Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marijaus Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo J. Č. pripažinta kalta ir nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 75 MGL, t. y. 3 750 Eur, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 8 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuota J. Č. priklausanti transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. Č. priklausančiam automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paskirtas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2023 m. gruodžio 6 d. prokurorės nutarimu, paliktas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ? paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta jas panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. Č. nuteista už tai, kad 2023 m. gruodžio 5 d., apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,67 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šie J. Č. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo procesinio dokumento teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, J. Č. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, o skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė ir nustatyta jos realizavimo forma yra netinkama, todėl teisėjų kolegija, remdamasi skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir pakeisti nuteistajai paskirtą bausmę.

5. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistoji neginčija kaltės, tačiau tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus nevertino jos parodymų, o jos pasirinkta gynybinė pozicija, jog yra nekalta, lėmė tai, kad jai nebuvo paskirta minimali bausmė. Apeliantė jai paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių neginčija, nesutinka tik su paskirtos baudos dydžiu, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, vertina baudos paskyrimo nuteistajai klausimą.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės skyrimo taisyklių. J. Č. pripažinta kalta padariusi nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kurio straipsnio sankcija numato alternatyvias bausmes – baudą, areštą taip pat ir laisvės atėmimą iki vienerių metų. Jai paskirta 75 MGL dydžio bauda ir dvi baudžiamosios poveikio priemonės ? specialios teisės atėmimas 3 (trims) metams ir transporto priemonės konfiskavimas.

7. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. Č., atsižvelgė ne tik į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, būnant apsvaigusiai, kai nustatyta 1,67 promilių alkoholio koncentracija iškvėptame ore), bet ir į jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, t. y., buvo įvertinta tai, kad J. Č. nedirba, yra ištekėjusi, turinti 3 nepilnamečius vaikus, bylos duomenimis praeityje neteista (b. l. 107-108), administracine tvarka bausta, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 109-112). Pastebėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, net ir nenustatęs J. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (nuteistoji kaltės nepripažino ir nesigailėjo), jai skyrė pačią švelniausią bausmės rūšį ? baudą, bei jos dydį iš esmės parinko artimą minimaliam. Pažymėtina, jog aptartų BK 61 straipsnio nuostatų kontekste už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas baudos bausmės vidurkis sudaro 1025 MGL (51 250 Eur), o J. Č. paskirta 75 MGL (3 750 Eur) bauda yra artima minimaliam baudos dydžiui. Taigi, nepagrįstais laikytini apeliantės teiginiai, jog teismas skyrė itin griežtą bausmę, atsižvelgdamas į jos pasirinktą gynybinę poziciją nepripažinti kaltės. Aptartų aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgiant į tai, jog nuteistoji vairavo automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai kartu automobilyje buvo ir mažametis vaikas, darytina išvada, jog J. Č. buvo paskirta itin švelni bausmė, kurios dar labiau švelninti nėra jokio teisinio pagrindo. Skunde nurodytos aplinkybės, jog apeliantei bus sunku sumokėti paskirtą baudą, kadangi ji yra nedirbanti, bei teismui pateikti duomenys apie J. Č. auginamus vaikus, apygardos teismo įsitikinimu, neleidžia daryti išvados, jog apeliantei skirtas baudos dydis nėra adekvatus, neproporcingas ar per griežtas. Pažymėtina, kad vien tik nuteistosios interesus ir pageidavimus atitinkančių bausmių paskyrimas (atitinkantis straipsnio sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį) akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

9. Skunde keliamas klausimas dėl baudos sumokėjimo termino išdėstymo maksimaliam laikotarpiui. Teisėjų kolegija pažymi, jog nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau ? BVK) nėra numatyta galimybė išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis, t. y. teismas, atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį, gali nustatyti tik ilgesnį nei BVK 6 straipsnio 2 dalyje numatytą savanoriško baudos sumokėjimo terminą. Nurodytas reglamentavimas reiškia, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui, ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal teismo nuosprendyje nurodytą ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (BPK 346 straipsnio 1 dalis), t. y. nuteistasis pats savarankiškai pagal gaunamas ar turimas pajamas turi galimybę spręsti dėl baudos sumokėjimo dalių nustatytu terminu.

10. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmos instancijos 2024 m. birželio 10 d. teisiamojo posėdžio metu nuteistoji neprašė pratęsti baudos sumokėjimo termino. Apygardos teismas pastebi, jog nuteistoji taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie jos šeimos visą finansinę padėtį, turimą privalomai registruotiną nekilnojamą, kilnojamą turtą, jo vertę, jos deklaruotas pajamas ir turtą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, dėl ko nėra galimybės visa apimti įvertinti J. Č. turtinės padėties. Aptartų nuostatų kontekste teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pratęsti baudos sumokėjimo termino skunde nurodytais pagrindais. Apygardos teismas pažymi, jog iki savanoriško baudos sumokėjimo termino pabaigos, procesinio sprendimo vykdymo procese nuteistajai pateikus papildomus duomenis apie savo turtinę padėtį, pirmos instancijos teismas gali dar kartą svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo.

11. Kaip jau paminėta, J. Č. kartu su baudos bausme buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės ? vidutinės trukmės specialiosios teisės atėmimas (3 metams) bei konfiskuota nusikaltimo padarymo priemonė ? J. Č. automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde nėra keliami klausimai dėl šių baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo, tad teisėjų kolegija plačiau šių klausimų nevertina, tik pažymi, jog tokios teisinio poveikio priemonės J. Č. atžvilgiu yra pagrįstos ir proporcingos. Kaip ir minėta, J. Č. nusikalto veikdama tiesiogine tyčia, nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialiąja teise, vairuodama jai pačiai priklausantį automobilį. Tokiais savo veiksmais, kaip jau paminėta, nuteistoji neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems aplinkui esantiems asmenims.

12. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistajai paskirta bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, adekvati padarytai nusikalstamai veikai bei atitinka nuteistosios asmenybę. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o skunde dėstomi argumentai nesuteikia pagrindo daryti priešingą išvadą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistosios J. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.