Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2009-01-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-16-349/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-01-22
Bylos Nr.
1-16-349/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
A. G., D. L.
Advokatai
Arvydas Martinkevičius, Vytautas Sviderskis
Kategorijos

Baudž. bylaNr. 1NS-00016-349-2009-59 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.7., 1.1.7.2.4., 1.2.29.1., 2.3.7.2., 2.3.7.4.

(S)NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 22 d. Panevėžys

Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Arnoldui Šukaičiui,

sekretoriaujant Editai Šinkūnienei, Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Greičiūnui,

kaltinamojo A. G. gynėjui advokatui Arvydui Martinkevičiui,

kaltinamojo D. L. gynėjui ir kaltinamojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini) " atstovui advokatui Vytautui Sviderskiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. „(duomenys neskelbtini Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, laikinai nedirbantis, gyvenantis„(duomenys neskelbtini, Panevėžyje, neteistas,

kaltinamas pagal BK 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d.,

D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. „(duomenys neskelbtini Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nevedęs, UAB „„(duomenys neskelbtini " direktorius, gyvenantis „(duomenys neskelbtini Panevėžyje, neteistas,

kaltinamas pagal BK 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 183 str. 2 d.,Juridinis asmuo - UAB „S", kodas 24839710, reg. Savanorių a. 12, Panevėžyje,

kaltinamas pagal BK 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 183 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., būdamas UAB „„(duomenys neskelbtini " Panevėžio atstovybės vadovas, 2006 m. rugsėjo 19 d., nenustatytą valandą, tarnybinėse patalpose adresu: Panevėžys, Vilniaus g. 7, tyčia suklastojo tikrą dokumentą - priedą prie lizingo sutarties Nr. LT036639 - UAB „H.L" Pabaigos aktą, įrašydamas tikrovę neatitinkančias žinias, kad UAB „S" tinkamai ir pilnai sumokėjo visas numatytas įmokas ir kad Lizingo bendrovė perleidžia UAB „S" nuosavybės teisę į automobilį Lexus RX330, kėbulo Nr. JTJGA31U440014081.

D. L. 2006 m. rugsėjo 19 d., nenustatytą valandą, žinomai tikrą suklastotą dokumentą - priedą prie lizingo sutarties Nr. LT036639 - UAB „H.L" Pabaigos aktą, su jame įrašytomis tikrovę neatitinkančiomis žiniomis, kad UAB „S" tinkamai ir pilnai sumokėjo visas numatytas įmokas ir kad UAB „H.L" perleidžia UAB „S" nuosavybės teisę į automobilį Lexus RX330, kėbulo Nr. JTJGA31U440014081, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojo, pateikdamas VĮ „Regitra", esančiai adresu: Panevėžys, Pramonės g. 12.

Juridinis asmuo UAB „S" panaudojo suklastotą tikrą dokumentą, o būtent: juridinio asmens UAB „S" (įregistruota 2002 m. vasario 26 d. Panevėžio miesto savivaldybėje, adresu Panevėžys, Savanorių a. 12, įregistravimo Nr. AB02-13, įmonės kodas 248439710) direktorius D. L., turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą veikdamas bendrovės vardu ir jos naudai pagal UAB „S" Įstatus bei pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių 2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 37 str., būdamas atsakingas už bendrovės veiklą žinomai tikrą suklastotą dokumentą - priedą prie lizingo sutarties Nr. LT036639 -UAB „H.L" Pabaigos aktą, su jame įrašytomis tikrovę neatitinkančiomis žiniomis, kad UAB „S" tinkamai ir pilnai sumokėjo visas numatytas įmokas ir kad Lizingo bendrovė perleidžia UAB „S" nuosavybės teisę į automobilį Lexus RX330, kėbulo Nr. JTJGA31U440014081, panaudojo 2006 m. rugsėjo 19 d., pateikdamas VĮ „Regitra", esančiai adresu: Panevėžys, Pramonės g. 12.

Kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad UAB „H.L" yra sudariusi kelias lizingo sutartis su UAB „S". Pas jį atėjęs UAB „S" direktorius D. L. kartu su rusakalbiu asmeniu prašė leisti išsipirkti automobilį anksčiau laiko. Jis (D. L.) jau turėjo prašymą kuriame buvo uždėta centrinės būstinės darbuotojo viza. D. L. aiškino, kad automobilį nori parduoti, todėl nori jį išsipirkti. Nors suprato, kad Pabaigos aktas gali būti surašomas tik pilnai atsiskaičius pagal lizingo sutartį, tačiau, patikėjęs D. L., kuris žadėjo sumokėti pinigus iš karto, surašė ir pasirašė Pabaigos aktą.

Kaltinamasis D. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis jokio kurstymo ir poveikio A. G. nedarė. Jis su verslo partneriu nuėjo pas A. G. ir prašė leisti išsipirkti lizinguojamą automobilį, kurį norėjo parduoti. A. G. liepė užpildyti nustatytos formos prašymą. Po kelių dienų jam paskambino sekretorė ir pasakė, kad prašymas patenkintas.

Juridinio asmens - UAB „S" atstovas UAB „S" kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2006 m. rugsėjo mėnesį UAB „S" direktorius buvo D. L., kuris kartu buvo ir vienintelis akcininkas. Tvirtina, kad D. L. kaltė nepasitvirtino, todėl negali būti ir juridinio asmens kaltės.

