- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- PK-950-966/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00048-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, spręsdama pareiškėjo V. V. (toliau – pareiškėjas) privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas prašo pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka, pripažinti P. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 154 straipsnio 1 dalį, pripažinti jį nukentėjusiuoju, civiliniu ieškovu ir priteisti jam simbolinį 1 eurą, bylą nagrinėti ne Kauno apylinkės teisme, kadangi P. M. sutuoktinė D. M. yra buvusi Kauno apylinkės teismo teisėja.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad P. M. paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, pakertančią pasitikėjimą jo asmeniu, t. y. būdamas atsakovu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tuometiniame Kauno rajono apylinkės teisme ((duomenys neskelbtini), Kaunas) 2012 m. rugsėjo 10 d,. apie 13.10 min. P. M. viešai apšmeižė V. V., nes tvirtino: 1) „R., V. V. paprašytas, nors nedalyvavo ir melagingai liudijo administracinėje byloje“; 2) „pasiėmęs nutarimą paskaičiau, kad V. V. buvo R. pasikvietęs melagingai liudyti toje byloje“; 3) „M. V. yra sakęs: „tu pamatyti, kas tau bus““; 4) „Prieš pat posėdį Kauno rajono apylinkės teisme buvo V. V. ir dar kažkoks žmogus, kuris į mane žiūrėjo ir sakė: „Tu man skolingas, tu man skolingas“ – V. jam liepė įsižiūrėti į mane, kad mane galėtų atpažinti“. Pareiškėjas nurodo, kad jis dalyvauja visuomeninėje, politinėje veikloje, todėl jam labai svarbi visuomenės nuomonė apie jį, tačiau P. M. jį viešai apšmeižė, nes jis niekada neprašė R. melagingai liudyti administracinėje byloje, to nėra užfiksuota jokiame nutarime. Jis niekada nėra grasinęs P. M.: „Tu pamatysi, kad tau bus“ ir niekada nėra liepęs jokiam žmogui įsižiūrėti į P. M.. Dėl grasinimų P. M. į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Su piliečiu A. R. jis visiškai nėra susijęs, civilinė byla buvo nagrinėjama dėl A. R. bei P. M. skolos santykių, į kurią jis nebuvo kviestas liudytoju. P. M. teiginiai yra konstatuojamojo pobūdžio informacija, pateikta kaip objektyviai egzistuojantys faktai, neparemti jokiais faktais, t. y. P. M. tyčia, sąmoningai, sąmoningai, teisėjos neklausiamas, būdamas teisininkas ir žinodamas atsakomybę, paskleidė apie jį žeminančius teiginius. Tuo metu vyko keli ikiteisminiai tyrimai, kuriuose figūravo P. M., o V. V. turėjo nukentėjusiojo bei liudytojo statusą, tai žinodamas P. M. skleidė jį žeminančią informaciją, siekdamas pakirsti jo, kaip liudytojo, nukentėjusiojo statusą. P. M. paskleista informacija tapo žinoma teisėjai A. L., posėdžio sekretorei V. D., pil. A. R., sekretorei V. S., teisėjui D. R., kitiems teismo ir raštinės darbuotojams. Šmeižtas padarė žalą jo sveikatai, paaštrėjo chroniškos širdies ir kraujagyslių ligos.
Dėl bylos perdavimo kitam teismui
Vadovaujantis BPK XVII skyriuje numatytomis bendrosiomis bylų teismingumo nuostatomis, baudžiamoji byla Nr. PK-950-966/2017, kurioje P. M. privataus kaltinimo tvarka kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu, teisminga Kauno apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Kaip jau minėta, pareiškėjas skundu, be kita ko, prašė perduoti bylą kitam, ne Kauno apylinkės teismui, kadangi asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, sutuoktinė D. M. yra buvusi Kauno apylinkės teismo teisėja.
