Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus greičio matavimo sistemų administravimo grupės vyresniojo specialisto 2015 m. gegužės 4 d. nutarimas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus greičio matavimo sistemų administravimo grupės 2015 m. gegužės 4 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 131 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2015 m. vasario 6 d., apie 8.45 val., Vilniuje, Laisvės pr. 79 A, lipdamas iš sustojusios transporto priemonės „T. A.“ (duomenys neskelbtini), neįsitikino ar nekliudo kitoms transporto priemonėms, dėl to buvo apgadintas iš galo važiuojantis automobilis BMW (v. n. (duomenys neskelbtini) Šiais veiksmais A. V. pažeidė KET 52 punkto reikalavimus.

A. V. šį nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Skundžiama Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus greičio matavimo sistemų administravimo grupės 2015 m. gegužės 4 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir A. V. skundas netenkintas.

Apeliaciniu skundu A. V. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus greičio matavimo sistemų administravimo grupės 2015 m. gegužės 4 d. nutarimą.

Apeliantas skunde nurodo, kad KET nepažeidė, o ir pati nuobauda paskirta nesilaikant ATPK 7 straipsnio ir 256 straipsnių reikalavimų. Nurodo, kad nutarimas priimtas remiantis tik generalinio prokuroro D. Valio 2015 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 17.2-4180 prie kurio buvo pridėta tarnybinio patikrinimo medžiaga, kuri įvardinta kaip eismo įvykio medžiaga. Pažymi, kad tarnybinio patikrinimo ribos yra griežtai nustatytos prokuratūros veiklą reglamentuojančių norminių aktų ir tarnybinio patikrinimo medžiaga negalėjo būti pateikta kaip eismo įvykio medžiaga. Nurodo, kad Generalinio prokuroro raštas ir pateikta tarnybinio patikrinimo medžiaga neturi jokios juridinės ir įrodomosios reikšmės, nes neatitinka ATPK 255 straipsnio, kuriame imperatyvios nuostatos, kurios negali būti plečiamos.

Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi pareigūnė jokio papildomo tyrimo neatliko ir netenkino jo prašymo išreikalauti iš Generalinės prokuratūros šio nelaimingo atsitikimo darbe aktą.

Apeliantas teigia, kad skundžiamoje nutartyje nėra pasisakyta nė vienu jo skunde keltu klausimu ir nepaneigti skundo argumentai, kad Generalinis prokuroras negali specialiai rinkti įrodymus administracinei teisenai pradėti, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Nurodo, kad teismas aiškino administracinės bylos iškėlimo vadas ir pagrindus, kurių jis neginčijo.

Mano, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo tirtos ir vertintos reikšmingos bylai aplinkybės, o jo kaltė konstatuota išvardinant byloje esančius duomenis.

Be to, apelianto manymu, jo kaltės klausimas buvo išspręstas surašant eismo įvykio deklaraciją ir tai patvirtino UAB DK „PZU Lietuva“ atliktas tyrimas (b. l. 80-85).

Lietuvos kelių policijos tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo netenkinti A. V. skundo. Atsiliepime nurodo, kad Tarnybos pareigūnai pradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, įvertinę 2015 m. balandžio 10 d. gautą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros surinktą medžiagą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo ir nustatę, kad surinktoje medžiagoje yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad A. V. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 52 punkto reikalavimų ir dėl to buvo apgadinti du automobiliai.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ATPK 259 straipsnio 1 dalį, išskyrus šiame kodekse nustatytus atvejus, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas arba visuomeninės organizacijos atstovas surašo protokolą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas laikytinas svarbiu procesiniu dokumentu, kuriuo ir pradedama administracinio teisės pažeidimo teisena. Jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios reikšmingos nagrinėjant bylą. Taip pat teisę iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą turi teismas (teisėjas) ir prokuroras (ATPK 262 straipsnio 8 dalis, 255 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. V. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyriuje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl jo veiksmų 2015 m. vasario 6 d. įvykusio eismo įvykio metu, remiantis 2015 m. vasario 10 tarnybiniu pranešimu Nr. 17.9-518 „Dėl prokuratūros tarnybinio automobilio apgadinimo“, kuriame buvo nurodyta, kad A. V., išlipdamas iš automobilio, nepastebėjo atvažiojančios kitos transporto priemonės ir kliudė ją durelėmis. Tarnybinio patikrinimo metu, aiškinantis 2015 m. vasario 6 d. eismo įvykio aplinkybes, buvo vertinama ar A. V. veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti Prokuratūros įstatymo ar Prokurorų etikos kodekso nuostatas. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2015 m. kovo 12 d. surašyta išvada, kurioje konstatuota, kad A. V. veiksmus yra pagrindas vertinti kaip neatsargius, tačiau nėra pakankamai patvirtinančių duomenų, kad A. V. bandęs neatsargiai išlipti iš neleistinoje vietoje sustojusio tarnybinio automobilio, padarė tarnybinį pažeidimą. Taip pat nustatyta, kad ne tik automobilio vairuotojo G. K., bet ir A. V. veiksmai yra priežastiniame ryšyje su prokuratūrai padaryta materialine žala. Nustačius, kad A. V. galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių 52 punkto ir 148 punkto reikalavimus ir tai, kad KET pažeidimų tyrimas nepriklauso tarnybinį patikrinimą atliekančio tikrintojo kompetencijai nuspręsta informuoti Generalinį prokurorą apie tai, kad minėti A. V. veiksmai turi administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 131 straipsnio 4 dalyje požymius (b. l. 4-7). Tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu 2015 m. balandžio 7 d. Generalinis prokuroras raštu kreipėsi į Lietuvos kelių policijos tarnybą su prašymu įvertinti 2015 m. vasario 6 d. eismo įvykio aplinkybes, pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną ir spręsti dėl administracinių poveikio priemonių taikymo (b. l. 48). Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus greičio matavimo sistemų administracinės grupės Vyresnysis specialistas S. S. 2015 m. gegužės 4 d. A. V. surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą nubausti A. V. pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį (b. l. 50, 51).

