Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-338-886/2016 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mikrodelta“ dėl nekokybiškos prekės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas 2015 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš atsakovės UAB „Mikrodelta“ parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), televizorių PANASONIC TX-47AS650E, už 570 Eur. Prekė pademonstruota ekspozicijoje, o perkant – išduota sandėlyje supakuota. Prieš įsigyjant prekę ieškovas paprašė išpakuoti prekę, tačiau darbuotojai atsisakė, nurodydami, kad prekė lygiai tokia pati, kaip apžiūrėta ekspozicijoje. Ieškovas iš atsakovo yra įsigijęs du tokius pat televizorius, kurie nebuvo išpakuoti, bet jų kokybė atitiko keliamus reikalavimus, todėl pasitikėjo atsakovo kompetencija, tuo tarpu atsakovo darbuotojai užtikrino prekės kokybę. Parvežęs televizorių į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), jo neišpakavo, nes išvažiavo poilsiui į Palangą. Kai grįžęs namo 2015 m. vasario 17 d. išpakavo televizorių, paaiškėjo, kad jis mechaniškai pažeistas – skilęs televizoriaus ekranas. Ieškovas 2015 m. vasario 20 d. nuvežė televizorių į atsakovo parduotuvę ir prašė pakeisti, tačiau atsakovas atsisakė, nurodęs, kad mechaniniams pažeidimams garantija netaikoma. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad ant pakuotės nebuvo jokių pažeidimų, defektas atsirado ne dėl ieškovo veiksmų. Be to, įsigijus televizorių nebuvo išduotas prekės įsigijimą patvirtinantis dokumentas, kuris (kvitas) išduotas tik 2015 m. vasario 20 d. Ieškovas taip pat įrodinėjo, kad atsakovė jam pardavė nekokybišką prekę todėl, kad ieškovas ketino jį išvežti į Kaliningrado sritį. Ieškovas raštais kreipėsi į atsakovę, tačiau nekokybišką prekę pakeisti buvo atsisakoma. Ieškovas taip pat kreipėsi į Valstybinės ne maisto produktų inspekciją, kuri nustatė, kad prekė netinkama naudoti pagal paskirtį – mechaniškai pažeistas (skilęs) televizoriaus ekranas.Ieškovas A. P. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti 2015 m. vasario 12 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį tarp ieškovo kaip pirkėjo ir tarp atsakovės UAB „Mikrodelta“ kaip pardavėjo, įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovu 570 Eur už nekokybišką prekę ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas, ar pardavėjas privalo parduodamą prekę patikrinti, ir kada atsirado prekės pažeidimas – iki nupirkimo, ar po jos perdavimo ieškovui (pirkėjui), t. y. kieno žinioje esant televizoriaus ekranas buvo pažeistas. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas pripažino faktą, kad pirkimo metu televizorius nebuvo patikrintas, ir visos bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, kad jam buvo parduota nekokybiška prekė, tačiau teismas laikė, kad jis neįrodė, jog televizoriaus perdavimo metu jo ekranas buvo sudaužytas. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, pasisakė, kad ieškovo paaiškinimai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų, todėl juos vertino kaip nepatikimus. Dėl ieškovo sutuoktinės ir jo motinos duotų paaiškinimų, teismas pasisakė, kad jie yra nepatikimi, todėl juos atmetė, kadangi abejos liudytojos yra suinteresuotos bylos baigtimi. Teismas nustatė, kad televizoriaus ekranas galimai galėjo būti įskeltas tik dėl mechaninio poveikio, jį spaudžiant. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad yra paneigta ieškovo pozicija, jog jis nekabino televizoriaus ant sienos. Tuo tarpu atsakovės UAB „Mikrodelta“ 2015 m vasario mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis paneigė ieškovo argumentus, kad televizorius pirkimo dieną, 2015 m. gruodžio 12 d. pirkimo dokumentai ieškovui nebuvo užpildyti ir įteikti dėl atsakovės kaltės, nes tą dieną dirbo buhalterė.Išnagrinėjęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendė, kad ieškovo nupirko televizoriaus ekranas buvo pažeistas po televizoriaus perdavimo ieškovui. Tuo tarpu ieškovas, nepasinaudojęs teise patikrinti perkamą televizorių atsakovo parduotuvėje, prisiėmė daikto atsitiktinio žuvimo riziką nuo daikto perdavimo jo žinion. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, jog atsakovė pardavė nekokybišką televizorių, todėl nurodė, kad atsakovei nekyla pareiga nei grąžinti atsakovo sumokėtą sumą, nei parduotą prekę pakeisti kita.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo suformuluota praktika, nesivadovavo CK 6.333 straipsnio 3 dalimi ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantiją pagal įstatymą). Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą. Vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 3 dalimi, pardavėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu jis įrodo, kad daikto trūkumai, atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, kad daikto trūkumai atsirado dėl trečiųjų asmenų kaltės, kad daikto trūkumai atsirado dėl nenugalimos jėgos. Taigi, ginčo atveju, pirmosios instancijos teismas privalėjo įrodinėjimo pareigą perkelti atsakovei, o atsakovė privalėjo įrodyti jo atsakomybę paengiančias aplinkybes ir įrodyti, kad būtent ieškovo veiksmai sukėlė daikto kokybės pakitimą.

