Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Biofuture“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Biofuture“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Biofuture“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD) 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. (10.3)-LV4-6685 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo koregavimo“ ir įpareigoti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą koreguoti AB „Biofuture“ taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau ir – TIPK) leidimo Nr. (11.2) 38-50/2006 lentelę Nr. 29, nustatant leidžiamų išmetimų vandens telkinio ribines apkrovos reikšmes pagal aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. D1-515 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo 11.6 punktą, nustatant koncentracijos norma vidutinis metinis DLK yra lygus upės foninis BDS7 + didžiausias leidžiamas išvalymo laipsnis BDS7 ? 12 mg/1O2.

Skunde (b. l. 3-9) nurodoma, kad pareiškėjui nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. ne kartą buvo koreguotas TIPK leidimas. Pagal išduotus TIPK leidimo atnaujinimus, Klaipėdos RAAD nustatydavo pareiškėjui labai skirtingų dydžių leidžiamos vandens telkinio apkrovos koncentracijų reikšmes. Pareiškėjui suteikto TIPK leidimo atnaujinimai buvo vykdomi išimtinai atsakovo iniciatyva. Tokie Klaipėdos RAAD veiksmai sukelia pareiškėjui teisinį neapibrėžtumą. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A662-784/2010), teisėtų lūkesčių apsaugos principas apima valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Klaipėdos RAAD, būdamas viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimus, privalo nepažeisti teisėtų pareiškėjo lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų, tačiau skundžiamas Klaipėdos RAAD 2010 m. gruodžio 31 d. sprendimas Nr. (10.3)-LV4-6685, ne tik pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, bet ir praktiškai negali būti įgyvendinamas ir užtikrinamas. Pagal aplinkos ministro 2002 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. 362 „Dėl vandens telkinių suskirstymo“, Šyšos upė priskirta lašišinių žuvų telkiniui. Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-633 (toliau – ir Aprašas), 1 punkte numatyta, kad paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų aprašo paskirtis – nustatyti vandens kokybės rodiklių ribines vertes. Aprašas numato, kad lašišinių žuvų vandens telkinio leidžiamas ribinis BDS7 rodiklis yra ? 4 (mg/l O2,), suspenduotų medžiagų rodiklis ? 25 mg/l. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (toliau – ir TIPK taisyklės), 11 punktas numato, kad išduodant leidimus ir nustatant leidimo sąlygas asmens veikla vertinama ir pagal vieną iš nustatytų principų, t. y. veikla neturi būti sukeliama didelė tarša ir pažeidžiamos nustatytos aplinkos kokybei normos bei kiti reikalavimai. Klaipėdos RAAD sprendimu nustatytos vandens telkinio galimo apkrovimo koncentracijos neatitinka tokiam vandens telkiniui (lašišinių žuvų) nustatytų aplinkos apsaugos normų reikalavimų. Taršos integruotos prevencijos kontrolės leidime Nr. (11.2)-38-50/2006 nustatyta, kad sąlyginai švarių nuotekų, išleidžiamų į Šyšos upę per išleistuvus Nr. 3 ir 5, BDS₇ turi būti lygus BDS₇ koncentracijai aukščiau AB „Biofuture“ Šyšos upėje + BDS₇ nustatymo metodo nurodyta paklaida. Išleidėjų Nr. 3 ir Nr. 5 skendinčių medžiagų kiekis taip pat turi būti lygus skendinčios medžiagos koncentracija aukščiau AB „Biofuture“ Šyšos upėje + skendinčios medžiagos nustatymo metodo nurodyta paklaida. Dar 2010 m. balandžio mėnesį gavusi tokį koreguotą TIPK leidimą, bendrovė 2010 gegužės 3 d. raštu Nr. 184, o vėliau ir 2010 m. spalio 20 d. raštu Nr. 405 paaiškino Klaipėdos RAAD, kad negalės užtikrinti per išleistuvus Nr. 3 ir 5 į Šyšos upę išleidžiamų vandenų nustatytų koncentracijų lygybės, nes visais atvejais išleidžiamo upės vandens sudėties elementai nesutaps su paimto iš upės vandens sudėties elementais, kadangi aušinimo proceso trukmė yra ganėtinai ilga ir kontrolinio matavimo metu visada bus gaunami skirtingi rezultatai. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad būtina įvertinti tai, jog upės vandens mėginių paėmimai faktiškai vykdomi iš skirtingų vietų (upės vandens paėmimas gamybos procesų įrengimų šaldymui vyksta upės dugne, o foninis upės vandens mėginys imamas nuo dešiniojo upės kranto). Be to dažni atvejai, kuomet analogiškai paimtų vandens mėginių laboratorijos pateikti tyrimų rezultatai būna labai skirtingi. Aplinkos ministerija 2010 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (19.2)-D8-1090 informavo AB „Biofuture“, kad normatyvai įrenginių aušinimo naudojimo vandens išleidimui objektyviausia galėtų būti nustatomi įvertinus foninės Šyšos upės taršos svyravimą ir įrenginių aušinimui naudojamo vandens užterštumo kitimą dėl technologinių aušinimo proceso ypatybių (pvz.: aušinimo vandens užsistovėjimo sistemoje). Ministerija siūlė sudaryti tokių tyrimų programą ir ją suderinti su Klaipėdos RAAD. AB „Biofuture“ kreipėsi į doc. A. B. M.. Apibendrinęs esamus Šyšos upės fono ir išleistuvų Nr. 3 ir 5 vandens mėginių tyrimų duomenis, doc. A. B. M. ekspertizėje konstatavo, kad paimtas iš Šyšos ir panaudojus išleidžiamas atgal į upę vanduo yra mažai užterštos nuotekos. Ekspertizės išvadose nustatyta, kad skaičiuojant leidžiamą išleisti mažai užterštų nuotekų koncentraciją būtina įvertinti labai kintamą upės vandens užteršimų ir aušinimo vandens užteršimų dėl kintančių jo rodiklių, priklausančių nuo temperatūrinio režimo aušinimo sistemoje. Išvadose nustatyta, kad leidžiama išleisti nuotekų koncentracijos norma turi būti skaičiuojama pagal aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. D1-515 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo, paragrafą Nr. 11.6, t. y. vidutinis metinis DLK yra lygus upės foninis BDS7 + didžiausias leidžiamas išvalymo laipsnis BDS7 ? 12mg/lO2. Taigi ekspertizė patvirtina, kad atsakovo sprendimu nustatytos paskutinio koreguoto TIPK leidimo sąlygos niekada negalės būti įgyvendintos visa apimtimi. Pagal Lietuvos Respublikos geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – ir Nuotekų tvarkymo reglamentas) 5.5 punktą, pareiškėjo per gamybos aušinimo sistemą išleidžiamas panaudotas Šyšos vanduo yra gamybinės nuotekos. Todėl atsakovas negrįstai sprendime nurodė, kad doc. A. B. M. ekspertizės išvadoje nėra įrodymų, kokiu pagrindu aušinimui naudojamą vandenį priskirti gamybinėms nuotekoms. Pagal Nuotekų tvarkymo reglamento 11.6 punktą, jeigu pagal 11.2, 11.3, 11.4 arba 11.5 punktus konkrečiam priimtuvui apskaičiuota priimtina teršalo koncentracija nuotekose yra mažesnė už 2 lentelėje nurodytą vidutinę metinę DLK, turi būti taikomos (leidime, projekte ar pan. nustatant LK) pagal 11.2, 11.4 arba 11.5 punktus apskaičiuotos (konkrečiam priimtuvui priimtinos) koncentracijos. Nustatant reikalavimus buitinių arba komunalinių nuotekų išleidimui, LK negali būti griežtesnė už 2 lentelėje nustatytą didžiausią išvalymo laipsnį. Taip pat LK negali viršyti pagal 11.2, 11.3 arba 11.5 punktus apskaičiuotos priimtinos priimtuvui apkrovos, išskyrus atvejus, kai buitinių ar komunalinių nuotekų išleidimui LK nustatyta lygi 2 lentelėje nustatytam didžiausiam išvalymo laipsniui.