Apygardos teismas nesutinka su apelianto teiginiu, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jam surašytas neteisėtai. Pažymėtina, kad norint iškelti ar kitaip pradėti administracinės teisės pažeidimo bylą turi būti konstatuoti bylos iškėlimo vados ir pagrindas. Bylos tyrimo pradėjimo vada yra ta informacija, kurioje yra duomenys apie padarytą administracinės teisės pažeidimą. Vienas iš pagrindų pradėti bylos tyrimą gali būti informacija, gauta iš teisėsaugos institucijų, kitų valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų, visuomeninių organizacijų ir kitokių panašių subjektų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartis byloje Nr. N-575-1253-10). Būtent šiuo pagrindu, įvertinus Generalinės prokuratūros pateiktą medžiagą ir pradėta administracinė teisena A. V.. Tuo tarpu tai, kad Generalinio prokuroro 2015 m. balandžio 7 d. rašte (b. l. 48) nurodyta, kad pridedama eismo įvykio medžiagos, o ne tarnybinio patikrinimo medžiagos kopija, vertinama kaip klaida, nesudaranti pagrindo išvadai, kad administracinė teisena pradėta ATPK 255 straipsnio pagrindu. ATPK 255 straipsnyje numatyta, kad prokuroras turi teisę pareiškimu ar nutarimu kreiptis į rajono (miesto) apylinkės teismą iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl veikų, numatytų šio kodekso 187¹ straipsnyje (Teisėtų prokuratūros pareigūno reikalavimų nevykdymas), taip pat turi teisę iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, kai buvo atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą ar baudžiamoji byla buvo nutraukta. Minėta, kad nagrinėjamu atveju administracinė teisena pradėta įvertinus Generalinio prokuroro pateiktą tarnybinio patikrinimo medžiagą, kuri buvo surinkta tarnybinio patikrinimo metu iki išvados parengimo ir ne tiriant administracinį teisės pažeidimą, o atliekant A. V. tarnybinį patikrinimą, vertinant ar jis nepažeidė Prokuratūros įstatymo ar Prokurorų etikos kodekso nuostatų.

Kaip matyti, išvados dėl tarnybinio patikrinimo A. V. neskundė, ji yra galiojanti. Visa tai rodo, kad administracinė teisena A. V. pradėta nepažeidžiant ATPK nuostatų.

Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad jis pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį nubaustas nepagrįstai.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį užtraukia šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Pažymėtina, kad pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir būtent šis pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. tarp tokio asmens padaryto KET pažeidimo ir minėtų pasekmių turi būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys, kuris yra vienas iš privalomų šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių. Taip pat turi būti nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė ATPK 131 straipsnio 1 dalyje numatytas asmuo. Taigi ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo subjektas nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad administracinę atsakomybę pagal šią dalį užtraukia „pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių dviračius, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas <...>“.

Kaip nustatyta iš bylos duomenų, A. V. naudojosi keliu, todėl jis yra tinkamas subjektas pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis pažeidė KET 52 punkto reikalavimus. Skundžiamame nutarime taip pat padaryta išvada, kad A. V. pažeidė ir KET 148 punkto reikalavimus.