Sprendžiant, ar yra pagrindas tokį prašymą perduoti Kauno apygardos teismui, būtina pažymėti, kad BPK tiesiogiai iš viso nenumato galimybės (proceso dalyvio teisės) šalinti nuo bylos nagrinėjimo visą teismą kaip jurisdikcinę, teisinius ginčus ir bylas nagrinėjančią instituciją. Vadovaujantis BPK nuostatomis, proceso dalyviai gali reikšti nušalinimą tik konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui, kuris tik pats, o ne kitas teisėjas, teismo pirmininkas ar aukštesniojo teismo pirmininkas, ir gali priimti sprendimą dėl pareikšto nušalinimo (BPK 59 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju byla yra paskirta teisėjai Jurgai Vasiliauskienei. Pažymėtina, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą (nešališkumas subjektyviąja prasme) ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui (nešališkumas objektyviąja prasme).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas teisėja J. Vasiliauskiene, nenurodė nei vienos iš BPK 58 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose ar BPK 58 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, galinčių rodyti, kad teisėja negalėtų dalyvauti šiame procese. Teisėja J. Vasiliauskienė P. M. sutuoktinės D. M. nepažįsta, niekada nėra dirbusi su ja vienoje įstaigoje, D. M. teisėja nebedirba jau keletą metų, todėl teisėjai J. Vasiliauskienei nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantys asmenys, nei kiti teisėjai, taip pat ir teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir (ar) reikalauti priimti konkretų sprendimą ir (ar) pasiteisinti dėl bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų įvertinimo ir (ar) priimto procesinio sprendimo. Priešingu atveju būtų pažeistas teismo ir teisėjo nepriklausomumo bei nešališkumo principas. Pareiškėjas šiuo atveju nepateikė iš viso jokių duomenų, kad buvusi teisėja D. M. kokiu nors būdu darytų įtaką teisėjai J. Vasiliauskienei priimti vienokį ar kitokį sprendimą, todėl, asmens kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymu šeimos santykiai su buvusia teisėja, patys savaime nėra kliūtis nagrinėti bylą teisėjai J. Vasiliauskienei.
Pažymėtina, kad BPK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamosios bylos perdavimą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, numatyti tik išimtiniai atvejai, kada byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui - t. y. siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus. Tuo tarpu pareiškėjo skunde nenurodyta jokių svarbių priežasčių, dėl kurių Kauno apylinkės teismas negalėtų objektyviai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamosios bylos. Tokį prašymą pareiškėjas sieja tik su jau minėtu faktu dėl D. M. ankščiau užimtų pareigų teisme, tuo leisdamas suprasti, kad šiame teisme tokiu atveju nebėra teisėjų, galinčių išnagrinėti šią bylą nešališkai. Iš tiesų, esant tokiai situacijai, kai visi šio teismo teisėjai, vadovaujantis BPK 59 straipsnio 3 dalyje, patys nusišalintų nuo šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo, įskaitant ir šiuo metu bylą nagrinėjančią teisėją J. Vasiliauskienę, būtų pagrindas manyti, kad siekiant užtikrinti teisingumo interesus, turėtų būti sprendžiamas tokios bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui klausimas ir dėl to byla tokio klausimo išsprendimui turėtų būti perduodama Kauno apygardos teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui. Tačiau nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjančiai teisėjai J. Vasiliauskienei nenusišalinus nuo šios bylos nagrinėjimo ir nesant nustatyta jokios kitos išimtinės būtinybės bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, perduoti nagrinėti kitam teismui, skunde nurodytas argumentas, kuriuo remiantis prašoma baudžiamąją bylą perduoti nagrinėjimui kitam teismui, nesudaro pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme teisėjai J. Vasiliauskienei bus neužtikrinti svarbūs valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesai. Todėl šis pareiškėjo prašymas atmestinas.
Dėl privataus kaltinimo bylos pradėjimo
Privataus kaltinimo bylos procesą pradėti atsisakytina.
Atsisakymas pradėti privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412¹ straipsnyje. BPK 412¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nebuvimas reiškia, kad 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką; 2) arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika; 3) buvo įvykis be niekieno kaltės: nelaimingas atsitikimas, teisinio gėrio pažeidimas dėl gamtos jėgų ir kt.
BPK 412 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog skunde, be kitų duomenų, taip pat turi būti nurodyta: nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.
Taigi, teisėjas pagal pateiktą privataus kaltinimo skundą ir prie jo pridėtą medžiagą sprendžia, ar skundas atitinka įstatymo reikalavimus, ar pagal skunde dėstomus duomenis gali būti pradėtas privataus kaltinimo bylų procesas.
Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas inter alia privataus kaltinimo bylos procesas gali būti pradėtas tik tuomet, kai veika, dėl kurios pateikiamas skundas, atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. Taigi, nusikalstamos veikos sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – pavojinga veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas baudžiamojo proceso pradėjimui ir asmens patraukimui baudžiamojon atsakomybėn.
Nagrinėjamu atveju privataus kaltinimo skunde nurodoma, kad P. M. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Pagal BK 154 straipsnio, numatančio baudžiamąją atsakomybę už šmeižimą, 1 dalį atsako tas, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo veikia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo.