7.2.Nurodo, kad atsakovė neturi jokių juridinių ir faktinių galimybių konstatuoti, kad parduodamas daiktas buvo kokybiškas ir be trūkumų, kadangi atsakovė televizorių pardavė neišpakavusi, t. y. atsakovė pati neįsitikino, neapžiūrėjo ir nepatikrino parduodamo daikto kokybės. Ieškovui buvo perduota neišpakuota ir neatidaryta dėžė, kadangi jis pasitikėjo savo partneriais ir tiekėjais. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą, su prekės neaptikrinimu susijusią, riziką perkėlė būtent ieškovui. Pažymi, kad šiuo atveju pardavėjas nepatikrino ir neatidarė perduodamo daikto dėžės, tačiau būtent jam tenka pareiga paneigti įstatyme įtvirtintą prezumpciją ir įrodyti, kad dėžėje buvo kokybiškas daiktas, o kokybės trūkumai atsirado po jos perdavimo.

7.3.Atsakovė neteikė jokio oficialaus ekspertizės akto ir ekspertizės CPK nustatyta tvarka neatliko ir neprašė atlikti. Tuo tarpu atsakovės pateiktas 2015 m. vasario 20 d. techninės ekspertizės aktas tėra atsakovės nuomonė televizoriaus neveikimo klausimu. Ši atsakovės nuomonė nėra paremta jokiais į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, tuo tarpu būtent atsakovė byloje turi pareigą įrodyti aplinkybę, kad prekė perdavimo metu buvo kokybiška, o prekės trūkumai atsirado po jos perdavimo ieškovui.

7.4.Byloje nėra jokių duomenų įrodančių, kad ieškovo veiksmai galėjo sukelti mechaninį televizoriaus pažeidimą, priešingai, ieškovo į bylą atsivesti liudytojai G. P. ir V. G. patvirtino, kad ieškovas mechaninių pažeidimų televizoriui nepadarė, televizoriaus nekabino, televizorius vizualiai sveikas, tačiau trūkumai pastebėti televizorių įjungus. Tuo tarpu atsakovė nėra pateikusi teismui jokių rašytinių mechaninių pažeidimų atsiradimo priežasties įrodymų, taip pat neįrodė aplinkybių, kurios atleistų ją nuo atsakomybės, vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 3 dalimi, todėl ieškovo ieškinys turi būti tenkinamas.

Atsakovė UAB „Mikrodelta“ atsiliepimu į ieškovo A. P. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad nors ieškovas teigia, kad jam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, tačiau šių savo teiginių neįrodė, teigia, kad būtent atsakovė privalo įrodyti, kad nėra jos kaltės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad būtent ieškovas neįrodė, kad jo įsigytų daiktų trūkumai atsirado iki daiktų pardavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo bei pripažino pagrįstais atsakovės atsikirtimus, kad ieškovas, kaip pirkėjas, pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles. Tuo tarpu pats ieškovas prieš pirkdamas televizorių turėjo galimybę pasinaudoti savo teise įsitikinti perkamo daikto kokybe, tačiau šia teise nepasinaudojo ir prekę išsivežė jos nepatikrinęs. Be to ieškovas viso proceso metu nenuosekliai dėstė faktines aplinkybes, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo ieškovo sąžiningumu. Ieškovui taip pat buvo siūloma paskirti ekspertizę, siekiant nustatyti, ar ant televizoriaus pusės yra išlikusių pastatomo stovo tvirtinimo žymių, tačiau ieškovas ekspertizės atsisakė. Tuo tarpu ieškovo pozicija, kad ne jis yra kaltas dėl ginčo televizoriaus mechaninio gedimo, yra paneigta byloje surinktais objektyviais įrodymais. Pažymi, kad garantiniu laikotarpiu yra šalinami tik tie prekės trūkumai, kurie atsirado ar paaiškėjo nesant mechaniniam poveikiui iš šalies, ar netinkamam daikto panaudojimui, t. y. jeigu pirkėjas nepažeidė daikto naudojimo ar saugojimo, laikymo, montavimo taisyklių, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl prekės trūkumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių sudaryta sutartis turi vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties elementų, nes iš jos turinio ir bylos įrodymų matyti, kad atsakovė, kaip verslininkė ieškovui bei jo šeimos poreikių tenkinimui pardavė prekę – televizorių (CK 6.350 str.). Pardavėjas pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį ir CK normas atsako už bet kokį daikto kokybės trūkumą (CK 6.363 str.). Vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Šiuolaikinėje visuomenėje visuotinai pripažįstama, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime sutarties laisvės principas ribojamas ir greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjo nustatomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo tikslas suteikti prioritetą vartotojo teisių gynimui. Todėl visi sutarties netikslumai ar neaiškumai turi būti aiškinami vartotojo naudai.Byloje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu buvo parduotas ir perduotas televizorius, yra įforminta kasos aparato kvitu, tarp šalių nebuvo raštu sudarytas