminis aspektas nuteistajam laikytis visuomeninių normų, negali būti pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Atkreiptinas E. T. dėmesys, jog baudžiamojo įstatymo ir proceso paskirtis neapsiriboja tik kaltininko paveikimo, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, funkcija, kadangi paskiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, turi būti derinami visi bausmės tikslai, tame tarpe ir asmenų sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo ir kt. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė baudžiamojo nusižengimo ir nusikalstamos veikos sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą ir nustatė teisingą jos dydį. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, E. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo keisti paskirtos bausmės rūšį ar dydį.

16. Skunde nuteistojo gynėjas prašo taikyti E. T. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Nagrinėjamu atveju visuma aplinkybių suponuoja, kad bausmės tikslai nebus pasiekti apeliantui atidėjus jam paskirtos arešto bausmės vykdymą.

17. Kaip nurodyta, E. T. ne kartą buvo baustas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, o jam skirtos bausmės, tame tarpe ir bausmės vykdymo atidėjimas, jo nepaveikė taip, kad jis daugiau nenusikalstų ir keistų savo elgesį teigiama linkme. Taigi, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, nes nuteistasis toliau tęsė savo nusikalstamą elgesį. Tik po 2024 m. gruodžio 20 d. nusikalstamos veikos ir baudžiamojo nusižengimo atlikimo nuteistasis ėmėsi aktyvių veiksmų spręsti savo priklausomybių problemą, nors dar po ankstesnės nusikalstamos veikos atlikimo, Alytaus apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartimi jam buvo paskirta pareiga probacijos vykdymo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas. Nors šiuo atveju apelianto pastangos gydytis priklausomybės ligą ir keisti savo elgesį yra vertinamos teigiamai, vis tik, aplinkybių visumos kontekste nėra pagrindo išvadai, kad jų užtenka atidėti E. T. paskirtos arešto bausmės vykdymą.

18. Pažymėtina, jog nusikalstamą veiką ir baudžiamąjį nusižengimą E. T. padarė bausmės, paskirtos už ankstesnes nusikalstamas veikas, atidėjimo laikotarpiu, kas leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo. Kaip pagrįstai ir teisingai nurodė skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, nors bylos duomenys leidžia manyti, kad nuteistasis daro pozityvią pažangą siekiant valdyti savo priklausomybę alkoholiui, vis tik atsižvelgtina į tai, jog analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus darė sistemingai, jam skirtos bausmės ir nuobaudos nepadarė jokio reikšmingo poveikio. Atsižvelgęs į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nuteistojo elgesys pasižymi nuosekliu norminių aktų reikalavimų ignoravimu, bausmės nevykdymu ir paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių nepaisymu, todėl tokie duomenys neleidžia daryti išvados apie nuteistojo progresą ar atsakomybės suvokimą, taigi, pagrindo atidėti bausmės vykdymą nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės - nors apeliantas šiuo metu ir dirbantis, tačiau byloje esantis „Sodros“ duomenų bazės išrašas patvirtina, kad E. T. oficiali darbinė patirtis yra labai nepastovi, jis pakeitęs net 69 darbovietės. Todėl vien darbo turėjimas, priešingai apelianto ir jo gynėjo argumentams, nepagrindžia bausmės vykdymo atidėjimo taikymo nuteistojo atžvilgiu galimybės. Juolab atsižvelgtina ir į tai, kad 2024 m. gruodžio 20 d. nusikalstamos veikos ir baudžiamojo nusižengimo atlikimo metu E. T. taip pat buvo dirbantis, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio.

19. Atkreiptinas dėmesys ir į pirmosios instancijos teismo akcentuotas veikos aplinkybes, kurios demonstruoja nuteistojo požiūrio į savo elgesį ciniškumą, t. y. nustatytas net 3,72 promilės neblaivumas; didėjanti alkoholio koncentracija, leidžianti spręsti, kad alkoholį apeliantas vartojo prie pat vairavimą; net būdamas stabdomas policijos pareigūnų E. T. nereagavo ir toliau važiavo; nuteistojo deklaruoti motyvai, rodantys jo nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtų normų ir teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Šių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekiami jos vykdymą atidedant, ir nors teisminio proceso metu nuteistasis prisipažino ir gailėjosi, tačiau jo elgesys baudžiamojo nusižengimo ir nusikalstamos veikos atlikimo metu neabejotinai rodo jo abejingumą neteisėtai veikai ir galimoms kilti pasekmėms. Atkreiptinas E. T. dėmesys, jog transporto priemonė yra padidinto pavojaus šaltinis, reikalaujantis ypač atidaus ir atsakingo jos valdytojo elgesio, tuo tarpu jos vairavimas būnant neblaiviam kelią neabejotiną ir realų pavojų tiek kitų eismo dalyvių saugumui, tiek turtui. Nagrinėjamu atveju realios arešto bausmės paskyrimas apeliantui turi svarbią prevencinę reikšmę, jog tokie atvejai nepasikartotų – kad jis vairuotų transporto priemones tik būdamas blaivus, kelyje būtų ypatingai dėmesingas, elgtųsi atsargiai ir atsakingai, bei nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui, tuo tarpu šie tikslai negali būti pasiekiami atidedant jam bausmės vykdymą.

20. Visuma nustatytų aplinkybių leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti E. T. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nėra pagrindo. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog E. T. ankstesni teistumai, administraciniai baustumai ir aplinkybės, susijusios su jo asmenybe, požiūriu į savo elgesį ir siekį pasitaisyti, apylinkės teismo buvo įvertintos teisingai. Atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos ir baudžiamojo nusižengimo padarymą (buvęs teistas už tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, daug kartų baustas už administracinius nusižengimus), tai, kad po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, nesilaiko įstatymų, sistemingai daro administracinius nusižengimus ir tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, įvertinus veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nenustatyta skirtos nuteistajam bausmės vykdymo aiškaus prieštaravimo teisingumo principui ir jog tokiu būdu nebūtų pasiekti bausmės tikslai ir pažeistas visuomenės interesas.

21. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant E. T. bausmę nebuvo nustatyta, paskirtoji subendrinta arešto bausmė nėra per griežta, todėl keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. T. gynėjo advokato Stasio Kasiulio apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 11 d. nuosprendį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.