KET 52 punkte numatyta, kad iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams. KET 148 punktas numato, kad draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų ar kliudo kitiems eismo dalyviams. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, A. V. iš sustojusio tarnybinio automobilio lipo per dešinės pusės galines automobilio dureles, iš važiuojamosios dalies pusės, neįsitikinęs ar nekliudo kitiems eismo dalyviams ir atidarytomis durelėmis kliudė iš galo atvažiavusį automobilį, todėl KET 52 ir 148 punktų reikalavimus jis pažeidė.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 50), tarnybinį automobilį vairavusio G. K. rašytinių paaiškinimų (b. l.9, 21), apelianto rašytinio paaiškinimo (b. l. 36), tarnybinio patikrinimo išvadoje užfiksuotų kartu važiavusios T. H. paaiškinimo (b. l. 5), eismo įvykio deklaracijos (b. l. 18), fotolentelės (b. l. 20), automobilio BMW apgadinimų (b. l. 81), liudytojos E. Z. parodymų teisme (b. l. 91), paties apelianto parodymų teisme (b. l. 110) matyti, kad eismo įvykis kilo, kai G. K. vairuojamas tarnybinis automobilis sustojo įvažiavime į automobilių aikštelę, važiuojamosios dalies kairėje pusėje, priešais Vilniaus miesto apylinkės teismo pagrindinį įėjimą, prie pat Vilniaus miesto apylinkės teismo laiptelių, šaligatvis buvo kairėje automobilio pusėje. A. V. sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės dešinėje pusėje ir sustojus automobiliui lipo per dešinės pusės keleivio dureles iš važiuojamosios kelio dalies pusės. Taigi sustojusio automobilio dešinėje pusėje buvo važiuojamoji kelio dalis, todėl, teismo vertinimu, A. V. lipdamas iš tarnybinio automobilio nurodytoje vietoje, per dešinės pusės keleivio dureles iš važiuojamosios kelio dalies pusės, galėjo numatyti, kad iš automobilio užpakalio gali atvažiuoti kita transporto priemonė, kuri galės apvažiuoti sustojusį automobilį tik iš dešinės pusės ir, kad tokiu būdu atidarytos automobilio dešinės pusės durelės gali sukelti pavojų ir kliudyti kitoms transporto priemonėms. Be to, iš T. H. paaiškinimo matyti, kad išlipti saugiai per galines kairės pusės keleivio dureles, kliūčių nebuvo. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad A. V. pažeidė KET 52 ir 148 punkto reikalavimus ir būtent A. V. nuspręsdamas išlipti iš važiuojamosios dalies pusės ir atidarydamas automobilio dureles, sukėlė pavojų eismo saugumui bei kliudė kitiems eismo dalyviams.

Apygardos teismas pabrėžia, jog pirmiau aptartų išvadų nepaneigia ir tai, kad eismo įvykio vietoje užpildytos eismo įvykio deklaracijos pagrindu eismo įvykis buvo pripažintas draudiminiu ir nukentėjusiajai šaliai išmokėta draudimo išmoka. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nustatyto transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Eismo įvykio deklaracijos sąvoka apibrėžta šio įstatymo 2 straipsnio 4 punkte, tai eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų (toliau – eismo įvykio dalyvis) eismo įvykio vietoje užpildyta ir pasirašyta forma, kurioje fiksuojamas eismo įvykio faktas, aprašomos aplinkybės ir braižoma schema. Transporto priemonės valdytoju įvardinamas asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę (šio įstatymo 2 dalies 17 punktas). Nagrinėjamu atveju A. V. buvo keleivis, būtent dėl kurio neatsargių veiksmų ir įvyko eismo įvykis, todėl minėto įstatymo nuostatos jam netaikomos.

Pažymėtina ir tai, kad įrodymų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų neabejotinoms išvadoms dėl asmens kaltės padaryti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl A. V. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą ir tai patvirtinančių įrodymų pakankamumo. Taip pat pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo medžiaga A. V. kaltei pagrįsti, vadovautasi pagrįstai, nes joje nustatytos aplinkybės sutampa su teisme apklaustos liudytojos E. Z. parodymais teisme ir paties A. V. paaiškinimu. A. V. eismo įvykio aplinkybių vertinimas, kad eismo įvykis įvyko dėl neatidaus E. Z. vairavimo, - yra subjektyvi apelianto nuomonė, kuri prieštarauja aukščiau nustatytiems faktams.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė teisės normas ir pagrįstai paliko Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus greičio matavimo sistemų administravimo grupės vyresniojo specialisto 2015 m. gegužės 4 d., nutarimą nepakeistą, todėl A. V. skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.