Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-05-02 · Administracinė byla Nr. I-845-289/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-02
Bylos Nr.
I-845-289/2018
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02041-2017-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
J. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-845-289/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02041-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 2 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Virginijus Stankevičius,nedalyvaujant pareiškėjui J. J.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. J. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. gruodžio 7 d. teisme buvo gautas pareiškėjo J. J. skundas (b. l. 2), kuriame prašoma iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti pareiškėjo naudai 1000 Eur neturtinės žalos už Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose praleistą laikotarpį nuo 2017-03-24 iki 2017-11-07 (2017 m. gruodžio 11 d. teismo nutartimi pareiškėjo skundas priimtas dalyje už laikotarpį nuo 2017-03-25 iki 2017-05-31 ir nuo 2017-10-04 iki 2017-11-07).

Pareiškėjas J. J. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimais (b. l. 67, 68).

Šalies argumentai

Savo skunde pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017-03-24 iki 2017-11-07 jis buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Nurodė, kad jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Skundžiasi dėl Šiaulių tardymo izoliatoriuje netinkamo maitinimo. Jis kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus medikus, prašydamas skirti jam dietinį maitinimą. Jam turėjo būti paskirtas dietinis maitinimas dėl nepagydomos ŽIV ligos. Pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl dietinio maitinimo paskirimo, kad jam paskirtų dirbančio vyro maitinimo normą. Teko kentėti alkį ir patirtį kančias. Dietinio maitinimo jam nepaskyrė. Dėl to jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, fizines ir dvasines kančias, psichologinį spaudimą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 1000 Eur (b. l. 2).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, savo atsiliepime (b. l. 19–23) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, kad J. J. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2017-10-30 iki 2017-11-07. Pagal aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pastebėjo teismų praktiką, kad laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines indikacijas, gali būti maitinami pagal specia­lius valgiaraščius, tačiau šiuo klausimu būtinos kalinimo įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvados. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A492-2794/2011 pareiškėjas skundėsi, kad jam tiekiamas prastos kokybės maistas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pa­žymėjo, kad Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministeri­jos direktoriaus 2009 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. V-289 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 1 punktas numato atskirus valgiaraščio tipus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingu­mo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo tai­syklių patvirtinimo“ 7 punktas įtvirtina, jog ligoniai pagal medicinines indikacijas (pa­gal kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas) gali būti maitinami pagal kitus patvirtintus valgiaraščius (pvz. dirbantiems vyrams). Pažymėjo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje skiriant maitinimą dirbantiems vyrams ar dietinį maitinimą visada yra įvertinama asmens sveikatos būklė, būtinumas skirti ar neskirti dietinį maitinimą, vegetarišką maitinimą ar maitinimą dirbantiems vyrams. Dietinis maitinimas įstaigoje yra skiriamas pareiškėjo prašymu ir sveikatos priežiūros specialistui įvertinus medicinines indikacijas tokio maitinimo skyrimui. Pagal indikacijas pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo paskirtas dietinis maitinimas, o indikacijų skirti maitinimą pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams nebuvo. Bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas įstaigai pateikė skundą, kuriame nurodė, kad jam skiriamo dietinio maitinimo neužtenka, taip pat prašo skirti dirbančio vyro maitinimą. Šis pareiškėjo prašymas išnagrinėtas. Pareiškėjui nustatyta diagnozė, t. y. B20, nėra įtraukta į sąrašą ligų, dėl kurių skiriamas maitinimas pagal dirbančių vyrų valgiaraštį. Taigi, medikai, įvertinę J. J. būklę nustatė, kad indikacijų skirti maitinimą pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams nėra. Be to, pažymėjo tai, jog dietinio, vegetariško maitinimo ar maitinimo, skirto dirbantiems vyrams, paskyrimas be jokios priežasties, o tik remiantis pareiškėjo prašymu be pagrįstų argumentų, nėra įstaigos sveikatos priežiūros specialistų kompetencijoje. Pareiškėjo reikalavimas, grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo. Šiaulių tardymo izoliatorius pareiškėjui dietinį maitinimą skyrė tik išsiaiškinęs, ar toks maitinimas pareiškėjui būtinas, todėl pareiškėjo skunde dėstomos pretenzijos neturi jokio teisinio pagrindo. Prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo J. J. skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų, susijusių su Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos neveikimu teikti pareiškėjui dietinį maitinimą, skirtą dirbantiems vyrams.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pareiškėjas teigia, kad Šiaulių tardymo izoliatorius neveikia taip, kaip privalo veikti, nes nevykdė pareiškėjo prašymų skirti dietinį maitinimą, skirtą dirbantiems vyrams.

Maitinimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“.

Maitinimo organizavimo taisyklių 5 p. nurodyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Šių taisyklių 6 p. įtvirtina, kad Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį nedirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nedirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims ir Valgiaraštį krūtimi maitinančioms motinoms, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms), Valgiaraštį nedirbančioms moterims (vegetarėms), Dietinio maitinimo valgiaraštį tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaryti 31 dienai. Kai mėnesyje yra mažiau dienų, nesančioms einamąjį mėnesį dienoms maisto produktai neskiriami (neišrašomi). Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius (Maitinimo organizavimo taisyklių 7 p.).

Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 1.12 punktu patvirtinto Dietinio maitinimo valgiaraščio 11 punktą, dietinis maitinimas taikomas tik esant nurodytoms ligoms.

Remiantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. V-156 dėl Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ pakeitime nurodytame dietinio maitinimo valgiaraštyje į sąrašą yra įtrauktas tik opaligės recidyvas.

Vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1/01-189 patvirtintu „Dietinio maitinimo skyrimo suimtiesiems, nuteistiesiems ir nuteistiesiems areštu tvarkos aprašu“, suimtieji atvykę į Šiaulių tardymo izoliatorių pirmą kartą ir sergantys lėtinėmis ligomis, privalo pateikti pažymas iš juos gydžiusių gydytojų apie nustatytas diagnozes ir skirtą gydymą bei rekomenduotą maitinimą (Aprašo 3 p.). Konsultacijos metu Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas objektyviai subjektyviai įvertina suimtojo, nuteistojo ir nuteistojo arešto bausme sveikatos būklę. Gydytojas taip pat išanalizuoja įrašus esančius Asmens sveikatos istorijoje (gydytojų įrašus, epikrizes, nustatytas diagnozes bei remdamasis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. balandžio 16 d. įsakyme Nr. V-156 nurodytais valgiaraščiais pritaikomais pagal ligas skiria arba neskiria dietinį maitinimą suimtajam, nuteistajam ir nuteistajam arešto bausme (Aprašo 6 p.).

Remiantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2017-12-20 pažyma, pareiškėjas J. J. laikotarpiu nuo 2017-03-25 iki 2017-05-31 ir nuo 2017-10-04 iki 2017-10-30 kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo, kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2017-10-30 iki 2017-11-07 (b. l. 25).

Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2017-12-14 pažymoje Nr. 76/10-1021 „Dėl J. J.“ nurodyta, kad remiantis J. J. Asmens sveikatos istorija pagal indikacijas jam buvo paskirtas dietinis maitinimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Remiantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu dėl Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2014 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“ pakeitime nurodytame maitinimo pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams diagnozė B20 nėra įtraukta į sąrašą. J. J. kūno masės indeksas (KMI) – norma. Indikacijų skirti maitinimą pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams nebuvo (b. l. 26).

Byloje esanti pareiškėjo Asmens sveikatos istorija Nr. 13-A/2012/8033 iš esmės patvirtina Sveikatos priežiūros tarnybos 2017-12-14 pažymoje Nr. 76/10-1021 nurodytas aplinkybes (b. l. 47-57).

Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017-12-15 pažymoje Nr. 61/04-2875 „Dėl J. J.“ nurodyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-03-25 iki 2017-05-31 ir nuo 2017-10-04 iki 2017-11-07 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl skiriamo maitinimo kreipėsi vieną kartą (b. l. 27).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas reikalavimą dėl dietinio maitinimo dirbantiems vyrams siejo su AIDS susirgimu, tačiau byloje nebuvo pateikta tokių susirgimą patvirtinančių dokumentų, AIDS susirgimas nebuvo patvirtintas, maitinimo pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams diagnozė B20 nėra įtraukta į sąrašą. Taigi, konstatuotina, kad atsakovas pareiškėjui pagrįstai ir teisingai paaiškino dėl kokių priežasčių pareiškėjui dietinis valgiaraštis dirbantiems vyrams nebuvo taikomas. Pažymėtina, kad Šiaulių tardymo izoliatorius neturėjo pagrindo paskirti pareiškėjui dietinį maitinimą dirbantiems vyrams, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo atžvilgiu nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų nenustatyta, bei nesant būtinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 5 p., 132 str., 133 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Virginijus Stankevičius