Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), kolegijos teisėjų Remigijaus Armino ir Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjos AB „Biofuture“ atstovui advokatui D. B. , atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei E. L. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Biofuture“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl 2010-12-31 sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja AB „Biofuture“ skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2010-12-31 sprendimą Nr. (10.3)-LV4-6685 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo koregavimo“, įpareigoti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą koreguoti AB „Biofuture“ TIPK leidimo Nr. (11.2) 38-50/2006 lentelę Nr. 29, nustatant leidžiamų išmetimų vandens telkinio ribines apkrovos reikšmes pagal Aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. D1-515 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo 11.6 punktą, nustatant koncentracijos norma vidutinis metinis DLK yra lygus upės foninis BDS₇ + didžiausias leidžiamas išvalymo laipsnis BDS₇ ? 12 mg/1O₂, nes skundžiamu sprendimu AB „Biofuture“ nustatytos leidžiamos vandens telkinio apkrovimo normų galimos koncentracijos prieštarauja esminiams gamtosaugos institucijų veiklos principams bei pažeidžia Lietuvos Respublikos aplinkos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytus leidžiamus ūkinės veiklos objektų eksploatavimo nustatytus gamtos apsaugos normatyvus ir standartus.

Pažymi, kad pareiškėjai nuo 2006 m. rugsėjo mėn. 1 d. ne kartą buvo koreguotas TIPK leidimas. Pagal pareiškėjai išduotus TIPK leidimo atnaujinimus Klaipėdos RAAD nustatydavo labai skirtingų dydžių leidžiamos vandens telkinio apkrovos koncentracijų reikšmes. Pareiškėjai suteikto TIPK leidimo atnaujinimai buvo vykdomi išimtinai atsakovės iniciatyva. Tokie Klaipėdos RAAD priimti sprendimai dėl leidžiamų vandens telkinio apkrovos koncentracijos nustatymo, akivaizdžiai sukelia pareiškėjai teisinį neapibrėžtumą.

Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario mėn. 3 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A662-7 84/2010), pažymi, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas apima valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t.y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Teisinio saugumo principas - vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

Mano, kad Klaipėdos RAAD, būdamas viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimus, privalo nepažeisti teisėtų pareiškėjos lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų, o Klaipėdos RAAD 2010-12-31 priimtas sprendimas Nr. (10.3)-LV4-6685 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo koregavimo" ne tik pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius, bet ir Klaipėdos RAAD nustatytas leidimas upės apkrovimo koncentracijai, praktiškai visais atvejais negali būti įgyvendinamas ir užtikrinamas.

Pažymi, kad pagal LR Aplinkos apsaugos ministro 2002-07-10 įsakymą Nr. 362 „Dėl vandens telkinių suskirstymo" Šyšos upė yra priskirta lašišinių žuvų telkiniui. LR Aplinkos apsaugos ministras 2005 gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-633 patvirtinto „Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų aprašą". Aprašo 1 punkte numatyta, kad paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų aprašo paskirtis - nustatyti vandens kokybės rodiklių ribines vertes. Nurodytas aprašas numato, kad lašišinių žuvų vandens telkinio leidžiamas ribinis BDS₇ rodiklis yra ? 4 (mg/l O₂,), suspenduotų medžiagų rodiklis ? 25 mg/l.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintų „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių" 11 punktas numato, kad išduodant leidimus ir nustatant leidimo sąlygas asmens veikla vertinama ir pagal vieną iš nustatytų principų, t.y. veikla neturi būti sukeliama didelė tarša ir pažeidžiamos nustatytos aplinkos kokybei normos bei kiti reikalavimai.