Be kaltinamųjų A. G. bei D. L. parodymų ir juridinio asmens - UAB „S" atstovo paaiškinimų, kaltinamųjų kaltė, padarius nusikalstamas veikas, įrodyta ir žemiau nurodytais duomenimis.

Liudytojas R. P. parodė, kad UAB „S" su UAB „H.L" buvo sudariusi 6 lizingo sutartis, iš kurių dvi sutartys dėl automobilių „Lexus". 2007 m. lapkričio mėnesį buvo nustatyta, kad vienas automobilis išregistruotas iš VĮ „Regitra", nors jis dar turėjo būti lizinguojamas, t. y. už jį mokamos įmokos. A. G., surašęs Pabaigos aktą pažeidė UAB „H.L" Lizingo sutarčių sudarymo reglamento antros dalies 5.9 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad Pabaigos aktus pasirašo asmenys, turintys parašo teisę. Tokios teisės A. G. neturėjo. Informavus apie tai FNT tarnybą UAB „S" sumokėjo likusią nesumokėtą pinigų sumą.

Liudytoja R. E. parodė, kad ji 2006 metais UAB „H.L" Panevėžio atstovybėje dirbo administratore. Atstovybės vadovas jai atnešė prašymą su viza ir liepė paruošti Pabaigos aktą. Ji nežino, ar pinigai pagal sutartį buvo sumokėti pilnai. Kaip pabaigos aktą pasirašė L ir G, ji nematė. Kalbos apie nesumokėtus pagal sutartį pinigus ji negirdėjo. Apie tai su ja niekas nekalbėjo.

UAB „H.L" 2007 m. lapkričio 9 d. pranešime Nr. 3388 FNTT Panevėžio apskrities skyriui, pasirašytame UAB „H.L" mokėjimų priežiūros ir turto realizavimo skyriaus vadybininko, nurodyta, kad UAB „H.L" 2006-07-26 su UAB „S" sudarė grįžtamojo lizingo sutartį Nr. LT036639, pagal kurią UAB „H.L" iš UAB „S" įsigyja nuosavybėn automobilį Lexus, kėbulo Nr. TJGA31U440014081, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduoda šį automobilį tai pačiai UAB „S", kaip lizingo gavėjui, naudotis ir valdyti, kol lizingo gavėjas įvykdys visas pagal sutartį numatytas finansines prievoles Lizingo bendrovei. Automobilis įsigytas už 84 745,76 Lt sumą. 2006-09-14 gautas UAB „S" prašymas leisti išsipirkti automobilį anksčiau laiko. UAB „H.L" sutiko patenkinti prašymą. UAB „S" mokėtina suma (likutinė automobilio vertė) 2006-09-17 buvo 78 646,35 Lt. UAB „S" nesumokėjo Lizingo bendrovei turto išsipirkimo įmokos. 2007-11-09 UAB „S" įsipareigojimai pagal minėtą sutartį yra 57 466,71 Lt. UAB „H.L" Panevėžio atstovybės vadovas A. G. negalėjo išrašyti Pabaigos akto - priedo prie lizingo sutarties Nr. LT036639, nes UAB „S" Lizingo bendrovei nesumokėjo už pageidaujamą išsipirkti turtą ir perimti automobilį nuosavybėn bei perregistruoti savo vardu neturėjo teisės (1 t., 4 b. 1.).

Byloje yra lizingo sutarties Nr. LT036639, sudarytos tarp kliento bei pardavėjo UAB „S" ir Lizingo bendrovės UAB „H.L", kurią pasirašė kliento direktorius D. L. ir Lizingo bendrovės atstovybės vadovas A. G., kopija. Iš sutartyje nurodytą specialiųjų sąlygų bei aukščiau paminėtų asmenų pasirašyto įmokų grafiko matyti, kad sutartis sudaryta 2006 m. liepos 26 d. 46 mėnesių laikotarpiui (1 t., 5 - 6 b. 1.).

Šalies argumentai

UAB „S" 2006 m. rugsėjo 14 d. prašymu, kurį pasirašė D. L., UAB „S" prašo UAB „H.L" leisti anksčiau laiko išsipirkti lizinguojamą pagal sutartį Nr. LT036639 turtą- Lexus RX330 (1 t., 17 b. 1.).

Iš priedo prie lizingo sutarties Nr. LT036639 (toliau vadinama Sutartimi) - Pabaigos akto matyti, kad 2006 m. rugsėjo 19 d. UAB „H.L", atstovaujamas atstovybės vadovo A. G. ir UAB „S", atstovaujama direktoriaus D. L., susitarė, kad Lizingo bendrovė ir Klientas laiko Sutartį pasibaigusia 2006-09-19 tinkamai ir pilnai sumokėjus visas Sutartyje numatytas įmokas ir nei Lizingo bendrovė, nei Klientas nereiškia pretenzijų dėl Sutarties vykdymo. Remiantis tuo, Lizingo bendrovė perleidžia Klientui nuosavybės teisę į turtą - automobilį Lexus RX330, kėbulo Nr. JTJGA31U440014081 (1 t, 81 b. 1.).

