- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Data
- 2016-11-28
- Bylos Nr.
- e2-23874-1041/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15448-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „White Line Styling“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vytkana“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „White Line Styling“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vytkana“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė prašo teismo priteisti 0,72 Eur procesines palūkanas už priteistą sumą (126,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2016 m. rugpjūčio 31 d.), 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodo, kad atsakovė piktybiškai pažeidė savo prievolę atsiskaityti su ieškove pagal 2016 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. WLS 3287 (toliau – PVM sąskaita faktūra), jos nesumokėjo nemotyvuotai, be to, su ieškove nebendradarbiavo. Galimai atsakovė tikėjosi, kad dėl nedidelės įsiskolinimo sumos ieškovė nesiims priverstinio skolos išieškojimo.Atsakovė nepasibaigus terminui prieštaravimams dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. įsakymo, kuriuo buvo priteista 126,25 Eur skola ir išvestiniai reikalavimai, pateikti, sumokėjo ieškovei skolą (be išvestinių reikalavimų) ne į ieškovės PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą banko atsiskaitomąją sąskaitą, o internetinių mokėjimų sistemos sąskaitą. Atsakovė, atlikusi tokį mokėjimą, ieškovės apie jį neinformavo. Tokiu būdu atsakovė, pareiškusi aiškiai nepagrįstus prieštaravimus, faktiškai jį pripažino ir iš dalies įvykdė. Tačiau atsakovė nesumokėjo ieškovei jai priklausančių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų, kurių reikalavimo teisę ieškovė įgijo nuo kreipimosi į teismą dienos.Ieškovė šioje byloje turi teisę reikalauti priteisti 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas už prašomą priteisti sumą (126,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 26 d.) iki ieškovės reikalavimų įvykdymo (2016 m. rugpjūčio 31 d.), kas sudaro 0,72 Eur (125,26 Eur x 6 proc. – 7,52 Eur; 7,52 / 365 d. = 0,02 Eur; 0,02 Eur x 36 d. = 0,72 Eur), o taip pat teisę paduodant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo sumokėto žyminio mokesčio – 4 Eur bei kitų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šioje byloje už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo sumokėtas 4 Eur žyminis mokestis įskaitomas į šioje byloje už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį, savarankiškas reikalavimas dėl jo priteisimo nereiškiamas, nes patenka į ieškinyje reiškiamą reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Atsakovės išlaidos nepriskiriamos bylinėjimosi išlaidoms Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Teisines išlaidas atsakovė yra sumokėjusi savo direktoriui. Direktorius, turėdamas pareigą pagal įstatymą atstovauti atsakovę teisme, buvo visiškai kompetentingas tą daryti vykdydamas savo direktoriaus pareigas, o ne gaudamas papildomą atlygį iš savo vadovaujamos įmonės, nes jo vadovaujama įmonė, veikianti per jį, kaip direktorių, jam pačiam ir sumokėjo 350 Eur teisines išlaidas šioje byloje.
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo teismo ieškinį atmesti ir skirti ieškovei 5 792 Eur baudą.Atsakovė nurodo, kad ji skolą sumokėjo 2016 m. rugpjūčio 31 d., t. y. dar iki ieškovės kreipimosi į teismą su 2016 m. rugsėjo 9 d. ieškiniu. Todėl toks ieškovės elgesys, kai ji žinodama, kad atsakovė jai nėra skolinga, pareiškia ieškinį teisme dėl skolos priteisimo, kurį grindžia nesama skola, laikytinas piktnaudžiavimu procesine teise kreiptis į teismą. Atsakovė dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis patyrė 350 Eur nuostolius – išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurie atsirado dėl nepagrįsto ieškinio pateikimo.Ieškovei už nepagrįstai pareikštą ieškinį ir šiuo veiksmu padarius žalą atsakovei, vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, turi būti skiriama 5 792 Eur bauda.Atsakovė nesutinka su paskaičiuotomis procesinėmis palūkanomis, taip pat su procesinėmis palūkanomis paskaičiuotomis nuo 0,72 Eur procesinių palūkanų.Atsakovę atstovauja įmonės direktorius, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nėra teisinių paslaugų įmonė, jos veikla visai nesusijusiu su teisine veikla, todėl teisinės paslaugos yra būtinos. Šios išlaidos patenka į CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytų išlaidų apimtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Priimamas sprendimas už akių ir ieškinys tenkinamas visiškai.
Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl sprendimo už akių priėmimo
Į teismo posėdį neatvyko atsakovė, kuriai apie posėdį pranešta tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis) (b. l. 53), be to, atsakovė yra prisijungusi prie EPP sistemos, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešta. Teismas ieškovės prašymu priima sprendimą už akių (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).Teismas CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės normą, kad sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai, kai byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, aptariamu atveju, priimdamas sprendimą už akių, vertina kaip formalią, nes išsamiai įvertina visas bylos faktines aplinkybes ir įrodymus.