Akivaizdu, kad skundžiamu Klaipėdos RAAD sprendimu nustatytos vandens telkinio galimo apkrovimo koncentracijos neatitinka tokiam vandens telkiniui (lašišinių žuvų) nustatytų aplinkos apsaugos normų reikalavimų, todėl Klaipėdos RAAD Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Taršos integruotos prevencijos kontrolės leidime Nr.(11.2)-38-50/2006 nustatyta, kad sąlyginai švarių nuotekų, išleidžiamų į Šyšos upę per išleistuvus Nr. 3 ir Nr. 5 BDS₇ turi būti lygus BDS₇ koncentracijai aukščiau AB „Biofuture" Šyšos upėje + BDS₇ nustatymo metodo nurodyta paklaida. Išleidėjų Nr. 3 ir Nr. 5 skendinčių medžiagų kiekis taip pat turi būti lygus skendinčios medžiagos koncentracija aukščiau AB „Biofuture" Šyšos upėje + skendinčios medžiagos nustatymo metodo nurodyta paklaida. Dar 2010 m. balandžio mėnesį gavusi tokį koreguotą TIPK leidimą, Pareiškėja 2010 gegužės mėn. 3 d. raštu Nr. 184, o vėliau ir 2010 m. spalio mėn. 20 d. raštu Nr. 405 paaiškino Klaipėdos RAAD, kad negalės užtikrinti per išleistuvus Nr. 3 ir Nr. 5 į Šyšos upę išleidžiamų vandenų nustatytų koncentracijų lygybės, nes visais atvejais išleidžiamo upės vandens sudėties elementai nesutaps su paimto iš upės vandens sudėties elementais, kadangi aušinimo proceso trukmė yra ganėtinai ilga ir kontrolinio matavimo metu visada bus gaunami skirtingi rezultatai. Taip pat pareiškėja nurodė, kad būtina įvertinti tai, jog upės vandens mėginių paėmimai faktiškai vykdomi iš skirtingų vietų (upės vandens paėmimas gamybos procesų įrengimų šaldymui vyksta upės dugne, o foninis upės vandens mėginys imamas nuo dešiniojo upės kranto). Be to dažni atvejai, kuomet analogiškai paimtų vandens mėginių laboratorijos pateikti tyrimų rezultatai būna labai skirtingi.

Pareiškėja 2010-10-25 raštu Nr. 408 kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija su prašymu leisti koreguoti TIPK leidimo Nr. (11.2) 38-50/2006 V skyrių „Vandens paėmimas, vartojimas, tiekimas", VII skyrių „Teršalų išleidimas su nuotekomis į aplinką ir (arba) kanalizacijos tinklus" pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo Reglamentu (aktuali redakcija galiojanti nuo 2010 m. gegužės 23 d.) nustatytą ne didesnį leidžiamų išvalymo laipsnį kaip nustatytą šio Reglamento 2 lentelėje.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija 2010-11-22 raštu Nr. (19.2)-D8-1090 informavo AB „Biofuture", kad Ministerijos nuomone, normatyvai įrenginiu aušinimo naudojimo vandens išleidimui objektyviausia galėtų būti nustatomi įvertinus foninės Šyšos upės taršos svyravimą ir įrenginiu aušinimui naudojamo vandens užterštumo kitimą dėl technologiniu aušinimo proceso ypatybių (pvz.: aušinimo vandens užsistovėjimo sistemoje). Ministerija siūlė sudaryti tokių tyrimų programą ir ją suderinti su Klaipėdos RAAD.

AB „Biofuture" kreipėsi į doc. A. B. M. su prašymu apibendrinti turimus Pareiškėjos tyrimų duomenis ir pateikti savo išvadas dėl Šyšos upės apkrovos nustatymo metodo ir galimo apkrovos dydžio. Apibendrinęs esamus Šyšos upės fono ir išleistuvų Nr. 3 ir Nr. 5 vandens mėginių tyrimų duomenis, doc. A. B. M. ekspertizėje konstatavo, kad paimtas iš Šyšos ir panaudojus išleidžiamas atgal į upę vanduo yra mažai užterštos nuotekos. Ekspertizės išvadose nustatyta, kad skaičiuojant leidžiamą išleisti mažai užterštų nuotekų koncentraciją būtina įvertinti labai kintama upės vandens užteršimų ir aušinimo vandens užteršimų dėl kintančiu jo rodikliu, priklausančių nuo temperatūrinio režimo aušinimo sistemoje. Išvadose nustatyta, kad leidžiama išleisti nuotekų koncentracijos norma turi būti skaičiuojama pagal Aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymą Nr.Dl-515 ,.Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo" pakeitimo, paragrafą Nr.11.6, t.y. vidutinis metinis DLK yra lygus upės foninis BDS₇ + didžiausias leidžiamas išvalymo laipsnis BDS₇ ? 12mg/lO₂.

