Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, Aleksandro Samulevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutarties, kuria panaikintas Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus greičio matavimo sistemų administravimo grupės vyresniojo specialisto 2015 m. gegužės 4 d. nutarimas Nr. 39N-30060676-15, kuriuo A. V. paskirta 40 EUR dydžio bauda už padarytą pažeidimą, numatytą LR Administracinio teisės pažeidimo kodekso 131 straipsnio 4 dalyje, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus greičio matavimo sistemų administracinės grupės vyresniosios specialistė Stasė Stankevičienė 2015-05-04 nutarimu A. V. paskyrė 40 eurų dydžio baudą už tai, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 131 str. 4 d., o būtent: jis 2015 m. vasario 6 d. 8.45 val. Vilniuje, Laisvės pr. 79A, lipdamas iš sustojusios transporto priemonės „Toyota Avensis“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino ar nekliudo kitoms transporto priemonėms, ko pasėkoje buvo apgadintas iš galo važiuojantis automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, A. V. jį apskundė Vilniaus rajono apylinkės teismui.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-07-13 nutartimi panaikino skundžiamą 2015 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 39N-30060676-15 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaip keleivis atvyko automobiliu, kuris buvo vairuojamas kito asmens. Nors automobiliui sustojus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, lipdamas iš mašinos, kliudė atvažiuojantį automobilį, dėl ko automobilis buvo apgadintas, tačiau, sistemiškai analizuojant minėtą teisės normą, atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 131 straipsnio 4 dalį taikoma tik už pėsčiųjų sukeltą transporto priemonių turto sugadinimą, taip pat pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų nesilaikymą.

2015-05-15 Vilniaus apygardos teisme gautas Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, Aleksandro Samulevičiaus (toliau tekste – apeliantas) apeliacinis skundas, kuriuo prašoma pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-07-13 nutartį – Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus greičio matavimo sistemų administravimo grupės vyresniojo specialisto 2015 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 39N-30060676-15 palikti nepakeistą.

Teigia, kad apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja teismų praktikai.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. 2 d. reikalauja, kad, išnagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą organo (pareigūno) priimtame nutarime atsispindėtų bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas bei motyvuotas jų įvertinimas.

Konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė visų būtinų veiksmų, kad byla būtų išspręsta teisingai – neištyrė ir neįvertino visų bylai išspręsti teisingai būtinų aplinkybių ir, aiškindamas ATPK 131 str. 4 d. teisės normą traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, priėmė visiškai nepagrįstą sprendimą. Pažymėtina ir tai, jog apylinkės teismas, viena vertus, nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 131 straipsnio 4 dalį atsako ne tik pėstieji ir vadeliotojai, bet ir kiti asmenys, kurie naudojasi keliais, jeigu dėl jų padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo sugadintas (apgadintos) transporto priemonės, kroviniai, keliai ar kiti įrenginiai arba kitoks turtas, kita vertus, pasitelkęs neva sisteminį teisės normų aiškinimą, tvirtina, jog automobilyje esantys keleiviai ATPK 131 str. 4 d. teisės normos dispozicijoje kazuistiškai nėra nurodyti, todėl jie, nebūdami pėsčiaisiais ar vadeliotojais, negali atsakyti pagal šį straipsnį, net jeigu dėl jų kaltės buvo sugadintas ar apgadintas svetimas turtas. Toks teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti skundžiamą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.