Dėl faktinių aplinkybių
Nustatyta, kad ieškovė 2016 m. liepos 27 d. kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovės atžvilgiu. Kauno apylinkės teisme buvo priimtas kreditorės pareiškimas dėl 125,26 Eur skolos, 6 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 4 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės, kurio pagrindu išduotas teismo 2016 m. liepos 27 d. įsakymas.Skolininkei pateikus prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo, kreditorei buvo išsiųstas pranešimas, kuriame išaiškinta jos teisė pareikšti ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 439 straipsnio 3 dalis). Kreditorė įstatymo nustatyta terminu pareiškė ieškinį, todėl 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ieškinys buvo priimtas ir kartu panaikintas teismo įsakymas (CPK 439 straipsnio 5 dalis).Atsakovė skolą (be procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų) sumokėjo 2016 m. rugpjūčio 31 d., t. y. dar nepasibaigus terminui prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti. Prieštaravimuose šio fakto atsakovė nenurodė, tiesiog parašė, kad su skola nesutinka. Be to, skolą ji sumokėjo ne į ieškovės PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą banko sąskaitą, o internetinių mokėjimų sistemos sąskaitą. Atsakovė, atlikusi tokį mokėjimą, ieškovės apie jį neinformavo. Esant šioms faktinėms aplinkybėms, civilinė byla pagal ieškinį buvo užvesta dėl visos skolos ir išvestinių reikalavimų. Tik gavus atsiliepimą į ieškinį paaiškėjo, apie tai atsakovei atsiliepime nurodžius ir pateikus įrodymus (b. l. 26), kad skola sumokėta. Tuomet ieškovės patikslino ieškinio pagrindą (atsisakant skolos, prašant priteisti tik procesines palūkanas) ir reikalavimą pareiškė tik dėl išvestinių reikalavimų (b. l. 34–36) (CPK 141 straipsnio 1 dalis).
Dėl išvestinių reikalavimų priteisimo
Teismas visiškai nesutinka su atsakove, kad ieškovė, atsakovei skolą sumokėjus dar iki ieškinio pateikimo, piktnaudžiaudama savo teisėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos ir išvestinių reikalavimų priteisimo. Svarbu yra tai, kad atsakovė skolą sumokėjo nepasibaigus terminui prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti, tačiau apie skolos sumokėjimo faktą prieštaravimuose nenurodė, apie tai nurodė tik atsiliepime į ieškinį. Ieškovė skolą sumokėjo ne į ieškovės banko atsiskaitomąją sąskaitą nurodytą ant PVM sąskaitos faktūros, o į internetinių mokėjimų sistemos sąskaitą paysera, dėl ko ieškovei apie skolos sumokėjimą tapo žinoma taip pat tik iš atsiliepimo į ieškinį argumentų. Ieškovei įstatymo pagrindu nekilo pareigos pasitikrinti internetinių mokėjimų sistemos sąskaitą, o atsakovė, priešingai, siekdama tinkamai įvykdyti prievolę, remiantis protingo asmens standartu, turėjo informuoti ieškovę apie savo prievolės įvykdymą ir jo būdą. Tuo labiau, kad nenustatyta, kad tarp bylos šalių buvo toks susitarimas sumokėti į paysera sąskaitą, o ne į ant PVM sąskaitos faktūros nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą.Jeigu skolininkas dalį kreditoriaus reikalavimo įvykdė arba nors ir neįvykdė, tačiau dalį reikalavimo pripažįsta, jis gali pareikšti prieštaravimus dėl likusios kreditoriaus reikalavimo dalies pagrįstumo (CPK 439 straipsnio 1 dalis). Tačiau aptariamu atveju, nors atsakovė ir sumokėjo skolą per prieštaravimuose nurodytą laiką (CPK 439 straipsnio 2 dalis), prieštaravimus pareiškė ir dėl skolos. Jeigu atsakovė būtų informavusi prieštaravimuose apie skolos sumokėjimą, ieškinys būtų pateiktas ir atitinkamai civilinė byla būtų užvesta tik dėl ginčijamos dalies, t. y. dėl išvestinių reikalavimų (CPK 439 straipsnio 4 dalis).Byloje nėra ginčo, kad ieškovė sumokėjo tik skolą, tačiau nesumokėjo procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė visiškai nepagrįstai nesutinka su nuo skolos sumos paskaičiuotų procesinių palūkanų priteisimu. Teismas, remdamasis CPK nuostatomis, kartu su teismo įsakymu siųstame 2016 m. liepos 27 d. pranešime (b. l. 5–6) nurodė informaciją apie tai, kad teismas kreditoriaus reikalavimu nagrinės pareiškimą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jei skolininkas pareikš prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, ir apie tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) privalo mokėti palūkanas ir įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (CPK 437 straipsnio 2 dalies 3 punktas). CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas, kai abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas, už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Aptariamu atveju, atsakovė skolos laiku nesumokėjo, ją sumokėjo ieškovei pasikreipus į teismą dėl jos priteisimo, todėl ieškovė šioje byloje turi teisę reikalauti priteisti 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas už prašomą priteisti sumą (126,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 26 d.) iki ieškovės reikalavimų įvykdymo (2016 m. rugpjūčio 31 d.) (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis), kas sudaro 0,74 Eur (0,06 / 365 x 126,25 Eur x 36 d.) (ieškovė prašo priteisti 0,72 Eur, tačiau įvertinus jos pateiktą paskaičiavimą, vertinama kaip rašymo apsirikimas).Taip pat atsakovė visiškai nepagrįstai nesutinka su procesinėmis palūkanomis paskaičiuotomis nuo procesinių palūkanų, nes tokią teisę pagrindžia teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1087/2002; 2006 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2006).