Akivaizdu, kad pagal nurodytą ekspertizės išvada patvirtina, kad pareiškėjai atsakovės sprendimu nustatytos paskutinio koreguoto TIPK leidimo sąlygos tokios, kad jos niekada negalės būti visa apimtimi įgyvendintos dėl priežasčių nurodytų Ekspertizės akto 1 -5 punktuose.

LR Geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad nuotekos - tai buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas arba perteklinis (kritulių, paviršinis, drenažinis ar pan.) vanduo, kurį jo turėtojas, naudodamasis nuotekų tvarkymo infrastruktūra, išleidžia į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Papildomai gamybos nuotekų sąvoka yra pateikta LR Aplinkos ministro 2006-05-16 įsakymu Nr. D 1-236 patvirtinto „Nuotekų tvarkymo reglamento" 5.5. punkte, kuris numato, kad gamybinės nuotekos - dėl gamybos ar kitos komercinės veiklos (viešojo maitinimo, skalbimo, valymo paslaugų teikimo, viešųjų tualetų, prekybos centrų ar pan.) susidarančios nuotekos. Gamybinėms nuotekoms priskiriamos ir nuotekos (išskyrus buitines nuotekas), kurių užterštumas pagal BDS₇ viršija 500 mg/l, o užterštumas prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis bei pavojingomis medžiagomis, nurodytomis 2 priedo A ir Bl dalyse, viršija šiame Reglamente bei kituose teisės aktuose šioms medžiagoms nustatytas DLK į gamtinę aplinką, ir/arba užterštumas pavojingomis medžiagomis, nurodytomis 2 priedo B2 dalyje, viršija DLK į nuotakyną. Akivaizdu, kad pagal teisės aktuose pateiktus apibūdinimus pareiškėjos per gamybos aušinimo sistema išleidžiamas panaudotas Šyšos vanduo yra ne kas kita, o būtent gamybinės nuotekos. Todėl atsakovė negrįstai sprendime nurodė, kad doc. A. B. M. ekspertizės išvadoje nėra įrodymų, kokiu pagrindu aušinimui naudojamą vandenį priskirti gamybinėms nuotekoms.

Pažymi, kad atsakovė sprendime atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr.D 1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo" 2 lentelėje nurodytos užterštumo normos taikomos valomoms komunalinėms /buitinėms nuotekoms, o biocheminio ir cheminio deguonies suvartojimo didžiausios leistinos koncentracijos taikos valytoms gamybinėms nuotekoms. Nesutikdama su tokiu atsakovo nurodytu motyvu, nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D 1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 11.6. punkto nuostatas, jeigu pagal 11.2, 11.3, 11.4 arba 11.5 punktus konkrečiam priimtuvui apskaičiuota priimtina teršalo koncentracija nuotekose yra mažesnė už 2 lentelėje nurodyta vidutinę metinę DLK, turi būti taikomos (leidime, projekte ar pan. nustatant LK) pagal 11.2, 11.4 arba 11.5 punktus apskaičiuotos (konkrečiam priimtuvui priimtinos) koncentracijos. Nustatant reikalavimus buitiniu arba komunaliniu nuotekų išleidimui, LK negali būti griežtesnė už 2 lentelėje nustatytą didžiausią išvalymo laipsnį. Taip pat LT negali viršyti pagal 11.2, 11.3 arba 11.5 apskaičiuotos priimtinos priimtuvui apkrovos, išskyrus atvejus, kai buitinių ar komunalinių nuotekų išleidimui LK nustatyta lygi 2 lentelėje nustatytam didžiausiam išvalymo laipsniui. Tokia formuluotė reiškia, kad buitinių arba komunalinių nuotekų išleidimui, leidžiamas koncentracija visais atvejais negali būti griežtesnė už 2 lentelėje nustatytą didžiausią išvalymo laipsnį, o visoms kitoms nuotekoms didžiausia leidžiama koncentracija turi būti nustatoma pagal Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytas formules (11.2, 11.4 arba 11.5 punktai).