Iš pažymos matyti, kad 2006 m. rugsėjo 19 d. transporto priemonė Lexus RX330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. JTJGA31U440014081, įregistruota UAB „S" nuosavybėn (1 t, 83 -84 b. 1.).

Iš 2002 m. balandžio 4 d. darbo sutarties, pakeistos 2004 m. gegužės 4 d., matyti, kad D. L. dirba UAB „S" direktoriumi (1 t. 114 - 115 b. 1.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas mano, kad šiais įrodymais A. G. kaltė, suklastojus tikrą dokumentą, o D. L. ir UAB „S" - panaudojus suklastotą tikrą dokumentą, pasitvirtino.

Pagal BK 300 str. 1 d., be kitų veikų, atsako ir tas, kas suklastojo tikrą dokumentą ar panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą. Nusikaltimo dalyku - dokumentu laikomi parašyti ranka ar spausdintu būdu popieriuje duomenys, kurie patvirtina faktą, kuris turi ar prie tam tikrų aplinkybių gali turėti teisinę reikšmę. Tikro dokumento suklastojimas - tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija. Žinomai suklastoto dokumento panaudojimu laikomas jo pateikimas valdymo ar savivaldos institucijai, įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyviosios pusės požymis yra kaltė, kuri turi pasireikšti tiesiogine tyčia. Tačiau kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką. Kaltės turinys, t. y. subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai, nustatomi tiriant bei įvertinant ir objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius - atliktus veiksmus.

Priedas prie lizingo sutarties - Pabaigos aktas neabejotinai laikytinas tikru dokumentu, nes jo reikalingumas numatytas Lizingo sutarčių sudarymo reglamente, o jo turėjimas suteikė teisę Klientui (šiuo atveju - UAB „S") išregistruoti turtą (šiuo atveju - automobilį Lexus RX330 78 646,35 Lt vertės) iš turto registro (šiuo atveju - valstybės įmonės „Regitra") bei įregistruoti savo ar kito asmens vardu, perleisti ir pan.

Kaltinamasis A. G. pripažino, kad jis, žinodamas, jog UAB „S" nėra pilnai atsiskaičiusi su UAB „H.L", t. y. nesumokėjusi likutinės automobilio vertės pagal lizingo sutartį, į dokumentą - priedą prie lizingo sutarties - Pabaigos aktą, turintį teisinės reikšmės, įrašė tikrovę neatitinkančias žinias, kad UAB „S" tinkamai ir pilnai sumokėjo visas numatytas įmokas ir kad Lizingo bendrovė perleidžia UAB „S" nuosavybės teisę į automobilį Lexus RX330, kėbulo Nr. JTJGA31U440014081. A. G. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, jog į Pabaigos aktą įrašomi duomenys apie tai, jog UAB „S" tinkamai ir pilnai sumokėjo visas numatytas įmokas, neatitinka tikrovės, tačiau, nežiūrint to, norėjo suklastoti tikrą dokumentą. Tokiu būdu A. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 str. 1 d.

Bylos faktinės aplinkybės rodo, kad D. L. suprato, jog Pabaigos aktas yra suklastotas, nes jame įrašyti duomenys apie tai, jog UAB „S" tinkamai ir pilnai sumokėjo visas numatytas įmokas, neatitinka tikrovės. D. L., būdamas UAB „S" direktoriumi, pats pasirašė lizingo sutartį Nr. LT036639 bei įmokų grafiką iš kurių matyti, kad UAB „S" įmokas turėjo mokėti iki 2010 metų balandžio mėnesio, likutinės lizinguojamo turto - automobilio Lexus RX330 vertės anksčiau numatyto laiko nesumokėjo. D. L. suprasdamas, kad UAB „S", neturėdama Pabaigos akto, negalės perregistruoti automobilio UAB „S" vardu ir jo parduoti automobilio, kreipėsi į A. G., prašydamas sudaryti galimybę parduoti automobilį. Gavęs pabaigos aktą su jame įrašytomis tikrovę neatitinkančiomis žiniomis, kad UAB „S" tinkamai ir pilnai sumokėjo visas numatytas įmokas ir Lizingo bendrovė perleidžia UAB „S" nuosavybės teisę į automobilį Lexus RX330, bei šį Pabaigos aktą panaudojęs, t. y. pateikęs valstybinei institucijai, padarė nusikaltimą numatytą BK 300 str. 1 d. Visiškai nepatikėtinas D. L. aiškinimas, kad jis nei pasirašydamas Pabaigos aktą, nei jį panaudodamas -pateikdamas VĮ „Regitra", neskaitė jo turinio. Tai teismas vertina kaip jo siekimą išvengti atsakomybės.

BK 300 str. 4 d. nustato, kad už BK 300 str. numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. UAB „S" Įstatuose (1 t., 100 - 113 b. 1.) nurodyta, kad bendrovės vienašmenis valdymo organas yra bendrovės vadovas - direktorius (Įstatų 5.1 p.). Jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius bei atsako už bendrovės veiklos organizavimą (Įstatų 7.7, 7.9 p.).