II.

III.

Apeliacinis skundas (b. l. 171-177) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, nesiaiškino šio įstatymo numatyta tvarka patvirtintos ūkio subjekto veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) ataskaitos santykio su ūkio subjektų veiklai išduodamu TIPK leidimu.Vertinant ir nustatant, ką laikyti gamybinėmis nuotekomis, teisiškai nesvarbu, kad pareiškėjo PAV ataskaitos 4.1.3 punktas nenumato, jog aušinimo sistemoje naudojamas Šyšos upės vanduo nėra priskirtas konkrečiai vandenų taršos nuotekų rūšiai (buitinės, gamybinės, paviršinės). Pats gamybos procesas kaip toks, AB „Biofuture“ nuomone, nėra ir negali būtų laikomas jokiomis nuotekomis.Ūkio subjekto vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertimo esminis dokumentas – nustatyta tvarka parengta ir patvirtinta PAV ataskaita, kurios pagrindu vėliau išduodami visi kiti leidimai ūkinei veiklai. Todėl teismo išvada, kad TIPK 2006 m. rugsėjo 1 d. leidimas Nr. (11.2)-38-50/2006 nėra susijęs su 2008 m. rugpjūčio 26 d. PAV ataskaita Nr. (9.14.5)-LV4-5409, negali būti laikoma pagrįsta. Teisės aktų nustatyta tvarka paruošta, patvirtinta ir galiojanti (nepakeista) PAV ataskaita Nr. (9.14.5)-LV4-5409 yra pagrindas išduoti TIPK leidimą.Byloje įrodyta, kad apeliantui išduotus TIPK leidimo atnaujinimus Klaipėdos RAAD savo sprendimu nustatydavo skirtingas leidžiamų išmesti į Šyšos upę apkrovimų koncentracijas. Nei vienas iš byloje esančių Klaipėdos RAAD sprendimų atnaujinti apelianto TIPK leidimą nėra motyvuotas ar pagrįstas dėl konkrečių koncentracijų nustatymo. TIPK leidimas gali būti koreguojamas tik atsižvelgiant į PAV ataskaitoje nustatytus poveikio aplinkai galimus normatyvus.Teismas sprendime taikė negaliojantį TIPK taisyklių 28 punktą, kuris pripažintas netekusiu galios dar nuo 2007 sausio 14 d. (2007 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. D1-18).2010 m. gruodžio 3 d. paraiška Nr. 465 TIPK leidimui koreguoti buvo pateikta apelianto iniciatyva, todėl neaišku, kuo remiantis teismas nusprendė, kad pareiškėjas su paraiška turėjo pateikti atsakovui ir su Šilutės rajono savivaldybe bei Klaipėdos RAAD suderintą planą, kuriame būtų numatytos konkrečios priemonės, skirtos atsisakyti technologinio proceso aušinimui naudoti Šyšos upės ir požeminį vandenį, įdiegiant uždarą įrengimų aušinimo sistemą.Doc. A. M. ekspertizės išvados padarytos apibendrinus daugelio metų Šyšos upės foninius taršos svyravimus, o taip pat ir aušinimo sistemoje naudojamo vandens užterštumo galimas priežastis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalyką sudaro Klaipėdos RAAD atsisakymas koreguoti pareiškėjui išduoto TIPK leidimo Nr. (11.2) 38-50/2006 lentelę Nr. 29.