susitarimas, kuriame būtų aptartos individualios sutarties sąlygos. CK 6.353 straipsnio 1 dalyje numatyta pardavėjo pareiga suteikti pirkėjui būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamą daiktą. Pardavėjas, pažeidęs šią pareigą, turi atlyginti dėl to pirkėjo patirtus nuostolius. Pardavėjo pareiga informuoti pirkėją įtvirtinta ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatant, kad vartotojai turi teisę gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas. Pagal CK 6.353 straipsnio 9 dalį, jeigu pardavėjas nesudarė galimybės pirkėjui nedelsiant daiktų pardavimo vietoje gauti visapusišką informaciją apie prekę, po sutarties sudarymo pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti nuostolius. Iš esmės analogiškos pirkėjo teisų gynimo priemonės numatytos ir tuo atveju, kai pirkėjui buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas (CK 6.636 str. 5 d. ir 8 p.).Sprendžiant dėl prekės trūkumo, taip pat dėl pirkėjo galimybės remtis šiais trūkumais, svarbią reikšmę turi sutarties sudarymo aplinkybės (CK 6.337 str.). Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas įrodinėja, jog pardavėjas perdavęs prekę jos neišpakavęs ir nepatikrinęs, iškilus ginčui dėl prekės kokybės, neįrodė, kad pardavėjas nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirkėjas prekės perdavimo metu prekę priėmė, sumokėjo jos kainą, tačiau televizorius sutarties sudarymo metu nebuvo išpakuotas, t. y. realiai perdavimo metu televizorius apžiūrėtas nebuvo. Esant ginčui, jog prekė sutarties sudarymo metu buvo perduota tinkamai, pardavėjas, įrodinėjantis, jog prekę perdavė, turi pareigą įrodyti, kad pirkėjui (vartotojui), prieš perduodant prekę, pirkėjui pageidaujant buvo sudarytos sąlygos įsitikinti, jog perduodamas daiktas neturi trūkumų.Nagrinėjamu atveju, sutarties sudarymo aplinkybės patvirtina, jog pardavėjui sudarius galimybę perkamą daiktą apžiūrėti, bet pirkėjui nepageidaujant prekės išpakuoti, įvertinus pirkėjo veiksmus, atliktus su įsigyta preke, nesudaro pagrindo jas aiškinti pirkėjo naudai.Kad ieškovas turėjo visas galimybes apžiūrėti televizorių, to jis neneigė ir teismo posėdžio metu. Pirkimo metu televizorius buvo supakuotas į originalų įpakavimą, pakavimo pažeidimo nenustatyta ir grąžinus prekę. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog nebuvo specialių žinių pagalba nustatyta pažeidimo priežastis. Ginčo, kad televizorius buvo mechaniškai pažeistas, nėra, todėl specialių žinių pagalba nustatinėti mechaninio pažeidimo atsiradimo priežastį bei spręsti ar tai buvo jo gamyklinis brokas ar paslėptas defektas, pagrindo nėra. Esant mechaniniams pažeidimams gamintojo garantiniai įsipareigojimai netaikomi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi aplinkybes, kada atsirado mechaninis pažeidimas ir kas dėl to yra kaltas.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į tai, kad prekės pažeidimas yra mechaninis, o ne gamyklinis ar programinis, taip pat kad pardavėjas apie aptiktus pažeidimus buvo įspėtas tik po kelių dienų, pirkėjui atlikus tam tikrus prekės montavimo darbus. Teismas, įvertinęs skirtingai ieškovo nurodomas aplinkybes apie televizoriaus montavimą, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai suabejojo ieškovo sąžiningumu nurodant prekės trūkumo pastebėjimo momentą. Trūkumo pastebėjimo momentas ir aplinkybės yra svarbios, kadangi montavimo metu įsigytai prekei yra daromas mechaninis poveikis, prekė jau yra naudojama. Vartotojui pastebėjus pažeidimus jau po prekės pasiėmimo, siekiant pakeisti ar grąžinti pažeistą daiktą, kyla papildoma pareiga ateityje įrodyti, kad jis nėra atsakingas už prekės pažeidimus ir, kad jie atsirado iki jam priimant daiktą. Pirkėjas taip pat turi įrodyti, kad jis nepažeidė prekės eksploatavimo reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs televizoriaus perdavimo aplinkybes (televizorius buvo perduotas nepažeistoje pakuotėje, pirkėjas nepasinaudojo jo apžiūrėti perdavimo metu) ir eksploatavimo aplinkybes, kurias pirkėjas aiškina nenuosekliai, galimai siekdamas neprisiimti atsakomybės už eksploatacinių t.y. atliktų montavimo darbų reikalavimų pažeidimą, teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, spręsdamas, kad ieškovas nepasinaudojęs teise patikrinti perkamą televizorių, jo nepatikrinęs ir jį išpakavęs, pradėjęs preke naudotis, prisiėmė dėl tokio savo elgesio atsiradusias pasekmes ir tokiu būdu atsakovė įrodė, kad televizorius nebuvo sugadintas iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (CPK 178 str.).Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nepriteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.