UAB „S" direktorius D. L., turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu, veikdamas ne savo vardu ir ne asmeniniais tikslais, o bendrovės vardu ir jos naudai, tikrą dokumentą - Pabaigos aktą su įrašytomis tikrovę neatitinkančiomis žiniomis pateikė valstybinei institucijai. Tuo jis siekė, kad automobilis Lexus RX330 būtų perregistruotas UAB „S" nuosavybėn. Kadangi nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai D. L. padarė eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje ir turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir jo naudai, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 str. 1 d. tenka ir pačiam juridiniam asmeniui, šiuo atveju - UAB „S" (BK 20 str. 2 d. 2 p.).

Iš kaltinimo A. G. šalinama, kad dokumentą jis suklastojo veikdamas bendrai su D. L., nes byloje nėra jokių tokio teiginio įrodymų. Iš kaltinimo netgi neaišku, ar dokumentą A. G. suklastojo veikdamas bendrai su D. L., ar jis tai padarė vienas, D. L. sukursčius tai padaryti, nes abu teiginiai kaltinime įrašyti, jie prieštarauja vienas kitam, o tai yra negalima. Šalinamas ir teiginys, kad D. L. sukurstė, t. y. palenkė, t. y. įkalbėjo A. G. padaryti nusikalstamą veiką, nes nėra tai patvirtinančių įrodymų (apie tai bus kalbama vėliau).

A. G. kaltinamas, kad pagal jo veiklą reglamentuojančius aktus jis neturėjo teisės surašyti ir pasirašyti UAB „H.L" Pabaigos aktą. Teismas mano, kad pagal byloje nustatytus duomenis, šis teiginys taip pat turi būti šalinamas. Nors veikos padarymo metu, pagal UAB „H.L" Generalinio direktoriaus 2006 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-58 patvirtintą Lizingo sutarčių sudarymo reglamentą ir 2006 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. V-89 patvirtintas Verslo sutarčių ir su jomis susijusių dokumentų pasirašymo taisykles, atstovybės vadovui nebuvo suteikta teisė pasirašyti turto perdavimo lizingo gavėjo nuosavybėn (Pabaigos) aktus, tačiau realiai šios tvarkos nebuvo griežtai laikomasi. Kaltinamasis A. G. nurodė, kad jis buvo įsitikinęs, jog tokią teisę jis turėjo. Apklaustas liudytoju R. P. teisiamajame posėdyje pripažino, jog bendrovės vadovybė toleravo tuos atvejus, kai Pabaigos aktus pasirašo ir neturintis teisės tai daryti darbuotojas. Kartu jis nurodė, jog esama reglamentacija yra paini ir A. G. buvo suklaidintas vienos iš bendrovės darbuotojų. Atkreiptinas dėmesys į atstovybės vadovo pareigybės nuostatų 4. 6 p., kur nurodoma, kad atstovybės vadovas turi teisę rengti bei pasirašyti bet kokias lizingo ir veiklos nuomos sutartis bei kitus dokumentus, susijusius su lizingo ir veiklos nuomos sutartimis be atskiro įgaliojimo (1 t., 21 - 23 b. 1.). Visa tai rodo, jog A. G. neturėjo tyčios viršyti savo įgaliojimų ir surašyti dokumentą, nepriklausantį jo kompetencijai. Teismas daro išvadą, kad realiai A. G. turėjo teisę surašyti ir pasirašyti Pabaigos aktus, ką jis ir padarė nagrinėjamu atveju, tačiau, kaip jau minėta, į Pabaigos aktą įrašė tikrovę neatitinkančias žinias, t. y. tyčia suklastojo tikrą dokumentą.

A. G. buvo kaltinamas ir tuo, kad padėjo D. L. 2006 m. rugsėjo 19 d., nenustatytą valandą, Panevėžio m., tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku, pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje esantį svetimą didelės vertės turtą, o būtent:

2006 m. rugsėjo 19 d. tyčia suklastojo tikrą dokumentą - UAB „H.L" Pabaigos aktą-priedą prie lizingo sutarties Nr. LT036639, tai yra įrašė tikrovę neatitinkančias žinias, kad UAB „S" tinkamai ir pilnai sumokėjo visas numatytas įmokas ir kad Lizingo bendrovė perleidžia UAB „S" nuosavybes teisę į automobilį Lexus RX330, kėbulo Nr. JTJGA31U440014081, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko D. L., pateikdamas šį tikrą žinomai suklastotą dokumentą VĮ „Regitra", esančiai adresu: Panevėžys, Pramonės 12, įregistravo automobilį Lexus RX330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „S" vardu, tuo padėjo jam pasisavinti bendrovės naudai svetimą - UAB „H.L" priklausantį didelės vertės turtą - 78 646,35 Lt. vertės automobilį Lexus RX330 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d.

