- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- 1A-15-255/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19084-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Bertašienė, Kristina Kakurinė, Savinijus Katauskas
- Nuteistasis
- A. P.
- Advokatai
- Jovita Usonytė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Kristinos Kakurinės, Savinijaus Katausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 28 d. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams keturiems mėnesiams. Terminuotą laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia A. P. nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. rugpjūčio 28 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. A. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. P. nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 18 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini), pribėgęs P. S. iš nugaros, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą P. S. į galvą, jį pargriovė ant žemės, spyrė vieną kartą ir kumščiu sudavė du kartus į veidą bei iš striukės kišenės pagrobė 120 eurų ir 25 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su jame buvusia SIM kortele „Labas“, taip padarydamas nukentėjusiajam P. S. 145 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu A. P. prašo skirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 64¹ straipsnį ir sušvelninti paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Skunde nurodo, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra neįgalus ir turi psichinių sukrėtimų, kurie nulėmė nusikalstamos veikos padarymą. Be to teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis jam atleido, jokių pretenzijų neturi, nereiškė jokio civilinio ieškinio. Skirdamas bausmę teismas skyrė bausmės vidurkį, kuris yra maksimalus pripažįstant padarius nusikalstamą veiką. Pasak apelianto BK 64¹ straipsnyje yra numatyta, jei asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tai turi būti taikomas BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažinam 1/3. Teismas šio straipsnio netaikė, todėl prašo peržiūrėti bylą ir sušvelninti laisvės atėmimo bausmę, nes yra daug lengvinančių aplinkybių, jis yra prisipažinęs kaltu, nukentėjusysis jam atleido, nereiškė jokių pretenzijų, prašė skirti švelnesnę bausmę.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami. Skundžiamas nuosprendis ginčijamas bausmės individualizavimo aspektu: prašoma nuteistajam sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, taikyti BK 64¹ straipsnį ir sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).???
8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės paskyrimo taisyklių. A. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Už šio nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. A. P. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. bausmė, mažesnė negu įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat nuosprendyje nurodė, kad A. P., būdamas baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (1 t., 80-107 b. l.), turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (1 t., 108-113, 115-126 b. l.), nedirbantis (1 t., 79 b. l.), padarė analogiško pobūdžio tyčinį apysunkį nusikaltimą, savanaudiškais tikslais, praėjus tik kelioms dienoms po jo paleidimo iš pataisos įstaigos, atlikus laisvės atėmimo bausmę, o visa tai rodo, kad jis tinkamos išvados iš ankstesnio nubaudimo nepadarė, toliau elgiasi nusikalstamai, įstatymų nesilaiko, nenori dorai ir sąžiningai gyventi. Nesutikti su šiais nuosprendyje nurodytais A. P. charakterizuojančiais bei padaryta išvada, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.
10. Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurių, jo manymu, yra daug. Pasak jo, atsakomybę lengvina tai, kad jis turi psichinių sukrėtimų, nukentėjusysis jam atleido, jokių pretenzijų neturi, nereiškė civilinio ieškinio. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nustatė vieną sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nenustatė. Lengvinančių aplinkybių sąrašas yra numatytas BK 59 straipsnyje, tačiau jokios šiame sąraše numatytos aplinkybės nenurodo nei pats apeliantas. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Apeliaciniame skunde nurodomos nukentėjusiojo pozicijos dėl padarytos nusikalstamos veikos ir skirtinos bausmės dydžio įstatymo leidėjas nesieja su atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis. Bausmės paskyrimas yra teismo prerogatyva. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apklausiamas kaip nukentėjusysis P. S. parodė, kad kaltinamasis jam išmušė du priekinius dantis, kurių gydymas nėra baigtas. Dėl pavogtų daiktų jis patyrė 145 eurų žalą, žala neatlyginta, tačiau civilinio ieškinio nereiškia (2 t., 3-4 b. l.). Taigi skiriant bausmę teismui buvo žinoma, kad padaryta žala nėra atlyginta, tačiau nukentėjusysis nepareiškė civilinio ieškinio, nereikalauja padarytos žalos atlyginimo.
11. A. P. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas privalėjo taikyti BK 64¹ straipsnį ir sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Sutikti su šiuo skundo argumentu nėra pagrindo. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 5) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu. Priėmus sprendimą atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tiesioginis ir žodinis įrodymų tyrimas nutraukiamas: liudytojai ir nukentėjusieji neapklausiami. Sprendžiant iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinio, nagrinėjamoje byloje nebuvo sąlygų atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo, nes kaltinamasi tik deklaratyviai teigė, kad kaltę pripažįsta visiškai, tačiau apklausiamas nurodė ne visas nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kaltę pripažino tik iš dalies (2 t., 11-16 b. l.) Apklausiamas teisme kaltinamasis parodė, kad nukentėjusiajam sudavė du smūgius, vieną į galvą, kitą į veidą. Nukentėjusiajam iš rankų iškrito telefonas ir pinigai, kuriuos jis paėmė ir nuėjo. Vėliau parodymus patikslino, kad vieną smūgį sudavė ranka, o kitą su koja, spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į galvą. Po pertraukos kaltinamasis teigė, kad sudavė du smūgius koja ir du smūgius kumščiu, o pinigų iš kišenės netraukė, jie patys iškrito. Esant tokiems skirtingiems parodymams dėl esminių nusikaltimo aplinkybių, prokuroras nesutiko, kad nagrinėjamoje byloje būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Po kaltinamojo apklausos buvo apklaustas nukentėjusysis, tiriami kiti į bylą surinkti duomenys. Taigi byla buvo išnagrinėta įprasta tvarka, todėl nesant BK 64¹ straipsnyje numatytų sąlygų visumos, teismas neturėjo jokio pagrindo taikyti šį straipsnį ir sumažinti paskirtą bausmę.
12. Darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, ir paskyrė teisingą bausmę. Keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant bausmę nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo, nes simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.