Nustatyta, kad AB „Biofuture“, pasinaudodama TIPK taisyklių 61 punkte veiklos vykdytojui suteikta iniciatyvos teise, 2010 m. gruodžio 3 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos RAAD dėl TIPK leidimo dalies koregavimo, prašydama pakeisti per išleidėjus Nr. 3 ir 5 į Šyšos upę išleidžiamo vandens, panaudoto technologinių procesų aušinimui, užterštumo ribines reikšmes.

Vadovaujantis ginčui aktualia Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių redakcija, galiojusia 2010 m. lapkričio 19 d. – 2011 m. sausio 11 d. laikotarpiu, sprendimą dėl išduoto Leidimo atnaujinimo, koregavimo ar panaikinimo priima RAAD (53 p.). TIPK taisyklių 60 punkte nustatyta, jog išduotas Leidimas koreguojamas, jeigu: Leidime nustatyti klaidingi duomenys ar klaidingi įrašai (60.1 p.); Leidimo sąlygos nebeatitinka pakitusių teisės aktų normų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų (60.2 p.); pakito GPGB (geriausias prieinamas gamybos būdas), suteikiantis galimybę sumažinti taršą be pernelyg didelių išlaidų (ši nuostata taikoma tik Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams) (60.3 p.); pasikeitė vykdomos veiklos apimtys, gamybos pajėgumai ar technologijos, kai pakeitimas nepriskiriamas prie esminio ūkinės veiklos pakeitimo (60.4 p.); išduodama ATL (apyvartinio taršos leidimo) dalis einamiesiems metams (60.5 p.); pasikeitė veiklos vykdytojas ar pasikeitė jo pavadinimas (60.6 p.).

TIPK taisyklių X skyriaus „Leidimo atnaujinimas, koregavimas ir panaikinimas“ nuostatų lingvistinis ir sisteminis aiškinimas suponuoja išvadą, kad veiklos vykdytojui, siekiančiam iš dalies pakeisti TIPK leidimo sąlygas, nepakanka įgaliotai institucijai pareikšti savo pageidavimų (61.2 p.). Kartu jis turi pareigą įvardyti atitinkamą TIPK taisyklių 60 punkto papunktį, kurio pagrindu kyla tokia būtinybė. Tikrinamu atveju nei kreipdamasi į atsakovą, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, AB „Biofuture“ neįrodė faktinių aplinkybių, kurios iš esmės pasikeitė (atsirado) po to, kai paskutinį kartą, t. y. 2010 m. gruodžio 20 d., buvo koreguotas TIPK leidimas Nr. (11.2) 38-50/2006 (b. l. 112), egzistavimo. Todėl nesant nei vienai iš TIPK taisyklių 60.1 – 60.6 punkte numatytų sąlygų, Klaipėdos RAAD pagrįstai ir teisėtai netenkino bendrovės prašymo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas teisingai pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2010 m. lapkričio 22 d. raštu pasiūlė AB „Biofuture“ sudaryti atitinkamą tyrimų programą, kurios metu būtų įvertintas foninės Šyšos upės taršos svyravimas ir įrenginių aušinimui naudojamo vandens užterštumo kitimas dėl technologinių aušinimo proceso ypatybių, bei suderinti ją su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu, tačiau pareiškėjas, teikdamas paraišką TIPK leidimui koreguoti, nustatyta tvarka suderinto plano, kuriame būtų numatytas uždaros įrengimų aušinimo sistemos įdiegimas, nepridėjo. Kiti pareiškėjo argumentai, susiję su anksčiau priimtais Klaipėdos RAAD sprendimais atnaujinti ar koreguoti TIPK leidimą Nr. (11.2) 38-50/2006, šiam ginčui neturi jokios teisinės reikšmės, nes Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nėra apskųsti, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo nurodyta, Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Biofuture“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.