D. L. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis 2006 m. rugsėjo 19 d., nenustatytą valandą, veikdamas bendrai su A. G., būdamas UAB „S" direktoriumi, UAB „H.L" Panevėžio atstovybės patalpose adresu: Panevėžys, Vilniaus g. 7, sukurstė, palenkdamas UAB „H.L" Panevėžio atstovybės vadovą A. G. daryti nusikalstamą veiką - suklastoti tikrą dokumentą - UAB „H.L" Pabaigos aktą, priedą prie lizingo sutarties Nr. LT036639, jame įrašant tikrovę neatitinkančias žinias, kad UAB „S" tinkamai ir pilnai sumokėjo visas numatytas įmokas ir kad Lizingo bendrovė perleidžia UAB „S" nuosavybės teisę į automobilį Lexus RX330, kėbulo Nr. JTJGA31U440014081, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ką A. G. ir padarė, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad padedamas A. G., 2006 m. rugsėjo 19 d., Panevėžio m., tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku, pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje esantį svetimą didelės vertės turtą, o būtent:

2006 m. rugsėjo 19 d., nenustatytą valandą, Panevėžio m., būdamas UAB „S" (įregistruota 2002 m. vasario 26 d. Panevėžio miesto savivaldybėje, adresu Panevėžys, Savanorių a. 12, įmonės kodas 248439710) direktoriumi bei vieninteliu akcininku, veikdamas bendrai su A. G., pastarajam suklastojus tikrą dokumentą - UAB „H.L" Pabaigos aktą, priedą prie lizingo sutarties Nr. LT036639, jame įrašant tikrovę neatitinkančias žinias, kad UAB „S" tinkamai ir pilnai sumokėjo visas numatytas įmokas ir kad Lizingo bendrovė perleidžia UAB „S" nuosavybės teisę į automobilį Lexus RX330, kėbulo Nr. JTJGA31U440014081, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko jis pateikdamas šį tikrą žinomai suklastotą dokumentą Vį „Regitra", esančiai adresu: Panevėžys, Pramonės g. 12, įregistravo automobilį Lexus RX330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „S" vardu, tyčia pasisavino bendrovės naudai svetimą - UAB „H.L" priklausantį didelės vertės turtą - 78 646,35 Lt. vertės automobilį Lexus RX330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 183 str. 2 d.

Juridinis asmuo - UAB „S" buvo kaltinamas ir tuo, kad juridinio asmens UAB „S" (įregistruota 2002 m. vasario 26 d. Panevėžio miesto savivaldybėje, adresu Panevėžys, Savanorių a. 12, įregistravimo Nr. AB02-13, įmonės kodas 248439710) direktorius D. L. (2002-04-04 darbo sutartis Nr. 3), turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, vadovaudamas UAB „S" ir pagal 2005-11-02 UAB „S" [status bei pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės veiklą 2006 m. rugsėjo 19 d., veikdamas bendrai su A. G., UAB „H.L" Panevėžio atstovybės patalpose adresu: Panevėžys, Vilniaus g. 7, sukurstė palenkdamas UAB „H.L" Panevėžio atstovybės vadovą A. G. daryti nusikalstamą veiką - suklastoti tikrą dokumentą - UAB „H.L" Pabaigos aktą priedą prie lizingo sutarties Nr. LT036639, jame įrašant tikrovę neatitinkančias žinias, kad UAB „S" tinkamai ir pilnai sumokėjo visas numatytas įmokas ir kad UAB „H.L" perleidžia UAB „S" nuosavybės teisę į automobilį Lexus RX330, kėbulo Nr. JTJGA31U440014081, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ką A. G. ir padarė, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d.

Be to, juridinis asmuo - UAB „S" buvo kaltinamas ir tuo, kad juridinio asmens UAB „S" (įregistruota 2002 m. vasario 26 d. Panevėžio miesto savivaldybėje, adresu Savanorių a. 12, Panevėžys, įregistravimo Nr. AB02-13, įmonės kodas 248439710) direktorius D. L. (2002-04-04 darbo sutartis Nr. 3), turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, vadovaudamas UAB „S" ir pagal 2005-11-02 UAB „S" Įstatus bei pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės veiklą padedamas A. G., 2006 m. rugsėjo 19 d., Panevėžio m., tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku, pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje esantį svetimą didelės vertės turtą o būtent:

2006 m. rugsėjo 19 d., nenustatytą valandą veikdamas bendrai su A. G., pastarajam suklastojus tikrą dokumentą - UAB „H.L" Pabaigos aktą, priedą prie lizingo sutarties Nr. LT036639, jame įrašant tikrovę neatitinkančias žinias, kad UAB „S" tinkamai ir pilnai sumokėjo visas numatytas įmokas ir kad Lizingo bendrovė perleidžia UAB „S" nuosavybes teisę į automobilį Lexus RX330, kėbulo Nr. JTJGA31U440014081, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko jis pateikdamas šį tikrą žinomai suklastotą dokumentą VĮ „Regitra", esančiai adresu: Panevėžys, Pramonės g. 12, kurio pagrindu įregistravo automobilį Lexus RX330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „S" vardu, tokiu būdu juridinis asmuo UAB „S" pasisavino svetimą - UAB „H.L" priklausantį didelės vertės turtą - 78 646,35 Lt vertės automobilį Lexus RX330, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas mano, kad šioje dalyje kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai nepasitvirtino.

Kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jo D. L. suklastoti Pabaigos aktą neprašė. Jis tvirtina, kad D. L. buvo atėjęs tik vieną kartą, kai buvo surašytas Pabaigos aktas. D. L. prašė sudaryti galimybę parduoti automobilį, žadėjo sumokėti visus pinigus. D. L. suklastoti Pabaigos aktą neprašė, nieko už tai nesiūlė. Po to, sužinojęs, kad pinigai už išsipirktą automobilį nepervesti, jis skambino D. L., kuris patikino, jog likutinė suma bus sumokėta, teisinosi lėšų stygiumi.