Teismo posėdžio metu pareiškėjo AB „Biofuture“ atstovas advokatas D. B. prašo patenkinti skundo reikalavimus jame išdėstytais motyvais.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą ( b.l. 121), kuriuo prašo teismo pareiškėjo AB „Biofuture“ skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2010-12-31 sprendimą Nr. (10.3)-LV4-6685 palikti nepakeistą.

Atsiliepime į skundą nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas – tai institucija, kuriai teisės aktais yra pavesta užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos srityje ir vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas privalo kontroliuoti, ar fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

2010-12-21 sprendime Nr. (10.3)-LV4-6685 yra aiškiai išdėstytos aplinkybės, dėl ko negali būti koreguojamas TIPK leidimas. Per 3 ir 5 išleistuvus išleidžiami vandenys į Šyšos upę yra naudojami technologinių procesų aušinimui, jie gamybos procese nėra panaudojami ir dėl to negali būti keičiamos leidžiamos išmetimų ribinės reikšmės.

2010-10-15 sudarytos darbo grupės išvadoje Nr. (2.20)-LV8-182 yra pateiktas pasiūlymas AB „Biofuture“, kad ji, teikdama Departamentui paraišką TIPK leidimui koreguoti, pateiktų su Šilutės rajono savivaldybe ir Departamentu suderintą planą, kuriame būtų numatytos konkrečios priemonės, skirtos atsisakyti technologinio proceso aušinimui naudoti Šyšos upės ir požeminį vandenį, įdiegiant uždarą įrengimų aušinimo sistemą. Šis pasiūlymas buvo pateiktas įvertinus kylančias problemas su Šyšos upės nuolatiniu teršimu.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašo pareiškėjo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pareiškėjai AB „Biofuture“ TIPK leidime atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nustatyto Šyšos upės vandens telkinio apkrovimo leidžiamos nuotekų koncentracijos AB „Biofuture“ gamybos aušinimo sistemoje panaudoto Šyšos upės vandens.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. D1-515 redakcija) patvirtintas nuotekų tvarkymo reglamentas, 2005 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-330 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“.

2010-12-31 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė sprendimą Nr. (10.3)-LV4-6685, kuriuo nusprendė nekoreguoti AB „Biofuture“ TIPK leidimo Nr. (11.2)-38-50/2006, nes doc. A. M. pateiktoje ekspertizės išvadoje nėra įrodymų, kokiu pagrindu aušinimui naudojamą vandenį priskirti gamybinėms nuotekoms (b.l. 11).