Įvertinus aukščiau aptartą atsakovės elgesį, konstatuotina, kad ieškovė neturi pagrindo atlyginti atsakovei jos patirtas 350 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Tuo labiau, kad šias išlaidas ieškovė sumokėjo ne advokatui (advokato padėjėjui), o savo direktoriui, ir prašo jas priteisti, traktuodama, kad atsakovė nėra teisinių paslaugų įmonė, jos veikla visai nesusijusiu su teisine veikla, todėl teisinės paslaugos yra būtinos. Atsakovė pateikė įrodymus, kad atsakovės direktorius užsiima teisine veikla. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti iš Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. 708761 (b. l. 27), šią individualią veiklą atsakovės direktorius vykdo nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. Kaip matyti iš 2016 m. rugsėjo 23 d. sąskaitos faktūros Serija VZ Nr. 00100 (b. l. 29), kurios pagrindu atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisinės paslaugos teiktos 2016 m. rugsėjo 15 d. – 2016 m. rugsėjo 23 d. laikotarpiu. Taigi, atsakovės vadovas teisę verstis individualia teisine veikla įgijo vėliau, nei ją pradėjo teikti, kas suponuoja išvadą apie pačios atsakovės nesąžiningą elgesį. Be to, atsakovės nuomone, šios išlaidos patenka į CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytų išlaidų apimtį. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas sąlygas, t. y. būti būtinos ir pagrįstos. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka nei vienos iš šio kriterijų, neskaitant to, kad bylinėjimosi išlaidos priteisimos tik bylą laimėjusiai šaliai (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Teisines išlaidas atsakovė yra sumokėjusi savo direktoriui. Kaip visiškai pagrįstai pažymėjo ieškovė, direktorius, turėdamas pareigą pagal įstatymą atstovauti atsakovę teisme, buvo visiškai kompetentingas tą daryti vykdydamas savo direktoriaus pareigas, o ne gaudamas papildomą atlygį iš savo vadovaujamos įmonės, nes jo vadovaujama įmonė, veikianti per jį, kaip direktorių, jam pačiam ir sumokėjo 350 Eur teisines išlaidas šioje byloje. Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009). O atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl minėti atsakovės argumentai dėl CKP 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo jos patirtoms išlaidoms nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
Teismas visiškai nesutinka, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu jai turi būti paskirta bauda. Ieškinio pateikimą sąlygojo ne ieškovės netinkamas procesinis elgesys, o būtent atsakovės, kuri sumokėjo skolą į internetinių mokėjimų sistemos sąskaitą ir apie tai neinformavo nei ieškovės, nei teismo prieštaravimuose dėl teismo įsakymo. Ko pasekoje ieškinys buvo priimtas dėl visos skolos ir išvestinių reikalavimų.Atsižvelgiat į tai, kas aukščiau išdėstyta, ieškinys tenkinamas visiškai, o atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovės baudą atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš bylą pralaimėjusios atsakovės priteisiamos ieškovės patirtos 193,60 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios neviršija Rekomendacijoje įtvirtinto maksimalaus dydžio (CPK 93 straipsnio 1 d., Rekomendacijų 8.2., 8.3., 8.16. punktai) ir 15 Eur žyminis mokestis.
Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 285 ir 286 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „White Line Styling“ (juridinio asmens kodas 302594031) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vytkana“ (juridinio asmens kodas 300586192) 0,74 Eur procesines palūkanas už priteistą sumą (126,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2016 m. rugpjūčio 31 d.), 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (0,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „White Line Styling“ (juridinio asmens kodas 302594031) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vytkana“ (juridinio asmens kodas 300586192) 193,60 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 15 Eur žyminį mokestį.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vytkana“ (juridinio asmens kodas 300586192) reikalavimą priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „White Line Styling“ (juridinio asmens kodas 302594031) baudą atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Sprendimo už akių patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti atsakovei.