Kaltinamasis D. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jokio poveikio A. G. nedarė, klastoti dokumentus nekurstė. Gavęs Pabaigos aktą ar pažymą, nuvyko į VĮ „Regitrą", kur įregistravo automobilį UAB „S" vardu. Po to automobilis buvo išregistruotas ir perregistruotas kito asmens - Udilovo vardu. Už automobilį bendrovė ir toliau mokėjo pagal gaunamas sąskaitas. 2007 m. lapkričio 13 d. jis žodžiu gavo nurodymą pilnai atsiskaityti su lizingo bendrove ir pervesti 58 000 Lt, ką ir padarė, nors reikėjo pervesti 54 000 Lt, ką patvirtino vėliau gauta sąskaita.

Kaltinamojo juridinio asmens UAB „S" atstovas UAB „S" kaltės nepripažino, aiškindamas, kad neįrodyta direktoriaus D. L. kaltė.

Teisminėje praktikoje kurstytoju laikomas nusikalstamos veikos iniciatorius, kuris tyčiniais aktyviais veiksmais sukelia kito asmens norą padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką. Tačiau kurstymu nelaikomas bendro pobūdžio poveikis, kai nenurodomi konkretūs veiksmai, kuriuos turi atlikti kitas asmuo.

Byloje nėra jokių duomenų, kad D. L. būtų kokiu nors būdu (įtikinėjimu, prašymu, grasinimu ir pan.) kurstęs A. G. suklastoti tikrą dokumentą - Pabaigos aktą. Kaltinime A. G. nurodyta, kad jis dokumentą suklastojo D. L. sukurstytas, t. y. palenktas, t. y. įkalbėtas padaryti nusikalstamą veiką - taigi nurodytas kurstymo būdas - įkalbėjimas. Tuo tarpu D. L. kaltinime nenurodyta, kokiu būdu jis sukurstė A. G. suklastoti dokumentą. Atkreiptinas dėmesys, kad D. L. kaltinimas, kur jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d. yra ydingas ne tik tuo, kad yra nekonkretūs, nes nenurodyta, kokiu būdu D. L. sukurstė padaryti nusikaltimą, tačiau jis yra ir prieštaringas. Kaltinimo esmė yra tokia - D. L. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrai su A. G., sukurstė tą patį A. G. padaryti nusikalstamą veiką. Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nebuvo nustatyta, kad kaltinamieji A. G. ir D. L. būtų veikę bendrai, turėdami kokį nors bendrą tikslą, ir nėra įrodymų, kad D. L. būtų kurstęs suklastoti tikrą dokumentą, o būtent: būtų nurodęs, kokį dokumentą A. G. turi suklastoti, kokias tikrovę neatitinkančias žinias turi į jį įrašyti ir pan. Esant tokioms aplinkybėms, D. L., o tuo pačiu ir UAB „S", pagal BK 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d. išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Pagal BK 183 str. atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Pasisavinimo atveju turtas kaltininkui arba yra patikėtas, arba yra jo žinioje. Pagal teismų praktiką patikėtas turtas - tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Žinioje esantis turtas yra toks, dėl kurio kaltininkas pagal savo užimamas pareigas turi teisę pavaldiniams, kuriems tas turtas patikėtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo.

D. L. įteikto kaltinimo pagal BK 183 str. 2 d. formuluotė yra prieštaringa. Pirmojoje dalyje D. L. kaltinamas, kad jis, padedamas A. G., pasisavino svetimą turtą, o antroje kaltinimo dalyje jau nurodyta, kad D. L., veikdamas bendrai su A. G., svetimą turtą pasisavino bendrovės naudai. Taigi iš kaltinimo neaišku, ar D. L. kaltinamas šį nusikaltimą padaręs bendrai su A. G., ar jis kaltinamas šį nusikaltimą padaręs vienas, padedant A. G.. Be to, D. L. įteiktame kaltinime nurodyta, kad jis pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje esantį svetimą turtą. Tokia situacija nėra galima, nes D. L. kaltinime nurodytu laiku dirbo UAB „S" direktoriumi ir dėl savo užimamų pareigų turėjo teisę savo pavaldiniams duoti nurodymus dėl turto panaudojimo, tačiau jis nebuvo materialiai atsakingas asmuo ir jo darbas nėra susijęs su svetimo turto apskaita, saugojimu, priėmimu, išdavimu. Kitaip sakant, svetimas turtas D. L. nebuvo patikėtas, tačiau buvojo žinioje. Todėl būtų galima kalbėti tik apie D. L. žinioje esančio turto pasisavinimą.