Pareiškėja skundžia Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2010-12-31 sprendimą Nr. (10.3)-LV4-6685 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo koregavimo“ ir prašo įpareigoti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą koreguoti AB „Biofuture“ TIPK leidimo Nr. (11.2) 38-50/2006 lentelę Nr. 29, nustatant leidžiamų išmetimų vandens telkinio ribines apkrovos reikšmes pagal Aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. D1-515 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo 11.6 punktą, nustatant koncentracijos norma vidutinis metinis DLK yra lygus upės foninis BDS₇ + didžiausias leidžiamas išvalymo laipsnis BDS₇ ? 12 mg/1O₂. Nurodo, kad skundžiamu sprendimu AB „Biofuture“ nustatytos leidžiamos vandens telkinio apkrovimo normų galimos koncentracijos prieštarauja esminiams gamtosaugos institucijų veiklos principams, pažeidžia Lietuvos Respublikos aplinkos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytus leidžiamus ūkinės veiklos objektų eksploatavimo nustatytus gamtos apsaugos normatyvus ir standartus. Mano, kad Klaipėdos RAAD 2010-12-31 priimtas sprendimas Nr. (10.3)-LV4-6685 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo koregavimo" pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius, o Klaipėdos RAAD nustatytas leidimas upės apkrovimo koncentracijai, praktiškai visais atvejais negali būti įgyvendinamas ir užtikrinamas, nes skundžiamu Klaipėdos RAAD sprendimu nustatytos vandens telkinio galimo apkrovimo koncentracijos neatitinka tokiam vandens telkiniui (lašišinių žuvų) nustatytų aplinkos apsaugos normų reikalavimų.

Atsakovė, nesutikdama su tokia pareiškėjos pozicija, nurodo, kad 2010-12-31 sprendime Nr. (10.3)-LV4-6685 yra aiškiai išdėstytos aplinkybės, dėl ko negali būti koreguojamas TIPK leidimas. Per 3 ir 5 išleistuvus išleidžiami vandenys į Šyšos upę yra naudojami technologinių procesų aušinimui, jie gamybos procese nėra panaudojami ir dėl to negali būti keičiamos leidžiamos išmetimų ribinės reikšmės. 2010-10-15 sudarytos darbo grupės išvadoje Nr. (2.20)-LV8-182 yra pateiktas pasiūlymas AB „Biofuture“, kad ji, teikdama Departamentui paraišką TIPK leidimui koreguoti, pateiktų su Šilutės rajono savivaldybe ir Departamentu suderintą planą, kuriame būtų numatytos konkrečios priemonės, skirtos atsisakyti technologinio proceso aušinimui naudoti Šyšos upės ir požeminį vandenį, įdiegiant uždarą įrengimų aušinimo sistemą.

Byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos turimi TIPK leidimai buvo ne kartą koreguojami: 1. 2006 m. rugsėjo mėn. 1 d. Klaipėdos RAAD išdavė TIPK leidimą Nr. (11.2)-38-50/2006, kurio 22 dalyje „Teršalų išleidimas su nuotekomis į aplinką ir (arba) kanalizacijos tinklus" 25 lentelė nustatė, kad esama vandens telkinio (foninė) būklė BDS₇ - 5,6 mg/l, o pareiškėjai nustatyta leistina vandens telkinio apkrova BDS₇ - 25 mg/l. Skendinčios medžiagos esama vandens telkinio (foninė) būklė 11,5 mg/l, o pareiškėjai nustatyta leistina vandens telkinio apkrova skendinčiomis medžiagomis - 15 mg/l; 2. 2008 m. balandžio mėn. 2 d. pareiškėjos turimas TIPK leidimas Nr. (11.2)-38-50/2006 buvo pakoreguotas, TIPK leidimo 22 dalyje „Teršalų išleidimas su nuotekomis į aplinką ir (arba) kanalizacijos tinklus" 25 lentelė nustačius, kad esama vandens telkinio (foninė) būklė BDS₇ - 5,6 mg/l, o pareiškėjai nustatyta leistina vandens telkinio momentinė apkrova BDS₇ -50 mg/l., vidutinė - 25 mg/l. Skendinčios medžiagos esama vandens telkinio (foninė) būklė 11,5 mg/l, o pareiškėjai nustatyta leistina vandens telkinio apkrova skendinčiomis medžiagomis momentinė 50 mg/l, o vidutinė - 30 mg/l; 3. 2009 m. sausio mėn. 15 d. pareiškėjos turimas TIPK leidimas Nr. (11.2)-38-50/2006 vėl pakoreguotas, nustatytos leistinos vandens telkinio apkrovos BDS₇ momentinis 58 mg/l., vidutinis 29 mg/l, skendinčios medžiagos momentinis - 50 mg/l, vidutinis 30 mg/l. Pakoreguoto TIPK leidimo 22 dalyje „Teršalų išleidimas su nuotekomis į aplinką ir (arba) kanalizacijos tinklus" 25 lentelė nustatė, kad esama vandens telkinio (foninė) būklė BDS₇- 5,6 mg/l, o pareiškėjai nustatyta leistina vandens telkinio apkrova BDS₇ ? 4 mg/l. Suspenduotos medžiagos esama vandens telkinio (foninė) būklė 11,5 mg/l, o pareiškėjai nustatyta leistina vandens telkinio pakrova suspenduotomis medžiagomis ? 25 mg/l. 2010 sausio mėn. 11 d. koreguotame leidime pareiškėjai nenustatyta leistina vandens telkinio apkrova naftos produktais. Nustatant leistinas vandens telkinio apkrovas TIPK leidime nurodoma, kad leistina vandens telkinio apkrova nustatyta kaip lašišiniams vandens telkiniams pagal LR Aplinkos ministro 2005-12-21 įsakymą Nr.D 1-633 „Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų aprašas" ir Šyšos upės priskyrimą lašišiniams vandens telkiniams pagal LR Aplinkos apsaugos ministro 2002-07-10 įsakymą Nr. 362 „Dėl vandens telkinių suskirstymo". 4. 2010 lapkričio mėn. 11 d. koreguoto TIPK leidimo 22 dalyje „Teršalų išleidimas su nuotekomis į aplinką ir (arba) kanalizacijos tinklus" 25 lentelė nustatė, kad esama vandens telkinio (foninė) būklė BDS₇ - 5,6 mgO₂/l, o pareiškėjai nenustatyta jokia leistina vandens telkinio pakrova pagal BDS₇ reikšmę. Nustatyta, kad suspenduotos medžiagos esama vandens telkinio (foninė) būklė 22 mg/l, pareiškėjai nenustatyta jokia leistina vandens telkinio pakrova pagal suspenduotų medžiagų reikšmę. 2010 lapkričio mėn. 11 d. koreguoto TIPK leidimo skyriuje PASTABOS nurodyta, kad sąlyginai švarių nuotekų, išleidžiamų į Šyšos upę per išleidėjus Nr. 3 ir Nr. 5, nuotekų užterštumas pagal atskirus teršalus: išleidėjas Nr. 3/Nr. 5 BDS₇ = BDS₇ koncentracija aukščiau AB „Biofuture" + BDS₇ išplėstinė neapibrėžtis. 5. 2010 gruodžio mėn. 20 d. koreguotame pareiškėjos TIPK leidime nurodyta, kad 25 lentelę pildyti nėra kriterijų, nes lentelėje teikiama informacija neturi jokios įtakos AB „Biofuture" šalinamoms į AB „Klaipėdos vanduo" eksploatuojamas nuotekų tvarkymo sistemas.

Atsakovas PAV ataskaitą Nr. (9.14.5)-LV4-5409 (b.l. 141-150) dėl AB “Biofuture” spirito gamybos didinimo iki 15000 dal/parą atliko 2008 08 26. Atsakaitos 4.1.3 punkte numatė planuojamos vandenų taršos nuotekas : a) buitinės, b) gamybinės, c) paviršinės (lietaus), tačiau nėra nurodyta, kad aušinimui naudojamas vanduo priskiriamas, kuriai nors ataskaitoje numatytai nuotekų rūšiai. Pareiškėjo nurodytas motyvas, kad pagal PAV ataskaitą aušinimui naudojamas vanduo priskiriamas prie nuotekų nepagrįstas, nes nėra teisinės prielaidos šį procesą vertinti kaip nuoteką. TIPK 2006 09 01 išduotas leidimas Nr. (11.2)-38-50/2006 nėra susijęs su 2008 08 26 PAV ataskaita Nr. (9.14.5)-LV4-5409, todėl

nėra teisinio pagrindo koreguoti 2006 09 01 TIPK leidimą Nr. (11.2)-38-50/2006 pagal 2008 08 26 PAV ataskaitą Nr. (9.14.5)-LV4-5409.