Be to, pažymėtina, jog tam, kad asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybė už šmeižimą, jo veiksmuose turi būti nustatyta tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų požymių, apibūdinančių veiką kaip nusikalstamą, visuma. Pagal BK 154 straipsnio 1 dalies dispoziciją būtinas šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis yra informacijos paskleidimas. Šio požymio nustatymas veikos, kaip nusikalstamos, kvalifikavimui, turi esminę reikšmę, kadangi tik paskleista informacija gali sukelti neigiamus padarinius, t. y. paniekinti, pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.
Paskleistomis laikomos žinios: paskelbtos per visuomenės informavimo priemones – knygas, laikraščius, žurnalus, biuletenius ar kitus leidinius, televizijos, radijo programas, kino ar kitą garso ar vaizdo studijos produkciją, informacijos agentūros pranešimus, elektroninėmis priemonėmis platinamus pranešimus, praneštos vienam ar daugeliui asmenų pokalbio metu, viešuose pasisakymuose, per atvirlaiškius, telegramas, dokumentus, išdėstytos tarnybinėse charakteristikose bei paskelbtos kitu būdu žodine, rašytine ar kita materialia forma. Kiekvienu atveju, nustatant, ar buvo žinių paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar tos žinios tapo žinomos trečiajam asmeniui.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo, parodymų) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, prokurorams, teisėjams ir kitiems asmenims) dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešta tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimo, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2015 ir kt.).
Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjo nurodyti, jo vertinimu, neatitinkantys tikrovės ir jį žeminantys bei pakertanti pasitikėjimą juo teiginiai tapo žinomi tik civilinę bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjai A. L., posėdžio sekretorei V. D.) ir, galimai, proceso šaliai, t. y. ieškovui A. R., kuris skunde minimame teismo posėdyje nedalyvavo. Nors skunde nurodyta, kad teiginiai tapo žinomi ir teismo posėdžių sekretorei V. S. bei teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui D. R., tačiau pažymėtina, kad šie teismo darbuotojai paties V. V. prašymu jam pateikė minėto teismo posėdžio protokolo kopiją, t. y. apie teiginius sužinojo atlikdami savo tiesiogines pareigas.
Vertinant šias skunde nurodytas aplinkybes, spręstina, kad P. M. veiksmuose nebuvo būtinojo jam pareiškėjo inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymio – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo.
Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015).
Skundo kontekste būtina įvertinti ir tai, kad, kaip galima spręsti iš skundo, tarp pareiškėjo ir P. M. yra susiklostę ilgalaikiai konfliktiniai santykiai, pareiškėjas nurodė, kad buvo iškeltos ne viena baudžiamoji byla privataus kaltinimo tvarka, ką patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys. Esant konfliktiškiems santykiams, asmenys neretai išsako neigiamą nuomonę apie kitą asmenį, tačiau tokia aplinkybė pati savaime negali reikšti, kad objektyviai buvo padaryta pavojinga veika, atitinkanti nusikalstamos veikos, numatytos BK154 straipsnio 1 dalyje, požymius. Konfliktiškų santykių kontekste, privataus kaltinimo skunde pareiškėjo nurodyti galimai P. M. išsakyti teiginiai gali būti įvertinti šiuo konkrečiu atveju tik kaip neetiškas, nepriimtinas pasisakymas, neigiama nuomonė apie pareiškėjo asmenį, tačiau tokie žodžiai nepripažintini informacija BK 154 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi jie nebuvo grindžiami jokiais faktais ar kitokiais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad P. M. galimai išsakyti žodžiai apie pareiškėją nebuvo pavojingi BK 154 straipsnio prasme, kas reiškia, kad minėtuose P. M. veiksmuose nėra dar vieno objektyvaus šios nusikalstamos veikos požymio - pavojingos veikos.
Pažymėtina ir tai, kad ne kiekvienas priešingas teisei elgesys yra vertinamas kaip nusikalstama veika. Kasacinėje praktikoje, remiantis konstitucine jurisprudencija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai), nuolat akcentuojama, jog kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.). Šiuo atveju, pareiškėjas, manantis, jog buvo paskleisti jo garbę ir orumą žeminantys duomenys, savo teises gali ginti remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje numatytais būdais.
Nagrinėjamu atveju nustačius aiškią aplinkybę, numatytą BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurios baudžiamasis procesas iš viso negali būti pradėtas, tai yra, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, kuria pareiškėjas kaltina P. M., todėl privataus kaltinimo bylos procesą atsisakytina pradėti BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412¹, 440 straipsniais,
nutaria:
Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjo V. V. skundą, kaltinant P. M. nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.