Visgi, teismo manymu, svarbiausia yra nustatyti, ar D. L. svetimą turtą - automobilį Lexus RX330, neteisėtai ir neatlygintinai pavertė savo turtu. Iš D. L. įteikto kaltinimo matyti, kad jis kaltinamas svetimą turtą pasisavinęs bendrovės naudai. Deja, BK 183 str. numato atsakomybę tam, kas pasisavina svetimą turtą ar turtinę teisę, t. y. tam, kas svetimą turtą ar turtinę teisę paverčia savo turtu. Kaltinime D. L. nurodyta, kad jis yra vienintelis UAB „S" akcininkas. Tačiau teisminėje praktikoje laikomasi griežtos nuostatos, kad akcinių bendrovių turtas yra griežtai atskirtas nuo akcininkų turto, t. y. akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas turtas, nes akcinės bendrovės akcijų turėtojai turi nuosavybės teisę tik į akcinės bendrovės akcijas, o ne į bendrovės turtą. Teisė į akcinės bendrovės turtą gali atsirasti tik akcinę bendrovę likvidavus. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „S" ir šiuo metu nėra likviduota. Todėl nėra pagrindo teigti, kad įregistravus automobilį Lexus RX330 UAB „S" nuosavybėn, jis perėjo D. L. nuosavybėn.

Reikia sutikti su tuo, kad svetimas turtas - automobilis Lexus RX330 UAB „S" nuosavybėn perėjo neteisėtai, t. y. A. G. suklastojus tikrą dokumentą - priedą prie lizingo sutarties Nr. LT036639 - UAB „H.L" Pabaigos aktą o D. L. šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojus - pateikus VĮ „Regitra", kuri minėtą automobilį įregistravo UAB „S" nuosavybėn. Tačiau veikos neteisėtumo požymio neužtenka, kad veiką būtų galima kvalifikuoti kaip turto pasisavinimą pagal BK 183 str. Kitas būtinas turto pasisavinimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis yra turto pavertimas savu neatlygintinai. Šioje vietoje kaltinamųjų -A. G. ir D. L. parodymai skiriasi. Kaltinamasis A. G. parodė, kad į jį kreipėsi D. L., pareiškęs norą anksčiau laiko išsipirkti lizinguojamą automobilį. Jis patikėjo D. L., kuris už išperkamą anksčiau laiko automobilį pinigus žadėjo sumokėti tuoj pat. Tuo jis patikėjo, nes D. L. buvo atėjęs su rusakalbiu vyriškiu, kuris, kaip suprato, ir turėjo nupirkti automobilį. Kaltinamasis D. L. pripažino, kad jis kreipėsi į A. G., nes norėjo automobilį parduoti verslo partneriui Udilovui. Jis neigė, kad A. G. žadėjo atsiskaityti iš karto. Už tą automobilį ir toliau buvo mokama dalimis pagal pateiktas sąskaitas. Tik 2007 m. lapkričio 13 d. jam iš „Hansą lizingo" buvo nurodyta sumokėti likusią sumą ir jis tą pačią dieną davė nurodymą sumokėti likusią 58000 Lt sumą kuri, kaip vėliau paaiškėjo, buvo nurodyta per didelė.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ir po automobilio Lexus RX330 išregistravimo iš UAB „H.L" nuosavybės, UAB „S", nors ir vėluodamas, toliau mokėjo nustatytas mėnesio įmokas, o 2007 m. lapkričio 13 d. sumokėjo 58 118,24 Lt, taip įvykdydama visas prievoles, numatytas lizingo sutartyje Nr. LT036639 (2 t., 9 - 17 b. 1.).

Vertindamas prieštaringus tarpusavyje kaltinamųjų A. G. ir D. L. parodymus, teismas atsižvelgia į keletą reikšmingų parodymų vertinimui aplinkybių. A. G. parodė, kad jo pokalbį, kur D. L. žadėjo iš karto sumokėti visus pinigus už išperkamą automobilį, girdėjo darbuotoja R. E.. Tačiau teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja R. E. šių aplinkybių nepatvirtino. Be to, A. G., žinodamas, kad po automobilio išregistravimo iš UAB „H.L" nuosavybės, UAB „S" nesumokėjo iš karto visos likutinės išperkamo turto vertės, nesiėmė jokių priemonių prieš minėtą bendrovę ir apie tai neinformavo savo vadovybės, kuri tai, kad išrašytas Pabaigos aktas ir nesumokėta turto išpirkimo įmoka, sužinojo atsitiktinai tik 2007 m. lapkričio pradžioje ir apie tai informavo FNT tarnybą. Aukščiau cituotame UAB „H.L" 2007 m. lapkričio 9 d. pranešime Nr. 3388 FNTT Panevėžio apskrities skyriui, be kita ko, nurodyta, kad UAB „S" nesumokėjus Lizingo bendrovei turto išsipirkimo įmokos, lizingo sutartis Nr. LT036639 yra aktyvi, galiojanti, pagal šią lizingo sutartį siunčiamos sąskaitos apmokėjimui, o UAB „S" iki šiol už automobilį kas mėnesį moka turto išpirkimo įmokas (1 būtinas turto pasisavinimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis yra turto pavertimas savu neatlygintinai būtinas turto pasisavinimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis yra turto pavertimas savu neatlygintinai būtinas turto pasisavinimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis yra turto pavertimas savu neatlygintinai būtinas turto pasisavinimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis yra turto pavertimas savu neatlygintinai t., 4 b. 1.). Tokia padėtis, kai po pabaigos akto išrašymo ir likutinės turto vertės nesumokėjimo kiekviena iš sutarties šalių nereiškia viena kitai jokių pretenzijų ir tęsia anksčiau sudarytos sutarties sąlygų vykdymą rodo, kad tokie civiliniai santykiai buvo priimtini abiem šalims, tame tarpe ir UAB „H.L", juo labiau, kad šios sutarties vykdymas Lizingo bendrovei buvo naudingas finansine prasme. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių A. G. teiginius, kad po Pabaigos akto išrašymo, nesulaukus, A. G. teigimu, žadėtų visų pinigų už išperkamą automobilį, jis ne kartą ragino D. L. sumokėti iš karto visą pinigų sumą, atitinkančią likutinę automobilio vertę. Priešingai, nėra pagrindo netikėti D. L. parodymais, kad jo vadovaujamai bendrovei buvo reguliariai siunčiamos sąskaitos už lizinguojamą turtą, tame tarpe ir už automobilį Lexus RX330, kurias bendrovė apmokėdavo, o 2007 m. lapkričio 13 d. lizingo bendrovei nurodžius sumokėti visą likusią sumą, tas ir buvo padaryta. Tokį jo aiškinimą patvirtina ir teismui pateikti papildomi dokumentai, iš kurių matyti, kad pinigų sumas UAB „S" daugiau kaip metus laiko sumokėdavo po sąskaitų išrašymo ir tik paskutinė įmoka, atitinkanti likutinę automobilio vertę, padaryta anksčiau negu buvo išrašyta sąskaita (2 t., 59 - 89 b. 1.). Teisiamajame posėdyje ištirti duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad D. L. neatlygintinai pasisavino ar pasisavino bendrovės naudai svetimą turtą.

Nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą rodo sąlygos, susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena iš šalių sąmoningais neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį, sumenkina kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis (kasacinės nutartys 2K-7-198/2008, 2K-214/2008), tačiau nagrinėjamoje byloje tokių sąlygų nėra. Nors D. L. ir suvokė, kad Pabaigos aktas yra suklastotas, nes jame įrašyti duomenys apie tai, jog UAB „S" tinkamai ir pilnai sumokėjo visas numatytas įmokas ir kad Lizingo bendrovė perleidžia UAB „S" nuosavybės teisę į automobilį, neatitinka tikrovės ir šį suklastotą dokumentą pateikė VĮ „Regitra", tuo pagrindu perregistruodamas automobilį Lexus RX330 UAB „S" nuosavybėn, ko pasėkoje UAB „H.L" neteko lizingo sutarties garanto, bet, kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, kad D. L. būtų vengęs atsiskaityti pagal lizingo sutartį, t. y. siekęs turtą užvaldyti neatlygintinai.. Pagal bylos duomenis UAB „S", kurios direktorius buvo D. L., vykdė visus UAB „H.L" nurodymus kiek tai liečia lizingo sutartį Nr. LT036639. Iš kaltinamojo A. G., liudytojų R. P., A. M. parodymų matyti, kad nežymūs vėlavimai sumokėti periodines įmokas pagal sudarytą lizingo sutartį yra įprastas reiškinys, tik tokiu atveju yra skaičiuojamos palūkanos. Kadangi D. L. veikoje nėra būtino turto pasisavinimo, kaip nusikalstamos veikos, požymio - turto pavertimo savu neatlygintinai, D. L. ir UAB „S" iš kaltinimo pasisavinus svetimą turtą, o tuo pačiu ir A. G. iš kaltinimo, padėjus D. L. pasisavinti svetimą turtą, išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi BK 54 str. 1 d., 2 d. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamieji anksčiau neteisti.

Kaltinamasis A. G. iš buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai, neseniai sukūrė šeimą.

Kaltinamasis D. L. baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus.

Atsižvelgus į iš esmės teigiamas kaltinamųjų A. G. ir D. L. asmenybes bei į juridinio asmens teistumo nebuvimą, teismas mano, kad kaltinamiesiems skirtina švelniausia BK 300 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis - bauda. Nustatant baudų dydį, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamųjų A. G. ir D. L. veikų pobūdis nors ir skirtingas, tačiau veikų apimtis nėra didelė. Visiems kaltinamiesiems skirtinos baudos, mažesnės už galimų skirti baudų dydžių, numatytų BK 47 str. 3 d. 2 p. ir 4 d., vidurkius. Teismas įsitikinęs, kad šios bausmės atitiks bausmės paskirčiai, nurodytai BK 41 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 str. 2 d.,

NUSPRENDĖ:

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d., ir nubausti jį 25 MGL dydžio (1 MGL - 125 Lt), t. y. 3125 Lt bauda.

D. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą numatytą BK 300 str. 1 d., ir nubausti jį 30 MGL dydžio (1 MGL - 125 Lt), t. y. 3750 Lt bauda.

Juridinį asmenį - UAB „S" (įmonės kodas 248439710) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą numatytą BK 300 str. 1 d., ir nubausti jį 50 MGL dydžio (1 MGL - 125 Lt), t. y. 6250 Lt bauda.

Kardomąsias priemones A. G. ir D. L. - rašytinius pasižadėjimus neišvykti, iki nuosprendis įsiteisės, palikti nepakeistas.

A. G. iš kaltinimo pagal BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. L. iš kaltinimo pagal BK 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d., 183 str. 2 d. išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinį asmenį - UAB „S"iš kaltinimo pagal BK 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d., 183 str. 2 d. išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

PirmininkaujantysisArnoldas Šukaitis