Pagal pareiškėjai išduotus TIPK leidimo atnaujinimus Klaipėdos RAAD nustatydavo skirtingas leidžiamų išmesti į Šyšos upę apkrovimų koncentracijas - laikotarpyje nuo 2006 m. rugsėjo mėn. 1 d. iki 2008 balandžio mėn. 2 d. pareiškėjai buvo nustatyta leistina vandens telkinio apkrova BDS₇ - 15 mg/l, skendinčiomis medžiagomis - 30 mg/l ir apkrova naftos produktais iki 1 mg/l, laikotarpyje nuo 2008 balandžio mėn. 2 d. iki 2009 sausio mėn. 15 d. - leistina vandens telkinio apkrova BDS₇ - 50 mg/l, skendinčiomis medžiagomis - 50 mg/l ir vandens telkinio apkrova naftos produktais iki 5 mg/l, laikotarpyje nuo 2009 sausio 15 d iki 2010 sausio 11 d - momentinė BDS - 58 mg/l; vidut. 29 mg/l, o skendinčiomis medžiagomis 58 mg/l; vidutinė - 30 mg/I; laikotarpyje nuo 2010 sausio mėn.11 d. iki 2010 lapkričio mėn. 11 d. pareiškėjai nenustatyta leistina vandens telkinio apkrova., laikotarpyje nuo 2010 lapkričio mėn. 11 d. pareiškėjos TIPK leidime taip pat nebuvo nustatytos leistinos vandens telkinio apkrovų reikšmės. Tik leidimo skyriuje PASTABOS nurodyta, kad sąlyginai švarių nuotekų, išleidžiamų į Šyšos upę per išleidėjus Nr. 3 ir Nr. 5, nuotekų užterštumas pagal atskirus teršalus: išleidėjas Nr. 3/Nr. 5 BDS₇ = BDS₇ koncentracija aukščiau AB „Biofuture" + BDS₇ išplėstinė neapibrėžtis.

Pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir pakeitimo taisyklių 53 punktą sprendimą dėl išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau tekste – ir Leidimo) atnaujinimo, koregavimo ar panaikinimo priima RAAD. Išduodamas ar atnaujindamas Leidimą, RAAD, remiantis veiklos vykdytojo paraiškoje pateikta informacija, atsižvelgęs ir įvertinęs ūkinės veiklos perspektyvą, gali nustatyti, kada Leidimas privalo būti atnaujintas. Leidimo dalis, kurioje nustatytos prioritetinių pavojingų ir/ar pavojingų medžiagų ribinės vertės ir sąlygos šioms medžiagoms išleisti su nuotekomis, turi būti peržiūrima ne rečiau kaip kas ketveri metai, skaičiuojant nuo pirmojo, pagal šią tvarką išduoto, Leidimo išdavimo datos (Taisyklių 54, 55 punktai).

Išduotas Leidimas koreguojamas, jeigu: 1. Leidime nustatyti klaidingi duomenys ar klaidingi įrašai; 2. Leidimo sąlygos nebeatitinka pakitusių teisės aktų normų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų; 3. pakito GPGB, suteikiantis galimybę sumažinti taršą be pernelyg didelių išlaidų; 4. pasikeitė vykdomos veiklos apimtys, gamybos pajėgumai ar technologijos, kai pakeitimas nepriskiriamas prie esminio ūkinės veiklos pakeitimo; 5. išduodama ATL dalis einamiesiems metams; 6. pasikeitė veiklos vykdytojas ar pasikeitė jo pavadinimas.

Vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 61, 62 punktais Leidimas koreguojamas veiklos vykdytojo iniciatyva arba RAAD nurodymu. Kai Leidimas koreguojamas RAAD nurodymu, RAAD raštu praneša veiklos vykdytojui apie būtinumą nustatytu laiku pateikti paraišką dėl reikalingos koreguoti Leidimo dalies. Veiklos vykdytojui nepateikus paraiškos laiku, Leidimas panaikinamas. Kai Leidimas koreguojamas veiklos vykdytojo iniciatyva, veiklos vykdytojas raštu pateikia prašymą RAAD, nurodydamas, kurią Leidimo dalį norima koreguoti. Koreguojama tik ta Leidimo dalis, dėl kurios atsirado pareiga iš dalies keisti Leidimo sąlygas. Teikdamas prašymą Leidimui koreguoti, veiklos vykdytojas prideda atitinkamos Leidimo dalies paraiškos dalį, parengtą pagal šių Taisyklių reikalavimus, bei Leidimo sąlygoms nustatyti reikalingą informaciją ir papildomus duomenis. Todėl pareiškėjos argumentas, kad pareiškėjai AB „Biofuture“ suteikto TIPK leidimo atnaujinimai buvo vykdomi išimtinai atsakovo iniciatyva ir leidžiamos vandens telkinio apkrovos koncentracijos praktiškai buvo suteikiamos išimtinai Klaipėdos RAAD nemotyvuotais ir nepagrįstais sprendimais, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 28 ir 33 punktus RAAD, atsižvelgdamas į veiklos vietą ir pobūdį, aplinkos sąlygas, turi teisę pareikalauti, kad veiklos vykdytojas suderintų paraišką ir su kitomis suinteresuotomis institucijomis. Su Aplinkos ministerijai pavaldžiomis ar jos reguliavimo sričiai priklausančiomis institucijomis paraišką suderina RAAD. Jei paraiška neatitinka šių Taisyklių reikalavimų ar nepakanka duomenų paraiškai įvertinti ir Leidimo sąlygoms nustatyti, RAAD raštu nurodo pareiškėjui trūkumus ir nustato terminą jiems pašalinti. Jei pareiškėjas per nurodytą laiką nurodytų trūkumų nepašalina, paraiška laikoma nepriimta ir grąžinama pareiškėjui. Paraiškos priėmimo data laikoma paraiškos, visų pagal šias Taisykles būtinų pateikti duomenų ir dokumentų bei papildomų dokumentų, kuriuos pareiškėjas turi pateikti RAAD nurodymu, pateikimo data. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija dar 2010-11-20 pasiūlė AB „Biofuture“ sudaryti atitinkamą tyrimų programą, kurios metu būtų įvertinta foninės Šyšos upės taršos svyravimas ir įrenginių aušinimui naudojamo vandens užterštumo kitimas dėl technologinių aušinimo proceso ypatybių, bei suderinti ją su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu (b.l. 89), tačiau pareiškėja AB „Biofuture“ teikdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui paraišką TIPK leidimui koreguoti, nepateikė su Šilutės rajono savivaldybe ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu suderinto plano, kuriame būtų numatytos konkrečios priemonės, skirtos atsisakyti technologinio proceso aušinimui naudoti Šyšos upės ir požeminį vandenį, įdiegiant uždarą įrengimų aušinimo sistemą.

Atsižvelgus į bylos aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas teisingai nepriskyrė AB „Biofuture“ užsakymu doc. A. M. pateiktos ekspertizės išvados, kurioje nėra jokių įrodymų, kokiu pagrindu aušinimui naudojamą vandenį priskirti gamybinėms nuotekoms, su atitinkamomis institucijomis suderintam normatyvų nustatymo planui, kaip to reikalauja Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės, todėl ginčijamas 2010-12-31 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimas Nr. (10.3)-LV4-6685 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1dalies 1 punktas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.